2009-10-30

Kurkime šalies istoriją kartu - vartotojų nuotraukos PictureAustralia Flickr rinkiniuose

Mieli paveldo saugotojai ir populiarintojai, dirbantys bibliotekose ar dar studijuojantys, štai dar vienas pavyzdys, kaip galima sudominti ir įtraukti vartotoją į aktyvią sąveiką su kultūros paveldo objektais ir jų rinkiniais. 2006 m. Nacionalinė Australijos biblioteka, sukūrusi šalies virtualią fotografijos, meno objektų, žemėlapių ir kitų paveldo išteklių kolekciją PictureAustralia, sumanė pritraukti daugiau vartotojų į savo portalą bei padidinti šiuolaikiškų Australijos vaizdų skaičių savo rinkiniuose. Tam tikslui portalo vartotojams buvo leista siųsti savo darytas istorines bei šiuolaikines nuotraukas į Flickr (jau ankstesniuose straipsniuose minėtą dalijimosi nuotraukomis sistemą). Kai kurios nuotraukos atrenkamos ir įtraukiamos į PictureAustralia rinkinius ir tampa nacionalinio paveldo dalimi.

Įdomu, kad šis sumanymas davė neįtikėtinų rezultatų - 43% padidėjo PictureAustralia portalo vartotojų, jau pirmais projekto įgyvendinimo metais daugiau kaip 500 vartotojų paskelbė daugiau kaip 12000 vaizdų, daugelis kurių turėjo nemenką išliekamąją vertę ir buvo naudingi Australijos tyrinėtojams. Pažymėtina, kad ir patys vartotojai sveikino tokią iniciatyvą ir teigiamai apie ją atsiliepė.

Šiandien PictureAustralia Flickr svetainėje yra trys teminės kolekcijos:

Žmonės, vietos ir įvykiai (People, places and events) - šioje teminėje kolekcijoje vartotojai kviečiami skelbti reikšmingų nacionalinių socialinių, politinių įvykių nuotraukas, kurios gali atspindėti tiek istorinius praeities, tiek šiuolaikinius įvykius.
Mūsų miestas (Ourtown) - čia vartotojai gali pasidalyti savo nuotraukomis, kuriose vaizduojami Australijos miestų ir gyvenviečių erdvės.
Nufotografuok Australiją dar kartą (Re-picture Australia) - meninės fotografijos kūrėjai kviečiami pasidalyti savo vaizdais.

Štai vienas PictureAustralia vartotojo pasisakymas, kuris puikiai iliustruoja idėjos sėkmę:
Sveikinu šią puikią iniciatyvą, kuri yra naudinga dabarties ir ateities kartoms. Šie vaizdai leidžia pasaulio bendruomenei žvilgtelėti į Australijos gyvenimą, visuomenę ir kultūrinius įvykius, kurie suformavo tautą. Man buvo labai džiūgu sužinoti, kad mano senelių ir prosenelių nuotraukos išsaugoti ateities kartoms.
Gal vertėtų kurti panašius projektus ir Lietuvoje?

Parengta pagal:

HOOTON F. Democratising history: evaluating PictureAustralia's Flickr pilot project. Iš National Library of Australia Gateways, 2006 December, no. 84. Prieiga per internetą: http://www.nla.gov.au/pub/gateways/issues/84/story13.html

2009-10-28

Šviesi, erdvi ir patraukli: moderni viešoji A. M. Miškinių biblioteka Utenoje

Spalio 27 d. teko lankytis Utenos rajono savivaldybės viešojoje A. M. Miškinių bibliotekoje ir aptarti su kolegomis galimo bendradarbiavimo planus. Negalėjau atsispirti pagundai apžiūrėti renovuotą biblioteką, jos dizainą ir erdves bei pasidalinti savo įspūdžiais su mūsų tinklaraščio skaitytojais.

Su šia biblioteka Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutą jau seniai sieja profesiniai ryšiai - teko kartu dalyvauti įvairiuose projektuose. Lietuvoje tai viena iš modernių bibliotekų, kuri aktyviai naudojasi informacijos ir komunikacijos technologijomis, dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose. 2004-2008 m. renovuota biblioteka kviečia skaitytojus į naujas patalpas.

Šiuolaikiškai surpojektuotose bibliotekos erdvėse skaitytojams šviesu ir jauku. Erdvumo pojūtį sustiprina tai, kad naudotos stiklo pertvaros. Skaitytojų aptarnavimo vietos - pvz., registracijos, knygų grąžinimo punktai - paryškinti oranžine spalva, todėl greitai atpažįstami.

Bibliotekoje skaitytojams suprojektuoti minkšti kampeliai, kur galima jaukiai įsitaisyti, veikia vaikų skyrius. Pirmame aukšte skaitytojai gali pasinaudoti kompiuteriais, pasiklausyti garso įrašų, pasiskaityti periodinius leidinius. Antrame aukšte įrengtos atvirų fondų skaityklos. Įdomu, kad visą bibliotekos turimą literatūrą skaitytojas gali pasiekti skaityklų lentynose. Tai yra labai patogu bibliotekos lankytojams.

Anot bibliotekos direktorės, Vidos Garunkštytės, bibliotekoje sparčiai daugėja skaitytojų. Be abejonės, šviesi, erdvi ir jauki biblioteka traukte traukia Utenos ir aplinkinių gyvenviečių skaitytojus.

Įdomu ir tai, kad biblioteka savarankiškai ir kartu su partneriais įgyvendino ir administruoja daugybę technologinių projektų - profesinį viešųjų bibliotekų portalą Bibliotekos.lt, viki enciklopediją Graži tu mano, vienintelė Lietuvoje sukūrė socialinį tinklą Kūrybinė Aukštaitija.

2009-10-27

Draugijos, draugystė ir burtų kerai Hagoje

Praėjusią savaitę netikėtai bet įdomiai teko sudalyvauti tarptautiniame susitikime Olandijoje tema „Stiprinant bibliotekų draugijas“.


Susitikimas vyko Hagoje – buvusioje Olandijos sostinėje, kur įsikūręs parlamentas, Karalienės rezidencija, tarptautinis teismas, o ir vienos svarbiausių bibliotekininkams organizacijų – IFLA būstinė. Susitikimo organizatoriai – Bilo ir Melindos Geitsų fondo atstovai ir IFLA nariai. Bilo ir Melindos Geitsų fondas vykdydamas Pasaulio bibliotekų programą remia bibliotekų pažangą įvairiose šalyse, tarp jų ir Rytų Europoje.






Šio fondo gauta parama užtikrina ir Lietuvoje vykstančio projekto “Bibliotekos pažangai“
(http://www.bibliotekos.pazangai.lt/ ) įgyvendinimą. O IFLA organizacija siūlo mokymus bibliotekininkams, kuria mokymų turinį, kurį ketina platinti per užsienio šalių bibliotekų organizacijas.

Todėl į susitikimą ir vykome keturiese – Kęstutis Juškevičius (projekto Lietuvoje „Bibliotekos pažangai“ vadovas), Ramunė Petuchovaitė (LR Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė), Danutė Karlienė (Lietuvos bibliotekininkų draugijos (http://www.lbd.lt/ ) ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos tarybų narė bei Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė) ir aš, Aistė Abromaitytė (dirbanti Vilniaus apskrities bibliotekos Informacinių technologijų skyriuje bei apskrities Mokymo centre ir dar visai netrukus buvusi Lietuvos bibliotekininkų draugijos sekretorė).


Panaši sudėtis (projekto ir draugijų atstovai) buvo ir kitų kolegų, kurie buvo pakviesti iš Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Ukrainos. Prisistatėme vieni kitiems, susipažinome, sužinojome apie jų bibliotekų ar bibliotekininkų draugijų veiklą, diskutavome kaip jas stiprinti ir bandėme „išbrainstormintas“ idėjas taikyti savo šalių draugijoms. Buvo iškelta idėja į Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybą įtraukti ir jaunosios bibliotekininkų-studentų kartos atstovą, turėti daugiau ryšių su jaunąja karta, įsiklausyti į jų poreikius (pasiūlymus visada galite siųsti el. paštu lbd_sekretore@amb.lt).

Susitikimo metu aplankėme ir vieną olandišką Delft mieto biblioteką.

Nustebino jos modernumas, ryškumas, triukšmas ir lankytojų gausa. Ne visos idėjos buvo mums ir mūsų kolegoms priimtinos, bet štai keletas jų apsvarstymui. Biblioteka įkurta buvusiame prekybos centre, kur didelės erdvės ir platūs spalvingi laiptai į antrą aukštą, ant kurių neretai kaip auditorijoje nutupia studentai išklausyti čia vedamų paskaitų. Bibliotekos direktorius – prodiuseris iš televizijos, linksmas, juokingas, persirenginėjantis kaubojumi ilgais raudonais plaukais, per bibliotekos pristatymą rodantis mums penkių savo vaikų fotografiją, kviečiantis atlikti pastabumo testą (http://www.youtube.com/watch?v=oSQJP40PcGI), ir rodantis visame pasaulyje savo keistą šokį atliekantį Matą (http://www.youtube.com/watch?v=zlfKdbWwruY). Iš to ir plaukia bibliotekos filosofija - čia linksma vieta, vieta kurioje žmonės ateina pabendrauti, atrasti, sužinoti, žaisti – tiesiog liniksmintis. Čia neturi būti nuobodu. Koks vidutinis bibliotekos lankytojas? – retoriškai klausia mūsų bibliotekos direktorius ir netrukus pats atsako – moteris tarp 30 ir 40 metų amžiaus. Ir ką ji pirmiausia nori pamatyti bibliotekoje? – Ogi jauną gražų vyrą!


Bibliotekininkai čia tokie ir yra – jauni, žavūs, besišypsantys – visi vyrai. Bibliotekoje knygos neužkoduotos UDK ar kitais skaitytojams nežinomais šifrais, bet sudėtos į lentynas pagal patiriamas emocijas, žanrą – siaubo, istorijų, detektyvų; raudona šviesa šviečia moterų dažnai lankomas romantikos kambarys. Bibliotekoje veikia ir dailės galerija, kur paveikslu pusmečiui galima pasiskolinti į namus. Bibliotekoje susiklosčius ir kita skaitymo kultūra – ankščiau žmonės gyveno mažose erdvėse, neturėjo savo „tylaus kampelio“, kur galėtų ramiai paskaityti knygą.



Dabar laikai keičiasi, žmonės visoje Europoje ima paskolas, perkasi butus, statosi namus – jie turi daug asmeninės erdvės, todėl biblioteka tampa bendravimo vieta, čia susitinka pažįstami, kalbasi, diskutuoja prie kavos puodelio susėdę „kavinėje - skaitykloje“ – tylos nebėra. Vaikai prie kompiuterių pultų su vairalazdėmis ir virtualios realybės įrankiais kartu žaidžia žaidimus, paaugliai ieško knygų pasilipdami ant aukštesnių lentynų o patys mažiausieji laksto po skaityklą su princesės drabužiais ir burtų lazdele. Visų veidai švytintys, laimingi, jiems čia linksma ir gera. Kokia burtų lazdele reikėtų mostelti, kad tokią biblioteką turėtume ir mes?

