DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA PANEVĖŽIO M. SAVIVALDYBĖS VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Darbuotojų motyvavimo darbu tema yra sulaukusi vadybos, psichologijos bei kitų mokslo sričių teoretikų ir praktikų dėmesio. Visgi, dėmesys bibliotekų sektoriaus darbuotojų motyvacijai, pasitenkinimui atliekama veikla nėra pakankamas. Nors Lietuvos bibliotekininkystės profesinėje spaudoje yra pasirodę publikacijų šia tematika, tačiau nevykdomi moksliniai tyrimai, kurie leistų suprasti, kas lemia bibliotekininko profesijos pasirinkimą, darbą šioje srityje, kokie veiksniai skatina šiuos kultūros darbuotojus.

Būtent dėl šios priežasties Panevėžio m. savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo atliktas bandomasis personalo tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti bibliotekos darbuotojų motyvavimo aspektus.
Anketinės apklausos tyrimo būdu buvo apklaustos bibliotekoje dirbančios 41 profesionalios bibliotekininkės, tad pasirinkta imtis sudarė 100 proc.

Nagrinėjant tiriamųjų pasiskirstymą pagal amžių, išskirtos 9 amžiaus grupės. Daugiausia apklaustųjų ( 11, 28.2 proc.) patenka į 45-49 m. kategoriją. Antroje vietoje respondentai, priklausantys 50-54 m. amžiaus grupei (20.5 proc.). Apklausoje dalyvavo atitinkamai 1 ir 2 ( 5.1 ir 7.7. proc.) 35-39 m. bei jauniausio amžiaus grupei (20-24 m.) priskiriamų respondentų. Tyrime nepasitaikė asmenų, priklausančių 30-34 m. amžiaus kategorijai.

Beveik visi bibliotekos darbuotojai (81 proc.) yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, 17 proc. mokėsi aukštesniojoje mokykloje, ir tik 1 respondentas (2 proc.) turi vidurinį išsilavinimą. Remiantis tokiais duomenimis, galima teigti, kad bibliotekoje dirba tikrai kvalifikuotas bei išsilavinęs personalas.

Kaip matyti iš 1 lentelėje pateiktų duomenų, tiriamojoje institucijoje dirba daugiau tikrai solidų darbo stažą bei ilgametę darbo patirtį, turinčių žmonių. Naujų darbuotojų (kurie bibliotekoje būtų išdirbę pakankamai neilgą laiką – nuo 1 iki 4 m.) dalis gana nežymi (17 proc.).


Apklausa pradėta nuo bendresnių klausimų, siekiant suvokti darbuotojų požiūrį į darbą, profesijos pasirinkimo motyvus. Klausime Kas jums yra darbas? respondentai kviesti pasirinkti vieną ar kelis iš paminėtų variantų arba parašyti savo atsakymą. Surikiavus atsakymų variantus pagal populiarumą paaiškėjo, jog: po 33 proc. respondentų pažymėjo, jog darbas jiems yra pajamų šaltinis ir pasitenkinimas, o taip pat ir pajamų šaltinis bei galimybė tobulėti. Darbą, kaip pajamų šaltinį ir galimybę realizuoti patirtį įvardino taip pat nemenkas skaičius darbuotojų – 15 (29 proc.); ir tik 3 apklaustieji (6 proc.) pasirinko variantą pajamų šaltinis. Galima teigti, kad darbas suvokiamas ne kaip pragyvenimo priemonių įsigijimo šaltinis, bet kaip vertybė, kuri įprasmina darbuotojo gyvenimą, lemia jo vietą visuomenėje.


Siekiant įvertinti darbuotojų pasitenkinimą darbu buvo užduotas klausimas „Kaip Jums patinka darbas bibliotekoje?”. Iš pateiktų duomenų matyti, didžioji dalis (22, 55 proc.) bibliotekininkų mėgsta savo darbą, nepaisant trūkumų, kurie aptariami kiek vėliau. Net 13 respondentų (32.5 proc.) pažymėjo, jog darbas bibliotekoje jiems labai patinka; 5 apklaustieji (10 proc.) pasirinko variantą nei patinka, nei nepatinka. Tarp apklaustųjų pasitaikė 1 asmuo, nurodęs, jog dirbti bibliotekoje jam nepatinka. Logiška, kad asmuo yra nelinkęs dirbti darbo ar būti tokioje darbinėje aplinkoje, kuri jam nepriimtina, todėl džiugu, jog tokių darbuotojų kuriems darbas visiškai nepatinka tarp tiriamųjų nėra.

