Kokia turi būti šiuolaikiška Lietuvos mokslinė biblioteka?

Rugsėjo 8 d. įvyko apskritojo stalo diskusija "Šiuolaikinė mokslinė biblioteka - moderniam mokslininkui ir visuomenei" organizuota LR Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų. Šis renginys buvo skirtas aptarti Lietuvos mokslinių bibliotekų strategines veiklos kryptis atsižvelgiant į naujus mokslininkų poreikius, darbo ypatumus, naujas mokslinio tyrimo technologijas ir mokslininkų bendradarbiavimo būdus. Diskusijoje dalyvavo politikai, bibliotekininkų profesinės bendruomenės atstovai bei mokslininkai.

Mokslinės bibliotekos apibrėžimas yra problemiškas, jos funkcijos ir veiklos kryptys skirtingai traktuojamos. Be to, diskusinių klausimų sąrašą papildo Lietuvos bibliotekų tinklo istoriniai formavimosi ypatumai ir iš to kylančios problemos. Diskutuojant nuomonės apie mokslinių bibliotekų strateginius veiklos prioritetus išsiskyrė: vieni dalyviai akcentavo kultūros paveldo išsaugojimo veiklas, kiti buvo linkę kreipti dėmesį į šiuolaikinio mokslininko keliamus reikalavimus bibliotekų paslaugoms. Tačiau kartu buvo nubrėžtos ir mokslinių bibliotekų strateginės plėtros galimybės:

• Prieigos prie mokslinių publikacijų gerinimas. Mokslininkui būtina naujausia informacija, kuri dažniausia yra skelbiama komercinėse duomenų bazėse. Visame pasaulyje bibliotekos bendradarbiauja tarpusavyje, kad galėtų efektyviai organizuoti duomenų bazių prenumeratą ir užtikrinti prieigą prie didesnės mokslinių publikacijų įvairovės. Be to, bibliotekos dalyvauja atviros mokslinės informacijos prieigos iniciatyvose, kurios leistų mokslininkams nemokamai prieiti prie informacijos išteklių.
• Mokslininkų informacijos raštingumo lygio kėlimas. Norint efektyviai naudotis informacija būtina išugdyti informacijos paieškos ir vertinimo įgūdžius. Viena iš bibliotekų darbo barų yra padėti tyrinėtojams įgyti šiuos įgūdžius.
• Skaitmeninių bibliotekų mokslininkams bei teminių mokslinės informacijos vadovų kūrimas. Bibliotekos išteklių skaitmeninimas, skaitmeninių informacijos išteklių sisteminimas leidžia kurti virtualius informacijos prieigos taškus mokslininkams, kad jie galėtų pasiekti tyrimams būtinus šaltinius nuotoliniu būdu. Šioje srityje plačios galimybės kurti kultūros paveldo skaitmenines bibliotekas, nes kultūros paveldas yra humanitarinių mokslų tyrimo objektas.
• Paslaugos mokslininkams. Neabejotina aukštos kvalifikacijos bibliotekininkų-konsultantų, besispecializuojančių tam tikrose mokslų srityse, pagalba mokslininkams kaupiant, sisteminant ir informuojant apie naujausius mokslinius šaltinius.
• Patogios mokslinio darbo erdvės kūrimas bibliotekoje. Nepaisant to, kad šiuolaikiniai mokslininkai vis dažniau naudojasi nuotolinės informacijos išteklių prieigos privalumais, skaitmeniniais moksliniams tyrimams skirtais įrankiais, mokslinės bibliotekos kaip darbo ir komunikacijos erdvės vaidmuo išlieka svarbus. Todėl viena iš veiklos krypčių - sukurti bibliotekoje patrauklią ir patogią erdvę moksliniam darbui, mokslininkų bendravimui.

Diskusijoje dalyvavo pranešėjai iš įvairių institucijų. Siūlome susipažinti su pranešimais, kurie apibūdino Lietuvos mokslinių bibliotekų situaciją. Tai:

1. Ramunės Petuchovaitės, LR Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės, pranešimas Valstybinės reikšmės bibliotekų būklė Lietuvoje ir tendencijos.
2. Emilijos Banionytės, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkės, Vilniaus pedagoginio universiteto direktorės, pranešimas Mokslinės bibliotekos ir elektroninė informacija: prenumeruojamos duomenų bazės.
3. Meilės Kretavičienės, Kauno medicinos universiteto bibliotekos direktorės, pranešimas Medicinos mokslinių bibliotekų specifika.

Šie pranešimai leidžia matyti ir Lietuvos mokslinių bibliotekų problemas, ir pasiekimus.

Dėkojame pranešimų autorėms, maloniai sutikusioms paskelbti skaidres mūsų tinklaraštyje... ir paliekame spręsti jums:

Kokia gi turėtų būti šiuolaikiška Lietuvos mokslinė biblioteka?