2012-02-29

Laidoje „Knygų apžvalga“ – įspūdžiai iš Vilniaus knygų mugės

Keturias vasario dienas „Knygų apžvalgos“ kūrėjų komandos žvilgsniai buvo nukrypę į didžiausią kultūrinį renginį Lietuvoje – Vilniaus knygų mugę: ėmė interviu iš mugėje viešėjusių rašytojų, rengė reportažus apie įdomiausius čia vykusius renginius, kalbino juose apsilankiusius knygų mylėtojus bei ekspertus.

Šiandien laidoje susipažinsite su bulgare psichoterapeute bei žurnaliste Stanislava Nikolova Čiurinskiene ir jos knyga „Second life. Gyvenimas tinkle“, išvysite Vilniaus knygų mugės atidarymo akimirkas bei reportažą iš akcijos „Metų knygos rinkimai“ apdovanojimų. Taip pat Jūsų laukia pokalbis su akcijos suaugusiųjų kategorijos laimėtoja Kristina Sabaliauskaite bei vaikų kategorijos laimėtoju Vytautu V. Lansbergiu. Laidoje taip pat turėsite galimybę susipažinti su į lietuvių kalba išversta vienintele oficialia Steve‘o Jobs biografija bei išgirsti pokalbį su žymiu tinklaraštininku Džiugu Paršoniu. Pabaigoje, kaip visada, Jūsų laukia perkamiausių knygų penketukas bei konkursas knygai laimėti.

Malonių akimirkų!
Turite klausimų, pageidavimų ar pasiūlymų? Norite laidoje pristatyti savo išleistas knygas arba teikiamas paslaugas? Susisiekite su mumis knygos@penki.tv arba tel. +370 5 266 4522.

2012-02-27

Cycling for Libraries Vilnius-Ryga-Tartu-Talinas: 2012 07 28 – 2012 08 07



Po labai sėkmingos pirmosios bibliotekininkų kelionės dviračiais 2011 metų vasarą iš Kopenhagos į Berlyną, bei po pirminės informacijos apie planuojamą žygį per Baltijos šalis ir 2012 metų vasarą, daugelis iš Jūsų nekantriai laukiate šių metų kelionės grafiko.

Taigi mes džiaugiamės galėdami pakviesti Jus dalyvauti šių metų dviračių žygyje, kuris įvyks 2012 metų liepos 28 – rugpjūčio 7 dienomis.

Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – turi gerai išvystytą bei patrauklią bibliotekų sistemą, todėl dalyvaujant projekte Cycling for Libraries 2012 bus galima daug pamatyti bei išgirsti. Baltijos šalys Europoje taip pat garsėja gerai išvystytais dviračių maršrutais. Taigi tai ideali vieta rengiant (ne)konferenciją Cycling for Libraries 2012. Kelionės metu bus organizuojami įvairūs seminarai, diskusijos, ekskursijos bei susitikimai su kolegomis. Kelionėje nuo Vilniaus iki Talino, per Rygą ir Tartu, iš viso bus nuvažiuota apie 600 kilometrų, kuriuos planuojama įveikti per 11 dienų - tai ilgiausias kada nors įvykęs bibliotekinis renginys!

Registracija prasidės ankstyvą pavasarį adresu http://www.cyclingforlibraries.org/. Tuo metu turėtų paaiškėti ir registracijos mokestis pilname maršrute dalyvaujantiems asmenims (planuojama 250 EUR). Visoje kelionėje (t.y. per tris Baltijos šalis – pilname maršrute) dalyvių skaičius bus ribotas - 100 žmonių, ne daugiau kaip po 20 žmonių iš vienos šalies. Tad būkite budrūs! Dalyvių trumpesniems etapams, tarkime po Vilnių, skaičius neribojamas, nemokamai gali dalyvauti visi norintieji.

Cycling for Libraries 2012 žygis prasidės Vilniuje liepos 28 bei 29 dienomis:
Liepos 28d. (šeštadienis) – ekskursija dviračiais po Vilnių, aplankant Vilniaus bibliotekas bei žymesnius objektus, susitinkant su žiniasklaida bei politikais.
Liepos 29d. (sekmadienis) - kelionė dviračiais iš Vilniaus į Trakus. Iš Trakų į Rygą - kelionė autobusu.

Išsamesnė informacija apie kelionę ir dienotvarkę tiek Vilniuje, tiek kitų Baltijos šalių miestuose bus pristatyta vėliau. Taigi sekite informaciją!
 
