2014-03-28

Parengtas Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų ir veiklos rodiklių tyrimas

Projekto LiBiTOP tyrėjai dalinasi su tinklaraščio skaitytojai dar vienu didelės apimties tyrimu. Tai "Lietuvos apskričių ir valstybinės reikšmės bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimas".Tyrimu siekiama įvertinti, ar ir kiek sėkmingai šios bibliotekos atlieka Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme joms numatytus vaidmenis. Šio tyrimo ypatumas yra tai, kad jis orientuotas į bibliotekų strategijas ir veiklą istorinėje penkių metų perspektyvoje siekiant nustatyti dominuojančias bibliotekų veiklos tendencijas. 

Ataskaitoje įgyvendinami du uždaviniai: analizuojama, ar bibliotekos formuluoja tinkamas strategijas įstatymo numatytiems vaidmenims įgyvendinti; vertinama, ar bibliotekos sugeba efektyviai įgyvendinti joms pavestus vaidmenis. Bibliotekų strategijų ir veiklos tyrimo chronologiniai rėmai apima 2008-2012 metų laikotarpį. Toks tyrimo laikotarpis pasirinktas siekiant stebėti bibliotekų strategijų ir veiklos pokyčius, kurie vyko kintančiomis ekonominėmis sąlygomis.  

Tyrimo ataskaita susideda iš dešimties atvejo studijų, kurių kiekviena skirta vienai tiriamai bibliotekai. Atvejų studijos yra tipinės struktūros. Kiekvieną studiją sudaro: a) bibliotekos strateginių planų analizė; b) bibliotekos fokusuotos grupinės diskusijos analizė; c) bibliotekos veiklos rodiklių vertinimas ir d) išvados. Mokslinėje ataskaitoje taip pat pateikiama tyrimo santrauka, išvados, priedai. 

Įgyvendintas tyrimas, kuris gali būti laikomas šiuo metu išsamiausia Lietuvoje atlikta bibliotekų veiklos vertinimo analize. Tyrimo metu: 
• Surengtos 10 fokusuotų grupinių diskusijų, kuriose dalyvavo net 83 tiriamų bibliotekų darbuotojai. 
• Išanalizuotas 41 strateginis ir metinis veiklos planas. 
• Įvykdyta 10 vartotojų apklausų, gauti atsakymai iš 2546 vartotojų. 
• Atliktos 7 aptarnaujamų bibliotekų apklausos, apklausti 1075 bibliotekų darbuotojai. 
• Paskaičiuota 130 rodiklių (neįskaitant vartotojų ir bibliotekų darbuotojų apklausų). 

Atlikus tyrimą padarytos išvados dėl bibliotekų strategijų ir veiklos būklės. 
Ištyrus visų bibliotekų strateginius planus (rengtus pačių bibliotekų ar jų steigėjų) paaiškėjo, kad Lietuvos Vyriausybės metodika paremta strateginio planavimo sistema šiuo metu neveiksminga ir funkcionuoja tik formaliai – neskatina naujovių diegimo bibliotekose, adekvataus reagavimo į pokyčius. Taip yra todėl, kad strateginiuose planuose labai daug tikslų ir uždavinių, orientuotų į bibliotekų rutininę veiklą; bibliotekų potencialas suprantamas siaurai; valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ypatingi vaidmenys, kurie svarbūs visame Lietuvos bibliotekų tinkle – nematomi arba matomi nepakankamai; strateginiai planai labiausiai orientuoti į lėšų paskirstymą. Esant neefektyviai valstybinio strateginio planavimo sistemai daugelyje bibliotekų strateginis planavimas vyksta neformaliai, vidinėms bibliotekų reikmėms savarankiškai rengiami strateginiai dokumentai. Dėl nekonkretaus valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų vaidmenų apibūdinimo teisės aktuose kiekviena biblioteka interpretuoja ir vykdo juos labai individualiai. 

Išanalizavus bibliotekų veiklą išskirtos daugeliui bibliotekų būdingos stiprybės ar silpnybės, kurios turi įtakos sėkmingam bibliotekų vaidmenų įgyvendinimui. Bendros bibliotekų stiprybės – tai kompetentingas bibliotekos personalas; turtingas kultūros paveldo fondas, tinkamai užtikrintas jo matomumas ir prieinamumas vartotojui; gebėjimas pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais; gebėjimas aprūpinti vartotojus tradicinėmis bibliotekos paslaugomis; bibliotekos mokymų centro vaidmens pripažinimas regione ir paslaugų paklausa (apskričių viešosioms bibliotekoms); aptarnaujamos tikslinės vartotojų grupės (jų dalies) unikalumas. 

