2010-12-31

Knygos ateitis - socialinis skaitymas

Prieš kelias dienas laikraštyje Los Angeles Times pasirodė įdomus straipsnis apie knygos ir skaitymo ateitį. Apie tai kalba Bobas Steinas, JAV Knygos ateities instituto steigėjas ir inovatyvių skaitmeninių medijų projektų iniciatorius.

Kaip transformuosis knyga ir skaitymas ateityje? Šiandien daug kalbama apie e.knygas ir skaityklių atėjimą į rinką. Tačiau Bobas Steinas pesimistiškai žvelgia e.knygų ateitį. Jo manymu, panašiai kaip ir garso įrašų industrija, e.knygų verslas nesugebės atsilaikyti prieš piratavimo bangą.

Apskritai, inovatoriaus ir futuristo nuomone, ateityje verslas sutelks dėmesį ne į turinio pardavimą, o į komunikaciją apie jį. Šiuolaikinės komunikacijos ypatumas - kolektyvumas (tą rodo daugybė projektų, kur kolektyvumas - kertinis akmuo - pvz., Vikipedija ir kt.). Tai reiškia, kad ir skaitymas virs kolektyviniu procesu - didės aptarimų, diskusijų vaidmuo; nublanks ribos tarp autoriaus ir skaitytojo - interneto vartotojai galės tapti knygų bendraautoriais. Knygos ateities institutas jau įgyvendino kelis įdomius projektus, kurie iliustruoja tokią ateitį. Vienas iš tokių projektų - savo svetainėje institutas atskleidė skaitytojams knygos kūrimo procesą. Autorius rašė knygą ir skelbė turinį svetainėje, o skaitytojai galėjo komentuoti kūrybos rezultatus ir prisidėti prie tolesnio siužeto plėtojimo. Kitas projektas suteikė galimybes kitaip organizuoti komentarų skelbimą tinklaraštyje. Sukurta įranga, kuri leido rašyti komentarus tiesiogiai "paraštėse" šalia komentuojamos vietos, o ne straipsnio pabaigoje.

Bobas Steinas įsitikinęs, kad leidybos verslas ateitis - socialinių tinklų, kolektyvinės kūrybos, dialogo tarp autoriaus ir skaitytojų skatinimas. Įdomu, kad ir sąvoką "knyga" Knygos ateities institutas traktuoja metaforiškai ir daugiausia tyrinėja įvairias medijas kaip idėjų raiškos formas - televiziją, kiną, radiją ir internetą ir visą kompiuterinių komunikacijos priemonių spektrą.

Tai tikriausiai galios ir bibliotekoms, kurios turės rasti kitokių būdų dalyvauti socialiniame skaityme/kūryboje.

Parengta pagal:

POPPER N. The future of reading: Bob Stein wants to change how people think about the book. Iš Los Angeles Times [interaktyvus]. 29 December 2010 [žiūrėta 2010 m. gruodžio 31 d]. Prieiga per internetą: http://www.latimes.com/business/la-fi-future-reading-institute-20101229,0,5363746.story

Institute for the future of the book [interaktyvus]. [2010] [žiūrėta 2010 m. gruodžio 31 d]. Prieiga per internetą: http://www.futureofthebook.org/

2010-12-29

Aistės Lukoševičiūtės stažuotė Briuselyje

Kiekvienais metais Europos Sąjungos (ES) institucijos skelbia konkursus penkių mėnesių trukmės stažuotėms. Teikti paraiškas stažuotėms su stipendijomis (arba neapmokamas) turi galimybę tiek studijuojantys, tiek jau baigę studijas asmenys, įvairių sričių specialistai iš visų ES šalių, mokantys bent dvi oficialias ES kalbas. Visose institucijose konkursai yra skelbiami atskirai.

Man pavyko laimėti stažuotę vienoje iš ES Tarybos Generalinio sekretoriato bibliotekų, Briuselyje. Apie 50 stažuotojų dirbo skirtinguose Generalinio sekretoriato departamentuose ir skyriuose. Buvau vienintelė bibliotekininkė, dauguma kitų tai - politikai, teisininkai, ekonomistai, vertėjai ir kiti. Stažuotojams buvo organizuojama nemažai privalomų įvadinių paskaitų apie ES Tarybą, Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetą, Regionų komitetą ir kt. Tris dienas praleidome ir Strasbūre, kur lankėmės Europos Parlamente, Žmogaus Teisių Teisme, Europos Taryboje. Buvo organizuota ir įdomi ekskursija po miestą. Taip pat važiavome į Liuksemburgą, kur lankėmės Europos Teisingumo teisme ir Europos Komisijoje. Paskaita vyko ir Nato būstinėje, esančioje Briuselyje. Savarankiškai visada buvo galima apsilankyti ir kitose ES Tarybos, Komisijos, Parlamento ar kitų institucijų organizuojamose konferencijose ir seminaruose.

Dirbau ES Tarybos Generalinio sekretoriato Vertimų departamento Lingvistinėje bibliotekoje. Ši biblioteka yra specializuota - skirta šiame departamente dirbantiems vertėjams, terminologams, teisininkams – lingvistams, pagal kurių poreikius ir yra komplektuojamas fondas. Teko apsilankyti ir kitose ES Tarybos Generalinio sekretoriato bei ES institucijų bibliotekose, bendrauti su jose dirbančiais darbuotojais, pasidalinti darbo patirtimi.

Taigi, dalyvaudama šioje stažuotėje įgijau naujų profesinių įgūdžių bei įdomios patirties tarptautinėje aplinkoje. Įgijau gilesnį supratimą apie darbą specializuotoje bibliotekoje bei naujų žinių apie Europos institucijų struktūrą, veiklą, tikslus. Bet kokiu atveju bibliotekos yra svarbi šios didelės struktūros dalis.

Nuotraukose:
Stažuotojų būrys kartu su kuratorėm ir Europos Sąjungos prezidentu


Europos Sąjungos prezidento Hermano van Rompuy sveikinimas
ES Tarybos Generalinio sekretoriato Vertimų departamento Lingvistinė biblioteka


Pranešimo autorė: Aistė Lukoševičiūtė (vyr. Bibliotekininkė, Vartotojų aptarnavimo skyrius, Vilniaus universiteto biblioteka)

2010-12-28

Akademinių bibliotekų vertės ir investicijų grąžos vertinimo bibliografinė duomenų bazė

Amerikos mokslinių bibliotekų asociacija paskelbė informaciją apie naująją bibliografinę duomenų bazę Lib-Value. Joje galima rasti informacijos apie akademinių bibliotekų vertės, investicijų grąžos tyrimus, jų metodiką. Duomenų bazėje jau yra 400 informacijos šaltinių nurodytomis temomis.

Lib-Value yra trijų metų projekto, remiamo JAV Bibliotekų ir muziejų paslaugų instituto (IMLS), vienas iš rezultatų. Projekto eigoje planuojama sukurti metodiką, kuri leistų vertinti investicijų grąžą, ir atlikti tyrimus vertinant akademinių bibliotekų kuriamą vertę konkrečiose srityse, atitinkančiose bibliotekų funkcijas: mokymo ir mokymosi, socialinę, ryšių su bendruomene ir kt.

Lib-Value svetainėje pateikiama visa informacija apie projektą. Ji gali būti naudinga bibliotekų vadovams bei tyrinėtojams, nagrinėjantiems bibliotekų veiklos vertinimo klausimus.

Parengta pagal:

Lib-Value [interaktyvus]. 2010 [ 2010 m. gruodžio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://libvalue.cci.utk.edu/

2010-12-26

Kuo šaliai naudingos bibliotekos?


Praėjusią savaitę Amerikos bibliotekų asociacijos žurnale American Libraries magazine pasirodė straipsnis, kuriame šio žurnalo vyriausiasis redaktorius Leonardas Kniffelis straipsnyje 12 Ways Libraries Are Good for the Country išvardina 12 bibliotekų naudingumo argumentų. Autorius teigia, kad amerikiečiai myli savo bibliotekas, o bibliotekose atsiradusios technologijos padidino jų galimybes praturtinti bendruomenių gyvenimus. Bibliotekininkai, vedami 12 idealų, teikia prieigą prie užrašytos žmonijos patirties ir sudaro mokymosi visą gyvenimą galimybes. Žemiau pateikdama autoriaus teiginių ir sutrumpintų argumentų vertimą į lietuvių kalbą, kviečiu diskusijai, o kuo gi Lietuvos piliečiams ir visuomenei naudingos bibliotekos?