Remiantis teorine prielaida, jog darbo motyvacijos lygis ir darbuotojų pasitenkinimas savo darbu įtakoja vienas kitą, galima teigti, jog bibliotekoje dominuoja aukštas darbo motyvacijos lygis (žr. 2 lentelę).
Kaip matyti iš 3 lentelės, 1 respondentas, dirbantis šioje bibliotekoje 1-4 m. bei 2 respondentai išdirbę 20 m. laikotarpį, savo pasitenkinimą darbu įvertinimo gana vidutiniškai. Tyrime buvo 1 asmuo, dirbantis šioje srityje daugiau nei 20 m., nurodęs, kad jam šis darbas nepatinka. Daugiausiai patenkinti savo atliekama veikla, yra asmenys, turintys gana solidų (15-19, 20 m. ir didesnį) darbo stažą.

Nustatyta, jog pagal amžiaus grupes didžiausią (pasitenkinimo darbu lygis yra labai aukštas) pasitenkinimą savo darbu jaučia vidutinio amžiaus (45-49 m.) bibliotekos darbuotojai. Vyresni bibliotekoje dirbantys asmenys, kuriems yra nuo 50 iki 60 metų, pasitenkinimą darbu įvertino taip pat labai teigiamai. Mažiausiai savo pareigomis patenkinti yra respondentai, priklausantys ir 40-49 m. apklaustųjų kategorijai.


Pasitenkinimas darbu tarp aukštesnio (padalinio/skyriaus vadovų) ir žemesnio rango (bibliotekininkų) darbuotojų – skiriasi. Specialistai daug geriau įvertino pasitenkinimą darbu: daugiau nei trečdaliui (37 proc.) darbas bibliotekoje labai patinka, 48.1 proc. yra patenkinti savo darbu, 3 (11 proc.) atliekama veikla nei patinka, nei nepatinka, ir 1 respondentas yra nepatenkintas savo darbu. Tuo tarpu padalinių vadovų pasitenkinimo darbu įvertinimas toks: 66.7 proc. yra patenkinti savo darbu, 33.3 labai patenkinti. Tarp jų nepatenkintų neatsirado.


Taip pat pažymėtina, juo labiau respondentai yra patenkinti darbu, juo mažiau mąsto apie galimybę jį keisti. Tai įrodo 5 lentelė.
Uždavus klausimą Ar galvojate pereiti į kitą darbą? paaiškėjo, jog beveik trečdalis respondentų (24 proc.) nežino ar keistų darbą. Dar 20 proc. teigia, jog galbūt pereis į kitą darbovietę. Tokie asmenys gali būti paveikiami aplinkos ir gali ryžtis palikti biblioteką. Išskirtinio dėmesio turi susilaukti ta grupė bibliotekininkų (20 proc.), kurie galvoja palikti biblioteką. Džiugu, kad net pusė (51 proc.) respondentų teigia, kad neplanuoja pereiti į kitą darbą. Tokie asmenys laikytini pakankamai motyvuotais, suradusiais save bibliotekos veikloje.
Išanalizavus atsakymų į klausimus apie darbo keitimą, rezultatus pagal darbuotojų stažą ir amžių, paaiškėjo, jog vyresnio amžiaus (nuo 50 iki 60 m. ir daugiau), ilgiau (20 m. ir daugiau) bibliotekoje dirbantys asmenys, yra mažiau linkę galvoti apie darbo keitimą. Tuo tarpu vidutinio amžiaus darbuotojai (nuo 40 iki 44 m.), jei turėtų galimybę, galbūt pasirinktų visai kitokią veiklą, nei atlieka dabar. Bibliotekoje ilgą laiką išdirbę (20 m.) žmonės nelinkę palikti darbo. Tačiau gana neilgai (1-9 m.) ir vidutiniškai dirbantys (10-14m.) darbuotojų grupės svarsto apie tokią galimybę. Uždavus klausimą Jei galvojote iš įmonės išeiti, tai kodėl? paaiškėjo, kad pagrindinė bibliotekos darbuotojų išėjimo iš darbo priežastimi yra per mažas atlyginimas (taip atsakė 81.8 proc. respondentų, kurie planuoja keisti darbą). Tai įrodo ir patvirtina, kad pinigai žmogų itin stipriai motyvuoja. Po 18.2 proc. atsakymų rodo, kad respondentai keistų darbą, nes bibliotekoje nėra perspektyvų gauti paaukštinimą, per sunkus įtemptas darbas, o taip pat jie nėra patenkinti santykiais su viršininku, kolegomis.