Projekto koordinatorių Lietuvoje kontaktai:
Alma Masevičienė: a.maseviciene@gmail.com
Raimonda Mockutė: raimonda.mockute@gmail.com
Plačiau apie projektą: http://www.lbd.lt/?p=400

Lietuvos bibliotekų tyrimas: projekto LiBiTOP tinklaraštis

Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija (LABA) vykdo naują projektą - LiBiTOP: Lietuvos bibliotekų tinklo optimizavimo galimybių studija. Tai mokslinių tyrimų projektas, vykdomas gavus paramą iš ES struktūrinių fondų. Projekte planuojama ištirti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešąsias bibliotekas bei numatyti jų strateginės plėtros perspektyvas.

Projekto vykdytojai tikina, kad rezultatai bus naudingi ir kitoms |Lietuvos bibliotekoms, nes tiriamos bibliotekos - tai specialiosios, mokslinės bibliotekos, akademinė biblioteka ir savo vaidmenimis unikali Lietuvoje - Lietuvos aklųjų biblioteka.

Informacijai ir projekto rezultatams skleisti sukurtas tinklaraštis - http://libitop.blogspot.com/

Kviečiame apsilankyti ir sekti projekto rezultatus!

Parengta pagal Gražinos Balandytės pateiktą informaciją

2012-02-24

Apie kūrybinį mąstymą ir bibliotekas...

Penktadienis visada džiugina – rytais sutinki daugiau kolegų su šypsenomis ir, atrodo, savaime išsisprendžia klausimai, kuriuos laikei beviltiškai įstrigusiais, darbo diena baigiasi anksčiau, be to – stiprėja pavasario pojūtis. Bet šiandien man pasisekė dar labiau, anot VU Filosofijos fakulteto docentės dr. L. Jakavonytės, gavau premiją, nes buvau išsiųsta mokytis. Taigi, šį penktadienį turėjau galimybę dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo seminare „Analitinis ir kūrybinis mąstymas“, kurį vedė organizacinės psichologijos specialistė Daivutė Bernotienė.

Nebūčiau aš, jei vietoje nepabandyčiau taikyti žinių sau ir savo patirčiai, bent jau mintyse. O dabar ir pasidalinti tinklaraštyje tuo, kas labiausiai įstrigo. Kad būčiau korektiška iš anksto pažymiu, kad remiuosi minėtuose kursuose įgytomis žiniomis ir užrašais. Pirmoji žinia – elementari. Mūsų nuostatos daro įtaką galimybėms rasti išeitį iš sudėtingos situacijos, ypač, kai reikia naujo sprendimo.

Mažiau šansų sprendimui turime, jei susitelkiame į problemą. Tai išduoda tokie klausimai „kas yra blogai?“ „ką reikia taisyti?“, susitelkimas į kontrolę, priežasčių knaisiojimas, nors tai situacijos jau nebepakeis. Taip pat paieškos, kas kaltas, trūkumų ir silpnybių bei komplikacijų akcentavimas, bandymas aiškintis apibrėžimus, apeliavimas į tai, kad geriausiai problemą žino tik ekspertai – „Be jų mes nieko nesuprasime ir nieko neišspręsime“. Pavyzdžiui, mes galime atsitraukti nuo kokios nors bibliotekų problemos sprendimo, nes "be tikrų mokslininkų čia neišsiversi."

Visai priešinga nuostata yra susitelkimas į sprendimus. Nors kartais problemos analizė ir leidžia geriau suprasti situaciją, bet ji savaime problemos nepanaikina. Na pavyzdžiui, atlikus apklausą sužinome, kad dažnai bibliotekose besilankantys paaugliai pažymi, kad bibliotekos darbuotojai su jais nemandagiai elgiasi arba per griežtai (gal labiau tikėtina). Taigi susitelkus į sprendimo paiešką, o ne į knaisiojimąsi problemose ar jaunuolių kaltinimo, pirmiausia turime sau užduoti klausimą – „Ko mes norime?“. Kitas klausimas, o kaip atrodytų tinkama situacija? Reikia nusistatyti tikslus ir pažangos rodiklius, kurie rodytų, jog mūsų veiksmai situaciją keičia norima linkme. Jei sprendimą gali priimti aukštesnes pareigas turintis kolega arba kitas, pavyzdžiui, dirbantis kitoje įstaigoje, galima jam ar jai užsiminti apie galimą (reikiamą) išeitį, nesukeliant didelio pasipriešinimo ar įtarumo.