1. Bibliotekos palaiko demokratiją. Bibliotekų fondai, programos, atskleidžiančios įvairius požiūrius, ir profesionali bibliotekininkų pagalba padeda visuomenei surasti patikimus ir tikslius duomenis ir, pasinaudojant informaciniais ištekliais, savarankiškai vertinti viešosios politikos sprendimus. Viešosios bibliotekos saugo amerikiečius nuo nežinojimo ir konformizmo tironijos.

2. Bibliotekos įveikia apribojimus. Bibliotekos teikia paslaugas įvairiems žmonėms, todėl padeda mums įveikti psichologines ir socialines užtvaras, kurios riboja mūsų požiūrius ir gebėjimus bendrauti ir šviestis.

3. Bibliotekos sulygina žaidimo sąlygas. Suteikdamos prieigą visiems prie informacijos išteklių ir technologijų, nepriklausomai nuo pajamų lygio, kilmės, viešosios bibliotekos sulygina žaidimo sąlygas ir padeda įveikti atskirtį tarp turtingųjų ir neturtingųjų.

4. Bibliotekos vertina individualybę. Bibliotekose galima rinktis tarp dominuojančių ir alternatyvių požiūrių, tradicinių ir vizionieriškų konceptų, tarp monokultūrinių ir daugiakultūrinių perspektyvų.

5. Bibliotekos puoselėja kūrybiškumą. Bibliotekoms būdinga smalsumą skatinanti atmosfera, nes jos sukuria galimybes nestruktūruotam mokymuisi ir netikėtiems atradimams.

6. Bibliotekos atveria kelius jaunam protui. Vaizduotę uždegančių programų ir paslaugų įvairovė bibliotekose veda vaikus ir paauglius į nepaprastus pasiekimus.

7. Bibliotekų investicijų grąža – didelė. Į bibliotekų paslaugas investuotas 1 USD aptarnaujamoms bendruomenėms atneša 1,30 – 10,00 USD naudos. Stiprias mokyklas ir bibliotekas turintys miestai patrauklesni verslui.


8. Bibliotekos telkia bendruomenes. Bibliotekos pripažįsta ir jungia, išsaugo įvairias – mokslininkų, kurčiųjų, homoseksualų, žaidimų mėgėjų – bendruomenes ir išsaugo jų kultūros rašytinę raišką, jose žmonės ieško ir dalinasi informacija, patirtimi, išbando įvairius menus ir medijas, dalyvauja bendruomenės diskusijose ir žaidimuose.

9. Bibliotekos padeda šeimoms. Bibliotekos – alternatyvi erdvė tėvams ir vaikams užsiimti įvairiomis veiklomis – skaityti pasakas, žaisti, daryti namų darbus, konsultuotis, ieškoti informacijos ar dalyvauti ankstyvo raštingumo ugdymo programose.

10. Bibliotekos ugdo technologinius įgūdžius. Bibliotekų paslaugos ir programos skatina kritinį mąstymą ir ugdo informacinį raštingumą, padeda išmokti naudotis internetu ir kompiuteriais.

11. Bibliotekos yra ramybės prieglobstis. Bibliotekos nepriklausoma atmosfera tinka apmąstymams, čia yra informacijos išteklių, kurie padeda puoselėti svajones, viltis, kurti naujas idėjas ir interpretacijas.

12. Bibliotekos išsaugo praeitį. Bibliotekos yra bendruomenės istorijos, kalbinės kultūros ir audiovizualinės kultūros saugyklos, suskaitmeninti vietiniai šaltiniai leidžia dalintis patirtimi, nepaisant atstumo ir laiko.


Parengta pagal Kniffel, Leonard. 12 Ways Libraries Are Good for the Country. [Interaktyvus] American Libraries magazine. 12/21/2010. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/features/12212010/12-ways-libraries-are-good-country [Žiūrėta 2010 m. gruodžio 26 d.].

Nuotraukose Suomijos viešosios bibliotekos - Espoo viešoji biblioteka ir Helsinkio Library 10, fotografavo R. Petuchovaitė

2010-12-23

Bibliotekininko Kalėdos

Artėja Šv. Kalėdos ir norisi pasveikinti jus, tinklaraščio skaitytojus, ypatingu būdu :). Taigi - informacinis-šventinis pasveikinimas "Bibliotekininko Kalėdos".

Kaip tikra bibliotekininkė atlikau paiešką internete apie bibliotekininką ir Kalėdas. Kaip atrodo bibliotekininko Kalėdos? Kokių stebuklų galima tikėtis iš Santa Klauso? Pasirodo Kalėdinis stebuklas -Santa ir pagalbininkai skraidančiame bibliobuse, pasiryžę tvarkingai išdėlioti visas knygas ir apmokėti baudas už pavėluotus gražinti leidinius. Nebent taip rašoma vaikiškoje knygelėje "Bibliotekininko naktis prieš Šv. Kalėdas".

Ką padovanoti bibliotekininkui? Regis, bibliotekininkai - reikšminga interneto parduotuvių tikslinė grupė. Galima rasti asmeninės bibliotekos tvarkymo rinkinėlus, netgi kirminą vaizduojantį pakabuką ir ypatinguosius bibliotekinius papuošalus -visas grožybes galima peržiūrėti svetainėse Shakespeare's Den ir Unique Librarian Gifts. Nors nesu pasiruošusi pasipuošti sidabrinio kirmino pakabuku - truputis dėmesio šventinėmis dienosmis malonu :).

O šiaip rock&roll bibliotekininkai linki visiems kolegoms ir bičiuliams nuostabių ir tikrai stebuklingų Šv. Kalėdų, kurios įkvėps jus naujiems neįtikėtiniems sumanymams (kaip ir antrame paveiksliuke vaizduojamą Santą).

Jei geros idėjos nesuprato iš karto - nenusiminkite ir toliau eksperimentuokite!

Linksmų Šv. Kalėdų :)

Bibliotekininkai - superherojai

Amerikos bibliotekų asociacija svetainėje I love libraries (aš myliu bibliotekas) paskelbė 20 filmų, grožinės literatūros kūrinių, komiksų personažų - herojiškų bibliotekininkų - sąrašą. Bibliotekininkai-superherojai pasižymi neįtikėtinomis galiomis ir aršiai kovoja su blogiu, gelbėdami pasaulį. Visų personažų aprašymus galima paskaityti straipsnyje 20 herojiškų bibliotekininkų, išgelbėjusių pasaulį (anglų kalba).

2010-12-21

Geriausi 2010 metų mokymo(si) tinklaraščiai


2004 metais startavo geriausių mokymo(si) tinklaraščių rinkimai. 2010 m. tarp 23 nominacijų galima rasti ir mums, bibliotekininkams, aktualią nominaciją - Geriausias bibliotekos/bibliotekininko tinklaraštis.

Pagrindinis laimėtojas – „Castilleja School Library

Pirmos vietos laimėtojas – „A Media Specialist’s Guide to the Internet

Antros vietos laimėtojas – „Bright Ideas“


Kitų nominacijų nugalėtojai čia.

2010-12-20

Reklaminiai...knygų anonsai

Tikriausiai pripratome matyti per televiziją įspūdingus naujų kinofilmų reklaminius anonsus. Tai sumaniai sukurtas įspūdingiausių akimirkų derinys, kuris dažnai sukelia nemenką norą ir smalsumą pažiūrėti, kaip gi viskas vyksta filme iš tikrųjų. Ar galima panašiai reklamuoti knygas? Pasirodo - taip. Įdomiausia ir tai, kad toks knygų reklamos būdas - visai ne naujiena, apie knygų video anonsus (angl. book trailers) kalbėta jau 2002 m.


Reklaminis knygos It's a book (Lane Smith) anonsas, šaltinis http://www.youtube.com/watch?v=x4BK_2VULCU

Nemažai leidėjų, norėdami padidinti pardavimus ir pritraukti daugiau skaitytojų kuria nedidelius reklaminius filmukus apie naujai pasirodžiusias knygas. Kai kurie simpatiški filmukai patys tampa populiarūs. Pavyzdžiui, filmukas apie Lane Smith knygą "It's a book", paskelbtas YouTube Macmillan Childrens šių metų rugpjūčio mėnesį, buvo peržiūrėtas net 226870 kartų. Tokio tipo anonsai ypatingai taikomi populiarinant jaunimo ir vaikų knygas.

Gal tokie filmukai padėtų apsispręsti dėl knygos ir bibliotekos skaitytojams?