Daugiau nuotraukų: http://picasaweb.google.com/VilniausBiblioteka/HagaOlandija#slideshow/5397288644437355170

Pranešimo autorė: Aistė Abromaitytė
Nuotraukos: straipsnio autorės

2009-10-26

Web 2.0 katalogas

Visi Web 2.0 įrankiai vienoje vietoje: http://www.go2web20.net/

2009-10-23

Apie užsidegusią nerimo lemputę ir bandymą atrasti e-privalumus

Vieno mano vedamo seminaro metu kalbėjome apie naujas technologijas bibliotekose. Studentai pasakojo apie tinklaraščius, socialinius tinklus, RSS, podcasts, elektronines knygas. Būtinai pasidalinsime ir čia apie tai, kas buvo pasakojama, bet dabar norėčiau pasidalinti viena išgirsta nuomone.
- straipsnis apie elektronines knygas buvo labai neįdomus, - pasakė kelios studentės.
O pasakojama buvo apie Lietuvoje atsiradusią kompaniją Ebrary, kitas populiarias e.knygų kolekcijas, jų naudojamumą ir pan.

Kodėl neįdomu man kilo klausimas? Tuo labiau, kad tai jauni, 4 kurso studentai - būsimi bibliotekininkai.

Be to, kad galbūt pats straipsnis galėjo būti parašytas ne itin atraktyviu stiliumi (moksliniai straipsniai, kaip žinia, yra griežtai strukūruoti ir turi savitą rašymo stilių bei kalbą), dar galėjo būti ir požiūrio į naujas technologijas dalykas. Man tai buvo signalas, kad būsimi informacijos specialistai ne itin mėgsta ar žino naujausias tendencijas. O ką daryti, kad būtų kitaip?

Taip, kaip ir šis tinklalraštis, kuris tarnauja bibliotekininko profesijos prestižui kelti, teigiamos informacijos sklaidai, aš pasitelkiau į pagalbą kitą tinklaraštį - apie elektronines knygas. Rekomenduoju visiems, nes galbūt tas signalas turėtų būti platesnio masto ir informuoti reikia kuo daugiau ir plačiau.

Pasidomėkite. Daugiau rasite čia: http://eknyga.blogas.lt/

2009-10-20

Bibliotekų ateitis: virtuali ar reali? I dalis

Pasibaigė apklausa „Ar ateityje virtuali biblioteka pakeis realią?“. Joje balsavo 48 tinklaraščio skaitytojai. Dėkojame jiems už dalyvavimą. Dauguma mūsų skaitytojų mano, kad tradicinė biblioteka išliks ir ateityje (diagramoje atsakiusieji "Ne": 43, 90%), tik nedidelė jų dalis pareiškė, kad virtuali biblioteka visiškai pakeis realią (diagramoje atsakiusieji "Taip": 5, 10%).

Taigi panagrinėkime virtualių ir tradicinių bibliotekų santykį ir prognozuojamus ateities pokyčius. Virtualių ir realių bibliotekų sritis gana plati, tad pradėkime nuo to, kaip plėtojosi virtualios (skaitmeninės – nors gali būti terminijos skirtumų, čia vartosiu šias sąvokas sinonimiškai) bibliotekos, su kokiais iššūkiais susidūrė tradicinės bibliotekos. O jau apie bibliotekų „atsaką“ šiems iššūkiams skaitykite vėliau.

Virtuali/skaitmeninė biblioteka: ištakos ir transformacijos

Žmonija visuomet svajojo apie galimybę prieiti prie visos egzistuojančios pasaulio žinijos. Pirmąsias universalios arba totalios bibliotekos idėjos užuomazgas galime ieškoti net filosofo bei bibliotekininko W. G. Leibniz'o darbuose. Įdomu, kad W. G. Leibniz'as svajojo apie universalią enciklopediją, kuriai sukurti būtų panaudota vadinamoji universali kalba (filosofo manymu tam labiausia tiko skaičiai). Tokia enciklopedija leistų spręsti bet kurias, netgi filosofines, problemas tik atlikus skaičiavimus.

Ilgainiui tokios idėjos, atrodančios labai tolimos nuo šiuolaikinių skaitmeninių bibliotekų vizijų, virto konkretesniais bandymais. 1945 m. amerikiečių mokslininkas Vannevar'as Bush'as, spręsdamas informacijos pertekliaus problemą, sukūrė Memex (angl. Memory Extension) prietaisą, kuris buvo skirtas kaupti ir apdoroti informaciją. Memex - tai savotiška automatizuota asmeninė biblioteka, kuri turėjo būti ypač naudinga mokslininkams. Prietaisas galėjo kaupti informaciją mikrofilmuose (tuomet tai buvo pažangiausias būdas kompaktiškai saugoti informaciją) bei ją klasifikuoti, kad vėliau būtų galima rasti susijusią medžiagą. Vėliau V. Bush'o ir kitų mokslininkų idėjos buvo panaudotos kuriant hiperteksto koncepciją.


V. Busho straipsnio "As we may think" apie Memex antraštinis lapas (žurnalas Atlantic monthly, 1945 m.), šaltinis: Learning Digital History, http://learndigitalhistory.blogspot.com/2008_10_01_archive.html

V. Bush'o idėjos buvo panaudotos ir išplėtotos kitų mokslininkų. Vėliau 1965 m. kitas amerikiečių mokslininkas, Joseph'as C. R. Licklider'is, savo mokslinėje ataskaitoje „Ateities bibliotekos“ prognozavo, kad ateityje visas žmonijos žinias, atspindėtas dokumentuose, galima bus centralizuotai saugoti kompiuteryje. Jis inicijavo projektą, kurio tikslas buvo surasti būdus efektyviai sutelkti šiuos išteklius ir pateikti vartotojams. Norėdamas suprojektuoti tinkamą sistemą ir apskaičiuoti, kiek vietos užimtų visa informacija, jis mėgino prognozuoti, kiek ateityje bus sukurta informacijos išteklių, t.y. kiek saugojimo vietos jie užims.

Šios ankstyvosios idėjos turėjo įtakos pirmiesiems praktiniams skaitmeninių bibliotekų projektams. Būtent dėl to, iš pradžių buvo manyta, kad skaitmeninė biblioteka tėra organizuotas virtualus informacijos išteklių rinkinys, kuriame galima atlikti paeišką.

Tačiau ilgainiui skaitmeninės bibliotekos idėja transformavosi. Pradėta kalbėti, kad skaitmeninė biblioteka – tai institucija ir/ar paslauga, skirta tam tikrai vartotojų grupei. Vartotojų poreikiai skirtingi, todėl jie ieško ir naudojasi informacija įvairiais būdais. Pradėta atsižvelgti į specifinį vartotojo informacijos poreikio ir naudojimo kontekstą. Skaitmeninės bibliotekos diferencijavosi – atsirado skaitmeninės bibliotekos mokslininkams, skaitmeninės bibliotekos vaikams ir kt.

Tarptautinė vaikų skaitmeninė biblioteka: http://en.childrenslibrary.org/

Šiuolaikinė skaitmeninė biblioteka – ne tik rinkinys, bet ir aibė paslaugų, teikiamų nuotoliniu būdu. Taigi skaitmeninė biblioteka tampa savotiška vartotojo darbalaukio (angl. desktop) dalimi. Neišeidamas iš namų vartotojas gali pasinaudoti informacijos ištekliais, virtualiai pasikonsultuoti su bibliotekininku, naudodamasis pokalbių kambarių programomis ar Skype, peržiūrėti bibliotekų rekomenduojamus interneto išteklius vartose ir portaluose, perskaityti naujienas bibliotekos tinklaraštyje, virtualiai bendradarbiauti su kitais vartotojais ir t. t. Mokslininkams kilo klausimas, ar turės ateitį tradicinė biblioteka, jeigu virtuali daugelį jos funkcijų atlieka efektyviau:

Virtualios bibliotekos paslaugų ir naudojimo potencialas meta iššūkį bibliotekai kaip fizinei erdvei ir nuolat kelia klausimus apie žmogiškųjų, finansinių ir kitų išteklių paskirstymą tradicinėms ir virtualioms bibliotekų paslaugoms (Harris, 1996: cituota iš: Moyo, 2004: p. 228).

Virtualėjimo poveikis realioms bibliotekoms

Pamėginkime pamąstyti apie iššūkius, su kuriais susidurė tradicinė biblioteka. Aišku, šis rašinys nepretenduoja į visų įmanomų iššūkių analizę, bet jūs visada galite pridėti savo įžvalgas komentaruose.

Reali ir virtuali informacijos prieiga bei paslaugos
Bibliotekose pasikeitė informacijos prieigos sąlygos. Kadangi leidybos procesai sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę, bibliotekos perka žurnalų, knygų ir kitų išteklių, pateiktų duomenų bazėse, prieigą. Dažnai prie šių išteklių skaitytojas gali jungtis tiesiog iš namų, sukūręs slaptažodį (pvz., pati naudojuosi VPN prisijungimu prie Vilniaus universiteto duomenų bazių iš namų). Be to, virtuali prieiga suteikia nemažai privalumų – pvz., galima ieškoti pačiame leidinio tekste, nereikia rūpintis, ar leidinys jau paimtas. Žemiau pateikiu išverstą skaitmeninių ir tradicinių bibliotekų privalumų lentelę iš vartotojų apklausos tyrimo (žr. Liu, 2006).

Vartotojai vis labiau domisi skaitmeniniais ištekliais, todėl nuotolinė prieiga tampa svarbia bibliotekos paslauga. Bibliotekos, ypač akademinės, atliko nemažai tyrimų apie skaitmeninių ir spausdintinių išteklių naudojimą ir nustatė, kad vartotojai vertina elektroninių žurnalų ir knygų prieigą, nors dar negalima sakyti, kad bibliotekos skaitytojai atsisako tradicinių leidinių prieigos paslaugų.

Vis dėlto akademinės bibliotekos, kuriose patogi ir greita informacijos priega itin svarbi, prabilo apie vartotojų, ateinančių į bibliotekas mažėjimą:

1990-ųjų viduryje Michigano valstijos universiteto biblioteka susidūrė su ta pačia problema kaip ir daugelis kitų akademinių bibliotekų, t.y. su vis didėjančiu elektroninių išteklių vartojimu, kuris paskatino skaitytojų, ateinančių į biblioteką, skaičiaus sumažėjimą. Informacijos prieigos galimybė iš asmeninio kompiuterio namuose, fakulteto biure ar bet kurioje kitoje vietoje yra neabejotinai didžiulis elektroninių išteklių privalumas, bet ši nauja prieigos paradigma neužtikrina nuotoliniams vartotojams profesionalios pagalbos atliekant elektroninę paiešką. Nusprendėme, sutelkti pastangas, kad paskatintumėme vartotojus grįžti į biblioteką, kur jie gali gauti profesionalią pagalbą (Gust, Haka, 2006: p. 141).

Akademinėse ir viešosiose bibliotekos teikiama nemažai virtualių paslaugų. Šiandien itin populiarios saityno 2.0 technologijos, kurios dėl paprasto naudojimo ir pigumo (dauguma paslaugų yra nemokamos) sparčiai skverbiasi į visas bibliotekas. Taigi galima daryti prielaidą, kad ateityje būtų įmanoma integruoti skaitmeninius išteklius ir inovatyvias paslaugas, kurios yra patrauklios vartotojui.


Huntingtono viešosios bibliotekos (JAV) patarimų skaitytojams tinklaraštis "Knygų medžioklė", http://hplbookhunt.blogspot.com/

Skaitmeniniai ir spausdinti rinkiniai
Nemažai autorių teigia, kad ateities bibliotekose dominuos skaitmeniniai ištekliai. Kadangi vis daugiau informacijos kuriama skaitmeninėje aplinkoje (o kai kuri net neturi spausdinto analogo), bibliotekų rinkiniai irgi migruoja į skaitmeninę erdvę. Be to, bibliotekos pačios pradėjo skaitmeninti savo išteklius, nes skaitmeninis pakaitalas žymiai praplečia informacijos prieigos galimybes. Skaitmeninama įvairi medžiaga – kultūros paveldo rinkiniai, moksliniai straipsniai, universitetų studentų baigiamieji darbai, garso ir vaizdo įrašai. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais skaitmeninimas yra vienintelis būdas išgelbėti sparčiai nykstantį trapų dokumentą (pvz., laikraštį arba analoginį vaizdo įrašą).

