2014-01-27

Į citatų kraitelę: "perskaitytos knygos ne tokios svarbios, kaip neperskaitytos"

Pradėjau skaityti įdomią finansų analitiko ir mokslininko  Nassimo Nicholaso Talebo knygą "Juodoji gulbė", kurioje persipyna apmąstymai apie žinias, nežinojimą ir neapibrėžtumą, netikėtus ir neprognozuojamus įvykius, kurie lemia šiuolaikinio pasaulio raidą, ir radau įdomią citatą, kuria norėčiau papildyti Rock&roll bibliotekininko minčių rinkinį (kadangi skaitau ne lietuvių, o užsienio kalba, pateikiu savo vertimą):

"Rašytojas Umberto Eco - vienas iš nedaugelio plataus akiračio, įžvalgių ir tuo pačiu nenuobodžių mokslininkų. Jis turi didžiulę asmeninę biblioteką (joje - trisdešimt tūkstančių knygų) ir, anot jo, į svečius ateinantys žmonės skirstomi į dvi kategorijas: į tuos, kurie sušunka: "Oho! Profesore dottore Eco, kiek turite knygų! Ir kiek iš jų perskaitėte?" ir tuos, kurie supranta, kad asmeninė biblioteka - ne įvaizdžio priedas, o darbo įrankis. Perskaitytos knygos ne tokios svarbios, kaip neperskaitytos. Bibliotekoje turi būti tiek nežinomo, kiek tik jums leidžia joje patalpinti jūsų finansai, hipotekos kreditai ir sudėtinga nūdienos situacija nekilnojamojo turto rinkoje. Bėgant metams jūsų žinios ir jūsų biblioteka augs, o vis tankėjančios neperskaitytų knygų eilės pradės grėsmingai į jus žvelgti. Iš tikrųjų, kuo platesnis jūsų akiratis, tuo daugiau atsiranda neperskaitytų knygų lentynų."

Nassim Nicholas Taleb, Juodoji gulbė

2014-01-22

Skaitmeniniai įrenginiai - galimi pagalbininkai ugdant vaikų raštingumą

Šaltinis: Bestsellerlabs.com
Daugelis net labai mažų vaikų šiandien jau susipažįsta su įvairiais skaitmeniniais įrenginiais. Natūralu, tokia aplinkybė kelia ir mokslininkų susidomėjimą, kokį poveikį skaitmeninės priemonės gali turėti vaikams, o ypač jų ugdymui.

Tuo domimasi ir neseniai paskelbtame tyrime apie skaitmeninių įrankių įtaką ugdant vaikų raštingumą. Tyrėjai analizavo dvidešimties ikimokyklinukų, kuriuos ugdant buvo naudojami planšetiniai kompiuteriai iPad, skaitmeniniai grotuvai iPod ir staliniai kompiuteriai liečiamaisiais ekranais, elgseną. Tyrime dalyvavo įvairios etninės kilmės dalyviai - afroamerikiečiai, ispanakalbiai amerikiečiai ir kt. Tyrimo dalyviams buvo maždaug po keturis metus, daugumą jų buvo berniukai.

Tyrimo eigoje mokslininkai pastebėjo, kad ekrano lietimo judesiai turi įtakos vaiko dėmesio koncentravimo gebėjimams ugdyti. Nors mokslininkų manymu, reikia daugiau tyrimų norint nustatyti skaitmeninių įrenginių įtaką, tačiau jie daro prielaidą, kad įvairių pojūčių - klausos, lytėjimo ir regos - integravimas gali atnešti nemažai naudos. Tyrėjų manymu, toks sinchroninis įvairių pojūčių integravimas naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir kitais panašiais skaitmeniniais įrenginiais skatina didesnį vaiko įsitraukimą į veiklą ir susidomėjimą tekstu. Tai, savo ruožtu, gali padėti ugdant mažųjų piliečių gebėjimą skaityti.

Visą tyrimo tekstą galima nemokamai skaityti čia (tekstas anglų kalba).

Parengta pagal:

PETERSON, K.Engaging with ebooks can aid children's literacy, study finds. Library Journal [interaktyvus].20 January 2014 [žiūrėta 2014 m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.thedigitalshift.com/2014/01/k-12/engaging-ebooks-can-aid-childrens-literacy-study-finds/

2014-01-15

Netradicinės idėjos apie ateities bibliotekas

Harvardo studentai Bibliotekų bandomojoje laboratorijoje (Library test kitchen) kuria įvairias bibliotekų erdvių ir paslaugų vizijas.