Parengta pagal:

BUREK PIERCE, Jennifer. Screening your reads. Iš American Libraries Magazine [interaktyvus]. 12 December 2010 [žiūrėta 2010 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.americanlibrariesmagazine.org/columns/youth-matters/screening-your-reads

2010-12-18

Bibliotekų architektūra: vaizdai, sprendimai ir duomenys

Bibliotekų žurnalas (Library Journal) savo svetainėje pateikė bibliotekų architektūros ir dizaino sprendimus iš projektų, įgyvendintų 2009-2010 m. Svetainės puslapiuose "Architecture 2010" galima rasti nemažai nuotraukų, architektūros ir dizaino sprendimų bendrų aprašymų, kaštų ir kitų projektų duomenų. Manau, ši svetainė gali būti įdomi ir tiems, kas norėtų pasigrožėti šiuolaikiškos bibliotekos idėjomis, ir tiems, kas savo bibliotekoje sprendžia (ar ruošiasi spręsti) dizaino ir architektūros klausimus, argi net ir tiems, kas tiria architektūros ir dizaino klausimus. Apsilankykite Architecture 2010 puslapiuose :).

2010-12-16

Viešosios bibliotekos ir daugiafunkcinių centrų kūrimas: galimybės ir pavojai

Iki 2013 metų planuojama, kad Lietuvos kaimuose veiks 76 universalūs daugiafunkciniai centrai (toliau – UDC), kurių įsteigimui Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyta skirti daugiau kaip 76,5 mln. litų. Tai yra būdas spręsti švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumo problemą išnaudojant uždarytų kaimo mokyklų ir kitų viešųjų paslaugų įstaigų pastatus ir sukuriant tinklą naujoviškų institucijų, kurių pagrindinis uždavinys padėti kaimo gyventojams įsijungti į mokymosi visą gyvenimą sistemą ir pasinaudoti švietimo ir studijų paslaugomis. Planuojama, kad iki 2015 metų sukurto naujo tinklo paslaugomis pasinaudos 38 tūkstančiai gyventojų, t.y. kiekviename centre – 500 [1].

Kas yra UDC? Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2008 metais įmonės „Eurointegracijos projektai“, atlikusios Lietuvos savivaldybių darbuotojų ir užsienio ekspertų (daugiausia socialinių mokslų ir socialinių paslaugų atstovų), apklausas ir išanalizavusios literatūrą[2], parengtoje universalių daugiafunkcinių centrų modelio apraše[3], teigiama, jog jų atliekamų funkcijų apimtį ir tikslines grupes nustato vietos savivaldos institucijos, įvertinusios vietos bendruomenės poreikius (p. 4). Minėtame apraše taip pat pateikiamas rekomenduojamas universalaus daugiafunkcinio centro kūrimo procesas, suskirstytas į 9 etapus (p. 6):
1. Iniciatyvinės grupės sutelkimas;
2. Organizacijų ir institucijų žemėlapio teritorijoje sudarymas;
3. Valdymo grupės sukūrimas, į kurią gali būti įtraukiami seniūnijos atstovas, žemės ūkio bendrovės vadovas (jei yra), verslo organizacijos (jei yra), valstybinės institucijos, bendruomenė ir veikiančios NVO, kitos svarbios organizacijos ir pavieniai asmenys, aktyviai veikiantys gyvenamojoje teritorijoje;
4. Bendruomenės poreikių tyrimas ir prioritetų nustatymas;
5. UDC veiklos strateginio plano parengimas ir patvirtinimas;
6. UDC patalpų pastato rekonstrukcija ir pritaikymas veikloms;
7. UDC darbuotojų parinkimas bei mokymai (jei reikia);
8. UDC veikla;
9. UDC veiklos stebėsena ir vertinimas.


Taigi kiekvieno universalaus daugiafunkcinio centro pavidalas išryškės tik rengiant UDC kūrimo projektą ir atitinkamai priklausys nuo vietos sąlygų, sprendimų ir bendradarbiavimo. Galima manyti, kad iniciatyvinėse grupėse, jei tokios yra ar bus sukurtos dalyvaus ir kaimo viešųjų bibliotekų darbuotojai, kurie yra aktyvūs bendruomenių nariai.

Koks viešosios bibliotekos vaidmuo? Bibliotekų paskirtis - teikti visuomenės švietimui, moksliniams tyrimams bei asmenybės ugdymui reikalingą informaciją ir paslaugas. O Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas nurodo, kad viešosios bibliotekos išskirtiniai bruožai yra prieinamumas kiekvienam gyventojui, universalumas ir orientacija teritorijos, kurioje ji yra, bendruomenės poreikius. Todėl viešųjų bibliotekų tinklas susietas su administraciniais teritoriniais vienetais - apskritimis ir savivaldybėmis. Iš viso Lietuvoje veikia 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų sistemų, kurios jungia 1330 bibliotekų. Iš jų 1110 (83 proc.) – kaime. Todėl nereikėtų abejoti, kad beveik visuose 52 projektuose sukurtuose vietos institucijų ir organizacijų žemėlapiuose atsiras viešosios bibliotekos. Jos kartu su kitose įstaigose veikiančiais viešos interneto prieigos taškais minimi ir UDC kūrimo modelyje, žr. dvejose aprašo lentelėse – 4.1 Pagrindinės UDC esamos būklės ir tendencijų analizės išvados ir 4.2 UDC paslaugos, tikslinės grupės ir specialistai[3; P. 12]. Logiška, nes kaime viešųjų paslaugų pasiūla ir įstaigų įvairovė nėra didelė, jei iš viso yra. Dažname kaime, uždarius pašto skyrius, mokyklas, kultūros centrus ir kitas įstaigas, veikia vienintelė viešoji biblioteka, kuri realiai tarnauja gyventojams kaip daugiafunkcinė viešoji erdvė.

Vizijos ir realybė. Universalių daugiafunkcinių centrų kūrimo iniciatyva galima vertinti kaip galimybę sutvarkyti ir išplėsti kaimo viešųjų bibliotekų infrastruktūrą bei sudaryti sąlygas geriau aptarnauti vietos gyventojus. Galbūt užtikrinti minimalius ploto reikalavimus, bent jau artimus kitose šalyse nustatytiesiems, pavyzdžiui, Kanados – jei viešoji biblioteka veikia bibliotekų sistemoje (kaip yra Lietuvoje) minimalus vieno filialo plotas 230 kv. m., kuris paskirstomas įvairioms funkcinėms erdvėms – fondams, vartotojams, darbuotojams, daugialypės (įvairioms edukacinėms, socialinėms, kultūros ir kt. programoms) ir techninės paskirties patalpomis [4]. Lietuvai, be abejo, labiau tiktų Suomijos rekomendacijos - mažesnėse gyvenvietėse numatyti bent 100 kv. m. tūkstančiui gyventojų. Bet kokiu atveju, prieš nustatydami lietuviškus standartus turėtume išanalizuoti viešųjų bibliotekų tinklą, įvertindami ploto, įrangos, pastatų būklės, ekonominius ir demografinius veiksnius. Tačiau jau šiandien galime konstatuoti, kad viešosios bibliotekos veikla yra labai įvairi – nuo dalykinės ir informacinės literatūros pasirinkimo iki grožinės literatūros, viešos interneto prieigos, duomenų bazių, žaislotekų ir viešos erdvės, kurioje renkasi bendruomenė ir vyksta edukaciniai renginiai. Vienas iš bazinių ilgalaikės Suomijos Viešųjų bibliotekų politikos iki 2015 metų teiginių sako, kad biblioteka yra bazinė paslauga, einanti kartu su visapusišku švietimu (auklėjimu, ugdymu, mokslu, mokymusi)[5]. 2010 metais Seimo patvirtintose Kultūros politikos kaitos gairėse viešosioms bibliotekoms numatomas vaidmuo apibrėžiamas taip:

Viešosios bibliotekos sudaro sąlygas žmogui plėtoti prasmingo ir laimingesnio gyvenimo perspektyvas – atnaujinti žinias, mėgautis literatūra, domėtis istorija ir naujovėmis, siekti geresnės karjeros, integruotis į bendruomenę, priimti savarankiškus sprendimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Biblioteka yra bazinė išsilavinusios ir kūrybingos visuomenės institucija, suteikianti visuomenės nariams nemokamą prieigą prie mokslo ir meno kūrinių įvairovės bei naujų informacinių technologijų ir veikianti kaip atsvara komercinei pasiūlai ir vartotojiškos visuomenės vertybių propagandai. Bibliotekos išplečia ir papildo mokyklų ir švietimo sistemos veiklą.