Nors skaitmeninimas yra ilgalaikis ir brangus įsipareigojimas, nemažai bibliotekų ir kitų atminties bei kultūros institucijų pasiryžo suskaitmeninti pakankamai didelę savo rinkinių dalį. Pavyzdžiui, jau ankstyvieji ES projekto NUMERIC Europos kultūros institucijų apklausos rezultatai (apklaustos daugiau kaip 500 institucijų) parodė, kad vidutiniškai jos planuoja suskaitmeninti apie 70% savo rinkinių. Bibliotekos suplanavo skaitmeninti mažiausiai – 31% savo rinkinių, tačiau tai irgi gana reikšmingas skaičius.

Nauji paslaugų teikėjai
Nauji skaitmeninės informacijos teikėjai, ypač Google, kelia nemažai nerimo ne tik tiems, kas puoselėja tradicinės bibliotekos vertybes, bet ir skaitmeninių bibliotekų kūrėjams. 2004 m. Google pradėjo ambicingą Google Books projektą, kurio tikslas buvo suskaitmeninti ir pateikti vartotojams kone visas pasaulio knygas (vėlgi matome, kad vis dėlto totalios bibliotekos idėja stipriai veikia mūsų vaizduotę). Nepaisant įvairių nesklandumų dėl autorių teisių pažeidimų, sprendimai buvo rasti, ir jau suskaitmeninta daugiau kaip 7 milijonai knygų. Google Books projektas vykdomas bendradarbiaujant su bibliotekomis ir leidėjais, kurie pateikia savo išteklius skaitmeninimui ar tiesiog įtraukimui į Google Books sistemą. Google Books leidžia pamatyti kai kurių knygų teksto dalį arba tik aprašą, arba pateikia net visą knygos tekstą, jei nėra autorių teisių apribojimų. Palyginus su bibliotekomis Google turi milžiniškus finansinius išteklius ir išplėtotą technologinę infrastruktūrą, todėl skaitmenina žymiai greičiau, negu kultūros institucijos, todėl kai kurios bibliotekos traktuoja Google kaip rimtą konkurentą.

Laukite tęsinio...

Literatūra

GUST, Kara J.; HAKA, Clifford H. Bringing users back to the library. New library world, 2006, vol. 107, issue 3/4, p. 141-148. Prieiga per: Emerald.

HAUBEN, Jay. Vannevar Bush and JRC Licklider: Libraries of the future 1945-1965. The Amateur Computerist [interaktyvus]. 2007 Spring, vol. 15, no. 2 [žiūrėta 2009 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://ais.org/~jrh/acn/Back_Issues/Back_Issues%5b2006-2008%5d/ACn15-2.pdf

LIU, Ziming. Print vs. electronic resources: a study of user perceptions, preferences, and use. Information processing & management [interaktyvus], 2006, vol. 42, issue 2. Prieiga per: ScienceDirect.

MOTOKO, Rich. Google hopes to open a throve of little seen books. New York Times [interaktyvus], 2009, January 4 [žiūrėta 2009 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nytimes.com/2009/01/05/technology/internet/05google.html

MOYO, Lesley M. Electronic libraries and the emergence of new service paradigms. The electronic library, 2004, vol. 33. no. 3, p. 220-230. Prieiga per: Emerald.

NUMERIC newsletter [interatyvus]. November 2008 [žiūrėta 2009 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.numeric.ws/uploaded_files/NUMERIC%20Newsletter%20Nov%202008%20Issue%204.pdf

SHELBURNE, Wendy A. E-book usage in an academic library: user attitudes and behaviors. Library collections, acquisitions & technical services, 2009, vol. 33, p. 49-72. Prieiga per: ScienceDirect.




2009-10-19

NORSLIS - puiki galimybė Komunikacijos ir informacijos krypties doktorantams

Nuo 2004 m. VU Komunikacijos fakultetas dalyvauja NORSLIS (Nordic Research School in Library and Information Science) doktorantų rengimo tinkliniame penkerių metų trukmės projekte. Šio tinklo plėtra tampa neabejotina sąlyga doktorantūros studijų kokybei gerinti.


NORSLIS projekto tikslas – siekti bibliotekininkystės ir informacijos mokslų doktorantų bendradarbiavimo, efektyvumo ir produktyvumo keičiantis moksline patirtimi tarp Šiaurės ir Baltijos šalių.

Pagrindinės projekto veiklos – doktorantūros studentų bendravimo skatinimas, mokslinių kursų ir išvykstamųjų seminarų organizavimas, mokslininkų ir studentų vizitų į kitų universitetų padalinius organizavimas ir rėmimas. NORSLIS tinklas vienija 15 institucijų, rengiančių bibliotekininkystės ir informacijos doktorantus, Baltijos ir Šiaurės šalyse. Tinklo nariais yra apie 30 mokslininkų ir apie 170 doktorantų. Daugiau apie NORSLIS


Tik įstojus į doktorantūrą, nutariau pasinaudoti šia puikia galimybe. Kartu su dokt. Ugne Rutkauskiene išklausėme vienos savaitės kursą apie mokslinio darbo metodologiją nuostabiai gražiame Danijos miestelyje – Aalborg.



Pabandžiau, supratau, kad be NORSLIS negaliu gyventi :) ir nutariau dar kartą išbandyti savo laimę – aplankyti mokslininką. Taip, yra tokia galimybė! Tereikia rasti mokslininką, kuriam tavo mokslinė tema būtu artima, aktuali ir, kuris norėtų skirti tau savaitę savo brangaus laiko. Suradau, susitariau, gavau finansavimą ir susitikau su prof. Louise Limberg (Universitetinis Boras koledžas, Švedija). Profesorės ir jos kolegų patarimai - neįkainuojama dovana man...

Šiais metais NORSLIS kursas „Teorijos, metodologijos ir moksliniai metodai“ vyks Taline (Estija) lapkričio 23-27 d. Jie dar neužsiregistravote – padarykite tą šiandien!

Doktorantai, būkime aktyvūs!

Konferencijos, seminarai, kursai - viskas vienoje vietoje


Kiekvienas iš mūsų mažiau ar daugiau planuoja savo komandiruotes. Man, kaip informacijos specialistei ir bibliotekos darbuotojai, labai padeda tinklalapiai „Aardvark“ ir „Library Related Conferences“. O jums?

2009-10-14

Atvira prieiga - nauja bibliotekų veiklos kryptis

Atviros prieigos judėjimas įgauna pagreitį plėtojant atviros prieigos archyvus ir talpyklas, augant atviros prieigos žurnalų skaičiui ir tyrimus finansuojantiems organams išleidus politinius dokumentus, susijusius su prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos. Šio judėjimo tikslas – užtikrinti nemokamą ir nevaržomą interneto prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų. Kertinis šio judėjimo akmuo – 2003 m. Berlyno deklaracija, skirta atvirai prieigai prie socialinių ir humanitarinių mokslų. Joje skelbiama, kad norint atvirai skelbti informaciją, būtina jog autoriai suteiktų galimybę nemokamai susipažinti su savo moksliniais darbais ir jais naudotis nepažeidžiant tikrųjų autorinių teisių.
Budapešto atviros prieigos iniciatyva siūlo dvi pagrindines atviros prieigos prie mokslinės informacijos strategijas:

  • Mokslinės informacijos talpyklos (angl. self-archiving). Kai autorius įkelia jau publikuotą arba dar nepublikuotą savo straipsnį į atviros prieigos archyvą (serveriai, kuriuose talpinami elektroniniai dokumentai, ir/ar kita mokslinė medžiaga). Kartais tai daroma po embargo periodo (įvairių disciplinų embargo periodas gali skirtis; Europos komisijos atviros prieigos eksperimento kontekste numatytas 6–12 mėn.) tam, kad leistų susigrąžinti leidėjams investicijas. Toks prieigos būdas dar vadinamas „žaliąja“ atvira prieiga. OpenDOAR (Atviros prieigos talpyklų direktorija) pateikia išsamų pasaulio talpyklų sąrašą.
  • Atviros prieigos žurnalai – tai elektroniniai žurnalai, kurie pateikia atvirai prieigai jau recenzuotus straipsnius. Kadangi kaina riboja prieigą, tokio tipo žurnalai nereikalauja prenumeratos ar prieigos mokesčių ir ieško kitų metodų, padengiančių jų išlaidas. Čia paprastai taikomas „moka autorius“ verslo modelis, pagal kurį publikavimo išlaidas padengia patys autoriai (dažniausiai tai daro juos remiančios organizacijos) ar kiti šaltiniai, o vartotojai nemokamai naudojasi informacija internete. Atviros prieigos žurnalams priskiriami ir nemokami universitetų, mokslo draugijų, nekomercinių organizacijų leidžiami elektroniniai žurnalai, kai autoriams nereikia mokėti už publikavimą ar recenzavimą. Taip pat daugėja ir mišrių arba „hibridinių“ žurnalų, už kuriuos gali mokėti tiek vartotojas, tiek autorius (žurnalas yra prieinamas prenumeruojant, bet kai kurie straipsniai gali būti laisvai pasiekiami, jei autorius sumoka papildomą mokestį). Publikavimas atviros prieigos žurnaluose dar vadinamas „auksine“ atvira prieiga. Atviros prieigos žurnalų sąrašą galima rasti DOAJ (Atviros prieigos žurnalų direktorija) direktorijoje.


    Mokslinės informacijos atviros prieigos talpyklų tipai

Greta mokslinių publikacijų skelbimo asmeniniuose tinklalapiuose, autoriai, padedami kvalifikuotų specialistų, gali jas saugoti teminėse arba institucinėse talpyklose:

  • Teminės talpyklos arba archyvai kaupia ir teikia atvirą prieigą prie konkrečios mokslo srities ar disciplinos straipsnių bei dokumentų. Tai pirmasis, seniausiai žinomas mokslinės informacijos talpyklų modelis. Tokios talpyklos atsirado dėl ilgai gyvuojančios dar nepublikuotų straipsnių mainų tradicijos, kur labai svarbu publikacijų prieinamumo greitis (fizika, kompiuterių mokslai). Geriausiai žinomi teminiai archyvai yra: arXiv, sukurtas 1991 m. (iš pradžių buvo fizikos, o vėliau prasiplėtė iki matematikos, astronomijos, kompiuterių mokslų, kiekybinės biologijos ir statistikos), Citeseer (kompiuterijos mokslų), RePEc (ekonomikos), E-LIS (bibliotekininkystės ir informacijos mokslų) bei daug kitų medicinos, lingvistikos, psichologijos, filosofijos ir kitų mokslo šakų archyvų.
  • Institucinės talpyklos, tai talpyklos, saugančios, skleidžiančios ir tvarkančios tam tikros institucijos ar kelių institucijų mokslinę produkciją bei akademinę informaciją. Paprastai jose talpinamos tezės, disertacijos, darbo dokumentai, konferencijų medžiaga ir publikuoti moksliniai straipsniai. Institucinės talpyklos atsirado kaip mokslinės bendruomenės siekis išlaisvinti savo produkciją iš komercinių leidėjų sukurtų naudojimosi moksline informacija apribojimų, kad būtų suteiktas profesionalus lygis atskirų mokslininkų darbų elektroninei leidybai, susisteminta institucijos kuriama mokslinė produkcija ir užtikrintas tos produkcijos prieinamumas. Prasidėjusi nuo noro užtikrinti prieigą prie mokslinių publikacijų, atviros prieigos iniciatyva gana greitai evoliucionavo į įvairių dokumentų, gimstančių akademinėje aplinkoje, kaupimo ir pateikimo vartotojams projektus. Pagal aprėptį ir organizavimo būdus institucinės talpyklos skirstomos į decentralizuotas (vieno universiteto, kelių institucijų) ir centralizuotas (nacionalinės iniciatyvos, pvz., JK, Nyderlandai, Australija). Pagal kaupiamų publikacijų tipus jos gali būti skirstomos į homogeniškas (kuriose kaupiami tik tam tikri publikacijų tipai, pvz., tik nepublikuota produkcija; vien mokslinės publikacijos, tik disertacijos ir tezės ir pan.), heterogeniškas (įvairūs, bet ne visi mokslinės, studijų ir kitos produkcijos tipai) ir holistines (siekiančias maksimalaus visos produkcijos įtraukimo).