Štai keletas idėjų, kas galėtų būti ateities biblioteka arba bibliotekoje.  Vienas iš vizionierių mano, kad ateityje bibliotekų vartotojams prireiks erdvės, kurioje jie gali atsipalaiduoti nuo nuolatinio buvimo tinkle. Tokioje kabinoje neveiks joks prietaisas ir žmogus galės pabūti pats su savimi. Studentas parengė ir tokios kabinos (Wifi ColdSpot) demonstracinį filmuką. Žr. čia: http://youtu.be/sg2--6RRa1E

Kita studentė  nutarė visas mus supančias erdves paversti biblioteka. Tai įmanoma, jei būtų galima išsaugoti vartotojų paieškos sistemose įvedamas užklausas ir susieti jas su realiais objektais. Tuomet vartotojui priartėjus prie objekto, kuris susijęs su jo užklausa, į asmeninį įrenginį būtų siunčiama žinutė su informacija apie objektą. Kaip veiktų tokia sistema, galima pasižiūrėti čia: http://youtu.be/OqrcjF6DOU8

Parengta pagal:

DALY, J. The future of libraries: Harvard students are thinking outside the box. Iš EdTech Magazine [interaktyvus].  January 14, 2014 [žiūrėta 2014 m. 15 d.]. Prieiga per internetą : http://www.edtechmagazine.com/higher/article/2014/01/future-libraries-harvard-students-are-thinking-outside-box




2014-01-09

Dėmesio! Tarptautinis projektų konkursas naujoviškoms viešųjų bibliotekų paslaugoms kurti

Tuos, kurie dar nematė, noriu informuoti, o tiems, kurie matė, bet švenčių šurmulyje primiršo - priminti apie galimybę dalyvauti EIFL Viešųjų bibliotekų inovacijų programos (EIFL-PLIP) naujoviškų paslaugų vaikams ir jaunimui projektų konkurse.

Tai jau ketvirtas šios programos konkursas projektams. Ankstesniuose konkursuose keli projektai iš Lietuvos atlaikė tarptautinę naujų idėjų konkurenciją ir buvo atrinkti finansuoti bei buvo sėkmingai įgyvendinti – tai Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos projektas “Žaisdami mokomės“ (The Challenger), Kauno apskrities viešosios bibliotekos Biblio-sveikatos projektas (BiblioHealth), ir Pasvalio rajono savivaldybės M. Katiliškio viešosios bibliotekos projektas “Libr-A: į pagalbą Pasvalio ūkininkams” („Libr-A: to help farmers in Pasvalys“).

Nors naująjame konkurse išlieka reikalavimas, kad IKT būtų pagrindinis naujų paslaugų komponentas ir jas biblioteka kurtų, teiktų ir užtikrintų tęstinumą, įtraukdama partnerius, vis dėlto jis šiek tiek skiriasi nuo ansktesniųjų, Pirmiausia, viešosios bibliotekos kviečiamos pateikti projektus skirtus labai apibrėžtai tikslinei grupei – vaikams, paaugliams ir jaunimui. Antra, programa nebefinansuos projektų, kuriuose bibliotekos naudoja IKT tik viešai interneto prieigai, kompiuterinio raštingumo mokymams, techninių procesų automatizacijai ar bibliotekų fondų skaitmeninimui. Paprasčiausiai dėl to, kad šios bibliotekų paslaugos yra jau gerai žinomos ir be papildomo skatinimo sparčiai plinta visame pasaulyje.

Iki 2014 m. sausio 31 d. EIFL-PLIP laukia elektroninių projektinių paraiškų, kuriose besivystančio ir tranzitinės ekonomikos šalių bibliotekininkai siekia eksperimentuoti ir išbandyti naujus, kūrybiškus IKT panaudojimo būdus paslaugose, kurios būtų patrauklios vaikams ir jaunimui bei kurios padėtų jiems pasiruošti ateities iššūkiams.

Galbūt bibliotekos sugalvos panaudoti technologijas visiškai tradicinėse veiklos srityse, tokiose kaip skaitymo skatinimas ir raštingumo ugdymas. Radusios atsakymus į sunkiausią klausimą - kaip ir kokios technologijos galėtų padėti išugdyti geresnius skaitymo įgūdžius ir pasiekti geresnių mokymosi rezultatų – bibliotekos galėtų paneigti jau jau pabodusį technologijų ir skaitymo “supriešinimą”. O galbūt bibliotekos išdrįs žengti į visiškai naujas veiklos sritis. Nepaisydamos gąsdinimų technologiniais baubais, sumanys pritraukti jaunimą giliau domėtis technologijomis, išbandyti įprastų technologijų galimybes ir pažinti jų “vidurius”, perkurti ir pagerinti technologinius įrenginius, įdarbinti robotus ar panaudoti 3D spausdintuvus, kurti taikomąsias programas. Tai, be abejo tik galimų krypčių pavyzdžiai, tikrose projektinėse paraiškose bibliotekos turėtų įvertinti aktualiausius vietos poreikius ir problemas bei ieškoti kūrybiškų ir naujų jų sprendimo būdų.

Paraiškos turi būti teikiamos tik eletroniniu būdu ir tik anglų kalba. Jei susidomėjote, turite idėjų ir nebijote tarptautinio konkurso iššūkių, paraiškos formą, rekomendacijas ir nuorodas į elektroninę paraiškų sistemą rasite čia (visa informacija - anglų kalba).

Linkiu sėkmės!