Dažnai sprendimui prireikia bendradarbiavimo, papildomų išteklių (pavyzdžiui, laiko ar lėšų kursams) ir stipraus nusistatymo laikytis sprendimo, iškilus sunkumams ar prieštaravimams. Pavyzdžiui, kad ir bibliotekų kompiuterizavimo pastangos arba finansavimas bibliotekų pastatų atnaujinimas nėra visiems priimtini – anot rašytojų, dalies visuomenės atstovų, net kai kurių bibliotekininkų, tos lėšos būtų geriau panaudotos skaitymo populiarinimui ir rašytojų vakarams. Natūraliai kyla abejonės - sustoti ar tęsti...

Iš kitos pusės, jei sprendimas nėra aiškus žmonėms, kuriuos jis tiesiogiai liečia arba kurių interesų srityje jis įgyvendinamas, reikia skirti dėmesio ir laiko išaiškinimui. Geriausia paprasta ir nespecialistams suprantama kalba reikia paaiškinti, kodėl ėmėtės (ar imsitės) tokių veiksmų, kokie jūsų argumentai ir prielaidos.

Įstrigus sudėtingoje užduotyje, iš kurios, atrodo, nėra išeities, lektorė rekomendavo pasitelkti savo vaizduotę ir kūrybiškumą , įsiklausyti į sprendimų užuominas, kurias, neretai, mes patys sau ir pasiūlom. Tik ne visada sugebam išgirsti. Užuominas „išsikasti“ padeda užvedantieji klausimai. Tokie, kaip „įsivaizduokite, kad per naktį problema išnyko – iš kokių požymių tai suprasite ryte atėjęs (atėjusi) į darbą?“ O dabar mano mėgstamiausi, manau, kad nereikia aiškinti, kodėl – „dirbkite su tuo, kas yra“, o ne gilinkitės, ko ir kiek mums dar trūksta. Trečias – pamatykite „tobulos ateities“ požymius. Čia labai tinka pernai Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir projekto „Bibliotekos pažangai“ inicijuotos diskusijos apie naujoviškas bibliotekas pavyzdys. Žinojimas, ko nori ir ko sieki, veda prie konstruktyvių veiksmų, išryškinant savo stiprybes bendruomenėje, gebėjimus, atitinkamai ir sutelkiant būtinus išteklius. Bendruomenė gali stebuklingai padėti, jei, žino apie mūsų ateities vizijas ir jas laiko naudingomis sau.

Ir pagaliau paskutinis pamokymas, kuris man pasirodė labai naudingas: jei susiduriate su pasipriešinimu, užuot puolę kaltinti kitus, paklauskite savęs, ką galima padaryti kitaip. Ir ar galima? Tuomet vėl iš pradžių – ko aš ar mes norime? Kas galėtų suveikti?.. Pavyzdžiui, jau kelis kartus iš eilės nepavyksta prisikviesti į atvirų durų dienas norinčiųjų studijuoti bibliotekininkystę, tradicinis skelbimas apie vietą ir laiką neveikia. Taigi reikia kūrybiško sprendimo - kas veikia ir ko mes iš tikrųjų norime?

Kaip visada, pabaigoje kviečiu diskusijai.

2012-02-23

Pinterest - vizualizuok savo interesų erdvę

Štai ir dar vienas iš daugybės socialinio saityno įrankių - tai socialinio tinklo ir skelbimo lentos hibridas - Pinterest. Pinterest - tai dviejų žodžių - "pin" (smeigtukas) ir "interest" (interesas, pomėgis) derinys. Tai tarsi mūsų asmeninė skelbimų lenta, kurioje smeigtuku pritvirtiname mums patinkančių dalykų vaizdus. Skelbimų lentoje gali būti labai įvairi informacija - tortai smaližiams, drabužiai ir aksesuarai - mados fanatams. Vartotojų sukurtas pomėgius iliustruojančias virtualias lentas gali peržiūrėti, komentuoti kiti Pinterest lankytojai. Taigi Pinterest turi ir socialinio tinklo elementų.

Niujorko viešosios bibliotekos Pinterest paskyra, šaltinis:  http://pinterest.com/nypl/
Pinterest galimybėmis susidomėjo bibliotekos. Jos savo virtualiose lentose skelbia knygų viršelius, graviūras, įdomius leidinius ar nuotraukas iš savo fondų. Taip virtualusis Pinterest lankytojas gali pamatyti bibliotekos lobynus, su kuriais gal net ir nesusipažintų realybėje. Pavyzdžiui, Pinterest tinkle gerai įsitvirtino JAV Niujorko viešoji biblioteka (NYPL). Ji sukūrė įvairiausias temines "lentas" - pavyzdžiui, "Kas skaitoma NYPL", "Mada pagal NYPL", Kita karta NYPL, Niujorko istorija NYPL ir kt. Tai populiarinti NYPL išteklius įvairiais aspektais, susiejant turimas kolekcijas su vartotojų pomėgiais (pvz., mada).

Kviečiame apsilankyti ir išbandyti naują įrankį!

2012-02-21

Laida „Knygų apžvalga“

Šiandien laidoje „Knygų apžvalga“ kviečiame susipažinti su spalvinga knyga apie Filipinus ir jos autoriumi keliautoju Dainiumi Kinderiu, taip pat plačiau pasidomėti artėjančia tarptautine Vilniaus knygų muge bei knygų pasaulio naujienomis. Rubrikoje „Metų knygos rinkimai “ Jus laukia pažintis su Undinės Radzevičiūtės bei Vytauto V. Lansbergio knygomis. Taip pat kviečiame susipažinti su LDK žaislais bei sudalyvauti mūsų konkurse, kuriame galite laimėti knygą.
Iki susitikimo Vilniaus knygų mugėje!
Kviečiame Jus užsukti į svečius – mūsų laidos stendą rasite 5 salės galerijoje.

Bibliotekas ir VISUS, kuriuos domintų bendradarbiavimas su laidos kūrėjais, prašome susisiekti su mumis adresu knygos@penki.tv.

Fantastiška istorija apie knygų galią

Trumpa istorija apie meilę, rašymą,gyvenimą ir knygų galią. Nors kai kurie kritikai šį filmą vadina senamadišku, tačiau niekas nepaneigs, jog filmo žinutė šiandien, kai vis daugiau kalbama apie popierinės knygos išnykimą, yra ypatingai reikšminga. Įdomu tai, jog filmas sukurtas naudojant įvairias animacijos technikas (pvz.: miestui pavaizduoti buvo sukurtas didelis maketas).
Šis trumpametražis filmas įvertintas 13-a svarbių kino industrijos apdovanojimų.
Kviečiu jį įvertinti ir visus tinklaraščio skaitytojus!

The Fantastic Flying Books of Mr. Morris Lessmore

Filmo internetinėje svetainėje rasite nuotraukų iš filmavimo scenų.

Gero žiūrėjimo!

2012-02-20

Mažosios nemokamos bibliotekos užkariauja pasaulį

Nuotrauka iš Little Free Library galerijos, http://www.littlefreelibrary.org/one-of-a-kind.html
Mažoji nemokama biblioteka - tai paukščių lesyklą primenantis namukas, pilnas knygų. Iš namuko galima pasiskolinti knygą pasiskaitymui, atnešti savąją, kad ir kiti ją galėtų paskaityti.

Mažoji nemokama biblioteka - tai iniciatyva, pradėta įgyvendinti JAV nepelno organizacijos Viskonsino partneriai. Šiuo metu galima teigti, kad mažosios nemokamos bibliotekos užkariauja pasaulį. Jų net 2500 JAV, Kanadoje ir net Afrikoje.

Iniciatyva veikia savanorystės principu. Jos pagrindinis siekis - populiarinti skaitymą ir raštingumą. Visi norintieji gali prisidėti ir "pastatyti" savąją mažąją nemokamą biblioteką. Iniciatyvos svetainėje kiekvienas savanoris ras mažosios bibliotekos brėžinių, patarimų, kaip ją įrengti, bendraminčių ir draugystę. Kiekviena nauja mažoji nemokama biblioteka registruojama žemėlapyje.

Be to, savanoriai gali skirti lėšų toms bendruomenėms, kuriems trūksta pinigų sukurti net tokią nedidelę biblioteką.

Įdomu, kad mažųjų nemokamų bibliotekų kūrimas jau tapo savotišku pomėgiu ir menu. Iniciatyvos svetainėje galima matyti didžiulę nuotraukų su įvairiausio dizaino mikro-bibliotekomis galeriją.

Manau, tai nuostabusis būdas pačioms bendruomenėms kartu sutelkus jėgas pagerinti savo gyvenimą. Tikriausia, tokiose iniciatyvose steigiant "mažųjų brolių (ar seserų)" tinklą galėtų dalyvauti ir pačios bibliotekos.