Tačiau šiek tiek kitokį ir daug siauresnį požiūrį atskleidžia planuojamų kurti Lietuvoje UDC finansavimo priemonės aprašymo ir universalių daugiafunkcinių centrų modelio aprašo analizė. Priemonės „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“ (VP3-2.2-ŠMM-04-R) aprašyme kalbama tik apie švietimo ir socialines paslaugas teikiančią įstaigą. Bibliotekų paslaugos šioje priemonėje dėl kažkokių priežasčių ir argumentų akivaizdžiai atskiriamos nuo neformalaus švietimo ir viso gyvenimo mokymosi sistemos, nenumatant jokių sąsajų tarp jų veiklos. Tačiau UDC modelio apraše universalus daugiafunkcinis centras jau yra apibrėžiamas kaip švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir bendruomenei teikianti įstaiga [...] [3; P. 4]. Taigi tarp švietimo ir socialinių paslaugų įsisprausta kultūra, o biblioteka jau minėtoje 4.2 lentelėje UDC paslaugos, tikslinės grupės ir specialistai teikia savišvietos paslaugas, priskiriamas neformalaus švietimo ir pagalbos veiklos sričiai ir jos erdvės – reikalingų patalpų ir baldų – aprašyme mokymosi kaip veiklos ir (ar) paslaugos nėra. Suformuluoti reikalavimai nurodo, jog iš UDC veikiančios bibliotekos tikimasi gana ribotų funkcijų ir paslaugų – kompiuterių klasės, skaityklos ir fondų saugyklos:

Patalpos: kompiuterinė klasė ar kitaip pritaikyta darbo vieta kompiuteriui su prieiga prie Interneto; bibliotekai tinkamos patalpos (įskaitant bibliotekos fondo laikymui skirtas patalpas)
Baldai: kompiuterio stalas ir kėdė, kompiuteris su būtina programine įranga, prijungimas prie Interneto; darbo vieta skaitymui (stalas, kėdė), bibliotekai tinkami badai (spintos, kartoteka ir t.t.).

Siūlomi sprendimai atitinka šiek tiek senstelėjusios mokymo institucijos bibliotekos modelį, o ne šiuolaikinės viešosios bibliotekos veiklos poreikius. Šiandien net akademinės bibliotekos, taupydamos žmogiškuosius išteklius ir diegdami savitarnos paslaugas, pereina prie atvirų fondų bibliotekos modelio. Todėl UDC modelyje numatyta bibliotekos veikla reiškia žingsnį atgal, o ne paslaugų ir galimybių plėtrą. Todėl turime klausti, ar viešosios bibliotekos funkcijų susiaurinimas atitinka besimokančios bendruomenės interesus?

Aiškiau bibliotekos veiklos perspektyvas (ir ribas) gali atskleisti UDC organizaciniai ir valdymo sprendimai. Šiuo atveju galimi keli požiūriai, kurių kiekvienas turi privalumų ir trūkumų bibliotekų veiklai. Greičiausiai bus svarstomi du kaimo viešosios bibliotekos integravimo į UDC būdai:

1. Biblioteka veikia kaip universalaus daugiafunkcinio centro (juridinio asmens) struktūrinis padalinys. Biblioteka turėtų būti priskiriama Bibliotekų įstatymo 13 straipsnyje apibrėžtai specialiųjų bibliotekų grupei, kurios paslaugos turėtų tenkinti steigimo dokumentuose nustatytų vartotojų poreikius naudotis knygomis ir informacija. Tokiu atveju UDC savo bibliotekai turėtų įgyti visą reikalingą įrangą bibliotekų veiklai, pavyzdžiui, LIBIS ar kitą automatizuotos bibliotekos programinę įrangą, finansuoti knygų ir kitų informacijos šaltinių įsigijimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir t.t.

Privalumai – UDC veikia kaip savarankiška organizacija. Trūkumai – didėja išlaidos bibliotekiniam bendruomenės aptarnavimui, reikia įdarbinti itin aukštos kvalifikacijos bibliotekų ir informacijos specialistą, kuris išmanytų visus bibliotekinius procesus ir kurio kvalifikaciją išlaikyti bus sudėtinga. Jei tai bus neužtikrinta, paslaugų kokybė ilgainiui mažės. Svarbu pažymėti, kad dalis naujojo darinio – UDC – funkcijų dubliuos savivaldybės viešosios bibliotekos, teikiančios tapačias viešąsias paslaugas veiklą. Gali kilti klausimų, ar uždarius kaime biblioteką ir jos etatą (etatus) perkėlus į UDC, sukurtą darbo vietą toje bendruomenėje realiai galime laikyti nauja darbo vieta.

2. Kaimo biblioteka – savivaldybės viešosios bibliotekos struktūrinis padalinys ar filialas (pastaruoju atveju biblioteka gali turėti kai kurias juridinio asmens teises, apibrėžtas juridinių asmenų registre registruotuose nuostatuose) – universaliame daugiafunkciniame centre veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, kurioje aptarta abiejų šalių atsakomybė, ištekliai ir kiti svarbūs dalykai. Tokiu atveju kaimo biblioteka bus viešųjų bibliotekų tinklo savivaldybėje dalis ir galės naudotis kaip ir anksčiau visomis centralizuotomis paslaugomis – knygų užsakymo ir tvarkymo, katalogavimo, automatizuota bibliotekų sistema LIBIS, vieningu skaitytojo pažymėjimu, veikiančiu visose šalies viešosiose bibliotekose, kvalifikacijos ugdymo ir t.t.

Privalumai – viešoji biblioteka veikia po vienu stogu su kitomis kultūros, švietimo ir socialinėmis įstaigomis, bet kartu išlaikoma darbuotojo specializacija, nes yra galimybė naudotis kvalifikuotomis pagrindinės viešosios bibliotekos savivaldybės paslaugomis bei gauti be papildomų sutartinių santykių valstybės finansavimu viešųjų bibliotekų veiklai. Trūkumas – įstaigų veikloje gali kilti tarpinstitucinio bendravimo problemų.

Greičiausiai galima rasti ir kitų valdymo ir organizavimo modelių, tačiau akivaizdu viena, kad pirmasis, nors ir gali atrodyti „lengviausias ir greičiausias“, bet jokiu būdu nėra naudingiausias. Nes pradedamas viešųjų bibliotekų decentralizavimo procesas. Tai būtų labai keistas žingsnis, įvertinus, kad net ir turtingojoje Norvegijoje pastaraisiais metais bendruomenių viešosios bibliotekos jungiasi į tinklus, kad galėtų gyventojams teikti kokybiškas paslaugas ir išlaikyti technologinės plėtros tempus.

Nepiršdama priverstinai vienintelio sprendimo, noriu atkreipti dėmesį, kad aklai griauti ekonomiškiausią centralizuotą bibliotekų sistemą, siūlau paieškoti lankstesnių valdymo ir organizavimo modelių. Kaimo viešosios bibliotekos įsijungimas į UDC neišvengiamai pareikalaus peržiūrėti jos funkcijas ir paslaugas, darbo metodus, atsižvelgti į kitų, šalia veikiančių įstaigų veiklą ir paslaugų pasiūlą. Svarbiausia, šiuo atveju, ne greitas ir valdiškas sprendimas, o ilgalaikėje perspektyvoje geriausios sąlygos bendruomenės poreikių ir interesų tenkinimui bei racionalus lėšų panaudojimas. Dar labai tikiuosi, kad projektų rengėjai bent jau pasitars su įvairių paslaugų ir sričių specialistais, prieš priimdami galutinius sprendimus dėl UDC organizacinės struktūros ir valdymo.


Naudota literatūra

1. Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas: priemonės aprašymas [interaktyvus]. ES struktūrinė parama 2007-2013 metams. Prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone?priem_id=000bdd5380003dcb [Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.]
2. Universalių daugiafunkcinių centrų (UDC) steigimas ir plėtra. Tyrimo ataskaita. [Interaktyvus]. Vilnius: UAB „Eurointegracijos projektai“, 2008, 91 p. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/es/UDC%20tyrimas.pdf [Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.].
3. Universalių daugiafunkcinių centrų (UDC) steigimas ir plėtra: UDC modelio aprašas. Dokumento projektas [Interaktyvus]. Vilnius: UAB „Eurointegracijos projektai“, 2008, 19 p. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/es_parama/docs/renginiai/ren_080305/3%20projektas%20Modelio%20aprasas.pdf [Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.].
4. Viešųjų bibliotekų paslaugų plėtra. IFLA ir UNESCO gairės. Vilnius, 2002, p. 105-107.
5. Finnish Public Library Policy 2015. National strategic areas of focus / Publication of Ministry of Education. 2009:31. p. 7.

