2009-10-06

Ryžtingas pragmatikas: interviu su Adolfu Knolliu, Čekijos nacionalinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoju

Su Adolfu Knolliu, Čekijos nacionalinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoju, susipažinau 2002 m., kai dar studijavau magistrantūroje. Tais pačiais metais mano baigiamojo darbo vadovės, Audronės Glosienės, pastangų dėka, man pavyko išvykti į savo pirmąją stažuotę į Prahą, kur pirmą kartą pamačiau, kas yra skaitmeninimas. Jau vėliau lankydamasi Čekijos nacionalinėje bibliotekoje, kiekvieną kartą stebėjausi, kiek daug sugebėta pasiekti skaitmeninimo srityje ir kaip smagiai dirba bibliotekos ir partnerių - AiP Beroun Ltd. - darbuotojų komanda. Tai tikrai savo darbą mylintys žmonės, kuriems smagu dirbti kartu, nes jie jau seniai yra ne tik komandos nariai, bet ir draugai.

Nuo mano pirmosios stažuotės laikų teko ne kartą bendrauti su Adolfu konferencijose, dirbti bendruose projektuose. Faktiškai, jis vienas iš svarbių mokytojų mano profesiniame kelyje.

Adolfas Knollis - tarptautinio lygio skaitmeninimo ekspertas, daug pasiekęs savo srityje. Jis inicijavo ir dalyvauja daugybėje skaitmeninimo projektų, dirba ekspertinį darbą UNESCO Pasaulio atminties programos Techniniame komitete, Europos Komisijos Skaitmeninių bibliotekų aukšto lygio eksperų grupėje. Iš pirmo žvilgsnio, ramaus būdo ir šalto proto žmogus, tačiau susipažinus artimiau - aistringai atsidavęs savo darbui, subtilaus humoro jausmo, niekada neatsisakantis padėti, laisvai kalbantis net šešiomis kalbomis (kas, pamenu, bendradarbiaujant Europiniame TEL-ME-MOR projekte padėjo gauti daugiau atsakymų į mūsų išplatintą anketą iš apstulbusių įvairių šalių bibliotekų vadovų, gavusių priminimo laiškus savo gimtąja kalba).


Adolfas noriai bendradarbiauja su Komunikacijos fakultetu - 2004 m. ir 2009 m. skaitė paskaitas apie skaitmeninimą ir mūsų praktikams, ir studentams. Norėdama supažindinti su šiuo talentingu ir įdomiu žmogumi mūsų tinklaraščio skaitytojus, paprašiau Adolfo atsakyti į mano pateiktus klausimus. Kaip visada, jo atsakymai yra apgalvoti ir santūrūs, bet kartu - tikri (be nereikalingų pagražinimų ar ambicingų pasisakymų, neturinčių nieko bendro su realybe) ir nuoširdūs.


Kiek žinau, baigėte filologijos bakalauro studijas. Kodėl nusprendėte studijuoti bibliotekininkystę ir informaciją magistro pakopoje?

Ne visai taip: aš turiu romanų filologijos (rumunų ir prancūzų kalbų) magistro laipsnį ir antros pakopos bibliotekininkystės ir informacijos mokslų studijų diplomą. Manau, kad tai, jog pradėjau dirbti nacionalinėje bibliotekoje prieš trisdešimt metų, buvo tiesiog likimas. Taip atsitiko todėl, kad neturėjau kitų galimybių įsidarbinti, kai baigiau studijas.

Kaip pradėjote dirbti Čekijos nacionalinėje bibliotekoje? Kaip (ir kodėl) įsitraukėte į skaitmeninimo iniciatyvas?