 Į klausimą Jeigu negalvojate išeiti iš šios bibliotekos, tai kodėl? respondentai, kurie neplanuoja keisti darbo nurodė, kad toks jų apsisprendimas pagrįstas: įdomiu darbu (28; 49.1 proc.), geru ir draugišku kolektyvu (18; 29.8 proc.). Atitinkamai 8.8 ir 7 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog negalvoja išeiti iš darbo, nes darbas bibliotekoje nesunkus ir neįtemptas, bei čia dirba draugai su kuriais nenorima skirtis. Po 1 respondentą (1.8 proc.) nurodė, kad priežastimi nekeisti darbo yra: geras atlyginimas, tikėjimas gauti paaukštinimą, ir tai, kad pagal savo išsilavinimą jis niekur kitur negalėtų dirbti.

Pateiktus klausimą Ar Jus patenkina užimamos pareigos? paaiškėjo, jog net 85.4 proc. (36) respondentų yra patenkinti savo užimamomis pareigomis; 2.4 proc. (1) yra nepatenkintas ir 12.2 proc. (5) bibliotekininkų yra ne visai patenkinti. Siekiant išsiaiškinti darbuotojų nepasitenkinimo priežastis teirautasi Jei užimamos pareigos nepatenkina, tai kodėl?. Nepatenkinti ar nevisai patenkinti užimamomis pareigomis respondentai nurodo, kad jų nepasitenkinimą lemia žemas atlyginimas (8; 44.4 proc. visų atsakymų). Apklaustieji taip pat pažymėjo ir kitus veiksnius, sukeliančius nusivylimą ir apatiją darbu, kurie gali sąlygoti darbovietės keitimą, tai: darbas reikalaujantis didelės nervinės įtampos (3,16.6 proc.), blogi tarpusavio santykiai ir varginantis darbas (2, po 11.1 proc.), darbas ne pagal specialybę, bei nėra perspektyvų užimti aukštesnes pareigas (1, po 5.5 proc.).

Valstybė biudžetinėms įstaigoms nustato algų dydį. Deja, bibliotekų sektoriaus darbuotojų atlyginimas nėra toks didelis, kaip norėtų respondentai. Paaiškėjo, kad patenkintų materialinio skatinimo sistema yra tik 2 (4.9 proc.) darbuotojai, tuo tarpu nepatenkintų – 18 (43.9 procentai). Didžioji dalis (21; 51.2 proc.) respondentų yra tik iš dalies patenkinti gaunamu finansiniu paskatinimu savo darbovietėje.

Respondentai, reikšdami nuomonę, apie tai, ar darbo užmokesčio dydis atitinka jų atliekamo darbo svarbą, sunkumą ir kokybę, teigė, kad pagal jų darbą, užmokestis yra per mažas (21, 52.5 proc.), sunku pasakyti (17, 42.5 proc.) ir tik 2, 5 proc. sako, kad užmokestis atitinka jų atliekamą darbą. Galima daryti prielaidą, kad darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinami už savo darbą finansine prasme.

Kita vertus, pasitenkinimas darbu priklauso ne tik nuo gaunamo atlyginimo, bet ir nuo to, kaip darbuotojai aprūpinami darbo priemonėmis, kokios yra darbo sąlygos ir pan. Darbo aplinkos kokybė (viskas, kas susiję su darbo sąlygų gerinimu, higienos normų laikymusi, patalpų estetika ir pan.) yra svarbus motyvuojantis veiksnys. Jei darbo vieta bus įrengta tinkamai, darbuotojai dirbs efektyviai ir galės išnaudoti savo galimybes. Siekiant išsiaiškinti, kaip bibliotekos darbuotojai aprūpinami darbo priemonėmis, kokios yra darbo sąlygos pateiktas klausimas „Ar Jūs patenkintas savo darbo sąlygomis“?. Nustatyta, jog patenkinti savo darbo sąlygomis yra net 20 (48.8 proc.) respondentų, iš dalies patenkintų – 19 (46.2 proc.). Ir 2 (5 proc.) darbuotojų sanitarines-higienines-buitines darbo sąlygas įvardijo kaip blogas. Visi nepatenkinti ir iš dalies patenkinti respondentai turėjo konkretizuoti pagrindines nepasitenkinimo darbo sąlygomis priežastis. 23 respondentai nurodė tokius atsakymų variantus: nenormali temperatūra (13, 56.5 proc.), nepatenkinamas aprūpinimas reikalinga įranga (5, 21.7 proc.) ir blogas apšvietimas (2, 8.7 proc.). Nepatogius baldus, kaip darbo sąlygų trūkumą, o taip pat ir darbuotojams trukdančias ir keliančias nepasitenkinimą dulkes, nurodė po 1 apklaustąjį.

Siekiant išsiaiškinti, ko bibliotekos darbuotojams reikia, kad jaustųsi laimingi, kuo yra patenkinti buvo užduotas klausimas Ką Jūs labiausiai vertinate savo darbe?. Platus bibliotekos veiklos spektras suteikia darbuotojams galimybę parodyti įvairiapusiškus savo gebėjimus, realizuoti socialinį poreikį, dirbant draugiškame kolektyve. Tad nenuostabu, jog bibliotekininkai labiausiai darbe vertina būtent šiuos dalykus (po 31, 79.5 proc. proc.). Taip pat gana didelis skaičius apklaustųjų įvardijo: galimybę kelti kvalifikaciją (18, 46.2 proc.); kūrybiškumą (17; 43.6 proc. visų atsakymų); atlyginimą (16, 41 proc.); kolegų pripažinimą paminėjo mažiausiai – (9, 23 proc.) apklaustųjų. Šiuos aspektus galima laikyti svarbiausiais darbuotojų motyvatoriais, kurių dėka bibliotekininkai dirba šioje bibliotekoje.

Domėtasi, Kokios motyvavimo priemonės jūsų manymu efektyviausios?. Iš atsakymų paaiškėjo, jog labiausiai motyvuojančios geriau dirbti yra materialinio skatinimo priemonės: premijos skyrimas (27, 71 proc.) ir atlyginimo padidinimas (26, 68.4 proc.). Labai teigiamai įvertintos ir organizuojamos bendros darbuotojų kelionės (19, 50 proc.) bei padėka, pagyrimas (17, 44.7 proc.). Kaip mažiausiai efektyvios skatinimo priemonės nurodomos dovanos ir pakėlimas pareigose (po 6, 15.8 proc.).

Tiriant materialinio skatinimo sistemos efektyvumą bibliotekoje, darbuotojų teirautasi Ar Jūs patenkintas materialinio skatinimo sistema bibliotekoje? ir (Jei nepatenkintas, tai kodėl?). Nustatyta, kad tik (3, 8.3 proc.) respondentų nepatenkinti minėta sistema, nes ji nėra tobula (14, 58.3 proc.), neobjektyviai atrenkami skatintini asmenys (4, 16.7 proc.). 7 (29.2 proc.) respondentai, kurių netenkina materialinio skatinimo sistema, nurodė kitas priežastis. Dažniausiai pasitaikė teiginys, kad jokios materialinio skatinimo sistemos bibliotekoje nėra. Taip pat darbuotojai minėjo, tokius atsakymo variantus, kaip: „norisi daugiau“; „aš palaikyčiau idėją skatinimus skelbti viešai“; „norėtųsi viešo skatinimo, daugiau skaidrumo“. Galima įžvelgti, jog neretai bibliotekininkams susidaro įspūdis kad skatinama tik slaptai, nepaaiškinama kaip apskaičiuojamas gaunamos priemokos dydis, taip pat jie dažnai nesupranta už kokius pasiekimus yra skatinama.