Parengė Ramunė Petuchovaitė, 2010-12-16 (redaguota 2011-01-18)

2010-12-14

Bibliotekininko portretas Jungtinės Karalystės spaudoje: paralelės ir temos pamąstymams

Apie tai, kaip bibliotekininkas vaizduojamas spaudoje, apskritai, apie bibliotekininko profesijos įvaizdį visuomenėje kalbėjome vasarį vykusioje diskusijoje Vilniaus knygų mugėje. Diskusijoje VU KF bibliotekininkystės ir informacijos programos studentai pristatė žvalgomąjį tyrimą "Bibliotekininko portretas elektroninėje spaudoje". Aptikau įdomų naują tyrimą apie bibliotekininko įvaizdį Jungtinės Karalystės spaudoje. Tyrimas pateikia įdomių minčių, kurie aktualūs ir Lietuvos bibliotekininkams.

Pirmiausia, pakalbėkime apie tyrimo kontekstą, paskatinusį mokslininką atkreipti dėmesį į šią temą. Pasirodo, Jungtinėje Karalystėje yra nemažai ir mums Lietuvoje pažįstamų priežasčių susidomėti profesijos įvaizdžio klausimais. Pirmiausia, tai globalūs bibliotekininko profesijos pokyčiai, vykstantys informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros įtakoje, kai formuojasi nauji profesijos vaidmenys ir veiklos kryptys. Antra, tai nepakankamas profesijos matomumas ir dėmesio bibliotekininko vaidmenims visuomenėje stoka, kas skatina diskusijas apie profesijos poreikį. Manoma, kad tai gali turėti įtakos ir biudžeto asignavimams, nes kai neaišku, koks yra bibliotekininko ir bibliotekos indėlis ir vaidmuo visuomenėje abejojama, ar tokią veiklą reikia finansuoti.

Bibliotekininko įvaizdžio tema pakankamai plačiai tyrinėta, ypač grožinėje literatūroje, kino filmuose. Tačiau pakalbėkime apie naujajį tyrimą ir jo rezultatus. Jungtinės Karalystės mokslininkas tyrinėjo bibliotekininko įvaizdį dviejų plačiai skaitomų laikraščių publikacijose. Tai - The Times ir The Mirror. Ištirtos 264 publikacijos, pasirodžiusios 1998-2008 metų laikotarpiu. Straipsniuose nagrinėti tokie aspektai, kaip tema, bibliotekininko specializacija (pvz., akademinės, mokyklos ar kt. bibliotekininkas), bibliotekininko pareigų ir atliekamų darbų aprašymas, teigiamas ar neigiamas straipsnio tonas.

Išnagrinėjus straipsnius buvo pastebėta, kad daugelyje jų (net 58%) apskritai negalima identifikuoti bibliotekininko veiklos specifikos. Nagrinėjant straipsnius išskirta net 21 kompetencijų sritis, bet apie jas kalbama itin nedažnai. Neaišku, ką gi veikia ir ką geba šios srities specialistas. Tuose straipsniuose, kuriuose pavyko identifikuoti bibliotekininko kompetencijas dominavo žinios apie informacijos išteklius, technologinės kompetencijos ir fondų valdymas. Mažiausia buvo kalbama apie skaitytojo ugdymo, paieškos, mokymo gebėjimus. Vertinant bibliotekininko kompetencijas ir veiklos specifiką dominavo teigiamos konotacijos. Taigi bibliotekininkas nebuvo vaizduojamas neigiamai - tokių apibūdinimų būta labai mažai.

Tyrinėtojas pastebėjo, kad kartais spaudoje profesionalūs bibliotekininkai buvo neskiriami nuo darbuotojų, atliekančių technines ir specialaus išsilavinimo nereikalaujančias užduotis. Mokslininkai pripažįsta, kad iš tyrimo duomenų neįmanoma iki galo nubrėžti šios takoskyros.

Kadangi tyrimas apėmė dešimties metų laikotarpį, išanalizuotos ilgalaikės tendencijos. Pastebėta, kad tokių gebėjimų kaip išteklių, tikslinių vartotojų grupių ir paslaugų išmanymas svarba palaipsniui auga. Įdomu ir tai, kad neigiamų bei neprofesionalumo atvejų aprašymų su laiku irgi mažėja.

Išnagrinėjus analizuotų straipsnių tematiką pastebėta, kad juose dažniausiai kalbama apie bibliotekų rinkinius, kultūros paveldą ir bibliotekos fondų išsaugojimą. Kiek mažiau dėmesio skiriama prieigai, vartotojų mokymams, technologijoms ir bibliotekininkų naudai apibūdinti. Daugumos straipsnių (89%) tonas yra teigiamas arba neutralus.

Tyrimas leido įžvelgti pagrindines bibliotekininko įvaizdžio problemas - plačioji visuomenė neinformuojama apie profesijos specifiką ir turinį, mažai kalbama ir apie bibliotekininko reikšmę visuomenėje. Taigi, problema ne neigiami profesijos stereotipai, o greičiau - profesijos nematomumas. Įdomu, kad tą pačią tendenciją pastebėjo ir VU KF studentai, atlikę bandomąjį tyrimą Lietuvoje.

Pokyčių situacijoje, kai formuojasi nauji bibliotekininko vaidmenys, labai svarbu daugiau apie juos kalbėti, nes kitaip apie juos niekas nesužinos, o nežinant apie profesijos naudingumą ir konkretų indėlį yra polinkis priimti tam tikrus sprendimus, kurie pakerta tolesnę profesijos plėtrą.

Parengta pagal:

SHAW, Leah. Representations of librarianship in UK press. Aslib proceedings: new information perspectives, 2010, vol. 62, no. 6, p. 554-569.

2010-12-12

Ko žmonės nori iš viešųjų bibliotekų? 2010 m. tyrimo Jungtinėje Karalystėje atradimai

Šis amžius kelia nemažai iššūkių bibliotekoms. Informacinių technologijų ir interneto įsigalėjimas kasdieniame gyvenime atvėrė prieigą prie informacijos šaltinių, kanalų ir žinių, kurie kažkada buvo prieinami tik bibliotekininkams tarpininkaujant. Jei taip lengva interneto platybėse, pasitelkus google, yahoo ar kitą paieškos priemonę, susirasti kasdienio gyvenimo poreikiams reikalingą informaciją, tai kam reikia bibliotekų? Gal mokyklų ir universitetų bibliotekoms ne taip kliūna, nes jose mokomasi, bet va viešosioms kliūna labiau. Į šį klausimą atsakymus pateikia Jungtinės Karalystės muziejų, bibliotekų ir archyvų tarybos paskelbtas tyrimas „Ko žmonės nori iš viešųjų bibliotekų?“ (What do the public want
from libraries? User and non-user research
[1])

Pasižiūrėti į “užjūrius” skatina ir kai kurie komentarai, sekantys prieš porą savaičių Delfi portalo Vox populi skyriuje anonimo, pasivadinusio buvusiu nuolatiniu bibliotekos skaitytoju Gintaru, nuomonę “Bibliotekos lietuviams nebereikalingos?” .

Taigi čia apžvelgsiu tik kelis, užkabinusius išsamaus tyrimo atradimus, paremtus rezultatais gautais tyrėjams išanalizavus fokusuotų diskusijų grupių su viešųjų bibliotekų lankytojais ir į jas neužeinančiais medžiagą, reprezentatyvios kiekybinės suaugusių žmonių apklausos, kuroje dalyvavo 1102 respondentai, duomenis ir literatūrą apie anksčiau vykdytus panašius tyrimus bei apklausas.

Pirmiausia, tyrimas patvirtina, kad viešosios bibliotekos yra stiprus prekės ženklas, žmonėms jos patinka ir jie jomis pasitiki, tačiau nepakankamai žino apie siūlomas paslaugas. Bibliotekų lankytojai ateina dėl įvairiausių priežasčių, poreikių ir motyvų. Vieni mėgsta skaityti, kiti ieško atradimų, treti – mokosi patys arba nori mokyti savo vaikus. Dar kitus atveda profesiniai interesai, socialinių kontaktų paieška arba atvirkščiai – noras susikaupti vienumoje.

Dauguma žmonių eina į viešąją biblioteką knygų – 76 proc. skolinasi knygas laisvalaikio skaitymui ir malonumui, 44 proc. – mokymuisi. Ir vartotojai, ir nevartotojai vieningai pripažįsta knygų skolinimą ir skaitymą pagrindine, kartais ir vienintele žinoma, viešosios bibliotekos paslauga.

