2014-06-23

Greitas žvilgsnis į viešųjų bibliotekų plėtrą Slovėnijoje


Birželio pradžioj pirmą kartą apsilankiau Slovėnijoje – šalyje, su kuria jau senokai susipažinau neakivaizdžiai iš kitose kelionėse sutiktų žmonių – slovėnų ir neslovėnų – pasakojimų. Slovėnijoje lankiausi darbo reikalais, tai turizmui laiko beveik neturėjau. Tačiau iš Liublianos išvykau su jausmu, kad ten būtinai sugrįšiu dar pabūti ir pamatyti daugiau. Kodėl? Dienomis mus lepinęs neįprastas birželiui trisdešimties laipsnių karštis palaipsniui virsdavo į šiltą vakarą; siauros gatvelės ir Liublianica upės pakrantės dūzgė nuo vietinių, ir turistų apsėstų lauko restoranų ir kavinių, taip pat ir praeivių, ir dviratininkų. Neįtikėtinai jauku, kai didesnėje senamiesčio dalyje draudžiamas automobilių eismas. Penktadienis prie miesto pagrindinės turgavietės vyksta atviros virtuvės renginys – keliasdešimt restoranų vilioja praeivius už keletą eurų išbandyti įvairių pasaulio šalių virtuvių skonius ir kvapus. Grožybės ir įdomybės nesibaigia Liubliana, liudija tie, kurie po mūsų renginio pasiryžo pakeliauti po šalį. Pasilieku tai savo kitam – turistiniam – apsilankymui ir pereinu prie bibliotekų.