Susidomėjusius mažosiomis nemokamomis bibliotekomis kviečiame apsilankyti  ir iniciatyvos Facebook paskyroje.

2012-02-18

,,Bobcatsss 2012” arba librarians in da house!


           Bobcatsss – žaismingai tarptautinėje erdvėje sklaidantis žodis, puikiai pažįstamas smalsiems bibliotekininkystės ir informacijos mokslų atstovams. Tai jau dvidešimtus metus vykstančio simpoziumo pavadinimas, kasmet skirtinguose Europos miestuose sukviečiantis šimtus dėstytojų ir studentų. Šiemet Bobcatsss2012 entuziastų laukė Nyderlandų karalystės sostinėje, Amsterdame. Jubiliejiniame renginyje susirinko per 460 dalyvių iš daugiau nei 30 šalių. Vasario mėnesį vykusioje konferencijoje dalyvavo ir Vilniaus universiteto atstovės: Komunikacijos fakulteto, Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos ketvirtakursės Eglė Audzevičiūtė ir Ina Puzakinaitė bei Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytoja docentė dr. Jurgita Rudžionienė.
              Bobcatsss tai simpoziumas organizuojamas apimant įvairias temas bibliotekininkystės ir informacijos mokslų srityse. Kasmet konferencija pasirenka skirtingas temas, priklausomai nuo tuo metu vyraujančių aktualijų bei naujienų. 2012 m. simpoziumo tema – "Informacijos e.judėjimas" (angl. Information in E-motion). Tai plataus spektro klausimas, apimantis įvairiausius pokyčius, atradimus, kuriuos apibendrintai galime pažymėti trumpiniu "e.", t. y. elektroninis, skaitmeninis.

VU Komunikacijos fakulteto, Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos ketvirtakursės Eglė Audzevičiūtė ir Ina Puzakinaitė su savo vadove doc. dr. Jurgita Rudžioniene ir netikėtai nepagailėjusio pranešėjoms nuoširdžių komplimentų prof. Paul Sturges
Trijų dienų konferencija buvo suskirstyta ir į smulkesnes rubrikas, kurios apėmė:
  •  E.medijos judėjimas - tema skirta įvairiems prietaisams, formatams bei būdams naudotis informacija šiuolaikiniame pasaulyje. Tai praturtinta realybė, mobilieji įrenginiai ir kt., kurie naudojami informacijos prieigai, mokymuisi ir kitais tikslais.
  • Organizacija 2.0 - ši rubrika kviečia apmąstyti, kaip šiuolaikinės organizacijos prisitaiko prie pokyčių, kaip pasitelkia naujas bendradarbiavimo, mokymosi ir darbo organizavimo priemones siekiant dalytis, saugoti ir skleisti informaciją.
  • Mano informacija - tema atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau vartotojų dalijasi informacija socialiniuose tinkluose. Daugybė informacijos apie įvairius gyvenimo aspektus tampa viešai prieinama internete. Organizatoriai kviečia diskutuoti apie tokius probleminius klausimus kaip informacijos privatumas ir informacijos apie vartotojus galimas panaudojimas įvairiais tikslais bei tokio panaudojimo pasekmės.
  • Viešosios informacijos prieiga - organizatoriai skatina diskutuoti apie e-valdžios paslaugų plėtrą ir valdymo institucijų įsipareigojimą užtikrinti prieigą prie viešosios informacijos, kas būtina demokratiniams procesams užtikrinti. 
Didelį įspūdį paliko Amsterdamo viešoji biblioteka. 
Tai puikiai įrengtas, modernus ir šiuolaikiškas informacijos centras
              Bene daugiausiai dėmesio šiemet sulaukė šiuolaikines aktualijas gvildenę pranešėjai ir jų parengti darbai: aktyviai analizuoti socialiniai tinklai, ypač populiarumo visame pasaulyje nestokojantis facebook‘as bei jo gan kontraversiškai vertinamas mygtukas „like“, be to, daug dėmesio skirta internautų privatumo ir skelbiamų duomenų klausimams aptarti. 
 Tikriausiai kaip vieną ryškiausių pranešimų būtų galima išskirti profesoriaus emerito Paul Sturges iš Loughborough universiteto (Didžioji Britanija) pranešimą: „Smegenys ir e-informacija: pamokos iš populiariosios neurologijos“ („The brain and e-information: lessons from popular neuroscience“). Šis informacijos mokslų profesorius yra dėstęs ir atlikęs tyrimus daugiau nei 60 šalių visame pasaulyje, parašęs 50 publikacijų, daugiausiai apie intelektualinę laisvę. P. Sturges 2011 metais Didžiosios Britanijos karalienės apdovanotas Britų imperijos ordinu. Bobcatsss 2012 konferencijos metu pristatytame pranešime diskutavo apie tai, kaip skiriasi mokymasis su spausdintu tekstu ir dabar vis labiau populiarėjančiu mokymusi žiniatinklyje per socialinę žiniasklaidą, nuorodas, grafikos, vaizdo ir garso medžiagas, kaip ištikrųjų veikia mūsų smegenys tokioje didelėje informacijos srauto sumaištyje.