Nustatyta, kad bendrosios silpnybės, kurios būdingos kelioms ar daugeliui tirtų bibliotekų – tai mažėjantis informacijos išteklių ir paslaugų aktualumas vartotojams; negebėjimas pasiekti reikšmingos tikslinės vartotojų grupės dalies; menkas vartotojų naudojimasis elektroninėmis bibliotekos paslaugomis; infrastruktūros problemos; neužtikrintos nuolatinio personalo profesinio tobulėjimo galimybės ilgalaikėje perspektyvoje; efektyvaus ir racionalaus išteklių valdymo ir darbo našumo problemos. 

Atliekant tyrimą paaiškėjo pagrindiniai apribojimai, kurie trukdė rinkti ir apibendrinti duomenis bei gali tapti kliūtimi atliekant tokio pobūdžio tyrimus ateityje. Tai nestandartizuotas statistinės informacijos kaupimas bibliotekose, skirtingomis interpretacijomis paremti skaičiavimai ir duomenų kokybės kontrolės trūkumas nacionaliniame statistikos LIBIS modulyje; kultūros paveldo dokumentų apskaitos ir jos teisinio reglamentavimo spragos.

Dėl tyrimo teirautis:

dr. Zinaida Manžuch
projekto LiBiTOP tyrėjų grupės vadovė
zinaida.manzuch@gmail.com


2014-03-15

Akademinių bibliotekų prioritetai ir veiklos aktualijos naujausiame tyrime

Kovo mėnesį paskelbta naujausia JAV akademinių bibliotekų apklausos ataskaita. Tyrime dalyvavo 499 bibliotekų vadovai. Apklausoje, kuri vykdoma jau ne pirmuosius metus, bibliotekų vadovų teirautasi apie bibliotekų prioritetus įvairiose srityse, kylančias problemas ir iššūkius.

2014 m. apklausa parodė, kad vis daugiau akademinių bibliotekų JAV pirmenybę teikia studentų informacinio raštingumo ugdymui. Įdomu ir tai, kad šis prioritetas aktualesnis, nei paslaugų aprūpinant mokslinius tyrimus diegimas. Informacinio raštingumo srityje akademinės bibliotekos išskyrė ypatingai svarbius darbo barus: gebėjimų ugdymą ir bendradarbiavimo erdvių bibliotekoje įrengimą studentams. Kol kas daugelis bibliotekų, direktorių teigimu, jaučiasi ne itin pasirengusios užtikrinti nuotolinių studijų informacinį aprūpinimą.

Akademinių bibliotekų vadovai pažymėjo ribotų lėšų problemą. Anot vadovų, labiausiai investicijų reikėtų į bibliotekos personalą. Šiuo metu personalo profesinių gebėjimų stiprinimas laikomas vienu iš prioritetinių darbų. Jeigu būtų įmanoma gauti papildomų lėšų, direktoriai teigę juos investuosiantys į naujų darbuotojų samdymą bei esamų darbuotojų motyvavimą. Taigi šiuo metu būtent personalo plėtra - prioritetinė akademinių bibliotekų veiklos sritis. Akademinių bibliotekų vadovai pažymėjo, kad labiausiai personalo (ir kompetencijų) reikėtų tokiose srityse kaip skaitmeninis saugojimas, saityno paslaugos, informacinio raštingumo ugdymas. Tačiau mažėja personalo kompetencijų  poreikis tokiose srityse kaip spausdintų kolekcijų valdymas, techninės paslaugos, bibliografinis konsultavimas.

Daugiau įdomių išvadų viso teksto ataskaitoje, pagal kurią parengta ši žinutė:

LONG, M.; SCHONFELD, R. Ithaka S+R US Library Survey 2013 [interaktyvus]. 11 March 2014 [žiūrėta 2014 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sr.ithaka.org/sites/default/files/reports/SR_LibraryReport_20140310_0.pdf

2014-03-09

„23 librarians“ – naujas tinklaraštis apie bibliotekininko profesiją

Kovo 7 d. atsirado naujas bibliotekininkų internetinis dienoraštis „23 librarians“ (liet. k. - 23 bibliotekininkai) - turiniu ir

keliamais tikslais artimas „Rock‘n‘roll bibliotekininkui“. Naujasis tinklaraštis atspindės Škotijos bibliotekų praktikos aktualijas.