Analizuojant psichologinės (moralinės) skatinimo sistemos svarbą, teirautasi Ar Jūs patenkintas moralinio skatinimo sistema veikiančia bibliotekoje?. Nustatyta, kad 10 (28.6 proc.) respondentų nėra patenkinti minėta skatinimo sistema, iš dalies patenkinti 19 (54.2 proc.) atsakiusių į šį klausimą. 6 (17.1 proc.) atsakė, kad jie patenkinti esama sistema. Didžioji dalis nepatenkintų ar iš dalies patenkintų nurodė tokius pat nepasitenkinimo variantus: netobula skatinimo sistema (12, 66.7 proc.); ne visada aišku, už ką skatina bei pasitaiko, kad skatinami ne tie asmenys, kurie nusipelnė (4, 22.1 proc.). Du respondentai nurodė savo variantus, kuriuose pažymėjo, jog: „nesu gavusi paskatinimų“ ir „visada norisi daugiau“.

Į klausimą Ką, Jūsų nuomone, būtina pirmiausia daryti siekiant pagerinti Jūsų darbą bibliotekoje? respondentai nurodė, kad siekiant pagerinti darbą bibliotekoje pirmiausia reikia didinti atlyginimus (18, 66.7 proc.), geriau aprūpinti darbui reikalinga technika (6, 22.2 proc.). 2 asmenys pasirinko variantą kita, tačiau taip ir nenurodė, ką reikėtų apdaryti, kad jų darbas pagerėtų. Jau anksčiau tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad dirbti bibliotekininkus motyvuoja nematerialūs motyvaciniai veiksniai, tačiau dar kartą įsitikinama, kad darbo užmokestis yra itin svarbus akcentas.

Iš klausimo Ar dažnai esate skatinami, tam, kad geriau atliktumėte savo pareigas? paaiškėjo, jog 36 (92.3 proc.) darbuotojai yra skatinami retai, o kiti 2 (7.7 proc.) nurodė, jog yra visai nemotyvuojami. Šio klausimo rezultatai turėtų versti sunerimti. Tinkama darbuotojų motyvacija užtikrina efektyvų darbą, ja galima skatinti tokį darbuotojų elgesį, kuris padėtų nulemti geresnius organizacijos pasiekimus, tad motyvavimas yra tikrai labai svarbi valdymo proceso dalis.

Analizuojant premijavimo svarbą, (Kaip Jūs dirbate gavęs paskatinimą?) nustatyta, kad 24 (63.2 proc.) darbuotojai, kurie gauna paskatinimą, yra sužadinamas noras dirbti geriau. 13 (34.2 proc.) tyrime dalyvavusiųjų teigia, jog gavę paskatinimą, jie dirba nei geriau, nei blogiau nei anksčiau. 1 respondentas nurodė, kad pernelyg retai gauna paskatinimą, todėl sunku pasakyti. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad nors įvairūs motyvavimo būdai ir sužadina norą dirbti geriau, tačiau jie turi trumpalaikį efektą ir geriau dirbti neskatina.

Iš atsakymų į klausimus Ką, Jūsų nuomone, būtina pirmiausia daryti siekiant pagerinti Jūsų darbą bibliotekoje ir Kaip Jūs dirbate gavęs paskatinimą galima matyti, jog nors ir darbuotojui būtų padidintas atlyginimas, jis dirbtų taip pat kaip ir dabar. Vadinasi, tokie darbuotojai savo pareigas atlieka vienodai gerai, kokybiškai, nepriklausomai nuo materialinio paskatinimo.