Tačiau kai kurioms visuomenės grupėms ypač svarbus – viešosios bibliotekos pastatas. Atviros ir saugios erdvės, įvairių žmonių srautai, socialinių kontaktų galimybės ir kartu ramūs studijų kambariai į bibliotekas vilioja senyvus žmones, šeimas, auginančias vaikus, moksleivius ir studentus, darbo neturinčius žmones. Kartais biblioteka suteikia tikslą išeiti iš namų.

Tyrėjai pažymi, kad 11 proc. žmonių pripažįsta nematantys savęs viešosiose bibliotekose ir jų požiūrio, nuostatų ir elgesio nepakeis jokios bibliotekų pastangos ir bandymai. Tačiau potencialiai galinčių užsukti į biblioteką nevartotojų yra kelis kart daugiau, tarp jų ir 38 proc. mėgstančiųjų skaityti savo malonumui, bet bibliotekoje nesilankančių.

Visgi dualistinis skirstymas į viešųjų bibliotekų paslaugų vartotojus ir nevartotojus neatskleidžia viso sociumo kompleksiškumo, mano tyrėjai. Suaugusieji per savo gyvenimą neretai migruoja iš vienos grupės į kitą dėl įvairiausių priežasčių, dažniausiai susijusių socialinio statuso, užsiėmimo, gyvenamosios vietos pasikeitimais. Nebesinaudoti viešąją biblioteka gali paskatinti nepatogumai, nepakankas paslaugų pasirinkimas, ypač knygų, kiti teigia, jog bibliotekos neatitinka jų gyvenimo būdo ir pasirinkimų. Ir tai yra vienas iš iššūkių viešosioms bibliotekoms kviečiančioms visuomenę naudotis paslaugomis.

Praktikams skirtose gairėse [2] tyrėjai rekomenduojama ne tik stengtis mažinti viešųjų bibliotekų prieinamumo barjerus, bet motyvuoti žmones apsilankyti. Kadangi žmonės nori įvairių dalykų, svarbu pažinti jų poreikius ir nuostatas. Pavyzdžiui, tyrimas atskleidžia, kad jauki kavinukė viešojoje bibliotekoje, ilgesnis darbo laikas vienodai patinka ir lankytojams, ir nelankytojams. Nors renginiai ir programos vaikams bei internetas bibliotekoje jau vertinami kaip įprasti, o nebe nauji, dalykai, tačiau apie šias ir kitas bibliotekų paslaugas mažai žino bibliotekose nesilankantieji.
Visuomenei ne mažiau svarbi aptarnavimo patirtis, todėl kartu su geru knygų pasirinkimu dažnas pabrėžia draugiškų ir kvalifikuotų bibliotekininkų bei malonios aplinkos bibliotekoje svarbą.

---------------
Parengta pagal:

1. What do the public want from libraries? User and non-user research - full research report. MLA, 2010. 85 p. Prieiga per internetą: http://research.mla.gov.uk/evidence/documents/what_public_want_from_libraries_full_research_report_final_081110.pdf [Žiūrėta 2010 m. gruodžio 12 d.].
2. What do the public want from Public Libraries? A Practitioner Guide. MLA, 2010. 38 p. Prieiga per internetą: http://research.mla.gov.uk/evidence/documents/what_public_want_from_libraries_practit ioner_guide_0112bl2_2010.pdf [Žiūrėta 2010 m. gruodžio 12 d.].

2010-12-11

Šventinė dovana skaitytojams - nauja e.knygų skolinimo paslauga

Nuo gruodžio 1 d. Musserio viešojoje bibliotekoje (JAV, Ajovos valstijoje) galima skolintis elektronines knygas. Skaitytojai gali jas įkelti į savo kompiuterius arba į e.knygų skaitykles tiesiog iš bibliotekos svetainės. Kad sudomintų skaitytojus ir paskatintų naudotis nauja paslauga, biblioteka per visą kalėdinių ir naujametinių švenčių sezoną (gruodžio 22 d. - vasario 9 d.) kiekvieną savaitę padovanos vienam laimingajam skaitytojui e.knygų skaityklę. Prizą laimėjęs skaitytojas taip pat bus išmokytas naudotis nauju prietaisu.

Bibliotekos vadovybė mano, kad e.knygų skaityklės taps viena populiaresnių dovanų Kalėdoms. Todėl sausio mėnesį tikimasi intensyvaus naudojimosi nauja paslauga.

Skaitytojas iš karto gali įsikelti iš bibliotekos svetainės tris knygas. Knygų skaitymui skiriama 14 dienų, šiam laikotarpiui pasibaigus e.knygų failai dingsta iš skaitytojo kompiuterio ar skaityklės. Vienas iš paslaugos privalumų - skolintis knygas dabar galima visą parą. Bibliotekos svetainėje prieinama 800 e.knygų kolekcija.

Parengta pagal:

FERGUSON, Mike. Library helps to make the season bright. Iš The Muscatine Journal [interaktyvus]. 10 December 2010 [žiūrėta 2010 m. gruodžio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.muscatinejournal.com/news/local/article_c9933fa0-04e1-11e0-8525-001cc4c03286.html

2010-12-09

Žurnalas apie informacinį raštingumą

Rekomenduoju interneto platybėse rastą atviros prieigos žurnalą Journal of Information Literacy (Informacinio raštingumo žurnalas), leidžiamą nuo 2007 m. Tai recenzuojamas leidinys, kurio tekstai prieinami visiems interneto vartotojams. Žurnale tyrinėjami įvairių bendruomenių informacinio raštingumo klausimai, siekiama žvelgti į šį reiškinį plačiai, apimant ne tik šviečiamuosius aspektus, bet nagrinėjant informacinį raštingumą informacijos teikėjų ir gavėjų sąveikos kontekste. Rekomenduoju paskaityti!

2010-12-07

Įsivaizduokite savo bibliotekos ateitį: įdomi knyga apie scenarijų kūrimo metodą bibliotekose

Neseniai man labai pasisekė - į rankas pateko įdomi knyga, kuriai reikėjo parašyti apžvalgą. Nors apžvalga buvo rengta užsienio žurnalui, pagalvojau, kad visgi labai svarbu papasakoti apie šią knygą ir Rock&roll bibliotekininko skaitytojams.

Knyga - tai dviejų autorių (Steve'o O'Connor'o ir Peter'io Sidorko) kūrinys "Imagine your library future: scenario planning for libraries and information organisations" (Įsivaizduokite savo bibliotekos ateitį: scenarijų kūrimas bibliotekoms ir informacijos organizacijoms), išleistas 2010 m.

Apie scenarijus ne kartą rašiau ir anksčiau, pristatydama bibliotekų iniciatyvas adaptuoti šį metodą numatant naujus vaidmenis ir plėtros kryptis (pvz., žr. Bibliotekininkų žvilgsnis į ateitį: nauji plėtros ir pokyčių scenarijų projektai).

Aptariama knyga - praktinis vadovas bibliotekos direktoriui/vadybininkui, planuojančiam pritaikyti metodą savo organizacijoje. Šiandien dėl to, kad pokyčių tempas didėja, o aplinka, kurioje funkcionuoja bibliotekos, itin dinamiška, netinka tik tradiciniai strateginio valdymo metodai. Keičiasi informacijos vartosena, atsirado nemažai komercinių informacijos paslaugų teikėjų, todėl bibliotekoms reikėtų gerokai susimąstyti apie savo galimus naujus vaidmenis šioje aplinkoje. Tam naudinga pasitelkti scenarijų kūrimo metodą. Kaip teigia autoriai:

Papildomai netaikant scenarijų kūrimo [metodo - aut. pastaba] strateginis planavimas dažniausia įkūnija praeitį; jis leidžia paskirstyti išteklius įvairiems projektams, bet nesuteikia galimybės atsisakyti įprastų veiklų. Strateginis planavimas buvo naudojamas kaip atskiras metodas 1960-aisiais ir 1970-aisiais metais. Bet ne šiandien! (O’Connor, Sidorko, 2010: xii).
Scenarijus - tai institucijos ateities plėtros apibūdinimas, tarsi ta ateitis jau būtų atėjusi. Tai kūrybinis, ne tik faktų, bet ir vaizduotės galiomis grįstas procesas. Dažniausiai scenarijai kuriami grupėse, į grupinį darbą įtraukiant bibliotekos darbuotojus, vartotojus ir kitus svarbius bibliotekos veiklai žmones. Scenarijaus pranašumas yra tas, kad pasakojime galima labai lanksčiai susieti įvairių veiksnių, kurie formuoja ateitį sudėtingą poveikį, kas dažnai įmanoma suvienijant skirtingą ateities matymą ir perspektyvas (o tai jau būdingą skirtingą santykį su biblioteka turintiems žmonėms).

