2011-03-30

Nuobodžiausių bibliotekinių darbų automatizavimas

Majamio universiteto Praturtintos realybės tyrimo grupės specialistai, matyt, labai išgyvena dėl bibliotekininkų rutininių darbų. Jie sukūrė unikalią programinę įrangą, kuri leidžia palengvinti vieną iš nuobodžiausių darbų - knygų tvarkymą lentynose. Programėlė veikia mobiliuose prietaisuose, kuriuose įdiegta Android operacinė sistema. Naudojantis prietaiso vaizdo kamera programa identifikuoja knygų duomenis nugarėlėse ir nustato, ar knyga padėta vietoje. Mokslininkai net sukūrė specialų demonstracinį filmuką.



Programinė įranga taip pat gali generuoti ataskaitas apie tai, kokios knygos yra bibliotekų lentynose. Kol kas viena iš neišspręstų problemų - plonos vaikiškos knygelės, kurias sudėtinga registruoti.

Išradimą planuojama pristatyti šių metų Amerikos kolegijų ir mokslinių bibliotekų asociacijos konferencijoje.

Automatizavimas daro stebuklus - greit bibliotekininkams liks tik kūrybiški darbai!

Parengta pagal:

WATTERS, Andrew. Awesome augmented reality app could save librarians hours. ReadWriteWeb [interaktyvus]. 27 March 2011 [žiūrėta 2011 m. kovo 30 d.]. Prieiga per internetą: http://www.readwriteweb.com/archives/awesome_augmented_reality_app_could_save_librarian.php

2011-03-28

Finansinis raštingumas bibliotekose, arba pinigų savaitė 2011

Amerikos bibliotekų asociacija ir Federalinio rezervo bankas Čikagoje suvienijo jėgas ugdant piliečių finansinį raštingumą. Nuo šių metų JAV bibliotekos bendradarbiaus su banku rengiant nemokamus mokymus apie finansų valdymą ir balandžio pradžioje pažymėdami Sumaniųjų pinigų savaitę (Money Smart Week). Sumaniųjų pinigų iniciatyva vyksta jau dešimtmetį ir bibliotekos joje ne kartą dalyvavo, tačiau nuo 2011 m. šis bendradarbiavimas bus sistemingesnis ir kryptingesnis. Specialiai bibliotekoms sukurta pinigų savaitės svetainė, kurioje galima rasti iniciatyvos logotipus, renginių kalendorių, mokomąją medžiagą. Iš tiesų, ekonominės krizės laikais ir, apskritai, kai piliečiams teikiamas labai platus finansinių paslaugų spektras geriau orientuotis asmeninių finansų valdymo srityje tikrai nepakenks.

Ši iniciatyva taip pat įdomus partnerystės atvejis, kuris iliustruoja, kad bibliotekos gali bendradarbiauti ir su finansų institucijomis :).

Parengta pagal:

Money Smart Week @ Your Library [interaktyvus]. 2011 [ žiūrėta 2011 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.chicagofed.org/webpages/education/msw/ala/index.cfm

2011-03-25

Bibliotekų evoliucija - negiminingos jungtys ir supanašėjimo tendencija

Greičiausiai nenustebinsiu prisipažinusi, kad straipsnis gimė iš perskaitytos minties. Daugiau intrigos sukelsiu, pasakiusi, kad tą mintį auginu nuo 1995 metų, kai žurnale „Tarp knygų“ perskaičiau iš rusų kalbos išverstą Georgijaus Fonotovo straipsnį „Ką pataria taupieji“. Jis trumpas, sudėtas iš 8 patarimų ir parašytas paprastai (gal net per daug), bet – tai vienas iš nedaugelio profesinių tekstų, kurie, man rodos, galėtų būti mums kaip mantra. Pagal įtaigą ir paprastumą šis testas - labai arti Ranganatano penkių bibliotekininkystės dėsnių (žr.čia).


Mano požiūriu, autorius išdėsto pagrindines taupios bibliotekų veiklos tiesas, prie kurių nuolat grįžti turėtų kiekviena biblioteka, ypač kai krizė nukanda ir taip ribotą viešąjį finansavimą. Šiam straipsniui man pradėti pakaks pacituoti tris:

Pirmasisnesteigti bibliotekos ten, kur to niekas neprašo.
Antrasisnekurk dar vienos bibliotekos, jei esanti gali atlikti tas pačias funkcijas.
Trečiasisvienykitės ne tik su lygiaisiais [1].

Tikiuosi paskatinau visus nupūsti dulkes nuo archyvinio 2005 metų „Tarp knygų“ komplekto (beje, laukiu nesulaukiu, kada gi turėsime elektroninę savo profesinio žurnalo versiją, o tai esame kaip „batsiuviai be batų“), todėl galiu pereiti prie šių laikų ir pristatyti kelis šių taisyklių įgyvendinimo pavyzdžius.

Härnösando mieste (Švedija) veikianti SAMbiblioteket – yra 3 savininkų ir 3 įstaigų jungtinė iniciatyva, kurioje dalyvauja universitetas, grafystė, savivaldybė (municipalitetas) bei jų įsteigtos bibliotekos . Biblioteka buvo atidaryta 2000 ir tais pačiais metais gavo Švedijos metų bibliotekos apdovanojimą. Bibliotekoje iš viso dirba 150 darbuotojų Dalyvauja dviejuose bibliotekų tinkluose – jungiančiame universitetus ir viešųjų bibliotekų
Poreikis modernizuoti visas tris bibliotekas buvo viena iš paskatų tokiam modeliui. Kitos priežastys – biblioteka veikia mažo miesto centre centre, toks kelias labiausiai atitinka mokymosi visą gyvenimą poreikius bei skatina universiteto ir vietos gyventojų tarpusavio ryšius.

Skeptikai mėgstantys "žudyti idėjas" ir nerimaujantieji dėl iš po kojų slystančio ramaus gyvenimo iš karto nukirs ”Tai neįmanoma! Tačiau SAMbiblioteket jungtinės bibliotekos modelis Härnösande realiai veikia! Reikia būti ir realistais, nekalbame apie idealą, pirmiausia, niekas neatsiranda be pastangų, be to šis modelis laužo įprastas tvarkas ir individualizmo tradicijas. Tarp iššūkių taip dirbant, pirmiausia, reikia nusiteikti iš anksto, kad bendradarbiavimui reiks daugiau laiko, jungtinio kompiuterių tinklo valdymas ir organizacinė struktūra taps sudėtingesniais, reikia įvertinti ir jungtinės bibliotekos veiklos kainą ir nelygų vieningumą, sprendžiant kai kuriuos klausimus. Tačiau bendradarbiavimo pagrindas – aiški sutartis, noras ir siekiat nuolat palaikyti ryšius ir ugdyti gebėjimus. Tai palaiko valdymo struktūros, tokios kaip bendra patarėjų taryba (jungianti visų bibliotekos savinininkų atstovus), bibliotekos taryba (vidinė įstataigos struktūra), visuotinis susirinkimas, bendros darbo grupės ir paslaugų mainai. Tai yra viena biblioteka, kai kalbame apie viešas erdves, darbo laiką, knygų fondą, viešos prieigos kompiuterius ir duomenų bazes, bibliotekos katalogą ir paslaugas visuomenei, bet 3 bibliotekos finansavimo, dokumentų įsigijimo, administravimo ir personalo požiūriu bei tam tikroms tikslinėms grupėms. Dar reikia pridėti tam tikras jungtines veiklas medijų fondo, kompetencijų ir personalo mokymo, bendradarbiavimo ir tinklų formavimo, duomenų bazių ir tinklo paslaugų kūrime, paslaugų organizavimo procesuose [2].