Skirtingos literatūros šaltiniuose yra išskiriami ir dar keli atviros prieigos talpyklų tipai: rėmėjų (funder repositories, pvz., ESRC Society Today, JISC‘s Information Enviroment Repository), bendros (aggregating, pvz., Alaska‘s Digital Archives) ir vyriausybės (governmental, pvz., Kansas State Publications Archival Collection). SIRIS institucinių ir teminių talpyklų studijoje išskiriamas sunkiai kategorizuojamų talpyklų tipas, kuriam priskiriamos įvairių šaltinių finansuojamos teminės talpyklos (UKPubMed Central), nacionalinio lygio talpyklos, skirtos tiems, kas neturi institucinių talpyklų (The Depot), kažkokios konkrečios temos talpyklos, kurioms turinį teikia vieno konsorciumo nariai (Economists Online).

Atviros prieigos žurnalai

Kita Budapešto atviros prieigos iniciatyvos siūloma prieigos prie mokslinės informacijos strategija – atviros prieigos žurnalai. Nors pats pirmas atviros prieigos žurnalas atsirado dar prieš žiniatinklį, bet tokių žurnalų skaičius labai išaugo tik per pastaruosius kelis metus. Šį augimą galima pamatyti DOAJ Atviros prieigos žurnalų direktorijos tinklalapio statistikoje (čia pateikiama daugiau kaip 4200 recenzuotų žurnalų). Ši direktorija buvo sukurta 2003 m. Lundo universiteto bibliotekos, jos tikslas buvo pateikti integruotą prieigos tašką visiems atviros prieigos žurnalams tuo būdu padidinant jų matomumą. Atviros prieigos žurnalai šiuo metu sudaro maždaug 10% visų leidžiamų žurnalų. Sherpa renka žurnalų ir leidėjų statistikos suvestinę, kuri rodo, kad 61% mokslinių žurnalų leidžia, jog straipsniai būtų saugomi atviros prieigos talpyklose, 29% tų žurnalų leidžia tiek jau publikuotų, tiek dar nepublikuotų straipsnių archyvavimą, 21 % leidžia saugoti tik publikuotas straipsnių versijas, 11 % - tik nepublikuotas. 82 leidėjai leidžia įkelti savo straipsnius į atviros prieigos talpyklas iškart, be jokio papildomo mokesčio, 5 – praėjus 6 mėn. draudimo periodui, 9 – praėjus 12 mėn., 1 – praėjus 18 mėn., 5 – praėjus 2 metams, 1 – praėjus 4 ir 1 – praėjus 5 metams (žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 15 d., paskutinis atnaujinimas darytas 2009 m. liepos 22 d.). Nustatyti, kiek mokslinių straipsnių yra prieinami laisvai ir nemokamai, galima naudojantis Mičigano universiteto skaitmeninės bibliotekos produkcijos tarybos paieškos sistema OAIster. 2009 m. rugpjūtį ši sistema rado 22 742 966 įrašus iš 1157 institucijų (2005 m. rugsėjį buvo 5 914 431 iš 536 institucijų). Dabar trys organizacijos vaidina pagrindinį vaidmenį atviros prieigos žurnalų publikavime ir archyvavime: BioMed Central (BMC), the Public Library of Science (PLoS) ir PubMed Central.

Pranešimo autorė: Vilma Karvelytė (VU biblioteka)

Tarptautinis mokslinis seminaras Vilniaus universiteto bibliotekoje

Vilniaus universiteto biblioteka kartu su Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija ir Rygos Goethe´s institutu 2009 m. spalio 12 d. surengė tarptautinį mokslinį seminarą „Teminių informacijos specialistų (angl. Subject Librarian) rengimas ir veikla: situacija Vokietijoje ir perspektyvos Lietuvai“.

Seminaras buvo skirtas akademinių bibliotekų darbuotojams. Atvyko dalyviai iš Mykolo Riomerio universiteto, Klaipėdos universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos žemės ūkio, Vilniaus pedagoginio universiteto, Šiaulių universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Kauno technologijos universiteto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekų ir Vilniaus universiteto bibliotekos.

Akademinė biblioteka yra integrali kiekvienos mokymo institucijos dalis. Šiuo laikotarpiu akademinėms bibliotekoms itin svarbu kaupti ir pateikti informacijos šaltinius, kurie atitiktų aukštosios mokyklos profilį, užtikrintų mokslo ir studijų kokybę, aprūpintų moksline informacija akademinėje institucijoje vykdomus strateginius tyrimus. Dėl šios priežasties atsiranda poreikis aukštos kvalifikacijos informacijos specialistų, teminių informacijos specialistų, gebančių teikti aukšto lygio informacines paslaugas. Teminės informacijos specialistas tai labai profesionalus ir kompetentingas bibliotekininkas, ekspertas keliose teminėse srityse. Jis yra atsakingas už mokslinės literatūros atranką, analizę ir žinių perteikimą. Be to, jis, bendradarbiaudamas su atitinkamais fakultetais, rūpinasi elektronine leidyba, dalykiniais interneto portalais bei teikia paslaugas studentams ir moksliniams darbuotojams. Specialistas suteikia jiems reikalingą dalykinę informaciją bei žinias, reikalingas naudojantis įvairiais savo profesijos informaciniais šaltiniais. Teminės informacijos specialistų trūkumas Lietuvos akademinėse bibliotekose yra akivaizdus, o poreikis – didžiulis.

Tarptautinio seminaro metu dalyviai išklausė
prof. dr. Ute Krauss-Leichert, Hamburgo Taikomųjų mokslų universiteto Dizaino, medijų ir informacijos fakulteto prodekanės, Informacijos skyriaus vedėjos pranešimą, dalyvavo diskusijose ir grupiniame darbe. Pranešėja pristatė teminio informacijos specialisto terminą ir jo sampratas, jų rengimo ir veiklos situaciją Vokietijos universitetuose ir bibliotekose.

Šių metų seminaras išsiskyrė tuo, kad dalyviai ne tik turėjo galimybę klausytis, bet ir patys pateikti sprendimo būdus. Seminaro dalyviai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į darbo grupes, kuriose turėjo pateikti pasiūlymus apie tai, kokias strategijas, naujoves reikėtų taikyti norint įgyvendinti pokyčius, reikalingus bibliotekininkystės plėtotei.
Darbo grupės siūlė keisti valstybės nuostatas švietimo sistemoje, įdiegti struktūros pokyčius bibliotekose. Taip pat buvo diskutuojama ir apie kvalifikacijos kėlimo ir studijų programų neatitikimą dabarties poreikiams ir teminio bibliotekininko galimą veiklą Lietuvoje. Seminaro metu kilusios diskusijos parodė, kad ši tema Lietuvos bibliotekoms yra tikrai nauja. Bibliotekų darbuotojai puikiai išnaudojo galimybę praplėsti savo teorines žinias, sužinoti kitų kolegų nuomonę, išklausyti naujų idėjų, pasisemti patirties. Įvykęs seminaras atskleidė dar vieną labai aktualią temą Lietuvos bibliotekoms, universitetams ir visai Lietuvos švietimo sistemai.
Pranešimo autorė: Indrė Jankevičiūtė (VU biblioteka)

2009-10-10

Virtuali ar reali: nauja apklausa apie bibliotekų ateitį

Kokia bus ateities biblioteka? Ar išliks realios bibliotekos, ar jos migruos į virtualią erdvę? Šiuos ar panašius klausimus girdėdavau ir savo studijų laikais, tad neretai jie atrodo nuvalkioti. Regis, tokie klausimai kilo daugeliui specialistų ir paprastų mirtingųjų nuo pat pirmųjų virtualių (skaitmeninių, elektroninių) bibliotekų idėjų paplitimo visuomenėje. Nepaisant sąlygino „senumo“ matyti, kad diskusija apie realią ar/ir virtualią bibliotekų ateitį neprarado savo aktualumo ir šiandien. Neseniai aptikau Jungtinės Karalystės organizacijos JISC (Joint Information Systems Committee – Jungtinis informacijos sistemų komiteto) pradėtą kompaniją Ateities bibliotekos (Libraries of the future). Bibliotekos ateičiai skirtos diskusijos, net nufilmuotas dokumentinis filmukas.

Information superhighway, šaltinis: http://www.allposters.com/


Įdomu ir tai, kad dalis argumentų diskusijoje „Virtuali ar reali?“ irgi pasikeitė. Viena šalis teigia, kad komercinės tarnybos ir sistemos, pvz., Google, yra žymiai patogesnės, kad vis daugiau žmonių naudojasi internetu ir bibliotekų prenumeruojamomis duomenų bazėmis, tad biblioteka – realiai egzistuojanti vieta – visai nebūtina. Kita šalis užsimena: Ar mums tikrai pakanka tik gauti informaciją ir ją „sandėliuoti“ savo galvose, kad sukurtumėme žinių? Kaip formuojasi idėjos ir kūrybiškos mintys? Dažniausia tam būtinas bendravimas. Kai kurie specialistai mano, kad šiandien nepaprastai auga bibliotekos kaip susitikimo, bendravimo ir bendradarbiavimo vietos vaidmuo.

Manau, atėjo laikas ir mums, tikriesiems rock&roll bibliotekininkams, išsakyti savo nuomonę šioje diskusijoje. Kviečiu dalyvauti mūsų naujoje apklausoje: „Ar ateityje virtuali biblioteka visiškai pakeis realią?“ Pasibaigus apklausai pažadu parašyti platesnę dabartinių diskusijų ir nuomonių šiuo klausimu apžvalgą.

2009-10-08

Ramu Ne patarimai studentams, rengiantiems mokslo darbus

Apie temos pasirinkimą

Mokslinio darbo tema nebūtinai atrodo patraukliai iš pirmo žvilgsnio. Čia kaip bet kokiame kitame darbe – kuo daugiau pastangų skirsite darbui, tuo įdomesnė ji bus. Kita vertus, mokslinis tyrimas yra darbas, todėl tikėtis tik džiaugsmo ir įdomybių nereikėtų. Palikit kai ką ir gyvenimui už universiteto sienų. :)

Jei visgi pasirinkote dėstytojo siūlomą temą, pirmiausia, išskirkite pateiktame pavadinime pagrindinius reikšminius žodžius ir pasitikrinkite, ar taip pat temos pagrindinius akcentus supranta vadovas.

Pavyzdžiui, temoje “Bibliotekos personalo mokymas: teorinės įžvalgos ir poreikių analizė” gali būti išskirti šie reikšminiai žodžiai: bibliotekos, personalas, mokymas, personalo valdymo teorija, bibliotekų vadyba, mokymo poreikių analizė. Tai atskleidžia, jog darbas bus tarpdisciplininio pobūdžio ir jam reikia informacijos paieškos vadybos, pedagogikos (andragogikos) ir bibliotekininkystės šaltiniuose.