Tam, kad organizacija pritaikytų scenarijų kūrimo metodą, svarbu pažvelgti kitaip į tai, kas yra ateitis. Dažniausia mūsų klaida yra tai, kad vertiname ateitį tiesiog kaip linijinį praeities ir dabarties tęsinį, t.y. galvojame, kad įvykiai klostysis pamažu, pokyčiai plėtosis palaipsniui ir rytojus nedaug skirsis nuo šios dienos. Be to, dažnai nepastebime, kad ateitis - tai visa aibė alternatyvų, kurios gali būti įgyvendintos mums priėmus tam tikrą sprendimą. Taigi scenarijų kūrimo pagrindas - suvokimas, kad tam tikri sprendimai ir jų deriniai nulemia tam tikrą ateities plėtros kryptį.

Pokytis, kurį išgyvena šiandien bibliotekos, - tai galimybė ir iššūkis. Įdomus knygoje autorių pateikiamas kinietiško žodžio Wei Ji, kuris reiškia "krizė", aiškinimas. Wei reiškia - pavojus, o Ji - galimybė. Taigi krizė, anot autorių, tai situacija, kai esame apakinti tikrų/menamų pavojų ar galimybių, t.y. nematome aiškios veiksmų krypties. Manau, šis žodis apibūdina ir bibliotekų situaciją.

Norėdami pradėti žvelgti į ateitį kitaip - kaip į pokytį, kuris gali ateiti greičiau, negu tikimės, ir būti kitoks, negu numatome, turime išbandyti autorių siūlomą "galinio matymo veidrodėlio" pratimą, t.y. apžvelgti savo profesinę patirtį ir tai, kaip gi vyko pokyčiai - tokių bibliotekininko praktikoje nemažai - tai ir pirmieji bibliotekų žingsniai internete: svetainės, pirmosios prenumeruotos duomenų bazės, elektroninių katalogų įrašai. Kaip tuo metu, kai šios naujovės dar tik buvo miglotomis idėjomis, mes svarstėme apie bibliotekų ateitį?

Kita naudinga sąvoka, kuri padeda pažvelgti į pokytį (turint omeny technologijų nulemtus pokyčius) - disruptive technologies - pažodžiui, "sprogdinančios", arba naikinančios įprastą elgseną ir nusistovėjusius būdus naudoti informaciją technologijos. Įdomu, kad kaip tik apie tokias - pvz., mobiliuosius universalius prietaisus - iPadus, iPhonus ir kt. - kalbėjo (ne)konferencijoje Rock&roll bibliotekininkas 2010 projekto "Bibliotekos pažangai" vadovas Kęstutis Juškevičius. Informacijos technologijų plėtros istorijoje yra apstu pavyzdžių, kai didelės ir įtakingos korporacijos "nepastebėjo" tokį potencialą turinčių IT produktų, kas turėjo neigiamos įtakos jų verslui. Kitos inovatyvios ir įžvalgios kompanijos ir asmenys iš to praturtėjo - čia galioja jau trivialiu tapęs Bilo Geitso pavyzdys. Taigi, bibliotekoms šiandien pats laikas susimąstyti, kokį planą turi jos šioje besikeičiančioje aplinkoje, arba kaip jį sukurti.

Taigi, čia į pagalbą ateina aptariama knyga, kurioje pateikiama nemažai pratimų patiems vadovams ir darbuotojams, kurie leistų praplėsti jų požiūrį į ateitį. Knygoje yra nemažai patarimų, kaip praktiškai organizuoti scenarijų kūrimo procesą, ir, kas labai vertinga - net šeši bibliotekų ir bibliotekų konsorciumų scenarijų kūrimo iniciatyvų atvejai. Vienintelis sunkumas - tekste labiau orientuojamasi į akademines bibliotekas ir bibliotekų konsorciumus, nors pateikta ir viešųjų bibliotekų pavyzdžių. Knygos autoriai nusprendė orientuotis į, turbūt, drastiškiausius
mūsų laikų pokyčius, nulemtus informacijos technologijų, tačiau neaptaria kitų, kurie irgi gali turėti poveikį bibliotekų veiklai (nors gal nėra tokie akivaizdūs - pvz., aplinkos apsaugos problemos, migracija, senėjanti visuomenė ir kt.).

Parengta pagal:

O’CONNOR, Steve; SIDORKO, Peter. Imagine your library’s future: scenario planning for libraries and information organisations. Oxford, Cambridge, New Delhi: Chandos publishing, 2010, xxii, 213 p. ISBN 978-1-84334-600-5.

2010-12-06

(Ne)konferencija "Rock&roll bibliotekininkas 2010" - eksperimentas pavyko

Praeitą ketvirtadienį, gruodžio 2 d., Utena, kaip sakė viena iš rock&roll bibliotekininkių, Ramunė Petuchovaitė, laikinai tapo kūrybingų bibliotekininkų sostine. (Ne)konferencija „Rock&roll bibliotekininkas 2010: bibliotekininkystės idėjų forumas!“ sulaukė didžiulio susidomėjimo, į ją užsiregistravo apie 80 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų.


Pirmieji (ne)konferencijos dalyviai

(Ne)konferencijoje kelti esminiai bibliotekų plėtros klausimai. Plenarinį pranešimą skaitęs projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas dr. Kęstutis Juškevičius klausė ar bibliotekininkai pasirengę artėjantiems reikšmingiems pokyčiams, kurie privers iš naujo permąstyti bibliotekos vaidmenis visuomenėje. Ilgai trukęs asmeninio kompiuterio dominavimas eina į pabaigą – perversmą kelia įrenginiai valdomi prisilietimui jautriais ekranais, balsu ir gestais. Pokyčius pranašauja ir tai, kad Amazon.com pirmą kartą istorijoje pardavė daugiau elektroninių knygų nei popierinių.


Kęstutis Juškevičius apie rock&rollą ir pokyčius bibliotekose

Diskusijose išryškėjo daugiau klausimų ir idėjų. Kavos staliukų sekcijoje „Bibliotekų spalvos” kalbėta apie bibliotekininko profesiją, organizacijos klimatą, bibliotekų architektūrą ir bibliotekos ryšius su bendruomene. (Ne)konferencijos dalyviai žaismingai priėmė iššūkį dalyvauti trumpose 20 minučių diskusijose prie kiekvieno staliuko. Ši renginio dalis, labai dinamiška, triukšminga ir žaisminga, suteikė puikų toną ir tempą tolesnėms diskusijoms.


Diskusija prie kavos staliuko Profesinis bibliotekininko portretas

Koks gi yra tikrasis bibliotekininkas ir kaip kinta bibliotekininko veikla, savybės, darbo aplinka ir karjeros galimybės? Elektroninės informacijos šviesoje viešosioms bibliotekoms sunku išlaikyti išimtinį informacijos teikėjų vaidmenį. O gal vietoj to vertėtų labiau atsiverti bendruomenei ir lanksčiai priimti tai, ką bendruomenės nariai ir organizacijos gali patys sukurti bibliotekoje? Nauji bibliotekų pastatai – ar XXI amžiuje reikia statyti naujas bibliotekas? Naujas pastatas – naujos „sienos”, naujos paslaugos, nauja ideologija? Biblioteka prekybos centre? Kokia bibliotekos fizinės erdvės paskirtis skaitmeniniame amžiuje? Tai tik nedidelė dalis klausimų ir minčių, pateiktų diskusijos eigoje.


Išklausysime visas nuomonės - Ieva Sudmantaitė (kairėje) ir Margarita Pilkienė (dešinėje) prie kavos staliuko Organizacijos klimatas

Atvirosios erdvės sekcijoje dalyviai turėjo galimybė patys siūlyti temas arba rinktis tas, kurias suformulavo organizatoriai, išanalizavę dalyvių diskusijas renginio socialiniame tinkle ir pageidavimus registracijos anketose. Diskutuota šešiomis temomis:

Kaip keisti bibliotekų įvaizdį?
Patrauklūs visuomenei renginiai bibliotekose
Kokių žinių reikia bibliotekininkui?
Vadovai-darbuotojai-bendradarbiai
Biblioteka ugdymo procese
Bibliotekininkystės specialistų rengimas

Šįkart dalyviai dirbo grupėse skirtingose bibliotekos erdvėse. Smagu, kad grupių dalyviai buvo labai skirtingi - bibliotekų darbuotojai, bibliotekininkystės studentai ir dėstytojai, kitų sričių atstovai.

