2012-06-29

Prioritetai ir perspektyvos, arba apie ką mąsto bibliotekininkai

JAV OCLC bibliotekininkystės ir informacijos tyrimų centras paskelbė trijų plataus masto apklausų rezultatus. Apklausos skirtos išsiaiškinti, kokius prioritetus iškelia, perspektyvas nubrėžia ir kas svarbu bibliotekininkams, mąstant apie savo bibliotekas. Apklausos skirtos įvairių tipų bibliotekoms. Čia trumpai pristatysime akademinių ir viešųjų bibliotekų apklausų rezultatus.

Viešųjų bibliotekų darbuotojai mano, kad ateityje pasikeis priežastys, dėl kurių vartotojai naudosis viešosiomis bibliotekomis. Bibliotekininkai mano, kad nors dabar svarbi priežastis naudotis biblioteka - knygų skolinimas, per artimiausius penkis metus ji užleis vietą kitiems prioritetams. Taip pat manoma, kad artimiausiais metais sumažės fizinių apsilankymų bibliotekose, bet padaugės virtualių paslaugų naudojimosi atvejų.

Svarbiausi viešųjų bibliotekų prioritetai, anot apklaustų bibliotekininkų, apima skaitmeninio turinį, bibliotekos vertės įrodymą finansuojančioms institucijoms ir interneto prieiga. Kalbant apie skaitmeninį turinį, didžiausias prioritetas yra e.knygos, kurios taip pat dominuoja šiuo metu vykdomose viešųjų bibliotekų iniciatyvose.

Akademinių bibliotekų darbuotojai neturėjo vieningos nuomonės dėl to, ar pasikeis vartotojų motyvai naudotis biblioteka ateityje. Pusė jų buvo tikri, kad akademinė biblioteka naudojama studijoms ir atliekant mokslinius tyrimus, o ateityje vartotojai bus vedini tais pačiais motyvais. Tik nedidelė dalis manė, kad akademinių bibliotekų ateityje laukia dideli pokyčiai. Kiti darbuotojai linkę matyti nežymius savo bibliotekų naudojimo pokyčius.

Daugelis bibliotekininkų mano, kad ateityje didės naudojimasis virtualiomis bibliotekų paslaugomis, tačiau kiek mažiau, negu pusė laukia tiesiogiai į biblioteką atvykstančių vartotojų padaugėjimo.

Kaip ir viešųjų bibliotekų personalui, akademinių bibliotekų darbuotojams labiausiai rūpi skaitmeniniai ištekliai. Pagrindinis prioritetas - prenumeruojami skaitmeniniai ištekliai ir elektroninės knygos. Kitas svarbus prioritetas - akademinių bibliotekų ateities vaidmenys.

Kaip matome, tarp įvairių bibliotekų prioritetų ir svarbiausių rūpesčių yra nemažai bendro. Susidomėjusius kviečiame susipažinti su ataskaitų tekstais.

Parengta pagal:

A snapshot of priorities & perspectives of  U.S. public libraries [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/us-public-libraries/214758usb-A-Snapshot-of-Priorities-and-Perspectives.pdf

U. S. academic libraries: a snapshot of priorities & perspectives [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/us-academic-libraries/214758usb-a-A-Snapshot-of-Priorities-and-Perspectives.pdf

2012-06-27

Apie ES kultūros politikos „aikštelę“

Pastaruoju metu bibliotekininkai savo profesiniame rate nemažai kalba apie būtinybę labiau ir geriau atstovauti bibliotekas viešose politinėse diskusijose. Pirmiausia kartu su kitomis interesų grupėmis dalyvauti diskusijose, skirtose viešosios politikos darbotvarkių formavimui. Praeitą savaitę radau Erikos Furman ir Anželikos Šerikovos straipsnį „Viešosios politikos darbotvarkė: samprata, elementai ir formavimo modeliai“, kuriame kaip tik ir svarstoma kaip tam tikri visuomeniniai klausimai „patenka į viešojo svarstymo akiratį“ ir tampa pripažintomis ir spręstinomis visuomeninėmis problemomis, atitinkamai patenka į vyriausybių ir valdžios institucijų veiklos programas [3]. Dar prieš savaitę ar dvi man aptinkant šį straipsnį, skaitydama 2005 metais išleistą Šiaurės kraštų bibliotekininkystės ir informacijos mokslininkų straipsnių rinktinę „užkliuvau“ už panašaus klausimo, tik kitu aspektu. Danų mokslininkė L. Skouvig, tyrinėjanti viešųjų bibliotekų raidą istoriniu požiūriu, kritiškai pastebi, kad bibliotekų istorijos tradicijoje nėra nagrinėjami galios ir kontrolės klausimai, kurie galbūt galėtų paaiškinti, kaip ir kodėl būtent dvidešimtojo amžiaus pradžioje beveik vieningai daugelyje šalių viešųjų bibliotekų klausimas pakliuvo į valdžios akiratį. Taigi, kaip tuomet viešosios bibliotekos „išėjo“ į viešosios politikos darbotvarkes, kokios idėjos ir alternatyvos tuomet buvo svarstomos, kokie žmonės „stovėjo už jų“ ir kokie sprendimai lėmė, kad radosi politinė valia steigti viešųjų bibliotekų tinklus [5]. Kaip, teigia kiti danų mokslininkai – Henrik Jochumsen ir Casper H. Rasmussen – niekas šiandien nebekelia klausimo, kas yra viešoji biblioteka, nes visi žino. Šį žinojimą palaiko daugumoje šalių nusistovėjusi ir labai panaši viešųjų bibliotekų veikla [4]. Giliau nelįsiu į šią sritį, tik pakartosiu Furman ir Šerikovos straipsnyje cituojamą J.J. Jones: “Tas kuris pirmasis pastebi socialinę problemą, nustato ir jos aptarimo sąlygas” [3, p. 102]. Čia turbūt ir yra pagrindinis argumentas, kodėl verta būti tarp politinių partijų, visuomeninių lyderių, interesų grupių, įvairių institucijų ir kitų politinių veikėjų, kurie iškelia visuomenines problemas ir daro įtaką formuojant politiką.