Tris dienas vykusios konferencijos metu dalyviai turėjo galimybę netik išgirsti kolegų pranešimus, bet ir sudalyvauti ne vienoje pažintinėje ekskursijoje Amsterdame
Vilniaus universiteto atstovės šių metų konferencijos tematikoje daugiausia dėmesio skyrė viešosios prieigos aspektui. Eglė Audzevičiūtė ir Ina Puzakinaitė skaitė pranešimą, parengtą kartu su dėstytoja doc. dr. Jurgita Rudžioniene, tema: „E-world for disabled: a way to survive the 21st century? : Lithuanian case“(liet. E-pasaulis neįgaliesiems: galimybė išgyventi 21-ajame amžiuje? : Lietuvos atvejis). Besiruošiant dalyvavimui Bobcatsss 2012 simpoziume buvo atlikti du tyrimai (kiekybinis ir kokybinis). Kiekybinio tyrimo metu siekta išsiaiškinti kiek iš 100 populiariausių Lietuvos svetainių (tarp jų naujienų portalai, viešojo sektoriaus įstaigų internetinės svetainės, socialiniai tinklai, tinklaraščiai ir kt,) turi prieigos neįgaliesiems versijas. Kokybinis tyrimas buvo atliktas apklausus Valakupių reabilitacijos centro pacientus, apie jų naudojimąsi internetu ir gaunamų paslaugų kokybę. Konferencijos metu buvo pristatyti tyrimų rezultatai. Įdomu paminėti tai, kad tą pačią dieną savo pranešimą skaitė ir Paul Sturges, tačiau rado laiko išklausyti ir Vilniaus universiteto atstoves. Džiugu buvo tai, kad pristatymas susilaukė nemažai komentarų, tarp klausytojų užvirė diskusija, vėliau  atstovai iš Danijos ir Norvegijos panoro pasidalinti kontaktais, plačiau apžvelgti aptartą situaciją.
            „Bobcatsss 2012“ konferencija dalyvėms buvo ne tik puiki galimybė pasisemti naujos patirties, žinių, susirasti bendraminčių iš viso pasaulio, tačiau ir  proga prisiliesti prie Nyderlandų karalystės,  aplankyti vieną iš jos įtakingiausių ir didžiausių miestų Amsterdamą. Be apsilankymų istoriškai žymiose vietose, itin didelį įspūdį paliko ir vizitas viešojoje Amsterdamo bibliotekoje. Milžiniškas ir itin šiuolaikiškas šešių aukštų pastatas tapo pavyzdiniu bibliotekos modeliu. Galiausiai, tarptautinėje erdvėje praūžęs 21 amžiaus bibliotekininkų suvažiavimas savotiškai išlaisvino bibliotekininką iš stereotipų pančių, įrodydamas, jog šie žmonės – tai ne tik puikūs informacijos specialistai,  bet ir labai šaunios, įdomios ir pasilinksminti nevengiančios asmenybės. Net ir dabar, praėjus keletai savaičių po konferencijos, su šypsena prisimename kaip atidarymo vakarėlio metu pasigirsdavo linksmi šūksniai „Librarians in da house!“.
            Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto studentai turės galimybę susipažinti su Bobcatsss 2012 konferencijoje pristatytu tyrimu, nes Ina Puzakinaitė ir Eglė Audzevičiūtė skaitys pranešimą šiųmetėje KF SMD konferencijoje „Kultūriniai ir ekonominiai socialinių tinklų efektai“.

Parengė: Eglė Audzevičiūtė, Ina Puzakinaitė ir Jurgita Rudžionienė
Nuotraukos iš asmeninių autorių archyvų