2010-09-30

VU Komunikacijos fakultete bus įamžintas prof. A. Glosienės atminimas

Minint įžymios bibliotekininkystės ir informacijos mokslų specialistės, VU Komunikacijos fakulteto profesorės, ilgametės Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorės, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės Audronės Glosienės (1958-2009) 52-ąsias gimimo metines, Komunikacijos fakultete bus atidaryta vardinė auditorija ir sutikta knyga „Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis“.

Auditorijoje bus eksponuojamos nuotraukos, rankraščiai, citatos iš profesorės mokslo darbų, apdovanojimų. Tarp jų - ir Nyderlandų karalienės Beatrix profesorei suteiktas Iraniečių-Nassau dinastijos kavalieriaus ordinas už vizito Vilniaus universitete surengimą.

Prof. A. Glosienė buvo naujo požiūrio į bibliotekas vedlė, skatinusi sugriauti vyraujančius stereotipus apie šią instituciją ir raginusi žvelgti į bibliotekininkystės ir informacijos mokslą ir praktiką kaip į itin aktualų Lietuvos ir tarptautinei visuomenei reiškinį, į pamatinę ateities informacijos paslaugų sistemą.

1991 metais įkūrus Komunikacijos fakultetą, profesorė daug prisidėjo prie naujos kartos komunikacijos ir informacijos, tame tarpe ir bibliotekininkystės, specialistų rengimo. A. Glosienės pastangomis Lietuvos bibliotekininkystės raida ir moksliniai pasiekimai tapo žinomi daugelyje valstybių. Ji buvo daugybės projektų („Nuotolinės studijos bibliotekininkams: kompetentingos informacinės visuomenės kūrimas“, „BIBLIOTEMLINK: bibliotekininkų tęstinis mokymas Lietuvos informacinės visuomenės kompetencijai“ ir kt. ) iniciatorė ir vadovė.

Profesorės mokslinę-pedagoginę veiklą žymi išleistos knygos: kolektyvinės monografijos „Lietuviškoji knyga: istorijos metmenys“ ir „Lietuviškoji knyga: nuo rašto atsiradimo LDK iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais“, mokomosios knygos „Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams“, „Projektų valdymo ABC bibliotekininkams“, „Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas", sudarytas profesorės pastangomis sutelkus didžiulį autorių kolektyvą, ir daugelis kitų.

Profesorė nespėjo išleisti monografijos „Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis“, kuri buvo parengta spaudai iš rankraščio Komunikacijos fakulteto mokslininkų. Mokslo studijoje aktualizuojamos ir plėtojamos kelios pagrindinės idėjos: mokslo kaip socialinio lauko transformacija; erdvės ir vietos svarba žinių ekonomikoje, kūrybiškumas kaip naujoji amžiaus dimensija, kūrybinės ir kultūrinės industrijos, bibliotekos vaidmuo modernėjančiame pasaulyje.

Renginio pradžia – 12. 30 val. VU komunikacijos fakultete (Saulėtekio al. 9, I rūmai).

Parengta pagal Komunikacijos fakulteto pranešimą spaudai.

Renginio kontaktinis asmuo:

Adomas Taraskevičius
VU KF Integruotas informacijos centras
Adomas.taraskevičius@kf.vu.lt
868685452

2010-09-29

Bibliotekininkų saviveikla internete: drausti ar suprasti?