1979 m. pradėjau dirbti Katalogavimo skyriuje, bet labai greitai buvau perkeltas į Užsienio literatūros komplektavimo skyrių, kur dirbau iki 1989 m. (nuo 1985 m. skyriaus vadovo pareigose). Maždaug nuo 1986 m. lygiagrečiai su savo tiesioginiu darbu dalyvavau bibliotekos automatizavimo programoje, kuri leido pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Po kelių mėnesių darbo bibliotekos mokslinio sekretoriaus pareigose, 1989 m. pabaigoje, buvau paskirtas bibliotekos vykdančiuoju direktoriumi. Tam turėjo įtakos mano ankstesnis darbas bibliotekos automatizavimo srityje. 1992 m. į biblioteką kreipėsi UNESCO dėl bendradarbiavimo Pasaulio atminties programoje, skaitmeninimo srityje. Tai buvo pradžia. Mes sėkmingai pradėjome bendradarbiauti su tuo metu besikuriančia Čekijos programinės įrangos kompanija (šiandien – AiP Beroun, Ltd.). Ir bibliotekoje, ir kompanijoje buvo (ir iki šiol yra!) žmonių, kuriems rūpėjo pažanga dokumentinio paveldo skaitmeninės prieigos srityje. Tai buvo esminė mūsų sėkmės prielaida. Tuo metu bibliotekoje aš buvau atsakingas už šią [skaitmeninimo – vertėjos pastaba] veiklą.

Čekijos nacionalinė biblioteka yra gerai žinoma ir gerbiama už skaitmeninimo pasiekimus, pripažintus UNESCO, kuri bibliotekai suteikė prestižinį Jikji apdovanojimą. Kas, jūsų nuomone, yra tas unikalus sprendimas ar požiūris, kurį pavyko suformuoti jums ir jūsų komandai, kad visi šie pasiekimai taptų realybe?

Tai buvo technologinės ir žmogiškosios prielaidos. Pirmiausia, mes visada buvome gera bibliotekininkų ir kompanijos programinės įrangos kūrėjų komanda. Faktiškai, tai ir buvo sėkmės prielaida. Mes visą laiką buvome pragmatiški ir savo tikslus siejome su skaitmenintų išteklių kūrimu ir prieiga. Tai leido mums būti visų naujų sprendimų įgyvendinimo priešakyje palyginti su kitomis institucijomis pasaulyje. Mums pavyko įtikinti Kultūros ministeriją pradėti paramos skaitmeninimui programas ir suteikti kitoms institucijoms galimybę dalintis su mumis duomenimis. Nesileisdamas į smulkmenas pasakysiu, kad mums pavyko labai greitai sukaupti skaitmeninės prieigos technologijų ir metodų (pradedant nuo SGML skaitmenintų dokumentų struktūravimo 1996 m. ir baigiant dabartiniais skaitmeninių bibliotekų sprendimais), kurie tik po kurio laiko tapo bibliotekinės bendruomenės diskusijų objektu, patirtį.

Dirbate Nacionalinėje bibliotekoje jau daug metų. Kuo jums asmeniškai patrauklus šis darbas?

Kaip minėjau, pradėjau dirbti tam, kad galėčiau užsidirbti pragyvenimui, bet vėliau man pasisekė rasti kelias perspektyvias sritis, kurias vertėjo plėtoti, o darbo rezultatai buvo naudingi. Tikriausia, reikšmingiausia darbo sritis mano gyvenime yra dokumentinio paveldo skaitmeninimas. Šiandien čia [bibliotekoje – vertėjos pastaba] yra daug kitų aktyviai įsitraukusių į šį darbą žmonių, ir aš labai džiaugiuosi, kad tokių atsirado. Taip pat manau, kad tai buvo didžiulė laimė rasti draugų, kurie norėjo pasiekti panašių tikslų ir visada jais domėjosi. Mus traukė į priekį vis nauji tikslai, ir tai suteikė mums jėgų rasti būdų pasiekti bent kelis iš jų. Mums teko išgyventi ir sunkius laikus; niekada nereikia nuvertinti jų pasikartojimo galimybės, ypač šiandien.

Ką palinkėtumėte mūsų bibliotekininkystės ir informacijos studentams, kurie dabar rengiasi pradėti profesinę karjerą?

Manau, kad visada svarbu turėti konkrečius ir išmatuojamus bibliotekos darbo optimizavimo tikslus. Linkiu jiems surasti darbo sritis, nuvesiančias juos per sėkmes ir nesekmes prie akivaizdžių rezultatų, kurie ir yra asmeninio pasitenkinimo prielaida. Taip pat linkiu jiems susirasti savo asmeninę laimę, nes tai yra svarbiau už bet kuriuos profesinius pasiekimus.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą