Parengtas Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų ir veiklos rodiklių tyrimas

Projekto LiBiTOP tyrėjai dalinasi su tinklaraščio skaitytojai dar vienu didelės apimties tyrimu. Tai "Lietuvos apskričių ir valstybinės reikšmės bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimas".Tyrimu siekiama įvertinti, ar ir kiek sėkmingai šios bibliotekos atlieka Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme joms numatytus vaidmenis. Šio tyrimo ypatumas yra tai, kad jis orientuotas į bibliotekų strategijas ir veiklą istorinėje penkių metų perspektyvoje siekiant nustatyti dominuojančias bibliotekų veiklos tendencijas. 

Ataskaitoje įgyvendinami du uždaviniai: analizuojama, ar bibliotekos formuluoja tinkamas strategijas įstatymo numatytiems vaidmenims įgyvendinti; vertinama, ar bibliotekos sugeba efektyviai įgyvendinti joms pavestus vaidmenis. Bibliotekų strategijų ir veiklos tyrimo chronologiniai rėmai apima 2008-2012 metų laikotarpį. Toks tyrimo laikotarpis pasirinktas siekiant stebėti bibliotekų strategijų ir veiklos pokyčius, kurie vyko kintančiomis ekonominėmis sąlygomis.  

Tyrimo ataskaita susideda iš dešimties atvejo studijų, kurių kiekviena skirta vienai tiriamai bibliotekai. Atvejų studijos yra tipinės struktūros. Kiekvieną studiją sudaro: a) bibliotekos strateginių planų analizė; b) bibliotekos fokusuotos grupinės diskusijos analizė; c) bibliotekos veiklos rodiklių vertinimas ir d) išvados. Mokslinėje ataskaitoje taip pat pateikiama tyrimo santrauka, išvados, priedai. 

Įgyvendintas tyrimas, kuris gali būti laikomas šiuo metu išsamiausia Lietuvoje atlikta bibliotekų veiklos vertinimo analize. Tyrimo metu: 

• Surengtos 10 fokusuotų grupinių diskusijų, kuriose dalyvavo net 83 tiriamų bibliotekų darbuotojai. 

• Išanalizuotas 41 strateginis ir metinis veiklos planas. 

• Įvykdyta 10 vartotojų apklausų, gauti atsakymai iš 2546 vartotojų. 

• Atliktos 7 aptarnaujamų bibliotekų apklausos, apklausti 1075 bibliotekų darbuotojai. 

• Paskaičiuota 130 rodiklių (neįskaitant vartotojų ir bibliotekų darbuotojų apklausų). 

Atlikus tyrimą padarytos išvados dėl bibliotekų strategijų ir veiklos būklės. 

Ištyrus visų bibliotekų strateginius planus (rengtus pačių bibliotekų ar jų steigėjų) paaiškėjo, kad Lietuvos Vyriausybės metodika paremta strateginio planavimo sistema šiuo metu neveiksminga ir funkcionuoja tik formaliai – neskatina naujovių diegimo bibliotekose, adekvataus reagavimo į pokyčius. Taip yra todėl, kad strateginiuose planuose labai daug tikslų ir uždavinių, orientuotų į bibliotekų rutininę veiklą; bibliotekų potencialas suprantamas siaurai; valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ypatingi vaidmenys, kurie svarbūs visame Lietuvos bibliotekų tinkle – nematomi arba matomi nepakankamai; strateginiai planai labiausiai orientuoti į lėšų paskirstymą. Esant neefektyviai valstybinio strateginio planavimo sistemai daugelyje bibliotekų strateginis planavimas vyksta neformaliai, vidinėms bibliotekų reikmėms savarankiškai rengiami strateginiai dokumentai. Dėl nekonkretaus valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų vaidmenų apibūdinimo teisės aktuose kiekviena biblioteka interpretuoja ir vykdo juos labai individualiai. 

Išanalizavus bibliotekų veiklą išskirtos daugeliui bibliotekų būdingos stiprybės ar silpnybės, kurios turi įtakos sėkmingam bibliotekų vaidmenų įgyvendinimui. Bendros bibliotekų stiprybės – tai kompetentingas bibliotekos personalas; turtingas kultūros paveldo fondas, tinkamai užtikrintas jo matomumas ir prieinamumas vartotojui; gebėjimas pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais; gebėjimas aprūpinti vartotojus tradicinėmis bibliotekos paslaugomis; bibliotekos mokymų centro vaidmens pripažinimas regione ir paslaugų paklausa (apskričių viešosioms bibliotekoms); aptarnaujamos tikslinės vartotojų grupės (jų dalies) unikalumas. 

Nustatyta, kad bendrosios silpnybės, kurios būdingos kelioms ar daugeliui tirtų bibliotekų – tai mažėjantis informacijos išteklių ir paslaugų aktualumas vartotojams; negebėjimas pasiekti reikšmingos tikslinės vartotojų grupės dalies; menkas vartotojų naudojimasis elektroninėmis bibliotekos paslaugomis; infrastruktūros problemos; neužtikrintos nuolatinio personalo profesinio tobulėjimo galimybės ilgalaikėje perspektyvoje; efektyvaus ir racionalaus išteklių valdymo ir darbo našumo problemos. 

Atliekant tyrimą paaiškėjo pagrindiniai apribojimai, kurie trukdė rinkti ir apibendrinti duomenis bei gali tapti kliūtimi atliekant tokio pobūdžio tyrimus ateityje. Tai nestandartizuotas statistinės informacijos kaupimas bibliotekose, skirtingomis interpretacijomis paremti skaičiavimai ir duomenų kokybės kontrolės trūkumas nacionaliniame statistikos LIBIS modulyje; kultūros paveldo dokumentų apskaitos ir jos teisinio reglamentavimo spragos.

Dėl tyrimo teirautis:

dr. Zinaida Manžuch

projekto LiBiTOP tyrėjų grupės vadovė

zinaida.manzuch@gmail.com