-------------------

Nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija EIFL „Elektroninė informacija bibliotekoms“ padeda besivystančių ir pereinamojo laikotarpio šalių bibliotekoms įsigyti prieigą prie elektroninių mokslo ir kitų informacijos išteklių, veda derybas dėl įvairių duomenų bazių licencijavimo, teikia visokeriopą paramą tinkle dalyvaujančių šalių konsorciumams. 1999 metais įkurta organizacija šiandien dirba su 60 Azijos, Afrikos, Europos ir Lotynų Amerikos šalių. EIFL Viešųjų bibliotekų inovacijų programa (EIFL-PLIP), pradėta vykdyti 2010 metais, skirta viešosioms bibliotekoms, kurios inovatyviai panaudodamos informacines ir komunikacines technologijas skatina bendruomenių ekonominį ir socialinį augimą ir taip prisideda prie prisideda prie vystomosios plėtros uždavinių.

2014-01-04

"Designboom" žurnalo 2013 metų naujų bibliotekų pastatų dešimtukas

Prieš Kalėdas internetinis architektūros ir dizaino žurnalas Designboom paskelbė įspūdingiausių 2013 metų naujų bibliotekų dešimtuką. Pastatų architektūros autoriai – įvairūs, nuo garsiausių pasaulio architektūros dirbtuvių iki jaunųjų, dar nežinomų architektų. Sąrašo sudarytojas Philip Stevens džiaugiasi, kad net ekonomiškai sunkiu laiku, investuojama į projektus, kurių tikslas atgaivinti ir praturtinti bendruomenes. Anot jo, bibliotekų vaidmuo ir toliau kinta - naujo dizaino pastatuose dera multimedijų veikla, bendruomenės erdvės ir tradicinės programos. Žurnalo prisistatyme rašoma, kad tai pirmasis ir pripažintas įtakingiausiu dizaino ir architektūros leidinys pasaulyje. Jei taip, tai teiginiai apie bibliotekų vaidmenį liudija požiūrio į bibliotekų vaidmenį (vaidmenis) transformaciją profesijos išorėje. Štai keli atsitiktiniai į dešimtuką patekusių bibliotekų apibūdinimai: “ir bendruomenės centras, ir inteketualinis archyvas individualioms studijoms”, “istorinis pastatas konvertuotas į viešąją biblioteką”, “be mokymo įstaigos studentų ir darbuotojų, pasiekia ir platesnę visuomenę”, “vieta, kur analoginis ir skaitmeninis informacijos formatai susilieja”, “industrinio regiono meno tradicija”, “ryškus tolygiai sklindantis natūralios šviesos žėrėjimas”, “platoniškomis proporcijomis įrėmintas ramybės prieglobstis”, “subtili linija tarp istorijos išsaugojimo ir šiuolaikinės tapatybės kūrimo”.

Toliau Jūsų dėmesiui minėtasis Designboom dešimtukas (skliausteliuose - projektų autoriai):

1. Nacionalinė biblioteka Sejong mieste, Korėja (Samoo arhitects & engineers, Korėja).

2. Birmingamo miesto biblioteka, Jungtinė Karalystė (Mecanoo, Olandija).

3. Elsa Morante viešoji biblioteka, Italija (DAP studio, Italija).

4. Datong miesto pagrindinė biblioteka, Kinija (Preston Scott Cohen, JAV).

5. Mokslininko biblioteka, JAV (GLUCK+, JAV).

6. Naujoji Bagdado biblioteka, Irakas (AMBS architects, Jungtinė karalystė, Irakas).

7. Psichologijos biblioteka, Freie universitetas, Berlynas (Norman Foster, Jungtinė Karalystė).

8. Seinajoki miesto viešoji biblioteka, Suomija (JKMM architects, Suomija).

9. Jose Vasconcelos viešoji biblioteka, Meksika (Tax arquitectura, Meksika).

10. Helsinkio universiteto biblioteka, Suomija (Anttinen Oiva Arkkitehdit Oy, Suomija).

Dešimtukas, atrodo, patvirtina tendenciją, kad naujose bibliotekose vis mažiau lieka standartiškumo - kiekviena ieško savosios tam tikrai vietai tinkamos formos. Tačiau bibliotekos sėkmės "formulė" nebus išbaigta be profesionaliai sukurtų ir nuolat vertinamų paslaugų bei programų, pritaikytų bendruomenės poreikiams ir lūkesčiams. Taigi standartinė biblioteka formos ir turinio prasme nebeaktuali. Ir tai, man atrodo, yra didžiausias profesinis iššūkis mums.

Įdomu,kas užkliuvo jums, žiūrinėjant praėjusiais metais naujuose pastatuose duris atvėrusias bibliotekas. Kaip visada, kviečiu pasidalinti savo mintimis komentaruose.

Šaltinis: Philip Stevens. TOP 10 libraries of 2013. Designboom. 22 December 2013. Prieiga per internetą: http://www.designboom.com/architecture/top-10-libraries-of-2013-12-21-2013/