Iš anksčiau minėtų pasakojimų ir knygų žinojau ir tai, kad Slovėnija yra ir gerų bei populiarių tarp vietinių gyventojų viešųjų bibliotekų kraštas. Tokia ir išlieka, nepaisant dėl krizės kasmet mažinamo viešojo finansavimo kultūrai ir praėjusiais metais socialinių protestų sutrupintos vyriausybės liekanų ir naujų rinkimų laukimo. Mūsų renginio programoje buvo numatyti vizitai į Liublianos miesto biblioteką, Grosupljės, Domžalės ir Kamniko savivladybių viešąsias bibliotekas. Nors anot vietinių tai neblogos, bet ne įdomiausios bibliotekos, bet vis tiek į akis iš karto krinta geras profesionalumo standartas ir kiekvienoje – savas naujoviškumo inkliuzas. Pavyzdžiui, Liublianos viešojoje bibliotekoje grožinė literatūra sudėliota pagal vietoje sukurtą žanrinę-teminę klasifikaciją, žymimą ne skaičiais, o piktogramomis – kad žmonėms būtų lengviau pasirinkti (Nuotraukoje). Jie taip pat turi mokymosi mainų duomenų bazę, kurioje registruojasi norintys mokytis ir išmokti, pavyzdžiui, muzikos, remontuoti dviračius ar sodininkauti. Grosupljės viešojoje bibliotekoje veikia vienintelė miestelyje galerija, kurioje vyksta vietos gyventojų ir profesionalų meno parodos. Jų kuratorė – jauna ir entuziastinga bibliotekininkė užsuko į biblioteką per savo laisvadienį, kad užsieniečių bibliotekininkų grupei pristatytų veikiančią parodą. Domžalės viešoji biblioteka įsikūrusi antrame prekybos centro aukšte, šalia miesto stadiono, kasdien sulaukia iki tūkstančio įvairaus amžiaus lankytojų.Kamniko viešoji biblioteka pirmoji Slovėnijoje sukūrusi pradėjo vietos istorijos skaitmeninimą. Ji kasmet iš bendruomenės išsirenka bibliotekos ambasadorių – žinomą ar/ir aktyvų žmogų, kuris padeda populiarinti paslaugas ir atstovauti biblioteką. Slovėnijoje knygų išduoties rodikliai viešosiose bibliotekose išlieka stabilūs, kai didesnėje dalyje išsivysčiusių pasaulio šalių jie krenta. Natūraliai kilo mintis, kad Slovėnijos sėkmingos bibliotekų plėtros pavyzdys galbūt prilygsta skandinaviškam populiarių bibliotekų fenomenui. Jokių gilių tyrimų, žinoma, aš nedariau, bet pasidalinsiu spėjimais, neformalių pokalbių nuotrupomis ir nuojautomis iš apsilankymų. Galbūt to priežastis, kad šalies informaciniame portale „Slovenia.si“ kultūros pristatymas prasideda žodžiais: „Beveik kiekvienas slovėnas iš prigimties yra rašytojas, dailininkas, virėjas, šokėjas, vynininkas, muzikantas, režisierius, aktorius, tinklaraštininkas ar graveris“ [1]. Galbūt atsakymas slypi pagrindinio jų kultūros politikos dokumento pavadinime – „Viešojo intereso vykdymo kultūros srityje įstatymas“ (Act on Enforcing Public Interest in the Field of Culture; 2002). „Slovėnijos kultūros sindromas“ mažai šaliai visada buvo svarbiu šaltiniu tautos ir šalies tapatybei kurti [2]. Galbūt todėl, kad šalies nepriklausomybės pradžioje viešosios bibliotekos protingai pasinaudojo valstybės pastatų paveldo programa, dosniai finansuota valstybės. Sistemingos slovėnų viešųjų bibliotekų situacijos studijos greičiausiai atvestų prie ilgesnio ir, be abejo“ solidesnių priežasčių sąrašo. Greičiausiai parodytų ir tipines šios kultūros srities, priskirtos vietos savivaldai ir stipriai institucionalizuotos, problemas – nelankstumą, idėjų trūkumą ir pokyčių baimę, politizuotą vadovų skyrimą ir biurokratizmą, „pagyvenusią“ techninę infrastruktūrą ir t.t. Jau minėjau, kad šiandien neišvengiamai Slovėnijos viešosios bibliotekos gyvena šalį ištikusios ekonominės krizės sąlygomis – kasmet planuoja mažesnius biudžetus, nuosekliai mažina darbuotojų atlyginimus, centrinė valdžia nebeskiria lėšų infrastruktūros ir paslaugų plėtrai, šiek tiek sumažino finansavimą ir knygoms. Tačiau viešosios bibliotekos dirba toliau, siūlo vietos žmonėms erdves susitikimams, paklausias socialines, edukacines ir rekreacines programas. Dar daugiau – nusprendė sustiprinti Slovėnijos viešųjų bibliotekų asociacijoje ir daugiau pastangų skirti bendradarbiavimui.
Pirmasis žingsnis – vertas pagyrų. Asociacijos suburta darbo grupė sukūrė Slovėnijos viešųjų bibliotekų plėtros strategija 2013-2020 “Slovėnijos bibliotekos ateičiai [3] ”, kuri nubrėžia vieningą paslaugų plėtros kryptį ir suteikia veiklos gaires besikeičiančioje modernioje visuomenėje. Prieš dvejus metus šiame tinklaraštyje rašiau apie Suomijos ir Nyderlandų viešųjų bibliotekų „sutartines“ strategijas ir jų prasmę bei naudą. Jei neklystu, Slovėnija yra pirmoji šalis Rytų ir Centrinės Europos regione turinti tokią profesinės bendruomenės iniciatyva viešųjų bibliotekų plėtros strategiją. Strategijoje suformuluoti keturi strateginiai prioritetai ir devyni uždaviniai skatina bibliotekas rengti ir įgyvendinti ateities plėtros planus, siekti pritraukti partnerius ir investicijas:
1 strateginis prioritetas. Organizacija, valdymas ir viešųjų bibliotekų tinklas; 1 uždavinys. Užsitikrinti pakankamą finansavimą ir produktyvias bibliotekų paslaugas. 2 uždavinys. Organizuoti stabilų, veiksmingą ir racionalų viešųjų bibliotekų tinklą.
2 strateginis prioritetas. viešųjų bibliotekų paslaugos; 1 uždavinys. Vystyti esamas ir kurti naujas paslaugas 2 uždavinys. Pagerinti bibliotekų paslaugų naudojimą
3 strateginis prioritetas. Bibliotekininkų kompetencija ir žinios; 1 uždavinys. Išugdyti profesionalų ir kompetentingą personalą žinių visuomenei. 2 uždavinys. Strategiškai administruoti ir valdyti permainų laikotarpiu. 3 uždavinys. Užtikrinti profesinių žinių tėkmę.
4 strateginis prioritetas. Biblioteka – aktyvus socialinės aplinkos veiksnys –uždaviniai ir veiksmai. 1 uždavinys. Sustiprinti esamas ir kurti naujas partnerystes. 2 uždavinys. Padidinti viešųjų bibliotekų svarbos žinomumą.
Palieku jums pasiskaityti strategiją, kokių veiksmų sutartinai ketina imtis kolegos slovėnai, kad įgyvendintų numatytus uždavinius ir kad iki 2020-ųjų susikurtų ateitį sau ir viešosios bibliotekos institucijai Slovėnijoje. Neabejoju, kad jiems pavyks.