(Ne)konferencijos metu dalyviai turėjo galimybę rašyti savo pastabas ir tuo naudojosi – buvo publikuota kelios dešimtys pasisakymų. Įdomiausias mintis, pasisakymus galima rasti renginio Twitter paskyroje http://twitter.com/RRLibrarian2010.

Trečiojoje (ne)konferencijos sekcijoje dalyviai turėjo galimybę pasirinkti minkštasuolio sekciją, kurioje diskutuota apie bibliotekų metaforas, bibliotekų erdvių ir išteklių savininkus arba vieną iš dviejų seminarų - apie meniškus spalvų aspektus ir bibliotekos idėjos pardavimą.

Baigiamojoje renginio dalyje dalyvių laukė vynas ir malonūs įspūdžiai. Ši (ne)konferencijos dalis skirta Lietuvos moksleivių reklamos konkurso „Biblioteka veža” nugalėtojų apdovanojimui ir renginio apibendrinimui. (Ne)konferencijoje viešėjo moksleiviai iš Kauno ir Panevėžio - I ir II vietos nugalėtojai. Pasveikinta aktyviausiai konkurse dalyvavusi Panevėžio „Vyturio” vidurinė mokykla, kuri pateikė konkursui net 22 darbus.


Reklamos konkurso Biblioteka veža I vietos laimėtojų (Kauno VšĮ VDU "Rasos" gimnazijos moksleivių) apdovanojimas


Antrosios vietos nugalėtojos (Panevėžio "Vyturio" vidurinės mokyklos moksleivės)

Apibendrindami (ne)konferenciją dalyviai pažymėjo, kad svarbu diskutuoti ne tik bibliotekinėje bendruomenėje, bet ir su kitų sričių atstovais. Malonią nuostabą ir dalyviams, ir organizatoriams sukėlė tai, kiek daug naujų ir netikėtų idėjų sužinojome diskutuodami renginyje. Iš tiesų, tikriausiai, sėkmingiausia renginio idėja - laisvas ir interaktyvus forumas, parodęs kiek daug įdomių minčių ir patirties turi Lietuvos bibliotekininkai. Diskusijas labai praturtino ir kitų sričių atstovų - architekto Dariaus Baliukevičiaus, nepelno organizacijos „Europos namai” direktorės Juditos Akromienės, tapytojos Kunigundos Dineikaitės, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojos Margaritos Pilkienės, reklamos agentūros Lowe Age atstovo Andriaus Versecko, leidyklos „Kitos knygos” direktoriaus Gedimino Baranausko ir Laisvojo universiteto iniciatoriaus Dariaus Pocevičiaus dalyvavimas. Dėkojame visiems, kas paskatino mus pamatyti požiūrių, idėjų, minčių ir galimybių įvairovę.


Rock&roll bibliotekininkų komanda "Mes tai padarėme!"

Naudodamiesi proga norėtumėme padėkoti ir VU KF studentams, be kurių šis renginys nebūtų pavykęs. Tai Julija Zemcova, Vincas Grigas, Ieva Sudmantaitė, Simona Petraitytė ir Edvaldas Baltrūnas.

Parengė Zinaida Manžuch ir Vincas Grigas
Jurgitos Kunigiškytės nuotraukos

2010-12-03

Patirties tęstinumas - ar turime planą, kaip panaudoti išeinančių iš bibliotekos darbuotojų žinias?

Kaip žinia, bibliotekose opi personalo senėjimo problema. Su tuo susiję ir kitas dalykas - neišvengiamai vyresnio amžiaus žmonės palieka biblioteką. Man pačiai labai įstrigo vienas bibliotekos vadovo komentaras fokusuotoje diskusijų grupėje, kurią organizavome prieš metus, siekdami išsiaiškinti bibliotekos vadovaujančio personalo poreikį: "Žmogui išeinant iš bibliotekos mes patiriame didžiulį nuostolį". Tačiau kaip išsaugoti ir perimti darbuotojų vertingą patirtį ir žinias? Ar mes turime planą?

Žinių sklaida, bendradarbių patirties panaudojimas ir perimamumas turėtų tapti kryptinga veikla bibliotekos vadovo darbotvarkėje. Keliais patarimais, kaip užtikrinti žinių sklaidą tarp bibliotekos darbuotojų, dalijasi JAV Toledo-Lucas apygardos viešosios bibliotekos (Ohio valstija) Humanitarinių mokslų skyriaus specialistai. Savo patarimus jie sieja su trimis sritimis - įgūdžiais, žiniomis ir ryšiais.

Įgūdžiai. Daugelį metų bibliotekoje išdirbę specialistai dažniausia išugdo labai svarbius įgūdžius, kurie ir lemia sėkmingą institucijos veiklą. Tačiau jeigu nesiimame jokių veiksmų norint daugiau apie juos sužinoti , neišvengiamai daug prarasime, kai darbuotojas paliks biblioteką. "Jei tik mes žinotumėme, ką mes žinome!" - sako daugelis žinių valdymo teoretikų. Ir pabrėžia tokio žinojimo svarbą neatsitiktinai - nežinojimas apie bibliotekos darbuotojų gebėjimus veda prie to, kad neišnaudojame įvairių veiklos galimybių, dubliuojame darbus ar investuojame į tuos dalykus, kurios galėtumėme turėti mažesnėmis sąnaudomis. Patartina reguliariai stebėti darbuotojo pasiekimus. Pavyzdžiui, kasmet darbuotojas savo tiesioginiam vadovui galėtų pateikti ataskaitą, kurioje atsakytų į labai paprastus klausimus: Ką nuveikėte šiais metais? Kokiais savo pasiekimais labiausiai didžiuojatės? Ką planuojate nuveikti kitais metais? Tokie klausimai leidžia ne tik stebėti bibliotekos darbuotojo profesinį tobulėjimą, bet padėtų formuluoti naujus bibliotekos tikslus ir uždavinius. Nuolatinis įgūdžių stebėjimas leistų organizuoti jaunesnių kolegų apmokymą nelaukiant paskutinės dienos, kai darbuotojas praneš apie savo ketinimą išeiti. Vadovas turėtų atkreipti dėmesį, kad tokios žinių ir patirties sklaidos iniciatyvos įmanomos tik tuomet, kai organizacijoje skatinamas darbuotojų bendradarbiavimas, vertinami ne tik individualūs, bet ir komandinio darbo rezultatai. Darbuotojas turėtų jaustis saugus, kitaip jis nebus linkęs pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi. Rekomenduojama akivaizdžiai vertinti ir dėkoti darbuotojams už jų idėjas, nors ši motyvacija nebūtinai piniginė - svarbu viešas pripažinimas ir dėmesys.

Žinios. Kiekvienas darbuotojas, ilgą laiką atliekantis savo darbą, įsigilina į sudėtingas procedūras, suranda efektyvesnius įvairių užduočių atlikimo būdus. Kaip perduoti tokias žinias? Vienas iš būdų - sukurti savo darbo aprašymą, tą daro ir Toledo-Lucas apygardos viešosios bibliotekos Humanitarinio skyriaus specialistai. Kartais darbuotojai net sukuria literatūros, kuri padėtų greičiau perprasti tam tikrą veiklos sritį, sąrašą.

Ryšiai. Darbo eigoje bibliotekos personalas užmezga daugybę naudingų ryšių su bibliotekos partneriais iš įvairiausių organizacijų. Būtent dėl šių išplėtotų ryšių įmanoma pasiekti gerų rezultatų, inicijuoti projektus, organizuoti renginius. Todėl svarbu, kad darbuotojo ryšiai taptų bibliotekos ryšiais. Tam tikslui kai kurios bibliotekos kuria partnerių kontaktų sąrašus, kurie neretai skelbiami organizacijos vidiniame tinkle ar kitais kanalais.

Žinių perimamumo veikloje svarbus aspektas - turimos patirties matomumas ir dalijimosi ja organizavimas. Tik tuomet užtikrinsime, kad darbuotojai bendradarbiautų ir mokytųsi vienas iš kito ir nepatirsime nepataisomų nuostolių.

Parengta pagal:

HARTMAN, Amy; DELANEY, Meg. Wait! You can't retire without sharing that with us. Iš American Libraries Magazine [interaktyvus]. November/December, 2010 [žiūrėta 2010 m. gruodžio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://viewer.zmags.com/publication/b0fcdb38#/b0fcdb38/38