Bet šis klausimas nėra pagrindinė šio teksto ašis. Jį rašau po nevyriausybinės organizacijos Civic Agenda EU organizuotos ES viešųjų bibliotekų atstovavimo apvalaus stalo diskusijos, kuri įvyko šiandien Briuselyje. Apvalaus stalo diskusijos žanras reikalauja palyginti nedidelės grupės, todėl šiame renginyje dalyvavo kviestiniai viešųjų bibliotekų ekspertai (bibliotekų vadovai, specialistai, mokslininkai ir konsultantai) iš Belgijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, taip pat ir JAV. Svarbu tai, kad visi diskutavusieji turi sąsajų su vienu ar kitu Europos lygmens specialistų tinklu ir organizacija, t.y. veikia ne tik vietos ar nacionaliniu lygiu, įprastesniais viešosioms bibliotekoms ar bibliotekininkų asociacijoms. Pirmiausia, tai EBLIDA – Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuras, kurio tinklalapyje į akis krenta šūkis „Lobbying for libraries“ – bibliotekų lobizmas. Visai kitokio pobūdžio yra NAPLE forumas – labiau neformalus tinklas specialistų iš Europos šalių agentūrų ir institucijų, kurios vykdo viešųjų bibliotekų valstybinio valdymo funkcijas. Jame dalyvauju nuo darbo Kultūros ministerijoje pradžios, t.y. 2005-ųjų. Greičiausiai kai kam Lietuvoje NAPLE forumas žinomas dėl dviejų iniciatyvų. Šių metų pradžioje šiame tinklaraštyje Erika Buivydienė (programos kuratorė Lietuvoje) kvietė bibliotekas jungtis prie viešųjų bibliotekų partnerių paieškos programos “Sister Libraries” (kvietimas vis dar yra aktualus). O prieš trejus metus buvo rašyta apie Europos viešųjų bibliotekų pastatų duomenų bazę Librarybuildings.info, kurioje tarp kitų pristatomi trijų Lietuvos bibliotekų atnaujinti pastatai. Šiais metais duomenų bazėje įvesta nemažai naujovių, tarp jų ir galimybė rekomenduoti biblioteką, parsisiųsti brošiūrą ir galimybė įtraukti daugiau bibliotekų pastatų iš Europos šalių. Taigi ir šioje iniciatyvoje galima dalyvauti, pristatant savo viešosios bibliotekos pastato inovatyvius architektūrinius sprendimus. Daiva Kibildienė iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos yra šios iniciatyvos kuratorė. Tačiau ir vėl nuklydau. Minėto apvalaus stalo ekspertų susitikime buvo kalbama apie kitų sričių politines darbotvarkes, tokias kaip Europos skaitmeninė darbotvarkė ir bibliotekų, ypač viešųjų, galimus vaidmenis. Apie tai reikia kalbėti atskirai, tačiau šiandien noriu pristatyti Europos viešosios politikos darbotvarkę kultūros srityje įrėminančius dokumentus ir svarstomų klausimų šioje srityje lauką. Tai yra sritį, kurioje bibliotekoms dalyvauti nėra jokių kliūčių. Kalbėti apie ES kultūros politikos „aikštelę“, kaip ir bet kurią kitą, apibrėžia teisiniai dokumentai, finansavimo taisyklės ir programos, valstybinio ar vietos lygmens valdymo struktūrų (institucijų) planai, komunikacijos sistema, kurioje gana svarbus vaidmuo tenka ir žiniasklaidai. Svarbiausias šiuo atveju dokumentas yra Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, konkrečiai – jos 167 straipsnis. Jis nėra ilgas, todėl pacituosiu visą, nes jame, kaip dera teisės aktuose, aiškiai apibrėžta Europos Sąjungos institucijų kompetencija, tikslai ir veikimo būdai kultūros srityje:

1. Sąjunga prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą. 2. Sąjunga veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti, o prireikus – paremti ir papildyti jų veiklą šiose srityse: — Europos tautų kultūros ir istorijos geresnio pažinimo ir populiarinimo; — europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos; — nekomercinių kultūrinių mainų; — meninės ir literatūrinės kūrybos, įskaitant audiovizualinę sritį. 3. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba. 4. Sąjunga į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarčių nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę. 5. Kad padėtų siekti šiame straipsnyje minėtų tikslų: — Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Regionų komitetu, priima skatinamąsias priemones, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą; — Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas“ [6].

Šį sutarties straipsnį teisingai suprasti padeda istorinio konteksto supratimas. Pirmiausia, kad kultūros klausimų iš pat pradžių nebuvo bendros Europos valstybių veiklos lauke, kurį apibrėžė 1951 ir 1957 metais šešių šalių pasirašytos sutartys dėl Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) ir Europos ekonominės bendrijos (EEB) bei Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo. Ir lygiai prieš 20 metų Mastrichto sutartyje pirmą kartą atsiradusios kultūros politinės nuostatos aiškiai apibrėžė ES veikimo ribas – kultūrų įvairovės ir bendro kultūros paveldo skatinimas, bendradarbiavimo palaikymas ir rėmimas, papildant šalių narių pastangas, rekomendacijų rengimas, paliekant kultūros srities teisinį reguliavimą visiškai valstybių narių kompetencijai.

Antrasis svarbus kultūros politikos dokumentas Europos Sąjungos lygmenyje – 2007 metais pagrindinių ES institucijų rezoliucijomis patvirtinta Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkė [2]. Joje apibrėžti trys prioritetiniai tikslai:

Pirmas – kultūros įvairovė ir dialogas, skatinant kūrėjų ir kultūros sektoriaus specialistų mobilumą ir kultūrines kompetencijų, kalbų mokymąsi visą gyvenimą.

Antras – kūrybiškumo aktyvinimas, siekiant ES strateginių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų – skatinant kūrybiškumą švietimo sistemoje, verslumą ir efektyvią vadybą kultūros srityje bei pastarosios partnerystę su kitais sektoriais.

Trečias – Kultūra kaip esminis tarptautinių santykių elementas, t.y. remti kultūrinius mainus su trečiosiomis šalimis, skatinti besivystančių kultūros prekių ir paslaugų patekimą į pasaulinę rinką, atsižvelgti į vietos kultūros specifiką ir dalyvauti kultūros srityje veikiančių tarptautinių organizacijų veikloje

Atsižvelgiant į pirmojo 2008–2010 m. darbo plano kultūros srityje įgyvendinimo patirtį ir rezultatus (tarp jų ir kultūros paveldo skaitmeninimą kaip priemonę gerinti kultūros prieinamumą)[1], 2010 metais Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai pritarė 2011–2014 m. darbo plano veiksmams, susietiems su naujosios pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ tikslais. Šiame plane aiškiai išreikšta nuostata, kad kultūra gali padėti pasiekti strateginių Europos tikslų. Todėl pirmiausia susitarta remiantis atviro koordinavimo principu sudaryti šešias šalių narių ekspertų grupes, kurios išsiaiškintų ir skleistų gerosios patirties pavyzdžius bei pateiktų rekomendacijas dėl šių prioritetų:

- A prioritetas. Kultūrų įvairovė, kultūrų dialogas ir kultūros prieinamumas bei integracinis poveikis, - B prioritetas. Kultūros ir kūrybos pramonė, - C prioritetas. Gebėjimai ir judumas, - D prioritetas. Kultūros paveldas, įskaitant kolekcijų judumą, - E prioritetas. Kultūra išorės santykių srityje, - F prioritetas. Kultūros statistika“ [8].

Dviejų ekspertų grupių darbo, užsakomųjų tyrimų, pavyzdžiui, „Kultūros ekonomika Europoje“ (2006 m.), „Kultūros poveikis kūrybiškumui“ (2009 m.) rezultatų, bei diskusijų keliuose forumuose rezultatų pagrindu Komisija 2010 metais parengė pirmąją žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ [9]. Žalioji knyga paskatino įvairių Europos šalių veikėjų, įskaitant ir šalių narių vyriausybių bei institucijų atstovų, diskusijas apie šių sektorių galimybes sukurti inovacijoms ir kūrybai palankią aplinką, iš kitos pusės ir apie sąlygas, kurios leidžia šias galimybes įgyvendinti, tarp jų ir skatinimo bei paramos priemones visais – ES, nacionaliniu, regionų ir vietos – lygiais.

Kitos ekspertų grupės dar dirba, atsižvelgdamos į preliminarius plane numatytus rekomendacijų, ataskaitų ir kitų konkrečių rezultatų pateikimo terminus, todėl bibliotekoms ir bibliotekų asociacijoms verta šią nuolat besikeičiančią sceną stebėti, kad įsijungtų ir tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvautų procese – problemų bei alternatyvių sprendimų apibrėžime, pavyzdžiui, per nacionalinę delegaciją Regionų komitete ar Europoje bibliotekų interesus atstovaujančias nevyriausybines organizacijas ir kitais būdais. Logika yra gana paprasta – visos interesų grupės gali rinktis du kelius – gyventi pagal kitų nustatytas taisykles ar dalyvauti, nustatant gyvenimo taisykles. Iš darbo grupių dokumentų, Europinių susitikimų ir konferencijų, lobistinės veiklos, projektų ir programų įgyvendinimo rezultatų ir patirties, viešųjų diskusijų ir konsultacijų formuojamos daugiametės finansinės programos, tarp jų valstybių narių administruojamos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo lėšos ir ES programos, skirtos mokslinių tyrimų ir inovacinei plėtrai, švietimui, mokymui ir jaunimui. Pasirinkus pirmąjį variantą, tai yra nedalyvauti atvirame ir demokratiniame politinės darbotvarkės formavimo procese, nereikėtų ir stebėtis, kad nustatytos "žaidimo" taisyklės ar aikštelė mums netinka arba kad kitos interesų grupės nepakvietė į bendrą, mūsų nuomone, žaidimą.

Baigdama, noriu paminėti dar vieną dokumentą, kuris nors ir peržengia kultūros politikos klausimų lauką, bet yra svarbus ir neabejotinai turės įtakos kūrėjams ir kultūros įstaigų, tarp jų ir bibliotekoms. Tai – 2010 metų pabaigoje paskelbtos „Tarybos išvados dėl kultūros vaidmens kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi“. Jose rekomenduojama įtraukti kultūrą į „nacionaliniu ir Europos lygiu vykdomą kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politiką“. Dar norisi pacituoti vieną, mano manymu, pamatinę nuostatą, kurios šviesoje vertėtų padiskutuoti apie viešųjų bibliotekų veiklą:

- kiekvienas žmogus turi teisę turėti galimybę naudotis kultūriniu gyvenimu ir jame dalyvauti, teisę siekti išsilavinimo ir mokytis visą gyvenimą, plėtoti savo kūrybinį potencialą, teisę pasirinkti savo kultūrinį identitetą ir pasirinkti, kuriai tam tikrą kultūrą propaguojančiai grupei priklausyti, taip pat teisę į pagarbą tam identitetui ar kultūrinei priklausomybei, kokie bebūtų tokio identiteto ar priklausymo išraiškos būdai“ [7].

Greičiausiai jau pabodo skaityti šį perkrautą informacija tekstą, todėl pabaigai siūlau šiek tiek interakcijos – paieškokite mano minėtuose ES darbotvarkės kultūros srityje dokumentuose (nuorodos - Šaltinių sąraše) žodžio „biblioteka“ arba kitų raktinių žodžių, susijusių su bibliotekų veikimo lauku. Aiškiai matome praktinį pagarbos kalbų įvairovei principo taikymą - visi oficialūs dokumentai prieinami ir lietuvių kalba,

Žinoma, komentaruose laukiu pasidalijimų atradimais ir jūsų nuomonių.

Parengė Ramunė Petuchovaitė

Panaudoti šaltiniai:

1. Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimas. 2010 m. liepos 19 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (interaktyvus). SEK(2010)904. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0390:FIN:LT:HTML (Žiūrėta 2012 m. birželio 26 d.)

2. Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkė. 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (interaktyvus). KOM(2007) 242) galutinis. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2007:0242:FIN:LT:HTML (Žiūrėta 2012 m. birželio 26 d.)

3. Furman, Erika, Šerikova, Andželika (2007). Viešosios politikos darbotvarkė: samprata, elementai ir formavimo modeliai. Viešoji politika ir administravimas. Nr. 21, p. 102-111.

4. Jochumsen, Henrik; Rasmussen, Casper H. (2005). The Public Library as a Social Field. Iš: New Frontiers in Public Library Research / ed. by C. G. Johannsen and L. Kajberg. Lanham, Maryland, Toronto, Oxford: The Scarecrow Press, 2005. P. 285-306.

5. Skouvig, Laura Henriette Christine. Institution, Modernity and Discourse: Three Perspectives on Public Library History. Iš: New Frontiers in Public Library Research / ed. by C. G. Johannsen and L. Kajberg. Lanham, Maryland, Toronto, Oxford: The Scarecrow Press, 2005. P. 249-268.

6. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija (Interaktyvus). OL 2008/ C 115/47. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:115:0047:0199:lt:PDF (Žiūrėta 2012 m. birželio 26 d.)

7. Tarybos išvados dėl kultūros vaidmens kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi (interaktyvus). OL 2010/C 324/03. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:324:0016:0017:LT:PDF (Žiūrėta 2012 m. birželio 26 d.)

8. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl 2011–2014 m. darbo plano kultūros srityje (Interaktyvus). OL 2010/C 325/01. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:325:0001:01:LT:HTML (Žiūrėta 2012 m. birželio 26 d.)

9. Žalioji knyga „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (interaktyvus) KOM(2010) 183 galutinis. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/culture/documents/greenpaper_creative_industries_lt.pdf (Žiūrėta 2012 m. birželio 26 d.)

2012-06-25

Laidoje „Knygų apžvalga“ pažintis su Gruzija ir lietuviškąja skaitmenine biblioteka

Šios savaitės laidoje Jums siūlome pakeliauti po Gruziją kartu su Mariumi Abramavičiumi Nebosia ir atrasti gražiausias jos vietas. Taip pat kviečiame kelionėn į naujausių knygų pasaulį, kur Jūs laukia susitikimas su knygomis „Dingęs horizontas“, „Diktatorių moterys“ ir nauja iniciatyva „100knygų.lt“.
Lietuvoje jau pasiekiama skaitmeninė biblioteka, kurioje galite nemokamai rasti dalį 5–8 klasių mokiniams pagal ugdymo programą privalomosios ir rekomenduojamosios perskaityti literatūros kūrinių. Išsamiau – laidoje „Knygų apžvalga“.
Vilniaus universiteto biblioteka kviečia tuos, kurie domisi kelionėmis, atradimais ir istorija, aplankyti parodą „Su Merkatorium aplink pasaulį“, o laida „Knygų apžvalga“ apie tai parengė reportažą.
Kaip visada Jūsų laukia populiariausių knygų penketukas ir konkursas Algimanto Čekuolio knygai „Faktai ir šypsenos“ laimėti.

2012-06-23

Bibliotekų katalogai ir kataloguotojai pokyčių sukūryje

Šaltinis: Publishers Weekly
Amerikos bibliotekų asociacijos profesiniame žurnale American Libraries Magazine paskelbtas įdomus straipsnis apie katalogavimo dabartį ir ateitį. Tiesa, tai pasvarstymai vienos bibliotekos (Šv. Marijos Kalifornijos kolegijos bibliotekos) patirties pagrindu. Bet straipsnis naudingas tuo, kad ir kitos bibliotekos gali apsvarstyti vykstančius pokyčius pažvelgdami į šį pavyzdį.

Straipsnyje įvardijami trys pagrindiniai pokyčiai, įvykę katalogavimo srityje. Tai katalogo įrašų gavimas iš trečiųjų šalių (įvairių tiekėjų), skaitmeninių informacijos išteklių spartus augimas bibliotekų fonduose ir bibliotekų katalogų glaudžios sąsajos su įvairiomis išorinėmis informacijos sistemomis. Vienos bibliotekos pavyzdžiu autorė parodė, kaip greitai augo skaitmeninių informacijos išteklių dalis bibliotekos fonde. Be to, patirtis rodo, kad šiandien bibliotekos elektroninis katalogas integruojamas ar bent jau sąveikauja su įvairiomis išorinėmis sistemomis. Pavyzdžiui, siekdamos pagerinti paiešką kataloge bei jo orientaciją į vartotoją bibliotekos diegia LibraryThing ir kitą programinę įrangą. Bibliotekų katalogai jungiami į platesnes tarpinstitucines paieškos sistemas. Taip keičiasi ir paties kataloguotojo darbo turinys. Šiandien kataloguotojai neretai turi reikalo ne tik su pačių įrašų kūrimu, bet su integruotų bibliotekų informacijos sistemų valdymu. Kataloguotojai turėtų išmanyti ir kaip integruoti sukurtus įrašus į naujas platesnės paskirties sistemas. Jie turėtų nusimanyti apie įvairių institucijų kuriamų informacijos sistemų metaduomenų sąveikumą. Tai lemia kataloguotojo darbo turinio pokyčius (praplatėjimą) - jis vis labiau tampa informacijos išteklių vadybininku.

Susidomėjusiems siūlau paskaityti visą straipsnį:

WONG (YI-LING), Elise. Cataloging then, now, and tomorrow. In American libraries magazine [interaktyvus]. 19 June 2012 [žiūrėta 2012 m. birželio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/features/06192012/cataloging-then-now-and-tomorrow

2012-06-20

Cycling for Libraries 2012 Programa ir registracijos forma

Cycling for Libraries 2012 projekto startas jau visai greitai! Mūsų šaliai didelė garbė, jog šiais metais dviračių žygis prasidės būtent mūsų šalies sostinėje Vilniuje! Gera pradžia – pusė darbo. Todėl, mieli Lietuvos bibliotekininkai ir bibliotekų draugai, kviečiame Jus prisidėti prie puikaus šio žygio starto ir tiek Europai, tiek visam pasauliui parodyti, jog mūsų šalies bibliotekininkai yra ne tik bibliotekoje užsidarę profesionalai, bet sugebantys sportą su darbu  suderinti specialistai. Tad ruoškime dviračius ir linksmai pakvieskime į savo šalį žygio dalyvius iš kitų šalių!

Džiaugiamės, pagaliau galėdami paskelbti projekto Cycling for Libraries 2012 programą ir pakviesti Jus registruotis šiam žygiui (etapams Vilniuje ir Trakuose).  Registracijos formą rasite čia, ją siųskite adresu a.maseviciene@gmail.com iki liepos 23d.

Dalyvavimo renginyje išlaidas padengia patys dalyviai.

Daugiau informacijos apie projektą:

Projekto koordinatorės:
Alma Masevičienė a.maseviciene@gmail.com
Raimonda Mockutė raimonda.mockute@gmail.com

2012-06-19

Įdomiausios kelionės po Lietuvą su laida „Knygų apžvalga“

Vasara jau įsibėgėja, prasideda tikra atostogų karštinė. Šiemet Joninės bus trumpos, užtat mūsų laukia ilgasis Mindauginių savaitgalis ir, žinoma, kasmetės atostogos. Nesvarbu, ar turėsime tik kelias poilsio dienas, ar ištisas savaites – kiekvienas galėsime rasti širdžiai mielą kelionių maršrutą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Taigi šios savaitės laidoje „Knygų apžvalga“ Jūsų laukia pažintis su nauju kelionių vadovu „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“, kuriame rasite net 70 parengtų maršrutų pėsčiomis ir automobiliu. Kam jis gali būti įdomus, sužinosite iš pokalbio su leidyklos „Terra Publica“ direktore Danguole Kandrotiene.


Laidos rubrikoje „Naujienos“ Jums pristatome karštąsias premjeras:  Tove Jansson knygą „Vasaros knyga“ ir Saros Gruen romaną „Žirgyno pamokos“.
Taip pat siūlome pramankštinti smegenis, sukurti Vilniaus knygų mugės šūkį ir už tai gauti daug puikių prizų! 

Kaip visada Jūsų laukia populiariausių knygų penketukas ir galimybė laimėti Patricios Scanlan knygą „Frančeskos vakarėlis“.
Turite klausimų, pageidavimų ar pasiūlymų? Susisiekite su mumis knygos@penki.tv arba tel. (8 5) 266 4522

DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA PANEVĖŽIO M. SAVIVALDYBĖS VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Darbuotojų motyvavimo darbu tema yra sulaukusi vadybos, psichologijos bei kitų mokslo sričių teoretikų ir praktikų dėmesio. Visgi, dėmesys bibliotekų sektoriaus darbuotojų motyvacijai, pasitenkinimui atliekama veikla nėra pakankamas. Nors Lietuvos bibliotekininkystės profesinėje spaudoje yra pasirodę publikacijų šia tematika, tačiau nevykdomi moksliniai tyrimai, kurie leistų suprasti, kas lemia bibliotekininko profesijos pasirinkimą, darbą šioje srityje, kokie veiksniai skatina šiuos kultūros darbuotojus.