Naudoti šaltiniai:
1. Culture from Slovenia.si: your gateway to information on Slovenia. Prieiga per internet: http://www.slovenia.si/culture/ [Žiūrėta 2014 m. birželio 22 d.]
2. Čopič, Vesna. Slovenia: Country profile (2009). The Compendium of Cultural Policies and Trends in Europe. Council of Europe. Prieiga per internetą: https://www.culturalpolicies.net/down/slovenia_012009.pdf [Žiūrėta 2014 m. birželio 22 d.]
3. The Slovenian Public Libraries for the Future: Slovenian Public Libraries Development Strategy 2013–2020 (2013). Prieiga per internetą: http://zdruzenje-knjiznic.si/media/website/activities/e-zgibanka_ZSK_ANG.pdf [Žiūrėta 2014 m. birželio 22 d.]














2014-06-18

Moderni šeimos biblioteka Marijampolėje

Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekos nuotr.
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka neseniai įgyvendino projektą "Bendradarbiavimas kuriant biblioteką šeimai" kartu su Černiachovko viešąja biblioteka. Šis projektas įdomus įvairiais aspektais: atnaujinta biblioteka ir jos erdvės, įvykdytos įvairios edukacinės programos, atliktas tyrimas, kuris padėjo nustatyti, kokios bibliotekos reikia šiuolaikinei šeimai. Projektas iš dalies finansuotas pagal Europos Sąjungos 2007-2013 m. kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą.

Įgyvendinant projektą modernizuotos ir pritaikytos šeimos poreikiams Marijampolės ir Černiachovsko viešųjų bibliotekų erdvės. Marijampolės viešojoje bibliotekoje rekonstruotos Draugystės filialo patalpos. Įrengtos įvairiai veiklai pritaikytos zonos - mediateka, žaidimų kampas, technologijų, susitikimų ir užsiėmimų erdvė. Skaitytojų patogumui įrengta nemažai technologinių naujovių - techninė ir programinė įranga, kuri leidžia kurti ir naudotis garso ir vaizdo dokumentais (pvz., redaguoti nuotraukas, kurti ir redaguoti muzikos įrašus), elektroninės skaityklės ir kt.

Projekto metu organizuoti įvairūs mokymai šeimoms, įkurti šeimų klubai ir sambūriai siekiant dalintis skaitymo, vaikų literatūros parinkimo ir kt. patirtimi.

Įdomi projekto iniciatyva - šeimų požiūrio į viešąją biblioteką tyrimas. Jame dalyvavo 200 respondentų iš Marijampolės ir 206 - iš Černiachovskio.

Apklausos rezultatai parodė, kad marijampoliečiai bibliotekoje daugiausiai naudojasi knygų skolinimo paslauga. Tačiau jie taip pat linkę lankytis susitikimuose su žymiais žmonėmis, dalyvauti literatūrinėse, meninėse-kūrybinėse, edukacinėse programose.

Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekos nuotr.
Tyrime atsiskleidė ir veiksniai, kurie paskatintų dažnesnį Marijampolės šeimų lankymąsi bibliotekoje. Tai - patogus darbo laikas, specialios paskirties patalpos bibliotekoje (vaikams, žmonėms su negalia, pritaikytos tam tikrai veiklai), gausesnės ir įvairesnės edukacinės programos šeimoms, renginiai, internetas ir modernios elektroninės paslaugos.

Svajonių biblioteka, marijampoliečių nuomone - tai šeimoms, vaikams ir žmonėms su negalia pritaikytos, patogios, jaukios ir modernios bibliotekos erdvės ir infrastruktūra; paslaugus ir profesionalus personalas, kokybiški ir gausūs informacijos ištekliai, lankstus darbo laikas. Tai, pavyzdžiui, biblioteka, kurioje būtų patogu jaunoms mamytėms - lengva įvažiuoti su kūdikių vežimėliu, pervystyti ir pamaitinti kūdikį ir pan. Šeimos taip pat pageidauja įvairios popamokinės veiklos vaikams vasaros metu, vaikų priežiūros paslaugų, psichologo konsultacijų, įvairių ugdomųjų programų.

Tyrimo rezultatai panaudojami plėtojant bibliotekų paslaugas šeimoms.

Žinutė parengta pagal Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekos pateiktą medžiagą:

STOČKUVIENĖ, Alma. Projektas "Bendradarbiavimas kuriant biblioteką šeimai" [informacija apie projektą].
ADVILIONIENĖ, Živilė. Laisvalaikio, informaciniai, edukaciniai poreikiai bibliotekoje: Marijampolės ir Černiachovsko (Įsručio) šeimų požiūrio ir poreikių tyrimas [straipsnio rankraštis].

2014-06-08

Netikėtai produktyvus projektas „Bibliotekos jaunimui“ Utenos bibliotekoje

Inovatyvus, įdomus ir svarbiausia naudingas projektas „Bibliotekos jaunimui“ balandžio mėnesį startavęs Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje pasibaigė gegužės pabaigoje. Projekto metu pirmą kartą trylika savanorių atliko praktiką bibliotekoje, tapo neatsiejama jos komandos dalimi – organizavo renginius, prisidėjo prie įvairiausių akcijų bei švenčių, užsiėmė viešinimo įgyvendinimu, visą laiką dirbo komandoje, nuolat mokėsi, dalinosi patirtimi, įgūdžiais. Projekte galėjo dalyvauti jaunimas nuo 18 iki 29 m., įgijęs pagrindinį, vidurinį, pirminį profesinį, aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, tačiau šiuo metu nedirbantys ir nesimokantys formaliose studijose. Savanoriai  praktiką atliko 200 val., prieš tai išklausę 40 akad. val. kursus apie savanorystę bei „Garsinius skaitymus“ bibliotekoje.

„Šio projekto pradžioje, kada dar dalyvavau mentorių mokymuose, buvau labai skeptiškai nusiteikusi šio projekto atžvilgiu. Maniau, kad, jei jaunimas nedirba ar nesimoko, bus sunku su jais dirbti, motyvuoti, siekti kokių nors rezultatų. Iš tikrųjų buvau labai nustebinta: turėjau labai šaunią komandą ir supratau, kad koks tai bebūtų darbas, veikla ar projektas - viskas priklauso nuo žmonių, jų tikslų, siekių, požiūrio, todėl labai džiaugiuosi šio projekto dalyviais bei rezultatais“, - prisipažino mentorė Dainora, apibendrindama dalyvavimą šiame projekte. Savanoriai per tuos du nepilnus mėnesius labai daug gavo asmeniškai ir kartu davė bibliotekai, nes jų veikla buvo labai įvairi ir naudinga.


Nuoširdžiausių padėkų savanoriai už jų veiklą sulaukė Utenos senelių namuose. "Bibliotekinė biblioterapija seneliams" – taip jie pavadino įvairių žanrų literatūros skaitymus seneliams, bendravimą, mainus mintimis apie literatūrą bei pačių kuriančiųjų senelių skaitymus savanoriams.