Tinklaraščio autorių tikslas profesiją besirenkantiesiems ar turintiems ketinimų ją keisti bei studentams atskleisti šiandienos Škotijos bibliotekų veiklos įvairovę, pasakojant tikras bibliotekininko profesijos pasirinkimo istorijas ir pristatant šio darbo kasdienybę. „23 librarians“ redaguoja kelių profesinių tinklaraščių autorė Anabel Marsh, turinti ilgametę darbo bibliotekose patirtį, internete prisistatanti kaip „apskritai imant, bibliotekininkė“. Kiti tinklaraščio bendraautoriai – skirtingose vietose dirbantys kolegos, kuriuos vienija noras papasakoti kitiems apie mėgstamą profesiją ir darbą bibliotekoje.

Pirmajame tinklaraščio įraše savo darbo dieną pristato Clare Hemsworth – dviejose valstybinėse mokyklose - Renfru vidurinėje mokykloje ir Šv. Andrejaus akademijoje, Renfrušyre, Škotija dirbanti mokyklos bibliotekininkė. Skaitykite apie jos kasdienius atradimus, mokymąsi iš lankytojų ir iššūkius čia - http://librarians23.wordpress.com/2014/03/07/clare-hemsworth/. Planuojama, kad nauji įrašai pasirodys kiekvieną savaitę – pentadieniais.

Tinklaraščio pavadinimas sietinas su panašiai vadinama bibliotekininkų tęstinio mokymo sistema - „23 things“ (liet. k. – 23 dalykai), kilusia JAV ir sėkmingai išbandytos įvairiose šalyse motyvuojant bibliotekininkus mokytis nuotoliniu būdu apie naujas technologijų galimybes bibliotekose. Ji grindžiama savarankiško mokymosi programa, kurią paprastai sudaro nedidelės apimties konkrečios užduotys. Vykdydami programą besimokantieji sužino 23 naujus dalykus, pavyzdžiui, apie žiniatinklio 2.0 panaudojimą bibliotekų darbe. Bet tęstinio mokymosi metodikos, žinoma, yra visai kita tema.

Linkiu kolegoms Škotijoje sėkmės! Neabejoju, kad internetinis dienoraštis „23 librarians“ bus įdomus ir Lietuvos bibliotekininkams, ieškantiems profesinio padrąsinimo, motyvacijos ir įkvėpimo bei įdomių idėjų praktiniam darbui.

Šaltinis:

23 librarians: Snapshots of Scotland's library and information world. Prieiga per internetą: http://librarians23.wordpress.com/ [Žiūrėta 2014 kovo 9 d.]

2014-03-06

BOBCATSSS 2014: Bibliotekos (r)evoliucija darnios visuomenės plėtrai

BOBCATSSS – tai tarptautinė mokslinė konferencija, skirta bibliotekininkystės ir informacijos tematikai. Kasmet vis kitame Europos mieste vykstanti populiari, tarptautinį pripažinimą pelniusi konferencija unikali tuo, jog organizaciniai konferencijos darbai patikimi bibliotekininkystės ir informacijos studentams. Konferencijos iniciatorius – asociacija EUCLID (angl. European Association for Library and Information Education and Research).

Šiais, 2014-aisiais metais, jau 22-oji BOBCATSSS konferencija sukvietė skirtingų pakopų bibliotekininkystės ir informacijos studentus ir jų dėstytojus bei šios srities praktikus į Viduržemio jūros regiono perlu vadinamą Katalonijos sostinę Barseloną. Į konferenciją, kurią šiais metais organizavo Boraso (Švedija) ir Barselonos (Ispanija) universitetai, susirinko apie 250 dalyvių. Dauguma jų atvyko iš Europos, tačiau čia taip pat buvo galima sutikti pranešėjus iš tokių tolimų šalių kaip Pietų Afrikos Respublika, Japonija, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada.

Konferencijos tema „Bibliotekos (r)evoliucija: skatinant informacijos apie darnų vystymąsi sklaidą“ (angl. Library (r)evolution: Promoting sustainable information practices) organizatoriai kvietė diskutuoti apie bibliotekininkystės, kaip mokslo ir kaip praktinės veiklos, kismą nemokamos, skaitmeninės tinklo informacijos amžiuje. Dalyviai konferencijos metu pristatė apie 50 žodinių pranešimų ir net 27 stendinius pranešimus (2013 metais tokių buvo tik 15), įvyko 10 seminarų, kurių metu ieškota atsakymų į sudėtingus, tačiau išsyk šiandien ypač aktualius klausimus – ar bibliotekos pajėgios atliepti darnios visuomenės poreikius? Kokie pokyčiai laukia bibliotekų ateityje? Kaip bibliotekininkystės mokslas prisideda prie darnios visuomenės plėtros?