Šiuolaikiniai bibliotekininkai nebebijo pasitelkti naujausių technologijų, kad pareklamuotų bibliotekos išteklius, išreikštų savo nuomonę ar tiesiog pasidalintų darbo džiaugsmais. Šiame tinklaraštyje ne kartą buvo rašoma apie pačias keisčiausias ir originaliausias bibliotekininkų idėjas. Pastaruoju metu vis dažniau susiduriu su bibliotekininkų veiklos "produktais", kurie priverčia susimąstyti: ar kiekviena veikla yra verta viso pasaulio dėmesio? Pavyzdžiui, šis video:




Taip, jis prajuokina ir leidžia pažvelgti į bibliotekos problemas kitaip. Drąsūs ir šiuolaikiški kolegos mums parodo, kad visuomenės ar bent jau vadovų dėmesį galima atkreipti sukuriant nuotaikingą klipą, kuriame šokama ir dainuojama pagal visiems žinomos dainos melodiją. Tačiau kodėl manęs neapleidžia nuojauta, kad šiuo (ir kitų panašių video klipų) atveju yra juokiamasi ne kartu su kūrėjais, bet iš jų?
Galbūt greta "Draudžiamų knygų savaitės" turėtų atsirasti ir "Draudžiamos bibliotekininkų veiklos savaitė", kurios metu visi galėtų pamąstyti, ko nevertėtų/ nederėtų daryti bibliotekininkams. Ir tai nebūtinai yra veikla, kuri tiesiogiai atspindi visos bibliotekos kolektyvą. Galima pradėti ir nuo to, su kuo teko susidurti kiekvienam: šypsenos nebuvimo.

Ir pabaigai dar vienas bibliotekininkų pasirodymas internete, kuris tikriausiai sulaukė dvejopų vertinimų:




Ši tema taip pat yra minima tinklaraštyje A Librarian's Guide to Etiquette. Įrašą rasite šiuo adresu: http://libetiquette.blogspot.com/2010/09/survive-how-to.html .

2010-09-28

Nuo XVIII a. bestselerių iki Viduramžių kulinarijos knygų: nauja virtuali paroda

Knygų mylėtojai - džiaukitės! Europeana.eu ir Europos bibliotekos portalas pristato naują daugiakalbę virtualią parodą Skaitant Europą: Europos kultūra knygoje. Paroda suteikia galimybę virtualiai pavartyti 1000 knygų 32 kalbomis iš 23 Europos nacionalinių bibliotekų. Prabangiai puošti rankraščiai, Nobelio premijos laureatų darbai, Europos literatūros klasikos kūriniai - skubėkite pasižiūrėti!


Europos bibliotekos portalo virtualios parodos Skaitant Europą pradžios puslapis, šaltinis: http://www.theeuropeanlibrary.org/exhibition-reading-europe/index.html

Daugiau informacijos apie parodą Lietuvos M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos svetainėje. Už šią naujieną dėkojame Jolitai Steponaitienei :)

2010-09-27

Draudžiamų knygų savaitė - diskusijos ir prieštaringi vertinimai

Kasmetinės Amerikos bibliotekų asociacijos organizuojamos draudžiamų knygų savaitės metu netyla diskusijos apie tai, kokios vaikams ir paaugliams skirtos knygos ir kodėl sulaukia tėvų nepasitenkinimo. Ši diskusija ypač aktuali ir todėl, kad JAV tėvų inicijuoti prašymai pašalinti knygas iš mokyklų bibliotekų vis dar dominuoja tarp kitų skaitymo cenzūravimo formų. 2009 m. ALA duomenimis užfiksuota 460 tokių tėvų prašymų. Ši situacija iš dalies siejama ir su tuo, kad knygų vaikams ir ypač paaugliams rinka smarkiai plečiasi, ir tokių kūrinių publikuojama vis daugiau.

Knygų, kurias prieštaringiausiai vertina JAV tėvai, tematika nesikeičia - kaip ir anksčiau - tai kūriniai, atvirai aprašantys sekso scenas ar nagrinėjantys seksualinius paauglių gyvenimo aspektus. Ne mažiau populiarios tėvų "nemėgstamų" knygų sąraše yra tos, kuriose rasime keiksmažodžių ir mistikos. Dažnai būtent tematika ir kalba, o ne literatūrinio kūrinio kokybė, turi įtakos tėvų sprendimui. Tarp šalintinų iš bibliotekų knygų gausu literatūrines premijas gavusių ir netgi klasikos kūrinių.