Būtent dėl šios priežasties Panevėžio m. savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo atliktas bandomasis personalo tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti bibliotekos darbuotojų motyvavimo aspektus.
Anketinės apklausos tyrimo būdu buvo apklaustos bibliotekoje dirbančios 41 profesionalios bibliotekininkės, tad pasirinkta imtis sudarė 100 proc.

Nagrinėjant tiriamųjų pasiskirstymą pagal amžių, išskirtos 9 amžiaus grupės. Daugiausia apklaustųjų ( 11, 28.2 proc.) patenka į 45-49 m. kategoriją. Antroje vietoje respondentai, priklausantys 50-54 m. amžiaus grupei (20.5 proc.). Apklausoje dalyvavo atitinkamai 1 ir 2 ( 5.1 ir 7.7. proc.) 35-39 m. bei jauniausio amžiaus grupei (20-24 m.) priskiriamų respondentų. Tyrime nepasitaikė asmenų, priklausančių 30-34 m. amžiaus kategorijai.

Beveik visi bibliotekos darbuotojai (81 proc.) yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, 17 proc. mokėsi aukštesniojoje mokykloje, ir tik 1 respondentas (2 proc.) turi vidurinį išsilavinimą. Remiantis tokiais duomenimis, galima teigti, kad bibliotekoje dirba tikrai kvalifikuotas bei išsilavinęs personalas.

Kaip matyti iš 1 lentelėje pateiktų duomenų, tiriamojoje institucijoje dirba daugiau tikrai solidų darbo stažą bei ilgametę darbo patirtį, turinčių žmonių. Naujų darbuotojų (kurie bibliotekoje būtų išdirbę pakankamai neilgą laiką – nuo 1 iki 4 m.) dalis gana nežymi (17 proc.).


Apklausa pradėta nuo bendresnių klausimų, siekiant suvokti darbuotojų požiūrį į darbą, profesijos pasirinkimo motyvus. Klausime Kas jums yra darbas? respondentai kviesti pasirinkti vieną ar kelis iš paminėtų variantų arba parašyti savo atsakymą. Surikiavus atsakymų variantus pagal populiarumą paaiškėjo, jog: po 33 proc. respondentų pažymėjo, jog darbas jiems yra pajamų šaltinis ir pasitenkinimas, o taip pat ir pajamų šaltinis bei galimybė tobulėti. Darbą, kaip pajamų šaltinį ir galimybę realizuoti patirtį įvardino taip pat nemenkas skaičius darbuotojų – 15 (29 proc.); ir tik 3 apklaustieji (6 proc.) pasirinko variantą pajamų šaltinis. Galima teigti, kad darbas suvokiamas ne kaip pragyvenimo priemonių įsigijimo šaltinis, bet kaip vertybė, kuri įprasmina darbuotojo gyvenimą, lemia jo vietą visuomenėje.


Siekiant įvertinti darbuotojų pasitenkinimą darbu buvo užduotas klausimas „Kaip Jums patinka darbas bibliotekoje?”. Iš pateiktų duomenų matyti, didžioji dalis (22, 55 proc.) bibliotekininkų mėgsta savo darbą, nepaisant trūkumų, kurie aptariami kiek vėliau. Net 13 respondentų (32.5 proc.) pažymėjo, jog darbas bibliotekoje jiems labai patinka; 5 apklaustieji (10 proc.) pasirinko variantą nei patinka, nei nepatinka. Tarp apklaustųjų pasitaikė 1 asmuo, nurodęs, jog dirbti bibliotekoje jam nepatinka. Logiška, kad asmuo yra nelinkęs dirbti darbo ar būti tokioje darbinėje aplinkoje, kuri jam nepriimtina, todėl džiugu, jog tokių darbuotojų kuriems darbas visiškai nepatinka tarp tiriamųjų nėra.

Remiantis teorine prielaida, jog darbo motyvacijos lygis ir darbuotojų pasitenkinimas savo darbu įtakoja vienas kitą, galima teigti, jog bibliotekoje dominuoja aukštas darbo motyvacijos lygis (žr. 2 lentelę).
Kaip matyti iš 3 lentelės, 1 respondentas, dirbantis šioje bibliotekoje 1-4 m. bei 2 respondentai išdirbę 20 m. laikotarpį, savo pasitenkinimą darbu įvertinimo gana vidutiniškai. Tyrime buvo 1 asmuo, dirbantis šioje srityje daugiau nei 20 m., nurodęs, kad jam šis darbas nepatinka. Daugiausiai patenkinti savo atliekama veikla, yra asmenys, turintys gana solidų (15-19, 20 m. ir didesnį) darbo stažą.

Nustatyta, jog pagal amžiaus grupes didžiausią (pasitenkinimo darbu lygis yra labai aukštas) pasitenkinimą savo darbu jaučia vidutinio amžiaus (45-49 m.) bibliotekos darbuotojai. Vyresni bibliotekoje dirbantys asmenys, kuriems yra nuo 50 iki 60 metų, pasitenkinimą darbu įvertino taip pat labai teigiamai. Mažiausiai savo pareigomis patenkinti yra respondentai, priklausantys ir 40-49 m. apklaustųjų kategorijai.


Pasitenkinimas darbu tarp aukštesnio (padalinio/skyriaus vadovų) ir žemesnio rango (bibliotekininkų) darbuotojų – skiriasi. Specialistai daug geriau įvertino pasitenkinimą darbu: daugiau nei trečdaliui (37 proc.) darbas bibliotekoje labai patinka, 48.1 proc. yra patenkinti savo darbu, 3 (11 proc.) atliekama veikla nei patinka, nei nepatinka, ir 1 respondentas yra nepatenkintas savo darbu. Tuo tarpu padalinių vadovų pasitenkinimo darbu įvertinimas toks: 66.7 proc. yra patenkinti savo darbu, 33.3 labai patenkinti. Tarp jų nepatenkintų neatsirado.