K. Donelaičio metinėms paminėti bei „atidaryti“ Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę projekto dalyviai  surengė Flash Mob‘ą skaitydami poemos "Metai“ištrauką, nustebinę bibliotekos lankytojus bei kolektyvą. „Biblioteka jaunimui“ savanoriai ėmėsi iniciatyvos Europos, kartu Taikos ir Vienybės, dieną paminėti netradiciškai – taip pat Flash Mob‘o idėja. Šio renginio ir akcijos tikslas  –  per žodį,

Mamyčių dienai rengiamame renginyje miesto parke savanoriai skaitė eiles mamytėms, dalino pačių padarytas popierines gėles renginio svečiams.

Eurodesk Infotaško savanorės, Vaida ir Dainora, kartu su bibliotekos savanoriais minėjo tarptautinę jaunimo informavimo dieną bei pradėjo mobilumo vasarą skatinimo kampaniją „Vasara nesustok“. Popietės metu savanoriai sužinojo apie jauno žmogaus galimybes, savanorišką veiklą, užimtumo galimybes, pasidalino patirtimi. Džiaugsmingiausia popietės dalis - dalyvių daromi aitvarai, kuriuos pirmiausia išbandė bibliotekoje.


Pirmąkart bibliotekoje savanorių rengtoje vaikų skaitymo skatinimo akcijoje „Mokausi skaityti su šuniuku“,garbingu svečiu tapo Podhalės aviganė Lora, su kuria susitikti bei savo skaitymo gebėjimus atskleisti atėjo darželinukai. Vieni geriau, kiti silpniau, skaitė pasakas, eilėraštukus ar tiesiog raidžių junginius, nes jų labai įdėmiai klausėsi kalė Lora. Vaikai dalinosi įspūdžiais apie savo augintinius, norėjo susipažinti, paglostyti ir pasisveikinti su Lora. Vėliau vieni vaikai piešė savo šuniuką, kiti, kokio norėtų, treti spalvojo šuniukus ir suteikė jiems vardus. Sakoma,kad šunys padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, ugdo kantrybę, tolerantiškumą bei empatiškumą. Šio užsiėmimo metu buvo siekiama per gyvūną, šunį, jo teikiamą energiją, atkreipti dėmesį į naujas mokymosi galimybes, metodus.

Savanoriai daug prisidėjo prie bibliotekos renginių viešinimo: fotografavimas, lankstinukų dalinimas, reklama socialiniuose tinkluose. Galiausiai, projekto dalyviai nusprendė įamžinti savo veiklą ir sumontuoti filmuką apie jų savanorystę bibliotekoje bei pristatyti bibliotekos kolektyvuiir Lietuvai. (https://www.youtube.com/watch?v=U84zu34roTk)

„Gaila, kad viskas baigėsi.Šis projektas bei praktika bibliotekoje pakeitė mane kaip žmogų: tapau drąsesnė bei pasitikinti savimi, susipažinau su naujais žmonės, susiradau draugų, įgijau naujų įgūdžių“, -  dalinosi įspūdžiais apie projektą savanorės, įvertinusios savo darbo rezultatus, komandinio darbo sėkmę bei tikslus, kartu praleistą laiką, pažintis.  Baigiantis praktikai savanoriai gavo praktikos pažymėjimus, patvirtančius darbinę praktiką (200 val.). Prie sertifikato išduoti priedai su tiksliai įvardintomis įgytomis kompetencijomis pagal praktikoje atliktas užduotis. Taigi, šią patirtį savanoris galės įtraukti į savo gyvenimo aprašymus.

Projektu siekiama populiarinti savanorystę Lietuvoje, mažinti jaunimo bedarbystę, plėsti neformaliojo švietimo formas, efektyviau išnaudoti Lietuvos bibliotekas, kurios yra neformaliojo švietimo šaltinis.