Tuo tarpu paauglių rašytojai teigia, kad vaikams reikia knygų, kurios atspindi jų gyvenimą ir pasaulį, todėl vaikų/paauglių rašytojams svarbu būti sąžiningiems su savo skaitytojais.

Įdomu, kad vaikų ir paauglių literatūros šalinimo situacija skiriasi JAV ir Jungtinėje Karalystėje, nes pastarojoje šalyje, skirtingai nuo JAV nėra renkamų mokyklos tarybų, kurios ir sprendžia dėl knygų šalinimo. Jungtinėje Karalystėje už mokyklos knygas ir jų įtraukimą į mokymo programą atsako mokytojai, ir knygų šalinimo atvejų pasitaiko žymiai mažiau.

Parengta pagal:

ROHRER F. Why are parents banning school books? BBC News Magazine [interaktyvus]. 2010, 27 September [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 27 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.bbc.co.uk/news/magazine-11417672

2010-09-26

Atvirukai iš gimtinės - jūsų nuotraukos enciklopedijoje "Graži tu mano"

Rugsėjo 15 d. prasidėjo naujas konkursas "Atvirukai iš gimtinės", kurį inicijavo projektas "Bibliotekos pažangai". Visi, kas mėgsta fotografuoti ir turi įdomių Lietuvos kultūros paveldo objektų, lankytinų vietų, gamtos nuotraukų, gali dalyvauti konkurse ir talpinti savo atvirutes vikio enciklopedijoje "Graži tu mano". Originaliausią, gražiausią ir meniškiausią nuotrauką rinks specialiai sudaryta komisija.

Laimėtojui atiteks veidrodinis fotoaparatas. Dalyvių laukia ir kiti prizai, įsteigti konkurso rėmėjų.
Konkursas tęsis iki lapkričio 15 d. Daugiau informacijos projekto "Bibliotekos pažangai" svetainėje.

Laikas peržiūrėti savo nuotraukų archyvus!

Parengta pagal:

Bibliotekų lankytojai kurs gražiausių gimtinės atvirukų albumą [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.bibliotekospazangai.lt/Lists/Posts/Post.aspx?ID=164

2010-09-25

Bibliotekos - pasididžiavimo šaltinis

Penktadienį (rugsėjo 24 d.) JAV žemės ūkio sekretorius kartu su žmona paskelbė apie investicijų programos gerinant/statant kaimo bibliotekas pradžią. Programa apims 129 kaimo bibliotekas 30 JAV valstijose. Tą pačią dieną Baltųjų rūmų tinklaraštyje pasirodė pranešimas Bibliotekos: vieta, kur pasakojamos istorijos, įgijamos žinios ir plėtojama ekonomika (angl. Libraries: A Place Where Stories are Told, Knowledge is Gained, and Economies are Built). Pranešime pateikiama žemės ūkio sekretoriaus žmonos, Christie Vilsack, citata apie bibliotekas, kuri man labai patiko, todėl perteikiu čia:

Bibliotekos - tai viso mano gyvenimo aistra. Jų paslaugos vietos gyventojams nulemia daugialypį vaidmenį bendruomenėje. Jos [bibliotekos] daugiau, negu tik sienos; jos yra kaimo bendruomenių branduolys - socialine, kultūrine ir švietimo prasme. Norėčiau matyti šiuolaikinę biblioteką kaip 21-ojo amžiaus bendruomenės laužo ugnį, kuri leidžia jai naudotis interneto prieiga ir informacijos priemonėmis. Jos [bibliotekos] yra susitikimų vieta ir pasididžiavimo šaltinis (Vilsack, 2010).
Manau, galvoti apie biblioteką kaip apie pasididžiavimo šaltinį būtų labai produktyvu tiek bibliotekų rėmėjams bei finansuotojams, tiek pačioms bibliotekoms svarstant apie savo naudą bendruomenei.

Parengta pagal:

VILSACK, Tom. Libraries: A Place Where Stories are Told, Knowledge is Gained, and Economies are Built. Iš The White House Blog [interaktyvus]. 24 September 2010 [2010 m. rugsėjo 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.whitehouse.gov/blog/2010/09/24/libraries-a-place-where-stories-are-told-knowledge-gained-and-economies-are-built

2010-09-23

Nauja apklausa - piniginės baudos bibliotekoje

Bibliotekos neretai susiduria su nelabai malonia situacija, kai skaitytojai vėluoja ar apskritai neskuba grąžinti knygų. Dažniausiai už pavėluotai grąžintą knygą skaitytojui numatoma bauda. Norime paklausti mūsų tinklaraščio skaitytojų - tiek bibliotekų darbuotojų, tiek skaitytojų - ar piniginės baudos, jūsų manymu, veiksminga priemonė norint užtikrinti, kad paskolintos knygos būtų grąžinamos į biblioteką.

Laukiame jūsų nuomonės ir atsakymų į apklausos klausimą. Tie, kas norėtų detaliau išdėstyti savo požiūrį, gali palikti po šio pranešimo savo komentarą. Būtų labai įdomu susipažinti su jūsų nuomone!

Kaip visada pasibaigus apklausai pažadame išdėstyti įvairius bibliotekininkų požiūrius į šį klausimą. Tikimės jūsų dalyvavimo - juk tai problema, su kuria susiduriame kasdien.

2010-09-22

Bibliotekos viešbučiuose ir viešbučiai-bibliotekos: originalus bibliotekos idėjos pritaikymas

Tikriausiai šio straipsnelio pavadinimas iš pirmo žvilgsnio atrodo tautologiškas, tačiau jame pristatysiu du originalius ir labai realius atvejus, susijusius su viešbučiais ir bibliotekomis.

Viešbučio biblioteka

Heathmano viešbutis Portlande (JAV) jau nuo 1992 metų turi savo biblioteką, kuria gali naudotis viešbučio svečiai. Biblioteka nedidelė, bet pakankamai prabangi - visose joje saugomose knygose skaitytojas ras autoriaus autografą, be to, tai dažniausiai pirmieji knygos leidimai. Pasirodo, kad autoriaus knyga atsiranda bibliotekoje tik tuo atveju, kai autorius tampa viešbučio svečiu ir sutinka pasirašyti knygą. Bibliotekos fonduose sukaupta nemažai žymių žmonių knygų ir autografų - pavyzdžiui, Bilo Klintono, Stiveno Kingo, Džimio Karterio ir daugelio kitų. Bibliotekoje skaitytojus aptarnauja ir rekomenduoja knygas žavi dvidešimtmetė, studijuojanti Portlando valstybiniame universitete ir svajojanti, kad ateityje ir jos knyga atsirastų viešbučio bibliotekos fonde. Bibliotekos skaitytojai gali pasiimti knygą į savo kambarį, sumokėdami 125 dolerių užstatą. Įdomu, kad jei skaitytojas negrąžina knygos, užstatą viešbutis skiria skaitymo skatinimo programoms.



Heathman viešbučio biblioteka, šaltinis Orengonlive.com, http://www.oregonlive.com/portland/index.ssf/2010/09/heathman_hotel_library_is_one_1.html

Viešbutis-biblioteka

Kitas įdomus ir visiškai kitoks pavyzdys yra prabangus viešbutis, esantis Niujorko prestižiniame Manhattano rajone (JAV). Jis taip ir vadinasi Viešbutis-biblioteka (Library Hotel). Dešimties viešbučio kambarių dizaino idėjos grindžiamos Diuji dešimtainės klasifikacijos pagrindiniais skyriais (pvz., socialiniai mokslai, literatūra, istorija ir kt.). Kiekvieną klasifikacijos skyrių atitinkantį kambarį puošia specialiai tam tikrai temai parinkti paveikslai ir kiti meno kūriniai. Kambaryje svečias ras ir visą teminį knygų rinkinį. Anot viešbučio įkūrėjų, jis skirtas aistringiems kultūros ir saviraiškos mylėtojams.


Viešbutis-biblioteka, šaltinis: http://www.libraryhotel.com/

Atrodo, beliko tik bibliotekoms įsteigti savo originalų viešbutį :). O gal tokių jau yra?

Parengta pagal:

HALLMAN, Tom. Heathman hotel library is one of a kind. Oregonlive.com [interaktyvus]. 2010, 21 September [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.oregonlive.com/portland/index.ssf/2010/09/heathman_hotel_library_is_one_1.html

Library hotel [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.libraryhotel.com/

2010-09-21

Pirmoji oro uosto biblioteka pasaulyje atidaryta Amsterdame


Unikali biblioteka Amsterdamo Schipol oro uosto poilsio ir paslaugų pasaže Holland Boulevard buvo atidaryta 2010 m. rugpjūčio 25 d. Ši biblioteka – tai dar viena sėkmės istorija, kuri parodo mums, kaip yra svarbu tikėti, dirbti ir bendradarbiauti. Oro uosto biblioteką įkūrė Amsterdamo oro uostas ir Nyderlandų viešųjų bibliotekų sąjunga

Nuotrauka iš: WhyGoAmsterdam [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 21 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.amsterdamlogue.com/amsterdam-schiphols-airport-library.html

Iškeisti tarnybą Vatikane į darbą bibliotekoje: popiežiaus Benedikto XVI svajonės

Britų laikraštis Telegraph praneša, kad prieš tryliką metų, dar būdamas kardinolu, popiežius Benediktas XVI svajojo palikti savo tarnybą Vatikane ir praleisti likusį gyvenimą dirbdamas Vatikano bibliotekoje ir slaptajame archyve.

Pasirodo, kad Benediktas XVI netgi padavė prašymą tuometiniam popiežiui Jonui Pauliui II, tačiau jis buvo atmestas.



Prieš tryliką metų būsimasis popiežius svajojo tapti bibliotekininku ir pašvęsti savo gyvenimą Vatikano bibliotekos dokumentų nagrinėjimui, norėdamas prisidėti prie krikščionybės ir žmonijos apskritai istorijos tyrinėjimų. Benedikto XVI (anksčiau kardinolo Josepho Ratzingerio) nuomone, tuometinės jo Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto pareigos atrodė rutiniškos palyginti su nuostabia galimybe prisiliesti prie bibliotekoje ir archyve saugomų šedevrų.

Visą straipsnį skaitykite šiuo adresu:

http://www.telegraph.co.uk/news/newstopics/religion/the-pope/7928493/Pope-Benedict-wanted-to-be-a-librarian.html

Dėkojame Ugnei už atsiųstą nuorodą!

2010-09-20

Skaitmeninė Hathi tresto biblioteka - ambicingi siekiai ir patrauklūs rezultatai

Norėčiau pristatyti įdomią skaitmenintų informacijos išteklių prieigos iniciatyvą. Tai - JAV Hathi tresto skaitmeninė biblioteka. Trestas - tai trylikos JAV universitetų susivienijimas, skirtas sutelkti skaitmenintus vertingų informacijos išteklių rinkinius ir suteikti vartotojams patogią prieigą įveikiant institucinius barjerus. Rinkiniai sudaryti iš partnerių akademinėse bibliotekose saugomų informacijos išteklių. Hathi tresto logotipas - dramblys - liudija apie ambicingus tikslus ir rimtus ketinimus.

Skaitmeninės bibliotekos statistinė informacija, atnaujinama kasdien, atskleidžia skaitmeninimo ir turinio pristatymo darbų mastą:

  • suskaitmeninta 6,652,731 egzempliorius;

  • suskaitmeninta 3,859,385 pavadinimai;

  • iš jų 1,330,280 egzemplioriai jau nebesaugomi autorių teisių įstatymų;

  • išdėsčius suskaitmenintą medžiagą, ji nusidriektų per 79 mylias.

Vartotojai gali jungtis prie skaitmeninės bibliotekos šiuo adresu: http://catalog.hathitrust.org/.

Dalis informacijos skaitmeninės bibliotekos kataloge yra tik bibliografinė, tačiau galima peržiūrėti ir skaitmeninius vaizdus. Ištekliai, nebesaugomi autorių teisių įstatymų, prieinami visiems vartotojams.

Viešai prieinamų išteklių peržiūrai naudojama speciali aplinka - vartotojas gali peržiūrėti atskirus puslapius, kai kuriais atvejais kompiuterio atpažintą tekstą, atlikti paiešką kūrinio tekste. Vartotojams suteikiama galimybė kurti savo virtualųjį kūrinių rinkinį.

Ši skaitmeninė biblioteka pirmiausiai skirta tyrinėtojams. Ji atskleidžia vis populiarėjančią tendenciją bendradarbiauti ir sutelkti didžiulius rinkinius suteikiant virtualią prieigą. Juk būtent įvairių rinkinių sutelkimas vienoje vietoje, prieigos sąlygų pritaikymas tam tikriems vartotojams ir leidžia jiems pajusti skaitmeninimo privalumus.

2010-09-17

Prasidėjo tarptautinis bibliotekų rinkodaros konkursas

IFLA Rinkodaros ir vadybos sekcija kartu su plačiai žinomu mokslinių žurnalų ir duomenų bazių leidėju Emerald skelbia 9-ojo tarptautinio bibliotekų rinkodaros konkurso pradžią.

Šis konkursas skirtas pagerbti bibliotekas, kurios įgyvendino kūrybiškus, į rezultatą orientuotus rinkodaros projektus ar kampanijas. Konkursas siekia apdovanoti inovatyvias rinkodaros iniciatyvas, skatinti rinkodarą bibliotekose, užtikrinti, kad bibliotekos turėtų galimybę pasidalyti rinkodaros patirtimi.

Dalyvių paraiškos bus vertinamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

Strateginį požiūrį į rinkodarą.
Kūrybiškumą ir inovatyvumą įveikiant rinkodaros iššūkius.
Matomumo ir viešumo potencialą.
Efektyvumą ir išmatuojamus tikslus.
Tęstinę institucijos rinkodaros veiklą.

Nugalėtojui bus skiriama 1000 JAV dolerių piniginė premija, apmokėta kelionė į kitų metų IFLA kongresą, vyksiantį San Chuane (Puerto Riko).

Paraiškas galima teikti iki lapkričio 30 d.

Paskubėkite! Gal jūsų biblioteka taps nugalėtoja!

Visą informaciją apie konkurso sąlygas ir paraiškos teikimą rasite šioje IFLA svetainėje.

2010-09-16

Keliaujanti paroda

Patiko bibliotekoje eksponuojama paroda? Norite pamatyti, bet negalite - biblioteka yra kitame mieste, susirgome arba blogai jaučiamės, nespėjame po darbo ir pan. Ką daryti? Atsakymą žino Kongreso bibliotekos (JAV) darbuotojai, kurie yra pasiruošę atvažiuoti į jūsų kaimą ir/ar miestą su paroda!

Rapoport šeimos dėka bibliotekai įteiktos 1 mln. dolerių vertės dovanos, biblioteka gali džiaugtis aukštos kokybės keliaujančia paroda. Unikali paroda pradeda savo kelionę 2010 m. rugsėjo 25 dieną ir grįžta atgal į pradžios tašką 2011 m. gegužės mėn.