Taip pat pažymėtina, juo labiau respondentai yra patenkinti darbu, juo mažiau mąsto apie galimybę jį keisti. Tai įrodo 5 lentelė.
Uždavus klausimą Ar galvojate pereiti į kitą darbą? paaiškėjo, jog beveik trečdalis respondentų (24 proc.) nežino ar keistų darbą. Dar 20 proc. teigia, jog galbūt pereis į kitą darbovietę. Tokie asmenys gali būti paveikiami aplinkos ir gali ryžtis palikti biblioteką. Išskirtinio dėmesio turi susilaukti ta grupė bibliotekininkų (20 proc.), kurie galvoja palikti biblioteką. Džiugu, kad net pusė (51 proc.) respondentų teigia, kad neplanuoja pereiti į kitą darbą. Tokie asmenys laikytini pakankamai motyvuotais, suradusiais save bibliotekos veikloje.
Išanalizavus atsakymų į klausimus apie darbo keitimą, rezultatus pagal darbuotojų stažą ir amžių, paaiškėjo, jog vyresnio amžiaus (nuo 50 iki 60 m. ir daugiau), ilgiau (20 m. ir daugiau) bibliotekoje dirbantys asmenys, yra mažiau linkę galvoti apie darbo keitimą. Tuo tarpu vidutinio amžiaus darbuotojai (nuo 40 iki 44 m.), jei turėtų galimybę, galbūt pasirinktų visai kitokią veiklą, nei atlieka dabar. Bibliotekoje ilgą laiką išdirbę (20 m.) žmonės nelinkę palikti darbo. Tačiau gana neilgai (1-9 m.) ir vidutiniškai dirbantys (10-14m.) darbuotojų grupės svarsto apie tokią galimybę. Uždavus klausimą Jei galvojote iš įmonės išeiti, tai kodėl? paaiškėjo, kad pagrindinė bibliotekos darbuotojų išėjimo iš darbo priežastimi yra per mažas atlyginimas (taip atsakė 81.8 proc. respondentų, kurie planuoja keisti darbą). Tai įrodo ir patvirtina, kad pinigai žmogų itin stipriai motyvuoja. Po 18.2 proc. atsakymų rodo, kad respondentai keistų darbą, nes bibliotekoje nėra perspektyvų gauti paaukštinimą, per sunkus įtemptas darbas, o taip pat jie nėra patenkinti santykiais su viršininku, kolegomis.

 Į klausimą Jeigu negalvojate išeiti iš šios bibliotekos, tai kodėl? respondentai, kurie neplanuoja keisti darbo nurodė, kad toks jų apsisprendimas pagrįstas: įdomiu darbu (28; 49.1 proc.), geru ir draugišku kolektyvu (18; 29.8 proc.). Atitinkamai 8.8 ir 7 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog negalvoja išeiti iš darbo, nes darbas bibliotekoje nesunkus ir neįtemptas, bei čia dirba draugai su kuriais nenorima skirtis. Po 1 respondentą (1.8 proc.) nurodė, kad priežastimi nekeisti darbo yra: geras atlyginimas, tikėjimas gauti paaukštinimą, ir tai, kad pagal savo išsilavinimą jis niekur kitur negalėtų dirbti.

Pateiktus klausimą Ar Jus patenkina užimamos pareigos? paaiškėjo, jog net 85.4 proc. (36) respondentų yra patenkinti savo užimamomis pareigomis; 2.4 proc. (1) yra nepatenkintas ir 12.2 proc. (5) bibliotekininkų yra ne visai patenkinti. Siekiant išsiaiškinti darbuotojų nepasitenkinimo priežastis teirautasi Jei užimamos pareigos nepatenkina, tai kodėl?. Nepatenkinti ar nevisai patenkinti užimamomis pareigomis respondentai nurodo, kad jų nepasitenkinimą lemia žemas atlyginimas (8; 44.4 proc. visų atsakymų). Apklaustieji taip pat pažymėjo ir kitus veiksnius, sukeliančius nusivylimą ir apatiją darbu, kurie gali sąlygoti darbovietės keitimą, tai: darbas reikalaujantis didelės nervinės įtampos (3,16.6 proc.), blogi tarpusavio santykiai ir varginantis darbas (2, po 11.1 proc.), darbas ne pagal specialybę, bei nėra perspektyvų užimti aukštesnes pareigas (1, po 5.5 proc.).

Valstybė biudžetinėms įstaigoms nustato algų dydį. Deja, bibliotekų sektoriaus darbuotojų atlyginimas nėra toks didelis, kaip norėtų respondentai. Paaiškėjo, kad patenkintų materialinio skatinimo sistema yra tik 2 (4.9 proc.) darbuotojai, tuo tarpu nepatenkintų – 18 (43.9 procentai). Didžioji dalis (21; 51.2 proc.) respondentų yra tik iš dalies patenkinti gaunamu finansiniu paskatinimu savo darbovietėje.

Respondentai, reikšdami nuomonę, apie tai, ar darbo užmokesčio dydis atitinka jų atliekamo darbo svarbą, sunkumą ir kokybę, teigė, kad pagal jų darbą, užmokestis yra per mažas (21, 52.5 proc.), sunku pasakyti (17, 42.5 proc.) ir tik 2, 5 proc. sako, kad užmokestis atitinka jų atliekamą darbą. Galima daryti prielaidą, kad darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinami už savo darbą finansine prasme.

Kita vertus, pasitenkinimas darbu priklauso ne tik nuo gaunamo atlyginimo, bet ir nuo to, kaip darbuotojai aprūpinami darbo priemonėmis, kokios yra darbo sąlygos ir pan. Darbo aplinkos kokybė (viskas, kas susiję su darbo sąlygų gerinimu, higienos normų laikymusi, patalpų estetika ir pan.) yra svarbus motyvuojantis veiksnys. Jei darbo vieta bus įrengta tinkamai, darbuotojai dirbs efektyviai ir galės išnaudoti savo galimybes. Siekiant išsiaiškinti, kaip bibliotekos darbuotojai aprūpinami darbo priemonėmis, kokios yra darbo sąlygos pateiktas klausimas „Ar Jūs patenkintas savo darbo sąlygomis“?. Nustatyta, jog patenkinti savo darbo sąlygomis yra net 20 (48.8 proc.) respondentų, iš dalies patenkintų – 19 (46.2 proc.). Ir 2 (5 proc.) darbuotojų sanitarines-higienines-buitines darbo sąlygas įvardijo kaip blogas. Visi nepatenkinti ir iš dalies patenkinti respondentai turėjo konkretizuoti pagrindines nepasitenkinimo darbo sąlygomis priežastis. 23 respondentai nurodė tokius atsakymų variantus: nenormali temperatūra (13, 56.5 proc.), nepatenkinamas aprūpinimas reikalinga įranga (5, 21.7 proc.) ir blogas apšvietimas (2, 8.7 proc.). Nepatogius baldus, kaip darbo sąlygų trūkumą, o taip pat ir darbuotojams trukdančias ir keliančias nepasitenkinimą dulkes, nurodė po 1 apklaustąjį.

Siekiant išsiaiškinti, ko bibliotekos darbuotojams reikia, kad jaustųsi laimingi, kuo yra patenkinti buvo užduotas klausimas Ką Jūs labiausiai vertinate savo darbe?. Platus bibliotekos veiklos spektras suteikia darbuotojams galimybę parodyti įvairiapusiškus savo gebėjimus, realizuoti socialinį poreikį, dirbant draugiškame kolektyve. Tad nenuostabu, jog bibliotekininkai labiausiai darbe vertina būtent šiuos dalykus (po 31, 79.5 proc. proc.). Taip pat gana didelis skaičius apklaustųjų įvardijo: galimybę kelti kvalifikaciją (18, 46.2 proc.); kūrybiškumą (17; 43.6 proc. visų atsakymų); atlyginimą (16, 41 proc.); kolegų pripažinimą paminėjo mažiausiai – (9, 23 proc.) apklaustųjų. Šiuos aspektus galima laikyti svarbiausiais darbuotojų motyvatoriais, kurių dėka bibliotekininkai dirba šioje bibliotekoje.

Domėtasi, Kokios motyvavimo priemonės jūsų manymu efektyviausios?. Iš atsakymų paaiškėjo, jog labiausiai motyvuojančios geriau dirbti yra materialinio skatinimo priemonės: premijos skyrimas (27, 71 proc.) ir atlyginimo padidinimas (26, 68.4 proc.). Labai teigiamai įvertintos ir organizuojamos bendros darbuotojų kelionės (19, 50 proc.) bei padėka, pagyrimas (17, 44.7 proc.). Kaip mažiausiai efektyvios skatinimo priemonės nurodomos dovanos ir pakėlimas pareigose (po 6, 15.8 proc.).

Tiriant materialinio skatinimo sistemos efektyvumą bibliotekoje, darbuotojų teirautasi Ar Jūs patenkintas materialinio skatinimo sistema bibliotekoje? ir (Jei nepatenkintas, tai kodėl?). Nustatyta, kad tik (3, 8.3 proc.) respondentų nepatenkinti minėta sistema, nes ji nėra tobula (14, 58.3 proc.), neobjektyviai atrenkami skatintini asmenys (4, 16.7 proc.). 7 (29.2 proc.) respondentai, kurių netenkina materialinio skatinimo sistema, nurodė kitas priežastis. Dažniausiai pasitaikė teiginys, kad jokios materialinio skatinimo sistemos bibliotekoje nėra. Taip pat darbuotojai minėjo, tokius atsakymo variantus, kaip: „norisi daugiau“; „aš palaikyčiau idėją skatinimus skelbti viešai“; „norėtųsi viešo skatinimo, daugiau skaidrumo“. Galima įžvelgti, jog neretai bibliotekininkams susidaro įspūdis kad skatinama tik slaptai, nepaaiškinama kaip apskaičiuojamas gaunamos priemokos dydis, taip pat jie dažnai nesupranta už kokius pasiekimus yra skatinama.


Analizuojant psichologinės (moralinės) skatinimo sistemos svarbą, teirautasi Ar Jūs patenkintas moralinio skatinimo sistema veikiančia bibliotekoje?. Nustatyta, kad 10 (28.6 proc.) respondentų nėra patenkinti minėta skatinimo sistema, iš dalies patenkinti 19 (54.2 proc.) atsakiusių į šį klausimą. 6 (17.1 proc.) atsakė, kad jie patenkinti esama sistema. Didžioji dalis nepatenkintų ar iš dalies patenkintų nurodė tokius pat nepasitenkinimo variantus: netobula skatinimo sistema (12, 66.7 proc.); ne visada aišku, už ką skatina bei pasitaiko, kad skatinami ne tie asmenys, kurie nusipelnė (4, 22.1 proc.). Du respondentai nurodė savo variantus, kuriuose pažymėjo, jog: „nesu gavusi paskatinimų“ ir „visada norisi daugiau“.

Į klausimą Ką, Jūsų nuomone, būtina pirmiausia daryti siekiant pagerinti Jūsų darbą bibliotekoje? respondentai nurodė, kad siekiant pagerinti darbą bibliotekoje pirmiausia reikia didinti atlyginimus (18, 66.7 proc.), geriau aprūpinti darbui reikalinga technika (6, 22.2 proc.). 2 asmenys pasirinko variantą kita, tačiau taip ir nenurodė, ką reikėtų apdaryti, kad jų darbas pagerėtų. Jau anksčiau tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad dirbti bibliotekininkus motyvuoja nematerialūs motyvaciniai veiksniai, tačiau dar kartą įsitikinama, kad darbo užmokestis yra itin svarbus akcentas.

Iš klausimo Ar dažnai esate skatinami, tam, kad geriau atliktumėte savo pareigas? paaiškėjo, jog 36 (92.3 proc.) darbuotojai yra skatinami retai, o kiti 2 (7.7 proc.) nurodė, jog yra visai nemotyvuojami. Šio klausimo rezultatai turėtų versti sunerimti. Tinkama darbuotojų motyvacija užtikrina efektyvų darbą, ja galima skatinti tokį darbuotojų elgesį, kuris padėtų nulemti geresnius organizacijos pasiekimus, tad motyvavimas yra tikrai labai svarbi valdymo proceso dalis.

Analizuojant premijavimo svarbą, (Kaip Jūs dirbate gavęs paskatinimą?) nustatyta, kad 24 (63.2 proc.) darbuotojai, kurie gauna paskatinimą, yra sužadinamas noras dirbti geriau. 13 (34.2 proc.) tyrime dalyvavusiųjų teigia, jog gavę paskatinimą, jie dirba nei geriau, nei blogiau nei anksčiau. 1 respondentas nurodė, kad pernelyg retai gauna paskatinimą, todėl sunku pasakyti. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad nors įvairūs motyvavimo būdai ir sužadina norą dirbti geriau, tačiau jie turi trumpalaikį efektą ir geriau dirbti neskatina.

Iš atsakymų į klausimus Ką, Jūsų nuomone, būtina pirmiausia daryti siekiant pagerinti Jūsų darbą bibliotekoje ir Kaip Jūs dirbate gavęs paskatinimą galima matyti, jog nors ir darbuotojui būtų padidintas atlyginimas, jis dirbtų taip pat kaip ir dabar. Vadinasi, tokie darbuotojai savo pareigas atlieka vienodai gerai, kokybiškai, nepriklausomai nuo materialinio paskatinimo.

Į klausimą Jūs dirbtumėte geriau, jei atsakymų variantai pagal didžiausią balų skaičių pasiskirstė taip: 1) darbo užmokestį įtakotų darbo rezultatai ir kokybė (18, 64.2 proc.), 2) turėčiau daugiau sugebėjimų (8, 28.6); 3) sulaukčiau tinkamo įvertinimo (7, 25 proc.); 4) matyčiau realias karjeros perspektyvas (6, 21.4 proc.); 5) darbas teiktų malonumą (2, 7.1 proc.). 1 respondentas nurodė, jog visi variantai netinka, nes jis ir taip labai gerai dirba. Dalis tiriamųjų paminėjo, kad dirbtų geriau, jei darbas jiems teiktų malonumą, vadinasi atliekama veikla jiems galbūt yra nemiela, darbas tėra pragyvenimo šaltinis, nesuteikiantis teigiamų, malonių emocijų.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 
 
§  Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojus dirbti šioje organizacijos be piniginių motyvų skatina ir tokie motyvacijos veiksniai kaip: galimybė panaudoti savo gebėjimus, kūrybiškumas, draugiškas kolektyvas, įdomus darbas.
§  Blogas darbo organizavimas, teorinžinstoka bibliotekos darbuotojams yra didžiausi sunkumai darbe, kurie gali mažinti motyvacikonstruktyviai dirbti ir siekti gedarbo rezulta.
§  Materialinio skatinimo sistemai daugelis reišpriekaištus, o kai kurie iš viso pasigedo tokios sistemos. Deja, ir nematerialinio skatinimo sistema patenkinta taip pat tik mažumą darbuoto. Daugelis respondennuro, kad jie nepatenkinti ar tik iš dalies patenkinti esama moralinio skatinimo sistema. Iš to, galima daryti išva, kad moraliniam skatinimui yra skiriamas per mažas mesys arba nesuvokiama jo svarba.
§   Darbo užmokestis yra pagrindinis darbo motyvas, tačiau be jo, yra ir kitų skatinimo būdų, kuriuos darbuotojai palankiai įvertino, tad įstaigos vadovui siūlytina ieškoti alternatyvų, plėsti motyvavimo sistemos priemonių įvairovę,  panaudojant įvairias skatinimo formas. Kadangi bibliotekos turi menkas galimybes kelti darbuotojams atlyginimus, skirti premijas, veiksmingiau turėtų būti naudojamas moralinis skatinimo būdas. Moralinė motyvacija bibliotekoje gali būti realizuojama, deleguojant įdomų darbą, didinant atsakomybę, sudarant sąlygas kilti karjeros laiptais, duodant galimybę gilinti profesines žinias, įtraukiant darbuotojus į valdymą, sprendimų priėmimą ir pan. Taip pat siūlytina gerinti tarpusavio santykius, ugdant komandinį darbą, stiprinant neformalius santykius; užtikrinant, jog kiekvienas darbuotojas jaustųsi komfortiškai, saugiai, gautų jam deramą pagarbą, lygybę. Labai svarbu ir tai, kad darbuotojai būtų pelnytai skatinami. Svarbu turėti aiškią motyvavimo sistemą, į jos kūrimą įsitrauktų ir bibliotekininkai. 

NAUDOTA LITERATŪRA

1.      Adamonienė R., Sakalas A., Šilingienė V. Personalo valdymas: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2002, p. 135.
2.      Antanavičienė, D. Personalo motyvacija: Šiaulių m. biudžetinių įstaigų darbuotojų nuomonės tyrimas: magistro darbas. Šiauliai, 2006, p. 77. 
3.      Juchnevič, L. Personalo valdymas bibliotekos reputacijos vadyboje: Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų tyrimo rezultatų pristatymas. Informacijos mokslai. 2011, Nr. 55, p. 19-31.
4.      Mučinytė, J. Motyvacija ir darbuotojų motyvavimas Lietuvos bibliotekose: magistro darbas. Vilnius, 2007, p. 56.
5.      Palidauskaitė J., Segalovičienė I. Valstybės tarnautojų motyvacijos profilis Lietuvoje: empirinio tyrimų rezultatų analizė // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2008,  Nr. 47, p. 73-90.
6.      Stankevičienė A., Lobanova L. Personalo vadyba organizacijos sistemoje. Vilnius 2006, p. 23-28.
      7.      Šalkauskienė, L., Stankevičienė J., Gedvilienė, M. Darbuotojų motyvavimo empirinis tyrimas Šiaulių miesto įmonių pavyzdžiu // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006, Nr. 1 (6), p. 156-162. 


Parengė Indrė Lašinytė
Vyr. metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene
Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

2012-06-18

Apie bibliotekas - Deborah Jacobs ir Lietuvos bibliotekų direktorės

Skaitykite svarstymus apie bibliotekas, šiandieninius jų pokyčius portale Diena.lt: D. Jacobs: bibliotekos niekada nebuvo tokios gyvos, kokios jos yra šiandien. Straipsnyje pateikiamos pokalbio ištraukos su Bilo ir Melindos Geitsų fondo atstove, kuravusia projektą "Bibliotekos pažangai" Lietuvoje, Debora Džeikobs, o taip pat ir Irena Kriviene (Vilniaus universiteto bibliotekos direktore), Gene Dapkevičienė (Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktore).
„Bibliotekų misija nepasikeitė, tačiau pasikeitė jų kryptis. Manau, kad pokyčiai informacinėse ir komunikacinėse technologijose padėjo bibliotekoms tapti gyvesnėmis ir greitesnėmis. Tačiau, mano nuomone, visa tai yra tik maža bibliotekų dalis, nes jos visada buvo komunikacijų centrai kaimų ir miestų žmonėms. Tačiau jos niekada nebuvo tokios gyvos, kokios yra šiandien. O kalbant apie stereotipus, sukurtus apie bibliotekas, tai jie bliūkšta, nes biblioteka nebėra tylos vieta, ir bibliotekoje mes daugiau niekada nebesakysime „ššš“(D. Jacobs)

2012-06-15

Geriausio tinklaraščio rinkimai!


JAV leidykla, kuri specializuojasi enciklopedijų ir žinynų leidime, SALEM PRESS jau trečius metus organizuoja geriausių bibliotekinių tinklaraščių rinkimus - The 2012 Library Blog Awards.
Nominantai atrinkti peržiūrėjus 1300 bibliotekinių tinklaraščių, tad panašu, kad buvo atliktas didelis darbas.
Kadangi kandidatų buvo nemažai, atrinktieji buvo suskirstyti į kelias kategorijas: institucinius ir nepriklausomus tinklaraščius. Pastaruosius kuria bibliotekininkai ir kiti informacijos specialistai, o instituciniai skiriami konkrečios bibliotekos paslaugų, veiklos vieišinimui, vartotojų pritraukimui ir pan. Kiekvienoje kategorijoje išskiriamos dar kelios subkategorijos, susietos su tinklaraščio pakraipa (akademinis, mokyklinis, specialusis ir kt.). Taigi, galima rinktis iš itin skirtingų tinklaraščių.
Šie apdovanojimai ne tik puiki proga pareikšti savo nuomonę, kurie tinklaraščiai verti nugalėtojo vardo, bet ir galimybė pasidomėti, kuo gyvena kitų šalių bibliotekos, bibliotekininkai ir informacijos specialistai, sekti naujienas, susirasti partnerių. Jei nominantų sąrašas per trumpas smalsumui patenkinti, SALEM PRESS siūlo įrankį, kurio pagalba galima ieškoti bibliotekinių tinklaraščių pagal įvairius kriterijus (tematiką, auditoriją ir pan.) - The Library Blog Center.

Rinkti geriausius tinklaraščius gali visi norintys. Skaitykite ir balsuokite iki birželio 17 dienos.
Balsuokite čia!