Konferenciją sudarė 5 sekcijos:

 • Geresnės ateities link? (angl. Towards a Better Future?). Šioje sekcijoje buvo kalbama apie bibliotekų galimybes įsilieti į judėjimą už ekologiją ir gamtos išteklių išsaugojimą kuriant „žalias“ bibliotekas ir archyvus, skatinant atvirosios prieigos informacijos išteklių naudojimą ir kt.
Įgūdžiai ir raštingumas (angl. Skills and literacies). Čia buvo analizuojamos temos susijusios su mokyklų bibliotekomis, skaitmeninių bibliotekų svarba ugdymo procese, biblioterapijos panaudojimu įkalinimo įstaigose, bibliotekų edukacinių žaidimų nauda ir kt.
Erdvės, kultūros ir informacijos laisvė (angl. Spaces, Cultures and Freedom of Information). Šios sekcijos pranešimų centre – atminties ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo galimybės, skaitmeninių bibliotekų prieinamumas visuomenei ir kt.
Socialinės medijos, debesų kompiuterija ir mobiliosios paslaugos (angl. Social Media, Cloud Computing and Mobile Services). Šioje sekcijoje buvo diskutuojama apie naujas atminties institucijų paslaugas, skirtas virtualiems vartotojams.
Vartotojai, klientai ir profesionalūs vartotojai (angl. Users, Customers and Prosumers). Pranešimais, skaitytais šioje sekcijoje, atkreiptas dėmesys į elektroninius leidinius ir jų funkcijas visuomenėje, skaitmeninius archyvus, WEB 2.0 technologijos teikiamas galimybes tobulinant bibliotekų internetinius tinklapius ir elektroninius katalogus.

Jau ne vienerius metus BOBCATSSS konferencijoje galima sutikti ir atstovus iš Lietuvos – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) studentų ir dėstytojų komandą. Šiais metais į konferenciją vyko KF magistrantės Agnė Bankauskaitė, Fausta Brasaitė, Monika Parėdnytė ir KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytoja dr. Jurgita Rudžionienė. Studentės pristatė pranešimą tema „Naujosios technologijos atveria naujas galimybes: Elektroninių leidinių valdymo informacinės sistemos (ELVIS) atvejis“ (angl. New Technologies ‒ New Possibilities. A Case of Electronic Publications Management Information System (ELVIS)). Studentėms pasirengti konferencijai padėjo KF dėstytojos dr. J. Rudžionienė, doc. dr. Zinaida Manžuch ir dr. Rasa Januševičienė. Dalyvių kelionę finansavo Komunikacijos fakultetas. Pranešimu siekta aktualizuoti regėjimo negalią turinčių asmenų informacijos prieinamumo problematiką. Tarptautinę studentų ir mokslininkų bendruomenę sudomino pranešimo metu pasidalinta Lietuvos aklųjų bibliotekos sukurtos ir palaikomos skaitmeninės bibliotekos, skirtos regėjimo negalią turintiems informacijos vartotojams, geroji praktika. Iš klausytojų auditorijos pranešėjos sulaukė klausimų ir buvo aktyviai diskutuota perskaityto pranešimo tema. Tuo tarpu dėstytoja dr. J. Rudžionienė EUCLID sesijoje kolegas iš užsienio universitetų supažindino su informacijos ir komunikacijos studijų KF būkle ir perspektyvomis.

2015 metais BOBCATSSS konferencijos organizatoriai kvies susitikti Čekijoje, Brno mieste.

Pranešimą parengė: 
Agnė Bankauskaitė, Fausta Brasaitė, Monika Parėdnytė (VU KF studentės) ir dr. Jurgita Rudžionienė

2014-03-04

Konferencija INFORUM'2014 Prahoje: dar yra galimybių registruoti pranešimą

Kasmetinė konferencija INFORUM 2014 kviečia diskutuoti apie skaitmeninės informacijos valdymą ir panaudojimą įvairiais tikslais. Ši konferencija turi gilias tradicijas ir kasmet sukviečia diskutuoti kelis šimtus dalyvių ir keliasdešimt pranešėjų. Šiemet konferencija vyks gegužės 17-18 d. Prahoje.

Iki kovo 9 d. dar yra galimybė registruoti savo pranešimą arba stendinį pranešimą. Kviečiame šia pasinaudoti galimybe!

Visą informaciją apie renginį rasite konferencijos svetainėje: http://www.inforum.cz/en/