Almedalsbiblioteket – Gotlando (Švedija) universiteto ir viešoji biblioteka yra antrasis jungtinės veiklos pavyzdys. Ji pradėjo veiklą 2001 metais su aiškia nuoseklios integracijos nuostata, nors abi organizacijos yra gana skirtingos. Viešoji biblioteka aptarnauja daugiau kaip 20 tūkstančių Visbio gyventojų, bet kartu yra ir Gotlando salos (grafystės), kurioje gyvena 57 tūkstančiai žmonių, pagrindinė biblioteka. Gotlando universiteto biblioteka skirta 2000 studentų, iš kurių pusė – nuotoliniu būdu studijuoja įvairiose studijų programos - nuo humanitarinių iki technikos ir gamtos mokslų.

Valdymo modelis nuo aptartosios Härnösando Sambiblioteket skiriasi tik tuo, kad ji turi vieną vadovą ir nuo pat pradžių sukūrė integruotas darbo grupes. Svarbiausia bibliotekos veiklos nuostata – ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi abiems pusėms.
Bibliotekos lankstuke teigiama, kad universiteto ir viešosios bibliotekininkų kompetencijų junginys sukuria raštingumo „laiptus“, ugdant per visą gyvenimą informacinius gebėjimus – naudojimosi biblioteka ir skaitymo įgūdžius vaikystėje, o studijuojant - informacinį raštingumą. Svarbiausia paskatinti žmonių smalsumą užduoti (iškelti) klausimus, mąstyti kritiškai ir ieškoti atsakymų, todėl net ir informacinių bibliotekos paslaugų tikslas – ne pateikti gatavą atsakymą vartotojui, o kartu su juo rasti tą atsakymą, t.y. suteikti reikalingų žinių savarankiškai paieškai.

Jungtinės bibliotekos modelis leido praplėsti ir paslaugų pasiūlą, ir pagerinti kai kurių paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, vaikų bibliotekininkai skaito paskaitas apie vaikų literatūrą, skaitymą universiteto pedagogikos studentams, parengė grožinės literatūros skaitymo kursus, skatinančius diskusijas apie gyvenimą ir krizių įveikimą. Studentai ir dėstytojai – dalyvauja edukacinėse programose vaikams, pavyzdžiui, padedančiose pažinti žmogaus kaulų sandarą, skatinančias meninę raišką ir padedančiose išmokti animacijos. Rytiniai susitikimai su mokslininkais ir krašto istorijos paskaitų ciklai, studentų rengiamos parodos tapo įprasta bibliotekos veikla [3].

Šiuos du atvejus, pristatytus prieš kelerius metus Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) vykusioje tarptautinėje konferencijoje skirtoje jungtinių bibliotekų veiklos klausimams, sieja dar vienas ryšys. Abi bibliotekos yra Šiaurės ir Baltijos šalių jungtinių bibliotekų tinklo Combilib nares. Tinko dalyvės – jungtinės Norvegijos, Švedijos, Latvijos ir Suomijos bibliotekos nuo 2005 metų susitikinėja kasmet. Jungtinių bibliotekų tyrimai, organizaciniai ir valdymo klausimai ir personalo kompetencijų plėtra yra trys pagrindiniai šio tinklo narių interesai [4]. Besidomintieji panašiais bibliotekų veiklos modeliais turėtų atkreipti dėmesį į kvietimą teikti pranešimus 2011 m. lapkričio 3-4 dienomis Adelaidėje (Australijoje) organizuojamai 2-ajai jungtinių bibliotekų konferencijai „Jungtis ir supanašėjimas“ (Connection and Convergence). Konferencijos temą diktuoja aiški įvairesnių jungčių tarp bibliotekų radimosi tendencija, akademinės, mokyklų ir specialiosios bibliotekos ne tik šliejasi viena prie kitos, bet ir ieško jungtinės veiklos galimybių su kitomis kultūros įstaigomis ir informacinėmis tarnybomis.

Lietuvoje turime sėkmingai veikiančius viešųjų bibliotekų filialų ir mokyklų bibliotekų junginius kaimuose, todėl labai kviečiu pasidalinti savo patirtimi šiame tinklaraštyje - ir gerąja, ir blogąja. Nes tik taip galime pasimokyti ir atrasti naujų sprendimų. Norėtųsi ir padiskutuoti apie tai, ar galimos kitos jungtys Lietuvoje, pavyzdžiui, tarp universitetų ar aukštųjų mokyklų ir viešųjų bibliotekų, o gal net valstybinės reikšmės ir aukštųjų mokyklų? Aiškius skirtumus tarp akademinių ir viešųjų bibliotekų tipų trina sparčiai besiplečianti elektroninės informacijos įvairovė, nuotolinės prieigos galimybės, ypač prie mokslo šaltinių, bet taip pat ir visuomenės gyvenimo būdo ir poreikių kaita.
Italų mokslininkas Džiuzepė Vittelo savo straipsnyje apie atviros prieigos revoliusiją tiesmukiškai teigia, kad bibliotekos nesuprantančios aplinkos pokyčių praras galią savo institucijose ir ilgainiui atsidurs žinių srautų periferijoje... Manu, kad šiandien bibliotekos turi tik vieną kelią - eiti prieš srovę, pasirinkus teisingą kryptį.

Literatūra:

1. Fonotovas, Georgijus. Ką pataria taupieji. Tarp knygų, 1995, Nr. 5. P. 5-6.
2. Jingborg, Gunilla. Sambiblioteket - The Combined Library of Härnösand. Presentation at Joint Use Libraries - an international conference in Manchester, 19th-21st June 2007. Prieiga per internetą: http://www.combilib.net/IntlConf.html [Žiūrėta 2011-03-25]
3. Hagberg, Leif. Almedalsbiblioteket - Gotland University and Public Library. Presentation at Joint Use Libraries - an international conference in Manchester, 19th-21st June 2007. Prieiga per internetą: http://www.combilib.net/IntlConf.html [Žiūrėta 2011-03-25]
4. Svensson, Christina. The Combilib Library Network. Presentation at Joint Use Libraries - an international conference in Manchester, 19th-21st June 2007. Prieiga per internetą: http://www.combilib.net/IntlConf.html [Žiūrėta 2011-03-25].
5. Vitiello, Giusepe. Seven Years after the Open Access Revolution: (Research) Libraries as Media and Management Centres / Bollettino AIB, 2009 Vol. 49 n. 2. p.171-180



Parengė Ramunė Petuchovaitė, 2011 m. kovo 25 d.

2011-03-23

Viskas skaitymui: virtualus skaitytojų klubų portalas

Jungtinėje Karalystėje, kur pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie grėsmingus vaikų skaitymo pokyčius (pvz., vaikai pasirenka paprastesnes, amžių neatitinkančias knygas), imamasi įvairių priemonių siekiant skatinti skaitymą.

Viena iš tokių priemonių svetainė Reading Groups for Everyone (Skaitytojų grupės kiekvienam), kurią sukūrė nepelno organizacija Skaitymo Agentūra (angl. The Reading Agency). Svetainė skirta bibliotekininkams ir skaitytojams. Joje siekiama pateikti išsamią informaciją apie įvairias skaitytojų grupes ir klubus, kuruojamus šalies bibliotekose, kad vartotojai galėtų lengvai rasti jiems artimiausią ir patraukliausią grupę. Be to, bibliotekininkai svetainėje ras nemažai patarimų, kaip sukurti ir kuruoti skaitytojų klubus. Bibliotekininkai gali prisijungti prie svetainės ir įvesti visą reikiamą informaciją, todėl tinklalapį paprastą pildyti. Nors dabar naujai sukurtoje svetainėje skaitytojų grupes užregistravo vos 19 bibliotekų, planuojama, kad 2013 m. skaitytojų klubų skaičius padidės iki 20000.

Skaitymo agentūra taipogi neseniai (2011 m. kovą) paskelbė tyrimą apie tai, kaip bibliotekos naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, populiarindamos skaitymą. Tyrimo ataskaitoje taip pat kalbama ir apie bibliotekų poreikius norint efektyviai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Smalsuoliai gali pasiskaityti visą ataskaitos Bibliotekos ir skaitmena: skaitmeninių medijų naudojimo bibliotekose formuojant skaitytojų grupes tyrimas (anglų k.).

Parengta pagal:

New steps towards libraries' digital future. Booktrade.info [interaktyvus]. 23 March 2011 [2011 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.booktrade.info/index.php/showarticle/32687

Reading groups for everyone [interaktyvus]. 2011 [2011 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.readinggroups.org/

2011-03-22

Terapijos šuns programa studentams – teisės bibliotekoje

„Blacko teisės žodynas? Išduotas
Įvadas į teisinį samprotavimą? Išduotas
Mažas, mielas šuo? Išduotas“


Tokiais žodžiais pradedamas straipsnis The New York Times apie naują Jeilio (JAV) teisės mokyklos bibliotekos programą. Bibliotekoje studentai tarp milijono panaudai skirtų knygų ras ir terapijos šunį vardu Montis.

Tai bandomoji programa skirta studentų streso terapijai – kiekvienas iš ansto užsirašęs galės pasiskolinti Montį pusvalandžiui. Po trijų dienų bandomojo laikotarpio biblioteka surinks programos dalyvių atsiliepimus ir nuomones tam, kad nuspręstų, ar ši programa bus tęsiama, ypač daug streso studentams keliančios egzaminių sesijos metu.

Straipsnyje cituojamas bibliotekininko Blairo Kauffmano pasisakymas - pakanka dokumentuotų įrodymų, jog terapija šunimis padeda žmogui pasijausti laimingesniu, ramesniu ir gerina bendrą emocinę būseną.

Parengta pagal Timothy Williams. For Law Students with Everything, Dog Therapy for Stress. The New York Times. March 21, 2011 [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.nytimes.com/2011/03/22/education/22dog.html?_r=1&scp=1&sq=yale+dogs&st=cse

Kam įdomu apie gyvūnų terapiją daugiau galite pasiskaityti Medicina visiems portale.

2011-03-21

Vyšnaitės Taivano universiteto medicinos bibliotekoje

Dar vienas pavyzdys, kaip bibliotekos stengiasi pritaikyti savo erdves prie skaitytojų poreikių. Nacionalinė Taivano universiteto medicinos biblioteka aptarnauja studentus, mokslininkus, gydytojus ir slaugytojus bei kitus interesantus. Ilgą laiką bibliotekoje erdvės buvo organizuotos gana tradiciškai, tačiau permainos prasidėjo apklausius skaitytojus. Pasirodė, kad daugelis nenorėjo ateiti ir ilgesniam laikui likti bibliotekoje, nes jos erdvės atrodė šaltos, o santykis su skaitytoju - formalus. Tuomet bibliotekos vadovybė ir darbuotojai pasiryžo permainoms. Pasikonsultavę tarpusavy ir su profesionaliu architektu jie nusprendė sukurti "Naują skaitymo rojų", arba atpalaiduojančią, jaukią ir maloniai nuteikiančią erdvę bibliotekos skaitytojams.


Taivano nacionalinės medicinos universiteto bibliotekos nuotrauka, šaltinis: http://ntuml.mc.ntu.edu.tw/english/nrp.htm

Pertvarkos įvyko investavus 40000 JAV dolerių, įvykdžius visus pasikeitimus per keletą mėnesių. Įdomu tai, kad kuriant atpalaiduojančią atmosferą buvo panaudoti japoniško sodo kūrimo elementai. Bibliotekos skaitymo rojaus zonoje atsirado vyšnaitės, supynės, sodo baldai ir jaukūs kampeliai.


Taivano nacionalinės medicinos universiteto bibliotekos nuotrauka, šaltinis: http://ntuml.mc.ntu.edu.tw/english/nrp.htm

Bibliotekos erdvių pertvarkos atvejis detaliai aprašytas šiame straipsnyje, pagal kurį ir parengta ši žinutė:

KAO, Peng; CHEN, Kuan-nien. A park in the library: the "New Reading Paradise" in the National Taiwan University Library. New Library World [interaktyvus]. 2011, vol. 112, no. 1/2 p. 76-85. Prieiga per Emerald Publishing.

2011-03-20

Geriausi Amerikos bibliotekų pastatai ir interjerai

Amerikos bibliotekų žurnalas, kurį leidžia Amerikos bibliotekų asociacija, paskelbė geriausių Amerikos naujų ar renovuotų bibliotekų pastatų ir interneto apžvalgas. Bibliotekos erdvių organizavimas, anot apžvalgininkų, svarbus tiek pat kaip ir bibliotekų paslaugos. Apžvalga suskirstyta pagal šiuos kriterijus:

Pagerėjęs funkcionalumas - tai bibliotekų pastatų ir interjero sprendimai, kurie leidžia geriau pritaikyti bibliotekų erdves paslaugoms teikti.

Statybinės medžiagos - medžiagų pasirinkimas siekiant pagerinti pastatų funkcionalumą arba estetiškumą.

Ekologiška statyba - statybos sprendimų, ekologiškos medžiagos, kurios leidžia taupyti energiją ir išteklius aptarnaujant pastatą.

Navigacija ir spalvos - tai ženklų, padedančių vartotojui surasti savo kelią bibliotekoje sistema bei patrauklių erdvių sukūrimas panaudojant įvairių spalvų energetiką.

Kriterijų yra ir daugiau, bet pagal čia išvardytus jau galima pažiūrėti konkrečių pavyzdžių nuotraukas. Kiti kriterijai, kurie siejasi su vaikų ir paauglių erdvių organizavimu, dizaino elementais, bendruomenės erdvėmis ir kt., bus papildyti konkrečių projektų pavyzdžiais kiek vėliau. Stebėkite atnaujinimus!

Parengta pagal:

LANGRAF, Greg. Library design showcase 2011. American libraries magazine [interaktyvus]. 18 March [2011 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/librarydesign11

2011-03-17

Ar pietums norėtumėte knygos? Idėjos šventei bibliotekoje

Dažnai knygos netiesiogiai gretinamos su maistu kalbant apie tai, kad jos maitina mūsų protą ir dvasią. Kodėl gi nesuartinus maisto ir knygų dar daugiau? Kasmet įvairiose pasaulio šalyse organizuojamas valgomų knygų festivalis Books2eat, kuriame dalyviai gali atskleisti savo kūrybiškumą pagamindami skanią knygą ir pasmaguriauti suvalgydami šiuos meno kūrinius :). Svarbu, kad visas maistas primintų knygą. Šis festivalis rengiamas paminint garsųjį prancūzų gastronomą Jean-Anthelme Brillat-Savarin (1755-1826), kurio knyga Skonio fiziologija laikoma savotišku himnu maistui ir gastronomijos biblija.

Bibliotekos irgi nepraleidžia progos surengti tokią žaismingą ir, svarbiausia, skanią šventę. Pavyzdžiui, Winnipego viešoji biblioteka organizuoja nuostabią šventę, kurioje bibliotekų skaitytojai, knygų mylėtojai, kulinarai gali pristatyti savo kūrinius ir laimėti prizą. Beje, šiais metais valgomų knygų šventę planuoja surengti ir mūsų kolegos-bibliotekininkai Latvijoje.

Daugiau apie šventę skaitykite svetainėje Books2eat. Geras būdas mėgautis skaitymu, ar ne?

2011-03-16

Ar mes pasirengę? (Ne)konferencijos Rock&roll bibliotekininkas 2010 plenarinė kalba

Mieli tinklaraščio skaitytojai, džiaugiamės turėdami galimybę prisiminti praeitų metų gruodį vykusią (ne)konferenciją Rock&roll bibliotekininkas 2010: bibliotekininkystės idėjų forumas! ir paskelbti plenarinės kalbos vaizdo įrašą. (Ne)konferencijoje plenarinę kalbą provokuojančiu pavadinimu "Ar mes pasirengę?" skaitė dr. Kęstutis Juškevičius, projekto "Bibliotekos pažangai" vadovas. Šiame pranešime labai daug visiems mums aktualių klausimų apie bibliotekų ateitį, informacijos ir komunikacijos technologijų plėtrą ir įtaką bibliotekų veiklai, bibliotekininko ateities vaidmenis. Kuo mes virsime ateityje - galbūt, paties pranešėjo žodžiais, "skaitmeninio gyvenimo stilistais"?

Ar mes pasirengę? Kęstučio Juškevičiaus kalba from rock&roll bibliotekininkas on Vimeo.


Kviečiame pažiūrėti ir pasiklausyti visus tinklaraščio skaitytojus!

Už kalbos filmavimą ir įrašo montavimą dėkojame mūsų nenuilstantiems savanoriams Vincui Grigui ir Edvaldui Baltrūnui :).

2011-03-15

Ar bibliotekų valdymo funkcijų perdavimas į privačių kompanijų rankas pagerintų jų veiklos efektyvumą? Apklausos rezultatai

Visą savaitę bandėme atsakyti į provokuojantį klausimą apie bibliotekų valdymo perleidimą privačioms kompanijoms. Apklausoje dalyvavo 37 tinklaraščio skaitytojai. Nuoširdžiai jums dėkojame už tai, kad pareiškėte savo nuomonę.

Apklausos dalyvių nuomonės pasiskirstė taip: 22 dalyviai pareiškė, kad valdymo funkcijų perdavimas į privačių kompanijų rankas pagerintų jų veiklos efektyvumą, tuo tarpu 15 dalyvių mano, kad tai negarantuoja efektyvumo pagerėjimo.

Apžvelgiant šį klausimą nagrinėjančią literatūrą, paaiškėjo, kad atsakymą į iškeltą klausimą rasti gana sudėtinga, tyrimų nedaug, bet gausu straipsnių, kurie tiesiog išreiškia autorių subjektyvų požiūrį ir emocijas. Iš karto pažymėsime, kad kalba eis apie viešąsias bibliotekas, nes būtent šių bibliotekų paslaugos šiandien perkamos dažniausia.

Bet pirmiausia pakalbėkime apie tai, kodėl kilo bibliotekų valdymo funkcijų pirkimo idėja. Ji siejasi su nauja viešojo sektoriaus valdymo, arba viešojo administravimo, kryptimi, kuri taip ir vadinasi „naujasis viešasis valdymas“ (angl. New Public Management – NPM). Ši kryptis atsirado ir plėtojosi 1980-90-aisiais metais ir apėmė verslo valdymo praktikų ir metodų adaptavimą viešajame sektoriuje, o taip pat paslaugų pirkimą iš privačių kompanijų. Naujojo viešojo valdymo koncepcija leido pripažinti, kad norint efektyviai atlikti savo funkcijas viešojo sektoriaus organizacijoms būtini profesionalūs vadybininkai, svarbu aiškiai formuluoti tikslus, išmatuojamus rezultatus, sutelkti dėmesį į veiklos rezultatus ir t. t. (Encyclopedia of public administration and public policies, 2003).

Naujojo viešojo valdymo filosofija turėjo įtakos ir bibliotekoms – tai pasireiškė dėmesiu bibliotekos valdymo aspektams, veiklos ir paslaugų vertinimui, atskirų paslaugų pirkimo praktika iš privačių kompanijų. Bibliotekų valdymo funkcijų perleidimo atvejai žinomi pakankamai anksti. Amerikos bibliotekų asociacija, susidomėjusi atskirų paslaugų, tame tarpe ir valdymo, pirkimu iš verslo įmonių užsakė tyrimą Paslaugų pirkimo ir privatizavimo poveikis bibliotekų paslaugoms ir valdymui, kuris buvo atliktas 2000 m. Bibliotekų valdymo paslaugų perleidimas verslo organizacijos buvo nagrinėtas dviejų atvejų – kosminių tyrimų agentūros NASA bibliotekų bei Riversaido apskrities viešųjų bibliotekų sistemos – pagrindu. Tyrime padaryta išvada, kad bibliotekos atskirų funkcijų perleidimas (t.y. įvairių paslaugų – pvz., katalogavimo, valdymo ir kt. pirkimas) savaime neturi jokio neigiamo poveikio šių institucijų veiklai. Kaip tik atvirkščiai, tyrinėtojai manė, kad, jeigu funkcijų perleidimas suplanuotas ir įgyvendintas tinkamai, poveikis bibliotekos veiklai ir paslaugoms – teigiamas.

Tačiau šiandien Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) laikosi priešingos nuostatos ir savo dokumentuose teigia, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamos bibliotekos turi būti tiesiogiai atskaitingos savo aptarnaujamoms bendruomenėms. Atvirai pareiškiama, kad ALA prieštarauja bibliotekų veiklos strateginio planavimo ir valdymo funkcijų perleidimui privačiam sektoriui (ALA policy manual, 2011, žr. skirsnį 52.7).

Kokie gi prieštaravimai gali lemti tokią nuomonę? Mėginkime panagrinėti šiuolaikiškesnius šios problemos tyrimus. Vienas iš tokių retų empirinių tyrimų atliktas amerikiečių tyrinėtojo Roberto Wardo, kuris išanalizavo 7 JAV viešųjų bibliotekų valdymo funkcijų perleidimo atvejus. Mokslininkas įsigilino į bibliotekų valdymo paslaugų pirkimo iš privačių kompanijų priežastis ir kontekstą, sugretino šią informaciją su statistiniais bibliotekos veiklos duomenimis. Iš esmės, visos bibliotekos valdymo paslaugų pirkimo priežastis siejosi su trimis motyvais: savivaldos institucijų nepasitenkinimu bibliotekos veiklos rodikliais ir paslaugų kokybe, negebėjimu rasti kvalifikuotą bibliotekos valdymo personalą ir bibliotekos vadovų negebėjimu tinkamai atlikti valdymo funkcijų. Tyrimo rezultatai parodė, kad penkiais iš septynių atvejų iš valdymo veiklų perleidimo komercinėms kompanijoms negauta ekonominės naudos. Nors dvejose bibliotekose padidėjo paslaugų vartojimas, tačiau padidėjo ir jų biudžetai. Tik vienu iš nagrinėtų atvejų gauta labai apčiuopiama ekonominė nauda. Konteksto analizė šiame tyrime pateikia daug vertingos informacijos pamąstymams. Bendradarbiavimas tarp bibliotekų valdymo tarybų, savivaldos institucijų ir verslo įmonių nulėmė įvairių priežiūros mechanizmų sukūrimą, kartais bibliotekos personalo pasipriešinimą ir kitus veiksnius, kurie prisidėjo prie sprendimų sėkmės/nesekmės. Bet kuriuo atveju, samdant privačią kompaniją užsakovams reikėjo apsispręsti dėl bibliotekos strateginių veiklos prioritetų, reikalavimų bibliotekos valdytojui (Ward, 2007). Įdomu ir tai, kad kitoje studijoje, parengtoje svarstant Dartmuto bibliotekų valdymo paslaugų pirkimą bei apžvelgiant konkrečius atvejus ir įgytą kitų bibliotekų patirtį teigiama, kad valdymo funkcijų perleidimas privačiai kompanijai nebūtinai reiškia taupymą, be to, svarbu apsispręsti dėl esminių bibliotekos veiklos prioritetų, todėl planuojant ir įgyvendinant valdymo paslaugų pirkimą būtinas patyrusio bibliotekų vadybos specialisto dalyvavimas (Privatization/outsourcing report: Dartmouth public libraries, 2008).

Galiausiai, viename iš naujesnių tyrimų – 2009 m. daktaro disertacijoje – buvo išanalizuoti įvairūs dokumentai, kuriami samdant privačias kompanijas viešųjų bibliotekų valdymo funkcijoms atlikti. Analizė leido parodė, kad dažnai sutartyse labai miglotai apibrėžiami esminiai strateginiai dalykai apie bibliotekų vaidmenis ir veiklos kryptis (dažnai remiamasi gana abstrakčiomis aptarnaujamos bendruomenės atstovų rekomendacijomis ir norima, kad samdoma kompanija pati apibrėžtų bibliotekos vaidmenis ir strateginius prioritetus), kuo ir turėtų remtis pasamdytos kompanijos veikla. Dažnai trūksta ir išmatuojamų privačios kompanijos veiklos vertinimo rodiklių (Hill, 2009).

Taigi, ši apžvalga tikriausiai skatina pamąstyti apie tai, kad bibliotekos valdymo paslaugų pirkimas nėra panacėja, nors tendencija, kad tokios paslaugos perkamos liudija, kad esti objektyvių bibliotekų valdymo problemų. Šiuo atveju svarbus ir tas aspektas, kaip valdymo paslaugos perkamos ir ko iš to tikimąsi, nuo to priklauso ir rezultatai. Šioje nedidelėje apžvalgoje neaptarėme dar daugybės dalykų, kurie minimi tyrimuose. Smalsuoliams – daugiau informacijos literatūros sąraše.

Parengta pagal:

ALA policy manual [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/governance/policymanual/index.cfm

Encyclopedia of public administration and public policies. Edited by David Schultz. New York, 2003. 526 p.

HILL, H. Outsourcing the public library: a critical discourse analysis [interaktyvus]. May 2009 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: https://mospace.umsystem.edu/xmlui/bitstream/handle/10355/6126/research.pdf?sequence=3

MARTIN, R. et al. The impact of outsourcing and privatization on library services and management: a study for the American Library Association [interaktyvus]. June 2000 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/offices/oif/iftoolkits/outsourcing/outsourcing_doc.pdf

Privatization/outsourcing: Dartmouth public libraries [interaktyvus]. December 2008 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.inthepublicinterest.org/sites/default/files/Privatization_Dartmouth_Libraries.pdf

WARD, R. The outsourcing of public library management: an analysis of the application of new public management theories from the principal-agent perspective. Administration & Society [interaktyvus]. 2007, vol. 38, no. 6, p. 627-248. Prieiga per: SAGE Publications. DOI: 10.1177/0095399706293982

2011-03-13

Padėk tvarkyti skaitmenintą paveldą žaisdamas

Prieš kurį laiką jau rašėme apie interneto vartotojų įtraukimą į įvairius kultūros paveldo skaitmeninimo darbus ir Suomijos nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimą su kompanija Microtask (Plataus masto savanorystė - naujas bibliotekų projekto įgyvendinimo principas). Tai iniciatyva, kai rutininiai skaitmenintų dokumentų tvarkybos darbai, reikalaujantys daug rankų darbo paskirstomi interneto vartotojams-savanoriams. Tačiau kaip užtikrinti, kad vartotojai norėtų tą veiklą atlikti? Sukurti žaidimą! Taip ir padarė Microtask ir Suomijos nacionalinė biblioteka. Specialiai sukurtoje svetainėje Svetainėje Digitalkoot vartotojams pateikiami du linksmi žaidimai, kurie leidžia vartotojams įrašyti tuos senųjų skaitmenintų laikraščių žodžius, kurių neatpažino kompiuteris. Pavyzdžiui, viename iš žaidimų reikia statyti tiltus iš žodžių, tam kad linksmi gyvūnėliai galėtų nukakti į reikiamą pusę. Išbandyti žaidimus galima čia (trūkumas - suomių simboliai, kuriuos reikėtų pažinoti, net įdiegus kalbą į kompiuterį). Taip pat galima peržiūrėti žaidimų demonstracijos filmuką: Mole Bridge, Mole Hunt.

Paprasta, bet genialu! Ir vartotojams - pramoga, ir darbai padaryti :).

Informacinė visuomenė Lietuvoje: raida ir perspektyvos

Gyvename nepaprastai sparčios mokslinės bei technologinės pažangos amžiuje, kuriame informacija bei kas sekundę didėjantys jos kiekiai verčia kalbėti apie reikšmingus visuomenės pokyčius. Iš pradžių tik tarp sociologų naudota „informacinės visuomenės“ sąvoka, šiuo metu atrodo kelia susidomėjimą ir platesniam ratui Lietuvos žmonių. Kas yra informacinė visuomenė? Ar mūsų šalyje galima įžvelgti jos formavimąsi? Kokia yra tokios visuomenės ateitis?

Į šiuos bei kitus aktualius klausimus bus ketinama atsakyti balandžio 26-28 dienomis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos (VU KF SMD) rengiamoje respublikinėje mokslinėje konferencijoje „Informacinė visuomenė Lietuvoje: raida ir perspektyvos“. Konferencijoje dalyvaujantys pranešėjai bandys įvertinti informacinės visuomenės sklaidą tiek Lietuvos Respublikos institucijose bei įstaigose, tiek nevyriausybinėse ir verslo organizacijose. Bus keliamos ne tik teorinės, tačiau ir praktinės informatizacijos problemos, o remiantis lyginamosios analizės tyrimais bus siekiama atskleisti šio bei kitų veiksnių įtaką Lietuvos socialiniai aplinkai, dalyviai bandys įžvelgti ateities perspektyvas.

Aktyvūs studentai turintys interesų renginio temos atžvilgiu, kviečiami dalyvauti konferencijoje – susidomėjusieji turi užregistruoti savo pranešimų temas iki balandžio 8 d. adresu konferencija.kfsmd@gmail.com nurodant: vardą ir pavardę, pranešimo temą, mokslinį vadovą, aukštąją mokyklą bei studijų pakopą. Metodinius reikalavimus atitinkančias tekstines publikacijas atsiųsti privaloma iki balandžio 18 d. Pranešėjams dalyvavimo mokesčiai netaikomi. Pranešimui skiriama 10-15 minučių.

Konferencijoje dalyvauti gali ir laisvieji klausytojai, kuriais gali būti kiekvienas norintis. Viskas ko reikia – tai tik renginio dienomis atvykti į Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete esančią JR5 auditoriją. Dalyvavimas nemokamas.

Daugiau informacijos apie renginį bei metodinius nurodymus galite rasti SMD interneto puslapyje.

2011-03-11

Naujojoje bibliotekoje - dėmesys žaidimams

Didžiuliame Singapūro prekybos ir pramogų centre New Mall atidaryta nauja viešoji biblioteka. Tai pirmoji biblioteka Singapūre, kurioje yra atskira žaidimų zona. Bibliotekos steigėjai teigia, kad tokia zona skirta populiarinti edukacinius žaidimus. Taip demonstruojamas naujas požiūris į mokymąsi, kuris tampa vis labiau interaktyvesnis.

Naujoji biblioteka užima 1635 kvadratinių metrų ploto, vartotojai gali naudotis 150000 informacijos išteklių kolekcija. Bibliotekoje kaupiamos knygos, žurnalai, garso ir vaizdo įrašai. Viešoji biblioteka skirta tenkinti 125000 Šiaurės Rytų Singapūro regiono gyventojų poreikius.

Parengta pagal:

KAI SHI, Goh. New library is NEX place for gaming. The Straits Times [interaktyvus]. 11 March 2011 [žiūrėta 2011 m. kovo 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.straitstimes.com/BreakingNews/Singapore/Story/STIStory_644047.html

2011-03-09

Padėti kitiems: dar viena svajonių profesijos istorija

Dar viena įdomi istorija, kaip žmogaus, dirbusio verslo sektoriuje, kelias pasuko į biblioteką. Pam Rudkin, dirbanti Maumelle viešojoje bibliotekoje (JAV, Arkanzaso valstija), pasakoja, kaip nusprendė dirbti bibliotekoje. Vertingiausia Pam yra tai, kad bibliotekininko darbas skirtas padėti kitiems:

Daugelis žmonių nesuvokia, kad bibliotekininko profesijos paskirtis - padėti. Žmonės kažko ieško, ir jiems reikia pagalbos surandant medžiagą. Aišku, mes čia nedarome smegenų operacijų, tačiau visada malonu padėti.

Apie pagalbą ir santykius su kitais žmonėmis Pam turi paprastą, bet esminį įsitikinimą - elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. To moko ir savo sūnaus.

Įdomu tai, kad Pam nėra iš bibliotekininkų šeimos ir nepraleido visos vaikystės bibliotekoje. Bibliotekos vertės supratimas atėjo vėliau, kai ji susidūrė su tam tikrais gyvenimo iššūkiais:

Mano gyvenime buvo sudėtingų problemų laikotarpis ir man reikėjo rasti tam tikros medžiagos, kuri padėtų jas išspręsti. Vieną dieną aš atėjau [į biblioteką] kartu su vyriausiu sūnumi vėžimėlyje, atsisėdau ir paprasčiausiai pradėjau skaityti. Daugelis žmonių net nesuvokia, kokių turtų yra jų vietos bibliotekoje.

Pam turi ir kitų pomėgių - ji labai mėgsta muziką ir yra įvaldžiusi nemažai instrumentų: groja saksofonu, fortepijonu ir kitais instrumentais.

Bibliotekininkystės aistra prasidėjo, kai Pam Rudkin išbandė bibliotekininko asistento darbą Parkview aukštosios mokyklos bibliotekoje. Ji netruko įsimylėti bibliotekininkystę ir pradėjo magistro studijas Teksaso moterų universitete Dentone. Šiuo metu Pam vadovauja Maumelle viešajai bibliotekai.

Visą straipsnį, pagal kurį parengta ši žinutė, skaitykite:

FLEMING, Molly. Pam Rudkin: librarian finds dream career. Pulaski News [interaktyvus]. 3 March 2011 [žiūrėta 2011 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nlrtimes.com/articles/2011/03/03/profile/pro00001.txt

2011-03-07

Kas yra biblioteka šiandien...

Biblioteka, suvokta kaip gana monolitiška ir apibrėžta kultūros ir švietimo įstaiga, vėlyvojoje modernybėje įgauna daugiau veidų ir profilių (bendruomenės centras, vietinės žinijos vartai, informacijos centras, socialinės sanglaudos, piliečių teisių į informaciją, lygios prieigos prie informacijos garanta ir pan.), t.y. biblioteka labiau reflektuojama, turi daugiau pasirinkimų. Ji nebesuvokiama kaip homogeniška, vientisa, atliekanti vieną pagrindinę funkciją [...]. Knyga tėra viena iš laikmenų; knygų išdavimas tėra viena iš paslaugų[...]
Iš Audronės Glosienės knygos "Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis" (Vilnius, 2010, p.89).

Ar bibliotekų valdymo funkcijų perdavimas į privačių kompanijų rankas pagerintų jų veiklos efektyvumą? Nauja apklausa

Mieli tinklaraščio skaitytojai, siūlome jums naują provokuojančią apklausą apie šiandien labai diskutuojamą klausimą - bibliotekų valdymo funkcijų perleidimą privačioms kompanijoms. Ši idėja nėra nauja, bet apie ją ypatingai aktyviai kalbama ekonominės krizės laikais, kai pradėjo mažėti bibliotekų biudžetai. Šiai diskusijai įtakos turėjo ir tai, kad šiuolaikinėms bibliotekoms keliami nauji veiklos efektyvumo reikalavimai. Šiuolaikinė biblioteka turėtų teikti vartotojams modernias, jų poreikius atitinkančias paslaugas, racionaliai valdyti biudžetas, efektyviai organizuoti darbo procesus. Diskutuojama ir apie tai, kad toli gražu ne visoms bibliotekoms pavyksta šiuos tikslus įgyvendinti. JAV ir kitose šalyse savivaldos institucijos neretai priima sprendimą pasamdyti privačias kompanijas, kad jos efektyviai valdytų bibliotekas. Taigi susiformavo ir nauja bibliotekų valdymo paslaugų niša rinkoje.

Pavyzdžiui, šiandien perskaičiau straipsnį apie tai, kad JAV privati kompanija Library Systems & Services plečia savo veiklą ir ateina į Jungtinės Karalystės rinką. Kompanija siekia per artimiausius 5 metus valdyti 15% Jungtinės Karalystės viešųjų bibliotekų. Įdomus faktas yra tai, kad kompaniją įsteigė profesionalūs bibliotekininkai.

Taigi siūlome ir jums apsvarstyti šį klausimą. Privačių kompanijų atėjimas į bibliotekų sektorių ir bibliotekų valdymo paslaugų perleidimas - ar tai išsigelbėjimas, ar tai leis bibliotekoms dirbti efektyviau, o gal tai pačių bibliotekininkų sugalvota nauja verslumo forma, arba tiesiog verslas veržiasi į naujas sritis, bet abejotina ar verslo principai turi visuotiną pritaikymą socialinę misiją turinčiose bibliotekose?

Kaip visada apklausos pabaigoje pažadame apžvelgti diskusijas šia tema.

Parengta pagal:

DUTTA, Kunal. Ssshhh! The noisy US revolution coming to British libraries. The Independent [interaktyvus]. 7 March 2011 [žiūrėta 2011 m. kovo 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.independent.co.uk/arts-entertainment/books/news/ssshhh-the-noisy-us-revolution-coming-to-british-libraries-2234236.html

Library Systems & Services [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. kovo 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lssi.com/index.cfm

2011-03-06

Tyrimas apie vaikų asmens duomenų skelbimo elgesį internete

Naujausio tyrimo, atlikto 2010 m. Lietuvos vartotojų instituto, duomenimis Lietuvos vaikai ne itin suvokia grėsmes, iškylančias dėl asmens duomenų skelbimo internete. Šio tyrimo rezultatai turėtų būti įdomios mokyklų ir viešosioms bibliotekoms, aptarnaujančioms vaikus.

Tyrime dalyvavo 1863 moksleiviai (13-18 m.) iš įvairių Lietuvos mokyklų, tėvai ir mokytojai. Dauguma moksleivių aktyviai naudojasi internetu ir socialinio saityno paslaugomis. 77% apklaustųjų naudojasi Facebook, 65% - One.lt

Tyrimo metų paaiškėjo, kad daugelis apklaustųjų paskelbia nemažai savo asmens duomenų: 92% - pateikia savo vardą, pavardę, 87 % - elektroninio pašto adresą, 60% - telefono numerį, 58 % - mokyklos pavadinimą. Be to, moksleiviai dažnai skelbia informaciją (nuotraukas, filmukus, pranešimus) apie kitus asmenis, pavyzdžiui, savo draugus, negavus jų sutikimo.

Daugiau informacijos apie tyrimą galima rasti Lietuvos vartotojų instituto svetainėje: http://www.vartotojai.lt/index.php?id=771

2011-03-04

Literatūriniai greitų pasimatymų vakarėliai bibliotekose



Laikraštis „The New York Times“ paskelbė įdomų pranešimą apie kūrybiškas bibliotekų iniciatyvas, leidžiančias pritraukti naujus lankytojus ir tuo pačiu išplėsti jų suvokimą apie bibliotekos vaidmenį bei teikiamas paslaugas.
Antradienio vakaras. San Francisko viešoji biblioteka. Būrys 20-30-mečių laukia greitų pažinčių (pasimatymų) vakarėlio (angl. speeddating) pradžios.
Jeremiah Lee – 33 metų programinės įrangos inžinierius, nesilankęs viešojoje bibliotekoje jau daugybę metų. Rankose jis laiko Malkolmo Gladvelo knygą „Virsmo taškas“ ir Kormako Makartnio romaną „Kelias“. Tai ir yra greitų pažinčių vakarėlių bibliotekose išskirtinis bruožas: kiekvienas dalyvis turi atsinešti kokią nors knygą, nes ji gali padėti ne tik užmegzti ryšį su kitu žmogumi, bet ir daug ką pasakyti apie savo šeimininką, jo charakterį, gyvenimo būdą.

Kiekvienas vakarėlio dalyvis turi keturias minutes susipažinti su šalia sėdinčiu žmogumi: paflirtuoti, pasiginčyti ar tiesiog maloniai pasikalbėt bei aptarti neseniai perskaitytą knygą. Vienų žmonių literatūrinis skonis gali atbaidyti, kitų – sukelti nuostabą, o trečių – netgi sužavėti ir sužadinti norą pasikviesti jį (ar ją) išgerti puodelio kavos jaukioje kavinėje netoli viešosios bibliotekos. Vėliau bibliotekininkai sudėlios dalyvių užpildytas korteles pagal interesus, simpatijas ir galbūt šiandien vakare vienas, kitas žmogus išeis iš bibliotekos su nauju pažįstamu. Ir kas žino, gal tai naujos meilės pradžia? Ar įmanoma abipusė simpatija tarp Jonathano Franzeno ir Elizabetos Gilbert knygos mylėtojų? Tai parodys laikas.

Kitos Jungtinėse Amerikos Valstijose bibliotekos siekdamos būti arčiau jaunų žmonių organizuoja greitų pažinčių vakarėlius Šv. Valentino dienos progą. Tai puiki galimybė neturintiems šią dieną antrosios pusės ir besijaučiantiems vienišais ne tik praleisti vakarą vienoje iš bibliotekų, bet galbūt iš čia išeiti su patikusiu žmogumi ar bent jau knyga.

Greitų pasimatymų vakarėliai yra organizuojami ir Europoje. Belgijos viešosios bibliotekos darbuotojas Danny Theuwis su savo kolegomis susidomėjo tokia paslauga ir pradėjo įgyvendinti bibliotekoje jau 2005 m., motyvuodamas tuo, jog tokie vakarėliai biblioteką paverčia atviresne bei patrauklia jaunimui.

Tačiau, kaip dažnai nutinka, net ir gražiausios iniciatyvos susiduria su sunkumais. Organizuodamos greitų pasimatymų vakarėlius bibliotekos jaučia stipriosios lyties atstovų stygių. San Francisko bibliotekos organizuojamame renginyje penkioms moterims teko tik vienas vyras, todėl bibliotekininkai suka galvas, kaip į greituosius pasimatymus pritraukti daugiau vyrų. Tarp įvairių pasiūlymų, galinčių padėti išspręsti šią problemą buvo net ir reklaminių brošiūrų su patrauklių moterų nuotraukomis platinimas.

Jeremiah Lee išeina iš bibliotekos su moterimi, kurią šį vakarą sutiko pažinčių vakarėlyje. Jų laukia jauki vakarienė. Nors pirmasis pasimatymas šį kartą buvo ir paskutinis, Lee nenusimina ir žino, jog būtinai dar grįš į San Francisko viešąją biblioteką nešinas knyga ir tikėdamasis sutikti tą savo vienintelę...

Kaip manote, gal ir Lietuvoje galima organizuoti greitų pasimatymų vakarėlius bibliotekoje?


Julija Z. specialiai tinklaraščiui „Rock@Roll bibliotekinikai“

Parengta pagal Malia Wollan straipsnį „One Way to Encourage Checking-Out at the Library“.
Nuoroda: http://www.nytimes.com/2011/03/03/fashion/03dating.html?_r=1&adxnnl=1&partner=rss&emc=rss&adxnnlx=1299135803-br1MtC3f1c4gdTrHGyO8rA

2011-03-02

Saitynas 2.0 tyrėjams - pasiūlymai mokslinėms bibliotekoms

Šių metų vasarį Derbio universiteto Tarptautinis vadovavimo studijoms centras (Jungtinė Karalystė) paskelbė Socialinio saityno vadovą tyrėjams. Šiame vadove aiškinama, kaip mokslininkai gali panaudoti įvairius saityno 2.0 įrankius ir priemones atlikdami mokslinius tyrimus. Šis vadovas tikrai atitinka dabartines mokslinio darbo tendencijas, nes tyrinėtojai pradeda aktyviai naudotis tokiais įrankiais įvairiuose tyrimo etapuose. Vadove saityno 2.0 įrankių panauda irgi susiejama su tyrimo ciklu. Aiškinama, kaip efektyviau panaudoti saityno 2.0 priemones ieškant naujausių tam tikros srities tyrimų, kuriant naujas mokslines žinias, vertinant sukurtų žinių kokybę, skleidžiant mokslinio tyrimo rezultatus. Labai naudinga tai, kad vadovo tekstas papildytas pačių mokslininkų pasakojimais apie savo saityno 2.0 naudojimo patirtį įvairiuose kontekstuose. Atskirai pateikiami mokslininkų naudojimosi socialinio saityno įrankiais atvejai.

Manau, tai būtų puiki nauja informacinio raštingumo ugdymo kryptis akademinėse ir kitose mokslinėse bibliotekose. Šis vadovas galėtų įkvėpti Lietuvos bibliotekininkus, aptarnaujančius mokslininkus, pradėti kurti ne tik informacijos paieškos, naudojimosi duomenų bazėmis vadovus, bet ir patarimus, kaip efektyviau pasitelkti socialinio saityno įrankius. Turint omeny, kad jau sukurta nemažai socialinio saityno priemonių mokslininkams - specializuoti socialiniai tinklai, pvz., Research Gate, o mokslininkai patys kuria svetaines, kuriuose nagrinėja, kaip geriau pasitelkti tokius įrankius tyrimuose ir dėstymo veikloje (pvz., HASTAC) - mokslininkų konsultavimas ir mokymai galėtų tapti labai reikalinga ir perspektyvia mokslinių bibliotekų veiklos kryptimi.

2011-03-01

Ar jau apkabinai bibliotekininką?

Kovo 1 d. - pirmoji pavasario diena, tai ne tik atgimstančios gamtos šventė. Pasidžiaugti gali ir bibliotekininkai, nes ši diena pripažinta tarptautine bibliotekininkų apkabinimo diena. Taigi, dėkingi bibliotekų skaitytojai ir šiaip prijaučiantys turi galimybę išsakyti komplimentus labai svarbios profesijos atstovams.

Facebook socialiniame tinkle entuziastai sukūrė šios šventės puslapį, kuriame jau daugiau kaip dešimt tūkstančių dalyvių.

Taigi ar apkabinote bibliotekininką šiandien? Jei ne, būtinai pasinaudokite proga. Puiki šventė bibliotekininkams, kurie gali išgirsti malonius žodžius ir komplimentus, o taip pat pasinaudojus progą apkabinti ir savo kolegas. Naudokimės šia nuostabia galimybe!