Žinokite, kad temą, pasitarus su vadovu, galima pakoreguoti, kol darbas dar rengiamas. Jei keičiama baigiamojo darbo tema, būtina iki nustatyto termino pateikti oficialų prašymą, analogišką tam, kurį teikėte pasirinkdami temą.

Apie asmenines savybes ir iniciatyvą

Kiekvienas dėstytojas nori dirbti su talentingais ir motyvuotais, bet gali dirbti ir su atsakingais bei darbščiais studentais. Todėl galite dėstytojui pasiūlyti ir savo temą ar interesų sritį, tik pabandykite atsižvelgti į jų kompetencijos sritis. Nesitikėkite, kad bet kuris dėstytojas imsis vadovauti jūsų temai. Todėl, pirmiausia, atlikite nedidelį tyrimą – kokiomis temomis domisi dėstytojai, kokias publikacijas yra paskelbęs ir ką dėsto. Antra, susirašykite argumentus, kodėl jūsų siūloma tema yra aktuali ir kaip ji gali būti plėtojama. Jei tai padarėte – jūs pasirengę „nugalėti“ dėstytojų skepticizmą.

Nuoseklus gilinimasis į vieną sritį nuo pat pirmojo kursinio darbo iki baigiamojo bakalauro (ar net magistro) darbo, beveik visada reiškia geresnę darbo kokybę ir aukštesnį įvertinimą. Kita vertus, beveik visada galite būti tikras, kad jums nereiks medžioti temų ir vadovų paskutinę minutę. Vien dėl to, kad į temą įsigilinti ir ją išnagrinėti turėsite daugiau laiko už kolegas, pasirinkusius baigiamojo darbo temą paskutiniajame kurse. Ypač, jei jaučiate, kad mokslinis rašymas – nėra jūsų stiprioji pusė, t.y. jei jums lengviau kalbėti nei rašyti ir (ar) rašote telegrafiniu stiliumi, kai du žodžiai ar du sakiniai pasako viską, o aiškinimai jums – pertekliniai.

Kita vertus, neblogai, jei nutarėte paskutiniajame kurse išbandyti naują mokslinio tyrimo sritį ir mokslinio vadovo darbo stilių. Tik vertinkite objektyviai, kad bet kokiu atveju, darbo autorius – jūs, t.y. jūs šiame projekte rašote muziką ir grojate pagrindiniu smuiku, o vadovas gali jums teoriškai diriguoti ir pamokyti grojimo metodikos. Žinoma, su sąlyga, jei jūs pasirodote repeticijose. Jei atvykstate tik į generalinę repeticiją, nesistebėkite jog dirigentas jūsų nesupranta, geranoriškai neatsižvelgia į jūsų interesus ir nemato žavių jūsų ateities perspektyvų.

Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas jums padės įvertinti ir savo, ir vadovo elgesio tinkamumą dalykinio bendravimo metu.

Apie rašytinį bendravimą ir planavimą

Rengiant darbą, teks el. paštu bendrauti ir su vadovu, ir su kitais asmenimis, pavyzdžiui, prašyti kitų dėstytojų konsultacijos, susirašinėti su ekspertais, respondentais ir t.t. Nepamirškite, kad toks susirašinėjimas priskirtinas dalykinei komunikacijai, todėl aš rekomenduočiau:
- naudotis jums suteiktu Vilniaus universiteto el. pašto adresu;
- susirašinėjant su kitais respondentais, kopiją siųsti ir vadovui (jei abejojate dėl laiško turinio, pirmiausia, pasikonsultuokite su vadovu);
- užtikrinti, kad tekste aiškiai būtų išreikšta pagrindinė mintis, kreipimosi tikslas ir jame nebūtų elementarių gramatinių klaidų,
- visada pasirašyti pilnu vardu, pavarde, nurodant ir studijų programą, kursą bei kontaktinius duomenis.

Pavyzdžiui, didelė tikimybė, kad laiškai gauti iš tokių adresų, kaip twilight@xxx.lt; pupsis@delfi.lt; prikolas@whatever.com ir pasirašyti Silva, Jūsų studentė, studentas ir pan., filtravimo sistemos ar adresato sprendimu atsidurs “šiukšlyne”.

Kad išvengtumėte fiasko paskutinėje repeticijoje, siūlau patiems imtis iniciatyvos ir jau spalio mėnesį, pasirinkus temas, susiplanuoti, kaip jūs rengsite darbą, nuo ko pradėsite. Nusimatykite tarpinius siekinius ir periodinius susitikimus su vadovu. Tokiam planui labai tinka Ganto grafiko (diagramos) forma (daugiau apie tai žr. Veiklų grafiko sudarymas Iš Bulevičius, Edvinas. Projekto laiko grafiko ir finansinio biudžeto parengimas). Toks grafikas leis ne tik realistiškai įsivaizduoti darbo mąstą, bet ir sudaryti „kontraktą“ su vadovu dėl bendro darbo, t.y. suvalgyti tą dramblį dalimis ir kartu.:) Pradėkite planavimą nuo savo universiteto (fakulteto) mokslo ar rašto darbų rengimo metodinių nurodymų. Juose rasite pagrindinius reikalavimus darbo struktūrai, dėstymui, vertinimo kriterijus, dažnai – ir svarbiausias tarpinių atsiskaitymų, darbų pateikimo, įkėlimo į duomenų bazę datas (terminus).

Kita vertus, jeigu matote, kad dėl objektyvių – sveikatos, gyvenimo prioritetų ir kt. – priežasčių, negalėsite parengti kokybiško darbo ir jo nepateiksite laiku – bet kokia kaina nespauskite nei savęs, nei vadovo. Išmokite šią gyvenimo pamoką ir žinokite, kad nuosekliai dirbdami galėsite pasiekti visus savo tikslus ir vėliau, savo tempu ir prisiimdami atsakomybę patys. Tik iš anksto susižinokite, ko reikia akademinėms atostogoms ir kada turite grįžti, kad nepraleistumėte terminų. Ir nepamirškite apie pasikeitusius savo planus informuoti vadovo, kad jis galėtų ramiai miegoti naktimis ir lauktų susitikimo su jumis kitais metais. :)

Apie informacijos paiešką

Nuo informacijos paieškos prasideda bet kurio mokslinio darbo rengimas. Nepamirškite, kad tai nėra vienkartinis darbas, patarčiau ieškoti straipsnių ir mokslinių monografijų, elektroninių šaltinių, ataskaitų, pranešimų viso darbo rengimo laiku, nes, viena vertus, artėdami prie darbo pabaigos daugiau žinosite apie problemą, kurią analizuojate, kita vertus – nepraleisite naujai atsirandančių šaltinių.

Vadovėliai gali praversti, pradedant nagrinėti naują temą, tačiau jie neturi dominuoti jūsų mokslinio darbo literatūros sąraše. Mokslinis darbas turi būti paremtas moksline literatūra ir informacija, todėl nei laikraščių, nei wiki straipsniai ar kiti panašūs šaltiniai negali būti pagrindine jūsų teksto medžiaga.


Bus daugiau.

Audiovizualinio paveldo valdymas skaitmeninėje aplinkoje: įspūdžiai, temos ir įdomios mintys

Spalio 5-7 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyko tarptautinė konferencija „Audiovizualinio paveldo sutelkimas ir valdymas skaitmeninėje aplinkoje“. Konferenciją organizavo Baltijos audiovizualinių archyvų taryba, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas. Renginys turėjo gana pragmatišką tikslą – paskatinti pasidalyti savo patirtimi bei žiniomis Baltijos regiono šalių profesionalus.

Renginio komanda prieš pat konferencijos pradžia

Renginyje dalyvavo daugiau kaip 50 žmonių, atvykusių iš 10 šalių. Įdomu, kad dalyviai atstovavo ne tik archyvus, bet ir kitas institucijas – aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų institutus, bibliotekas, muziejus, komercines įmones, nacionalinius transliuotojus, profesines asociacijas.

Konferencijoje organizatoriams talkino VU studentės: Veronika Poznanskaja, Renata Ivanova ir Eglė Vidutytė, kurios padėjo registruoti dalyvius, fotografavo ir bendravo su renginio dalyviais. Už tai joms esame labai dėkingi :).

Konferencijoje buvo nagrinėjamos kelios pagrindinės temos:

Skaitmeniniai projektai ir sistemos, skirtos audiovizualinio paveldo pristatymui virtualioje aplinkoje.

Įvairūs procesai, paslaugos ir galimybės, leidžiantys kokybiškai pateikti audiovizualinį paveldą skaitmeninėje aplinkoje.

Konferencijoje kalbėta apie dalykus, kurie gali būti įdomūs labai skirtingoms auditorijoms. Nagrinėta, kaip Baltijos šalių emigrantų bendruomenės kuria ir padeda išsaugoti audiovizualinį paveldą, kaip panaudoti web 2.0 įrankius gerinant paveldo prieigos paslaugas, kaip standartizuoti paveldo metaduomenų kūrimą, kad skirtingų institucijų ir šalių kuriamos sistemos būtų tarpusavyje suderinamos.

Konferencijos dalyviai ne tik aktyviai dalyvavo diskusijose, bet ir smagiai leido laiką bendraudami per pertraukas, nors Teatro salėje šiuo rudens metu buvo neįtikėtinai šalta :).

Ši konferencija rengiama kasmet jau šešis metus. Renginys inicijuojamas ir organizuojamas Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos. Šiais metais Bibliotekininkystės ir informacijos institutas pirmą kartą tapo konferencijos partneriu. Manau, tai simboliška, nes skaitmeninėje aplinkoje visoms atminties institucijoms (archyvams, bibliotekoms ir muziejams) aktualios tos pačios problemos. Pagaliau, audiovizualinis paveldas yra saugomas ne tik archyvuose :). Svarbu, kad ši reikšminga ir įdomi kultūros paveldo dalis būtų išsaugota, prieinama ir labiau matoma virtualiuose tinkluose.

Pabaigai norėtųsi pristatyti kelis įdomius projektų pristatymo pranešimus mūsų skaitytojams, neturėjusiems galimybių dalyvauti šiame renginyje:

Georg Eckes (Voketijos filmų institutas, Vokietija) pristatė Europos Sąjungos projektą European Film Gateway - EFG (Europos filmų vartai). Tai nuo 2008 m. vykdoma iniciatyva, kuri siekia sukurti audiovizualinio paveldo prieigos portalą, kuris leistų vartotojams greitai ir patogiai peržiūrėti Europos atminties institucijų filmų paveldą ir su juo susijusius dokumentus (pvz., filmų plakatus, apžvalgas ir kt.). Įdomu, kad šis projektas teiks medžiagą ir Europeanos paveldo portalui.

Julia Welter (Vokietijos filmų institutas, Vokietija) aptarė dar vieną Europos Sąjungos remiamą projektą - MIDAS: Moving images database for access and re-use of the European film collections (Judesį perteikiančių vaizdų duomenų bazė Europos filmų rinkinių prieigai ir daugkartiniam naudojimui). Šio projekto dėka interneto vartotojai gali lengviau susirasti filmų paveldą, išbarstytą įvairėse Europos atminties institucijose. Jau dabar vartotojai gali naudotis elektroniniu filmų katalogu, kuris yra prieinamas nuo 2007 m.

Valerija Jusevičiūtė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) išryškino LCVA indėlį skaitmeninant audiovizualinį paveldą. Šis archyvas aktyviai dalyvauja tarptautinėse iniciatyvose ir yra EFG ir MIDAS partneris. Taigi Lietuvos audiovizualinis paveldas tampa vis labiau matomas tarptautinėje arenoje.

Adam Dudczak, Agnieszka Lewandowska ir Marcin Werla (Poznanės superkompiuterių ir tinklų centras, Lenkija) pristatė Lenkijos nacionalinę skaitmeninių bibliotekų medžiagos sutelkimo sistemą (agregatorių). Ši sistema leidžia standartiniu būdu kaupti informaciją apie skaitmeninius objektus ir perduoti ją kitoms sistemoms. Vartotojams, net nenumanantiems apie visą sudėtingą sistemos infrastruktūrą, žymiai palengvėja informacijos paieška. Be to, toks agregatorius gali dalintis informacija ir su kitomis sistemomis. Planuojama, kad būtent šios sistemos dėka Lenkijos bibliotekų skaitmeninis turinys bus integruotas į Europeaną.

Daugiau renginio nuotraukų galima peržiūrėti Flickr.

2009-10-07

„Buvau nusprendusi tapti stuardese“: pokalbis su Rima Kupryte, nevyriausybinės organizacijos Elektroninė informacija bibliotekoms eIFL.net direktore



Yra toks posakis „visi keliai veda į Romą“ – papasakok, kokiu keliu į ją atėjai tu?


Darbas...nieko romantiško. Taip susiklostė aplinkybės, kad mūsų organizacijos (Electronic Information for Libraries eIFL.net) biurą nusprendėme įkurti Romoje. Aš atskridau į Romą tiesiai iš Budapešto 2003 metų sausio 4 dieną. Tuomet pirmą kartą atvykau į Romą, anksčiau niekada nebuvau šiame mieste.


Kaip „susidūrei“ su bibliotekininkyste? Dabar pasižiūrėjus atgal, jei ne bibliotekininkystė, tai kas tai būtų...


Kažkada per televiziją mačiau laidą „Tavo profesija“ ir mane labai sužavėjo laida apie stiuardeses. Aš rimtai buvau nusprendusi tapti stiuardese, bet tais metais kaip tik nerinko kurso. :) Po to kryptingai apie profesiją negalvojau. Kol mano draugė pasiūlė vežti dokumentus į Vilniaus universitetą, į bibliotekininkystę. Ir aš prisijungiau. Tradicinis turbūt atsakymas - mėgau skaityti... Galbūt teigiamai suveikė vaikystės prisiminimai, nes per ilgas moksleivių atostogas laiką leisdavau mokyklos bibliotekoje. Padėdavau bibliotekininkei Karalienei antspauduoti naujai gautus vadovėlius. O taip viskas susiklostė, kad aš beveik galiu sakyti, kad ir stiuardeses darbą išmanau, nes tenka labai daug skraidyti...


Baigusi studijas Vilniaus universitete, bibliotekininkės karjerą pradėjai gana neįprastai, papasakok apie tai. Kaip tuomet jauteisi ir ką ta patirtis tau davė?


Mano darbas visada buvo ir yra susijęs su bibliotekomis, bet prasidėjo neįprastai. Dar studijuodama universitete dalyvavau Atviros Lietuvos Fondo (ALF) skelbtame konkurse 3 mėnesių stažuotei JAV Kongreso bibliotekoje. Į stažuotę neišvažiavau, bet po konkurso man pasiūlė kurti Teisės biblioteką. Nei daug, nei mažai – sukurti naują biblioteką... Tai galvoju, gal tas pokalbis paliko jiems gerą įspūdį, kad jauną merginą, bebaigiančią bibliotekininkystės mokslus Vilniaus universitete, pakviečia tokiam atsakingam darbui. Man tai buvo tikrai labai įdomus ir kūrybiškas darbas. Reikėjo ne tik surasti patalpas, užsakyti baldus, įrangą, t.y. atlikti visus ūkinius darbus, bet ir sukomplektuoti teisinę literatūrą, sukurti elektroninį katalogą. Kai man liepė sudaryti bibliotekos biudžetą, nelabai žinojau nuo ko pradėti. Bet buvo labai įdomu ir teko viską sužinoti. Iš bibliotekininkės tapau vadybininke. :) Tarp kitko, po to, dirbant jau Budapešte, Atviros visuomenės institute, labai daug organizacijų manęs prašė rekomenduoti žmonių – ieškojo tokių kaip aš “bibliotekininkių“ į įvairias pozicijas...


Šiandien dirbi organizacijoje, kurios pagrindinė misija – atverti kokybiškos elektroninės informacijos prieigą besivystančių ir pereinamąjį laikotarpį išgyvenančių šalių gyventojams, kodėl, manai, kad tai svarbu?


Tai labai paprasti dalykai. Kaip galima kalbėti apie šalies vystymąsi, progresą, jeigu aukštosios mokyklos ar mokslininkai neturi prieigos prie naujausių mokslinių informacinių resursų. Apie kokią mokslo plėtrą gali kalbėti, jeigu nežino, kas jų srityje vyksta arba apie jų tyrimų rezultatus – mažai kas sužino pasaulyje. Mes žiūrime plačiai į šią problemą – rūpinamės prieigos prie komercinių leidėjų žurnalų (apie 80% mokslinės informacijos yra prieinama tiktai per prenumeratą, kuri kainuoja didžiulius pinigus), iki viešos prieigos politikos skatinimo. t.y. propaguojame mokslinės informacijos viešą sklaidą. Dabartinės komunikacijos priemonės leidžia išeiti į plačias erdves ir būti labiau matomam, todėl cituojami ne tik tų šalių mokslininkų rezultatai, kurios turi pinigų prenumeruoti brangius žurnalus. Dažnai mokslininkai ir bibliotekų skaitytojai neįsivaizduoja, kiek ta prenumerata kainuoja bibliotekai , nes prie mokslinių straipsnių prieigą gauna internetu... Tai susidaro įspūdis, kad ta informacija laisvai prieinama per „google“.... Taip, jūs gaunate prieigą prie mokamos informacijos nepastebimai, nes už jus jau sumokėta ir todėl jūsų kompiuterį atpažįsta serveriai. Tą prieigą užtikrina bibliotekininkai. Liūdniausia, kad dažnai pati organizacija – universitetas ar institutas – kuriame dirba autorius, negali įsigyti straipsnio išspausdinto prestižiniame mokslo žurnale, nes jiems – tai per brangu... Tai tokią situaciją mes ir bandome keisti, dirbdami beveik 50-je pasaulio šalių.


Papasakok, kaip atrodo tipiška tavo darbo diena?


Keliuosi be žadintuvo!!! Ateinu į darbą, kai atsikeliu, o išeinu, kada pabaigiu darbus. Suprantama daug vėliau nei įprasta. Mano darbo diena nėra griežtai ribota. Paprastai susirašau svarbiausius darbus ir jų terminus savaitei, bet darbotvarkė išaiškėja tik atėjus į darbą ir įsijungus kompiuterį (namuose kompiuterio neturiu, kad bent namie nedirbčiau). Mes dirbame su pusšimčiu šalių, dauguma jų „problemiškos“, todėl niekada nežinai, kurioje iš jų teks „gesinti gaisrus“ ir kaip atrodys mano darbo diena, kuriai problemai reiks skiri visa dėmesį. Dažnai dirbu ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis, jei, žinoma, sargas įleidžia į biurą :) Tokiame darbe reikia lankstumo ir nuolat būti pasiruošus keisti planus. Prireikia ir netikėtai kur nors skristi, jei problemos negalima išspręsti elektroninėmis priemonėmis ir telefonu. Dabar gerai, turint lietuvišką pasą, daug kur nereikia vizų, nors aš dažniausiai keliauju į tas šalis, kur vis dar jų reikia. Romoje yra beveik visų šalių atstovybės – tuo patogu čia turėti biurą. Atsimenu tik į Malawi ir Haiti skrendant reikėjo specialių leidimų, kad gautume vizas pasienyje. Visi bendradarbiai išsibarstę po pasaulį – esame virtuali organizacija, bet tikrai puikiai bendraujame per skype ir, aišku, elektroniniu paštu. Dažniausiai visi susitinkame 3 kartus per metus – konferencijose, per valdybos posėdžius, simpoziumuose...



Tavo darbą šiandien sunku būtų pavadinti bibliotekiniu, pasakyk, kokios dalykinės srities specialiste šiandien save laikai? Kokios žinios reikalingos tavo darbui? Kuo mielai užsiimi ir kokie darbai tau yra sunkiausi?


Visiems prisistatau bibliotekininke. Tai man padeda... Kartais ir netikėtose situacijose, pavyzdžiui, keliaujant į konflikto zonų šalis pasieniečiai palankiau žiūri, nes bibliotekininko profesija turbūt skamba kaip taiki ir nepavojinga. Kai kurie nustemba pamatę anspaudais išmargintą pasą – bibliotekininkė-keliauninkė... O pagal darbo pobūdį, žinoma, esu direktorė – tai turbūt turėčiau save priskirti prie valdymo specialistų. Tik jokių papildomų vadybos mokslų neišėjau. (Gal turiu talentą vadovauti? :) Esame pelno nesiekianti organizacija, kolektyvas nedidelis, tai reikia pačiai „prižiūrėti“ visą organizacijos veiklą. Beveik kasdien tenka gilintis į teisinius mūsų veiklos klausimus, nes skirstome pinigus, samdom įvairius konsultantus, patys pasirašome grantų gavimo sutartis, t.t.... Įdomu tai, kad mūsų organizacija registruota Olandijoje, o veikia Italijoje. Auditorius atvyksta iš Olandijos, nes ten mokame mokesčius. Gal kuo sudėtingiau, tuo įdomiau. :) Man patinka ir spręsti finansinius „rebusus“, dirbdama su skaičiais atitolstu nuo turinio problemų nuolat kylančių vienoje ar kitoje šalyje. Kadangi su bendradarbiais bendrauju kaip su lygiais, tai kartais būna sunku pareikšti pastabą dėl darbo ar sudrausminti. Tai man – sunkiausia užduotis. Kita vertus, jie tikrai dirba. Matau, kiek jie atiduoda savęs. Tai mums visiems padeda neprarasti motyvacijos ir tikėjimo savo veikla...


Sakei, kad darbo reikalais daug keliauji – kokias šalis planuoji aplankyti šį mėnesį ir kokie tikslai tave ten veda?


Kelionės įvairios ir įvairiais tikslais. Rugsėjį planuoju trumpam užsukti į Lietuvą, turiu asmeninių reikalų, paskui skrisiu į Olandiją ir JAV – ieškoti papildomo finansavimo veiklai. Projektų vadybos kalba – užsiimsiu fondoieška. Jei gausiu vizą, rugsėjį važiuosiu ir į Turkmėniją – planuojame tinko plėtrą šioje šalyje. Tai ir visos rugsėjo kelionės, labai skirtingos...


Daug bendrauji su įvairių šalių bibliotekininkais, kaip tame kontekste atrodo Lietuvos bibliotekininkai? Ar galima būtų išskirti kokius nors nacionalinius bibliotekininkų ypatumus :)?


Man patinka dirbti su bibliotekininkais iš Lietuvos – jie kompetentingi, iniciatyvūs ir kūrybiški. Žinau, kad jais galima pasikliauti, o tai dalykinėje veikloje – svarbiausia. Tai gal čia ir yra tie nacionaliniai bruožai... O Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pavyzdys yra plačiai žinomas ir mūsų tinkle, ir pasaulyje. Man, kaip eIFL.net direktorei, dirbti su Lietuva – tikras malonumas!


Kas yra tavo artimiausi bendradarbiai? Ir kokias jų savybes labiausiai vertini?


Šiuo metu kolektyvas išsibarstęs po Europą ir Šiaurės Ameriką. Turiu nemažai talkininkų, kurie sutinka mums pagelbėti. Darbuotojai dirba įvairiose laiko zonose, todėl mums reikia iš anksto suderinti net telefono pokalbius. Todėl nuoširdžiai džiaugiamės pasimatę ir tikrai branginame betarpiško bendravimo akimirkas. Aš ypač vertinu žmonių atvirumą, kantrybę, dėmesį kitiems bei humoro jausmą. Darbe daug juokaujame ir tai sukuria gerą nuotaiką, malonią darbo aplinką.


Koks tavo profesinio gyvenimo credo?


Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi.

O į kokį darbą iškeistum dabartinį?


Sunku pasakyti... Žinau, kur nenorėčiau dirbti – tai valstybinėse ir tarptautinėse biurokratinėse institucijose. Aš visą laiką dirbau pelno nesiekiančiose organizacijose ir man tokia veikla patinka, nes čia – daug kūrybinės laisvės, atsakomybės. Jau sakiau, gal galėčiau būti stiuardese, dar – turizmo sritis man įdomi (viešbutyje, priimdama svečius, galėčiau prisiminti šalis kuriose lankiausi ir pašnekinti turistus arba pasiūlyti įdomius maršrutus). Geriausia, žinoma, būti nepriklausoma konsultante, nors mano kompetencijų sritis – gana siaura, „tarptautinė bibliotekininkystė“. Nors žinau, kad ir tokių reikia. :) Galėčiau grįžti ir į biblioteką, ten taip pat yra daug vietos kūrybai... O šiaip visi sako, kad mano akys dar dega, kalbant apie dabartinę veiklą, nors tuo užsiimu jau 7 metus. Tai gal esu savo vietoj...


Ką šiuo metu skaitai? Ir kaip paprastai renkiesi laisvalaikio lektūrą, o gal, priešingai bibliotekininko stereotipui, laisvalaikiu visai neskaitai?


Paul Collier „The bottom billion“ – ši knyga analizuoja, kodėl 50 valstybių, kuriose gyvena vienas milijardas neturtingiausių pasaulio gyventojų, niekaip negali išbristi iš skurdo. Autorius – ekonomistas ir labai įdomiai rašo apie politiką. Šiaip tai aš visada skaitau kelias knygas vienu metu, priklauso nuo nuotaikos, kurią paimu į rankas. Visada po ranka turiu detektyvą. Collier knygoj liko tik paskutinis skyrelis ir jau laukia Agatos Christi „Žmogžudystė Rytų eksprese“. Užsimaniau ją paskaityti, apsilankiusi Baron viešbutyje Aleppo, Sirijoje, kur Christi rašė šią knygą. Tame viešbutyje apsilankau ne primą kartą... man ten labai patinka baras... :)


Realiai ir virtualiai bendravo Ramu Ne, 2009 rugpjūtis-rugsėjis


Literatūra ir šaltiniai
Rima Kuprytė, Jūratė Bičkauskienė. Tarp puikių žmonių daug išmokusi. Tarp knygų. 2009, Nr. 3, p. 4-6

Electronic Information for Libraries eIFL.net. Prieiga per internetą: http://www.eifl.net

Naudingi šaltiniai apie bibliotekas ir IT tiems, kas skaito anglų kalba

Rašant straipsnius, kursinius ir bakalauro darbus apie bibliotekas ir informacijos technologijas, pravartu žinoti apie naujus tyrimus ir projektus, kurie pailiustruotų darbą, padėtų argumentuoti tam tikrus teiginius. Norėčiau pasidalinti šaltiniais, kuriais pati dažnai naudojuosi.

CLIR (angl. Council of Library and Information Resources – Bibliotekų ir informacijos išteklių taryba) – tai JAV nepelno organizacija, kuri sprendžia skaitmeninių informacijos išteklių valdymo klausimus, siekia prognozuoti informacijos valdymo pokyčius, kurie turės įtakos bibliotekų veiklai. Ši organizacija reguliariai atlieka tyrimus, skirtus aktualiems klausimams: skaitmeninimui, skaitmeniniam išsaugojimui, skaitmeniniam mokslui ir kitiems bibliotekų realybe tampantiems reiškiniams. CLIR svetainėje vartotojas ras nemokamas skaitmenines atliktų tyrimų bei parengtų konferencijų, seminarų, diskusijų ataskaitas, kuriose yra nemažai naudingos informacijos. Be abejo, reikia turėti omeny, kad daugiausiai analizuojamos Šiaurės Amerikos (pvz., JAV, Kanados) realijos, nors yra ataskaitų, skirtų ir Europos šalims.

OCLC (angl. Online Computer Library Center – Interaktyvus kompiuterinis bibliotekų centras) irgi JAV nepelno mokslinė organizacija, kuri be kitų savo funkcijų atlieka mokslinius tyrimus – plataus masto apklausas, technologijų vartojimo tyrimus bei prognozes. Pravartu pasinaudoti mokslinių ataskaitų puslapiu.

JISC (angl. Joint Information Systems Committee – Jungtinis informacijos sistemų komitetas) - Jungtinės Karalystės institucija, kuri remia projektus aukštojo mokslo ir informacijos technologijų panaudojimo srityje. JISC svetainėje galima rasti daugybę JK vykdomų projektų, o projektų aprašuose pateikiami įvairūs tyrimai, atlikti įgyvendinant iniciatyvą. Svetainėje galima iš karto ieškoti tyrimų ataskaitų ir kitų publikacijų pagal temas. Pažymėtina, kad čia gausu projektų ir tyrimų, susijusių su bibliotekomis.

D-Lib Magazine – atviros prieigos profesinis žurnalas, skirtas skaitmeninės informacijos valdymo klausimams. Šiame žurnale galima rasti informacijos apie naujausius projektus skaitmeninių bibliotekų kūrimo ir valdymo srityje, kuri yra ganėtinai plati. Žurnalas taip pat publikuoja informaciją apie skaitmeninių bibliotekų konferencijas.

Ariadne – dar vienas profesinis žurnalas, publikuojamas nuo 1996 m. ir skirtas skaitmeninių bibliotekų plėtros, skaitmeninimo, skaitmeninės informacijos ir bet kuriems aktualiems technologijų taikymo bibliotekose, archyvuose ir muziejuose klausimams.

Šie šaltiniai yra nedidelė dalis to, ką galima aptikti internete. Tačiau čia pateikiama kokybiška ir nauja informacija skaitmeninės informacijos valdymo bei IT taikymo srityje. Pakaktų nuolat stebėti naujų ataskaitų ir straipsnių pasirodymą norint sužinoti apie naujausius projektus ir tyrimus.

Tikiuosi, kad ši informacija padės parengti kokybiškus ir įdomius darbus :).

2009-10-06

Ryžtingas pragmatikas: interviu su Adolfu Knolliu, Čekijos nacionalinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoju

Su Adolfu Knolliu, Čekijos nacionalinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoju, susipažinau 2002 m., kai dar studijavau magistrantūroje. Tais pačiais metais mano baigiamojo darbo vadovės, Audronės Glosienės, pastangų dėka, man pavyko išvykti į savo pirmąją stažuotę į Prahą, kur pirmą kartą pamačiau, kas yra skaitmeninimas. Jau vėliau lankydamasi Čekijos nacionalinėje bibliotekoje, kiekvieną kartą stebėjausi, kiek daug sugebėta pasiekti skaitmeninimo srityje ir kaip smagiai dirba bibliotekos ir partnerių - AiP Beroun Ltd. - darbuotojų komanda. Tai tikrai savo darbą mylintys žmonės, kuriems smagu dirbti kartu, nes jie jau seniai yra ne tik komandos nariai, bet ir draugai.

Nuo mano pirmosios stažuotės laikų teko ne kartą bendrauti su Adolfu konferencijose, dirbti bendruose projektuose. Faktiškai, jis vienas iš svarbių mokytojų mano profesiniame kelyje.

Adolfas Knollis - tarptautinio lygio skaitmeninimo ekspertas, daug pasiekęs savo srityje. Jis inicijavo ir dalyvauja daugybėje skaitmeninimo projektų, dirba ekspertinį darbą UNESCO Pasaulio atminties programos Techniniame komitete, Europos Komisijos Skaitmeninių bibliotekų aukšto lygio eksperų grupėje. Iš pirmo žvilgsnio, ramaus būdo ir šalto proto žmogus, tačiau susipažinus artimiau - aistringai atsidavęs savo darbui, subtilaus humoro jausmo, niekada neatsisakantis padėti, laisvai kalbantis net šešiomis kalbomis (kas, pamenu, bendradarbiaujant Europiniame TEL-ME-MOR projekte padėjo gauti daugiau atsakymų į mūsų išplatintą anketą iš apstulbusių įvairių šalių bibliotekų vadovų, gavusių priminimo laiškus savo gimtąja kalba).


Adolfas noriai bendradarbiauja su Komunikacijos fakultetu - 2004 m. ir 2009 m. skaitė paskaitas apie skaitmeninimą ir mūsų praktikams, ir studentams. Norėdama supažindinti su šiuo talentingu ir įdomiu žmogumi mūsų tinklaraščio skaitytojus, paprašiau Adolfo atsakyti į mano pateiktus klausimus. Kaip visada, jo atsakymai yra apgalvoti ir santūrūs, bet kartu - tikri (be nereikalingų pagražinimų ar ambicingų pasisakymų, neturinčių nieko bendro su realybe) ir nuoširdūs.


Kiek žinau, baigėte filologijos bakalauro studijas. Kodėl nusprendėte studijuoti bibliotekininkystę ir informaciją magistro pakopoje?

Ne visai taip: aš turiu romanų filologijos (rumunų ir prancūzų kalbų) magistro laipsnį ir antros pakopos bibliotekininkystės ir informacijos mokslų studijų diplomą. Manau, kad tai, jog pradėjau dirbti nacionalinėje bibliotekoje prieš trisdešimt metų, buvo tiesiog likimas. Taip atsitiko todėl, kad neturėjau kitų galimybių įsidarbinti, kai baigiau studijas.

Kaip pradėjote dirbti Čekijos nacionalinėje bibliotekoje? Kaip (ir kodėl) įsitraukėte į skaitmeninimo iniciatyvas?

1979 m. pradėjau dirbti Katalogavimo skyriuje, bet labai greitai buvau perkeltas į Užsienio literatūros komplektavimo skyrių, kur dirbau iki 1989 m. (nuo 1985 m. skyriaus vadovo pareigose). Maždaug nuo 1986 m. lygiagrečiai su savo tiesioginiu darbu dalyvavau bibliotekos automatizavimo programoje, kuri leido pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Po kelių mėnesių darbo bibliotekos mokslinio sekretoriaus pareigose, 1989 m. pabaigoje, buvau paskirtas bibliotekos vykdančiuoju direktoriumi. Tam turėjo įtakos mano ankstesnis darbas bibliotekos automatizavimo srityje. 1992 m. į biblioteką kreipėsi UNESCO dėl bendradarbiavimo Pasaulio atminties programoje, skaitmeninimo srityje. Tai buvo pradžia. Mes sėkmingai pradėjome bendradarbiauti su tuo metu besikuriančia Čekijos programinės įrangos kompanija (šiandien – AiP Beroun, Ltd.). Ir bibliotekoje, ir kompanijoje buvo (ir iki šiol yra!) žmonių, kuriems rūpėjo pažanga dokumentinio paveldo skaitmeninės prieigos srityje. Tai buvo esminė mūsų sėkmės prielaida. Tuo metu bibliotekoje aš buvau atsakingas už šią [skaitmeninimo – vertėjos pastaba] veiklą.

Čekijos nacionalinė biblioteka yra gerai žinoma ir gerbiama už skaitmeninimo pasiekimus, pripažintus UNESCO, kuri bibliotekai suteikė prestižinį Jikji apdovanojimą. Kas, jūsų nuomone, yra tas unikalus sprendimas ar požiūris, kurį pavyko suformuoti jums ir jūsų komandai, kad visi šie pasiekimai taptų realybe?

Tai buvo technologinės ir žmogiškosios prielaidos. Pirmiausia, mes visada buvome gera bibliotekininkų ir kompanijos programinės įrangos kūrėjų komanda. Faktiškai, tai ir buvo sėkmės prielaida. Mes visą laiką buvome pragmatiški ir savo tikslus siejome su skaitmenintų išteklių kūrimu ir prieiga. Tai leido mums būti visų naujų sprendimų įgyvendinimo priešakyje palyginti su kitomis institucijomis pasaulyje. Mums pavyko įtikinti Kultūros ministeriją pradėti paramos skaitmeninimui programas ir suteikti kitoms institucijoms galimybę dalintis su mumis duomenimis. Nesileisdamas į smulkmenas pasakysiu, kad mums pavyko labai greitai sukaupti skaitmeninės prieigos technologijų ir metodų (pradedant nuo SGML skaitmenintų dokumentų struktūravimo 1996 m. ir baigiant dabartiniais skaitmeninių bibliotekų sprendimais), kurie tik po kurio laiko tapo bibliotekinės bendruomenės diskusijų objektu, patirtį.

Dirbate Nacionalinėje bibliotekoje jau daug metų. Kuo jums asmeniškai patrauklus šis darbas?

Kaip minėjau, pradėjau dirbti tam, kad galėčiau užsidirbti pragyvenimui, bet vėliau man pasisekė rasti kelias perspektyvias sritis, kurias vertėjo plėtoti, o darbo rezultatai buvo naudingi. Tikriausia, reikšmingiausia darbo sritis mano gyvenime yra dokumentinio paveldo skaitmeninimas. Šiandien čia [bibliotekoje – vertėjos pastaba] yra daug kitų aktyviai įsitraukusių į šį darbą žmonių, ir aš labai džiaugiuosi, kad tokių atsirado. Taip pat manau, kad tai buvo didžiulė laimė rasti draugų, kurie norėjo pasiekti panašių tikslų ir visada jais domėjosi. Mus traukė į priekį vis nauji tikslai, ir tai suteikė mums jėgų rasti būdų pasiekti bent kelis iš jų. Mums teko išgyventi ir sunkius laikus; niekada nereikia nuvertinti jų pasikartojimo galimybės, ypač šiandien.

Ką palinkėtumėte mūsų bibliotekininkystės ir informacijos studentams, kurie dabar rengiasi pradėti profesinę karjerą?

Manau, kad visada svarbu turėti konkrečius ir išmatuojamus bibliotekos darbo optimizavimo tikslus. Linkiu jiems surasti darbo sritis, nuvesiančias juos per sėkmes ir nesekmes prie akivaizdžių rezultatų, kurie ir yra asmeninio pasitenkinimo prielaida. Taip pat linkiu jiems susirasti savo asmeninę laimę, nes tai yra svarbiau už bet kuriuos profesinius pasiekimus.

2009-10-02

Patirties paieškos Vokietijos širdyje….


Šių metų rugsėjo mėnesį Vilniaus universiteto studentai tris savaites praleido Vokietijos sostinėje Berlyne. Kelionės tikslas Humboldtų Universiteto (Berlyno bibliotekininkystės ir informacijos mokslų mokykla) projektas „Erasmus IPBib 2009: Das Grimm-Zentrum“. Projekte dalyvavo studentai iš Vokietijos, Lietuvos, Austrijos, Čekijos ir Bulgarijos. Lietuvos komandą sudarė ne tik besimokantys studentai, bet jau ir dirbantys bibliotekose, turintys praktinių įgūdžių – bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro studijų programos studentas Edvaldas Baltrūnas, tos pačios studijų krypties bakalaurė Julija Zemcova, kuri šiais metais pradeda studijuoti Ryšių su visuomene magistro programą, bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistro studijų programos studentė Aistė Lileikaitė ir tos pačios studijų krypties magistrantės bei Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojos Indrė Jankevičiūtė ir Julija Niauraitė.

Projekto dalyviai studentai turėjo galimybę dalyvauti seminaruose, paskaitose, diskusijose, pristatymuose su dėstytojais iš visų projekte dalyvaujančių šalių. Paskaitas skaitė ir Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė. Visas tris savaites studentai ir dėstytojai nagrinėjo aktualiausias temas bibliotekininkystės ir informacijos mokslo klausimais – informacinis raštingumas, skaitmeninimas ir elektroninė leidyba, bibliotekos patalpos, modernios paslaugos naujuose bibliotekų pastatuose, klasifikacija, bibliotekos pritaikymas neįgaliesiems.



Projekte dalyvaujantiems studentams praktinių užsiėmimų metu teko unikali galimybė pamatyti ir patiems prisidėti prie naujai pastatytos universiteto bibliotekos Berlyne Grimm-Zentrum apgyvendinimo. Tikimės studentų darbas palengvino jau po kelių mėnesių atidaromos bibliotekos įkurdinimą.

Lietuvaičiai labai džiaugiasi nepakartojama proga dalyvauti tokiame projekte. Čia teorinės žinios grindžiamos praktiniais pavyzdžiais, daug ką galima pamatyti ne tik naujai pastatytoje Berlyno Grimm-Zentrum bibliotekoje, bet ir kitose Vokietijos moderniose bibliotekose.

Mintys apie projektą iš kiekvieno Lietuvos komandos dalyvio lūpų:

Aistė Lileikaitė
Apmąstydama kas labiausiai įsiminė šiame projekte, drąsiai galiu sakyti, kad tai ekskursija į Drezdeną, Sachsischen Landes–und Universitatsbibliothek. Lankymasis šioje bibliotekoje leido išvysti puikią akademinę biblioteką, kuri gali patenkinti bet kurį studento norą ir nuolat prisitaiko prie naujų poreikių.

Julija Zemcova
Projektas suteikė puikią galimybę palyginti skirtingų šalių bibliotekininkystės tradicijas, tendencijas, inovacijas ir bibliotekų vizijas. Šis projektas ne tik suteikia naujų žinių profesinėje srityje, bet ir sukuria sąlygas tarpkultūriniam bendradarbiavimui, kuris praplečia žmonių akiratį ir suteikia erdvę naujoms idėjoms. Tai impulsas judėti į priekį ir tobulėti.

Julija Niauraitė
Projekto vienas didesnių iššūkių buvo rasti bendrą kalbą dirbant tarptautinėse komandose su studentais iš kitų valstybių. Baigiantis projektui manau, kad mums pavyko ne tik susikalbėti, sėkmingai įvykdyti užduotis, bet ir smagiai praleisti laiką kartu.

Edvaldas Baltrūnas
Tiesiog neįtikėtina! Manau šie žodžiai puikiai tinka norint apibūdinti jausmus, kylančius iš patirties dalyvaujant šiame nuostabiame renginyje Berlyne. Įdomios paskaitos, surinkta kompetentinga tarptautinių dėstytojų ir studentų komanda ne tik suteikia neįkainojamos mokslinės patirties, bet ir leidžia pažinti skirtingų Europos kraštų švietimo mokyklas bei atskleisti tų kraštų gyventojų temperamentus, kurie visada žavi savo skirtumais. Berlynas tokiam projektui nuostabi vieta. Kodėl?
Juk čia jau nuo seno mezgėsi tiek vakarų, tiek rytų Europos pirklių ryšiai, vėliau pasauliniai konfliktai šį kraštą padalino fizine siena, kuri stovėjo daugiau nei keturiasdešimt metų. Dabar Berlynas Rytų ir Vakarų susijungimą simbolizuojantis miestas. Štai kodėl šiam tarptautiniam projektui parinktas kultūrų įvairove kvėpuojantis Berlyno miestas yra daugiau nei idealus. Žinoma, nevertėtų pamiršti ir nesuskaičiuojamos gausybės turistinių įdomybių. Ačiū visiems už tris įdomiai ir naudingai praleistas savaites!

Indrė Jankevičiūtė
Puiki patirtis, nepakartojamos emocijos, atradimai, išgyvenimai – štai šie žodžiai apibūdina būseną po puikaus projekto. Šios trys savaitės Vokietijos širdyje suteikė puikią progą išbandyti savo teorines žinias, patirtį tarptautinėje tarpkultūrinėje komandoje. Naujos paslaugos bibliotekoje jau iššūkis, naujas bibliotekos pastatas su tokiomis paslaugomis – išbandymas visiems. Berlyne galėjome įsitikinti, kaip iššūkiai ir išbandymai tampa gražia realybe.

2009-10-01

Tarptautinis mokslinis seminaras

Vilniaus universiteto biblioteka kartu su Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija ir Rygos Goethe´s institutu 2009 m. spalio 12 d. 10:00–13:00 val. rengia tarptautinį mokslinį seminarą „Teminių informacijos specialistų (angl. Subject Librarian) rengimas ir veikla: situacija Vokietijoje ir perspektyvos Lietuvai“.

Akademinė biblioteka yra integrali kiekvienos mokymo institucijos dalis. Šiuo laikotarpiu akademinėms bibliotekoms itin svarbu kaupti ir pateikti informacijos šaltinius, kurie atitiktų aukštosios mokyklos profilį, užtikrintų mokslo ir studijų kokybę, aprūpintų moksline informacija akademinėje institucijoje vykdomus strateginius tyrimus. Dėl šios priežasties atsiranda poreikis aukštos kvalifikacijos informacijos specialistų, teminių informacijos specialistų, gebančių teikti aukšto lygio informacines paslaugas. Teminės informacijos specialistas tai labai profesionalus ir kompetentingas bibliotekininkas, ekspertas keliose teminėse srityse. Jis yra atsakingas už mokslinės literatūros atranką, analizę ir žinių perteikimą. Be to, jis, bendradarbiaudamas su atitinkamais fakultetais, rūpinasi elektronine leidyba, dalykiniais interneto portalais bei teikia paslaugas studentams ir moksliniams darbuotojams. Specialistas suteikia jiems reikalingą dalykinę informaciją bei žinias, reikalingas naudojantis įvairiais savo profesijos informaciniais šaltiniais. Teminės informacijos specialistų trūkumas Lietuvos akademinėse bibliotekose yra akivaizdus, o poreikis – didžiulis.

Tarptautinio seminaro dalyviams bus perskaitytas pranešimas apie teminių informacijos specialistų parengimą ir veiklą Vokietijoje bei aptartos perspektyvos Lietuvai grupinio darbo ir diskusijų metu.

Pranešėja: prof.dr. Ute Krauss-Leichert, Hamburgo Taikomųjų mokslų universiteto Dizaino, medijų ir informacijos fakulteto prodekanė; Informacijos skyriaus vedėja.

Seminaras vyks Senato salėje (Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3).

Seminaras skirtas Lietuvos akademinių bibliotekų darbuotojams.

Seminaras vyks vokiečių kalba (sinchroninis vertimas).

Seminaro dalyvio mokesčio nėra.

Norinčius dalyvauti seminare prašome registruotis el. paštu jelena.saikovic@kf.vu.lt arba faksu (8 5) 268 7104. Dalyvių skaičius ribotas: 2–3 žmonės iš vienos bibliotekos. Spalio 8 d. yra paskutinė registracijos diena.

Papildoma informacija teikiama tel. 268 7103 arba el. paštu jelena.saikovic@kf.vu.lt

Laukiame Jūsų seminare!