Į klausimą Jūs dirbtumėte geriau, jei atsakymų variantai pagal didžiausią balų skaičių pasiskirstė taip: 1) darbo užmokestį įtakotų darbo rezultatai ir kokybė (18, 64.2 proc.), 2) turėčiau daugiau sugebėjimų (8, 28.6); 3) sulaukčiau tinkamo įvertinimo (7, 25 proc.); 4) matyčiau realias karjeros perspektyvas (6, 21.4 proc.); 5) darbas teiktų malonumą (2, 7.1 proc.). 1 respondentas nurodė, jog visi variantai netinka, nes jis ir taip labai gerai dirba. Dalis tiriamųjų paminėjo, kad dirbtų geriau, jei darbas jiems teiktų malonumą, vadinasi atliekama veikla jiems galbūt yra nemiela, darbas tėra pragyvenimo šaltinis, nesuteikiantis teigiamų, malonių emocijų.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 
 
§  Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojus dirbti šioje organizacijos be piniginių motyvų skatina ir tokie motyvacijos veiksniai kaip: galimybė panaudoti savo gebėjimus, kūrybiškumas, draugiškas kolektyvas, įdomus darbas.
§  Blogas darbo organizavimas, teorinžinstoka bibliotekos darbuotojams yra didžiausi sunkumai darbe, kurie gali mažinti motyvacikonstruktyviai dirbti ir siekti gedarbo rezulta.
§  Materialinio skatinimo sistemai daugelis reišpriekaištus, o kai kurie iš viso pasigedo tokios sistemos. Deja, ir nematerialinio skatinimo sistema patenkinta taip pat tik mažumą darbuoto. Daugelis respondennuro, kad jie nepatenkinti ar tik iš dalies patenkinti esama moralinio skatinimo sistema. Iš to, galima daryti išva, kad moraliniam skatinimui yra skiriamas per mažas mesys arba nesuvokiama jo svarba.
§   Darbo užmokestis yra pagrindinis darbo motyvas, tačiau be jo, yra ir kitų skatinimo būdų, kuriuos darbuotojai palankiai įvertino, tad įstaigos vadovui siūlytina ieškoti alternatyvų, plėsti motyvavimo sistemos priemonių įvairovę,  panaudojant įvairias skatinimo formas. Kadangi bibliotekos turi menkas galimybes kelti darbuotojams atlyginimus, skirti premijas, veiksmingiau turėtų būti naudojamas moralinis skatinimo būdas. Moralinė motyvacija bibliotekoje gali būti realizuojama, deleguojant įdomų darbą, didinant atsakomybę, sudarant sąlygas kilti karjeros laiptais, duodant galimybę gilinti profesines žinias, įtraukiant darbuotojus į valdymą, sprendimų priėmimą ir pan. Taip pat siūlytina gerinti tarpusavio santykius, ugdant komandinį darbą, stiprinant neformalius santykius; užtikrinant, jog kiekvienas darbuotojas jaustųsi komfortiškai, saugiai, gautų jam deramą pagarbą, lygybę. Labai svarbu ir tai, kad darbuotojai būtų pelnytai skatinami. Svarbu turėti aiškią motyvavimo sistemą, į jos kūrimą įsitrauktų ir bibliotekininkai. 

NAUDOTA LITERATŪRA

1.      Adamonienė R., Sakalas A., Šilingienė V. Personalo valdymas: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2002, p. 135.
2.      Antanavičienė, D. Personalo motyvacija: Šiaulių m. biudžetinių įstaigų darbuotojų nuomonės tyrimas: magistro darbas. Šiauliai, 2006, p. 77. 
3.      Juchnevič, L. Personalo valdymas bibliotekos reputacijos vadyboje: Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų tyrimo rezultatų pristatymas. Informacijos mokslai. 2011, Nr. 55, p. 19-31.
4.      Mučinytė, J. Motyvacija ir darbuotojų motyvavimas Lietuvos bibliotekose: magistro darbas. Vilnius, 2007, p. 56.
5.      Palidauskaitė J., Segalovičienė I. Valstybės tarnautojų motyvacijos profilis Lietuvoje: empirinio tyrimų rezultatų analizė // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2008,  Nr. 47, p. 73-90.
6.      Stankevičienė A., Lobanova L. Personalo vadyba organizacijos sistemoje. Vilnius 2006, p. 23-28.
      7.      Šalkauskienė, L., Stankevičienė J., Gedvilienė, M. Darbuotojų motyvavimo empirinis tyrimas Šiaulių miesto įmonių pavyzdžiu // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006, Nr. 1 (6), p. 156-162. 


Parengė Indrė Lašinytė
Vyr. metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene
Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Komentarai

Populiarūs įrašai