Parengė Dainora Narkūnienė

2014-06-04

Projekto LiBiTOP galimybių studija ir baigiamoji konferencija

Manto Pelakausko nuotrauka: kalba projekto vadovė Irena Krivienė
Daugiau kaip du metus vykęs analogų neturintis tyrimų projektas LiBiTOP eina į pabaigą. Parengtas pagrindinis projekto rezultatas - galimybių studija. Joje pateikiamos rekomendacijos dėl Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų vaidmenų Lietuvos bibliotekų sistemoje, strateginių valdymo sprendimų. Galimybių studija turėtų būti įdomi ne tik tirtoms bibliotekoms ir jas kuruojančioms ministerijoms, bet visoms Lietuvos bibliotekoms. Joje pateikiamos rekomendacijos, kurios turi įtaką viso Lietuvos bibliotekų tinklo plėtrai artimiausiu dešimtmečiu.

Projekto rezultatai pristatyti gegužės 29 d. puikiai nuteikiančioje ir dalyvius įkvepiančioje Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro erdvėse vykusioje baigiamojoje projekto LiBiTOP konferencijoje "Lietuvos bibliotekos - kūrybingai visuomenei: idėjų žemėlapis". Renginys skirtas pristatyti ir diskutuoti apie pagrindinius projekto rezultatus. Diskusijose dalyvavo bibliotekų vadovai ir vadybininkai, įvairių ministerijų ir žinybų, bibliotekų profesinių asociacijų ir organizacijų atstovai.
Manto Pelakausko nuotrauka: darbas sekcijoje "Lietuvos bibliotekos 2023"

Konferenciją sudarė dvi dalys: įvadinė, lygiagrečios sekcijos. Įvadinėje dalyje išsamiai pristatyta projekto eiga, valdymas ir atlikti tyrimai. Jūsų dėmesiui pateikiame pranešimų skaidres.

Irena Krivienė, projekto LiBiTOP vadovė apžvelgė projekto tikslus, eigą, valdymo ir tyrimų sprendimus.

Prof. dr. Elena Macevičiūtė aptarė bibliotekų scenarijų tyrimų rezultatus ir panaudojimą formuluojant rekomendacijas.

Doc. dr. Gintarė Tautkevičienė pristatė Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų ir veiklos vertinimo studiją.

Doc. dr. Zinaida Manžuch aptarė galimybių studijoje pateiktas rekomendacijas.

Toliau diskusijose ir interaktyvus darbas tęsėsi teminėse sekcijose:
  • Lietuvos bibliotekos 2023: optimaliausios veiklos strategijos. Šioje sekcijoje pristatyti Lietuvos bibliotekų ateities scenarijai iki 2023 m. ir svarstytos, kokios strategijos labiausiai tinkamos atskirų scenarijų situacijose. Dalyviai pabrėžė, kad svarbu kurti bibliotekų darbuotojų motyvavimo, kompetencijos kėlimo sistemą. Anot jų, ateityje bibliotekoms būtų perspektyvų pasiūlyti daugiau eksperimentinių e.paslaugų.
  • Partnerystė - bibliotekų lyderystei. Šioje sekcijoje svarstyta svarbi galimybių studijos įžvalgą apie bendradarbiavimo tinklų stiprinimą Lietuvos bibliotekų sistemoje. Diskusijoje svarstytos bendradarbiavimo tarp viešųjų, mokyklų ir akademinių bibliotekų perspektyvos. Paaiškėjo, kad visos bibliotekos turi bendrų interesų vartotojų informacinio raštingumo ugdymo, bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, moksleivių profesinio orientavimo, pedagogų informacinio aprūpinimo ir kitose srityse. 
  • Manto Pelakausko nuotrauka: darbas sekcijoje "Partnerystė - bibliotekų lyderystei"
  • Į vartotoją orientuotos bibliotekų paslaugos ir procesai. Ši sekcija skirta bibliotekų strategijų ir veiklos vertinimo studijos įžvalgai apie vidinių procesų tobulinimą aptarti. Nagrinėtos vartotojų lūkesčių ir vidinių bibliotekų procesų sąsajos, procesų tobulinimo perspektyvos.

Tikimės, kad šis projektas ir konferencija paskatins tolesnes diskusijas apie viso Lietuvos bibliotekų tinklo potencialo stiprinimą ir panaudojimą įvairiems valstybės tikslams įgyvendinti.