Jei pamatysite Lietuvoje šį gražų sunkvežimį, žinokite, kad, greičiausiai, Kongreso bibliotekos paroda pasiklydo :)

Nuotrauka iš: Library of Congress Blog [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 16 d.]. Prieiga per internetą: http://blogs.loc.gov/loc/files/2010/09/Drivers-Side-9.13.10_Tractor.jpg

Autorių teisės - gerai ar blogai? Paskaita-diskusija

Rugsėjo 23 d. 16 val. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija organizuoja paskaitą-diskusiją "Autorių teisės - gerai ar blogai?", kuri vyks ministerijos Baltojoje salėje. Paskaitą skaitys Harvardo teisės universiteto Wilmer Hale intelektualinės teisės profesorius ir Berkmano interneto ir visuomenės centro direktorius Viljamas Fišeris (William W. Fisher).

Paskaita skirta mokslininkams, studentams, kultūros ir meno specialistams, besidomintiems autorių teisių problema. Užsiregistruoti į renginį galima iki rugsėjo 20 d.

Įspūdinga profesoriaus biografiją, renginio aprašymą galima paskaityti LR Kultūros ministerijos svetainėje, kur rasite informaciją apie registraciją.

2010-09-15

Apie brangiausią knygą pasaulyje


Ar žinote, kokia yra brangiausia knyga pasaulyje? Kiek ji gali kainuoti?
Tiesą pasakius, atsakymas kiek stebina. Betgi kokių tik keistenybių nebūna.. Tai ne koks nors pirmasis ir itin retas Biblijos leidimas, netgi ne Šekspyro originalas. Brangiausia knyga yra John James Audubon "Birds of America". Tiesa, knyga išleista kiek neįprastai ir net žiauriai: knygoje autorius iliustravo apie 1000 originalaus dydžio paukščius. Jų iliustracijoms pozavę gyvūnai buvo nušaunami ir pakabinami ant vielos.

O šiuo metu norintys ir pasiturintys, gali ją nusipirkti Sotheby'io aukcione. Kiek ji kainuos, paaiškės nuo aktyvių ir turtingų bibliofilų.
Ar norėtumėte tokią turėti savo lentynoje?

Daugiau informacijos BBC puslapyje: http://www.bbc.co.uk/news/entertainment-arts-11242275

2010-09-14

Bibliotekos dizainas


Bibliotekininkai ir toliau mus maloniai stebina! TU Delft Architektūros fakulteto bibliotekos (Olandija) darbuotojai ir vartotojai gali džiaugtis kitokiu informaciniu stalu. Man labai patinka – taip ir norisi prieiti, apžiūrėti, užkalbinti bibliotekininką :)
Nuotrauka paimta iš: Recyclart.org [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.recyclart.org/2010/09/library-information-desk/

Naujasis tyrimas apie akademinių bibliotekų vertę

Rugsėjį pasirodė naujasis tyrimas Akademinių bibliotekų vertė (The value of academic libraries), parengtas dr. Megan Oakleaf iš Syrakūzų universiteto pagal Kolegijų ir mokslinių bibliotekų asociacijos (Association of College and Research Libraries) užsakymą.

Tyrimą motyvavo tai, kad šiandien akademinių bibliotekų vertė reikalauja pagrindimo. Aukštųjų mokyklų administracijai, nacionalinio lygio akademines bibliotekas kuruojančioms institucijoms nepakanka tiesiog žinoti, kad akademinės bibliotekos vaidmuo mokslo ir studijų procese itin reikšmingas. Bibliotekos turi pateikti apčiuopiamų įrodymų, kaip jos prisideda įgyvendinant aukštosios mokyklos tikslus.

Tyrime remiantis literatūros apžvalga ir kitais metodais siekiama įvertinti dabartinę akademinių bibliotekų vertės įrodymo būklę, pateikti rekomendacijas akademinėms bibliotekoms, nubrėžti tolimesnių tyrimų šioje srityje kryptis.

Ataskaita naudinga aukštųjų mokyklų administracijos, studijų reikalų, akademinių bibliotekų vadovams.

Kviečiame susipažinti!

Parengta pagal:

OAKLEAF, Megan. The value of academic libraries: a comprehensive research review and report [interaktyvus]. September 2010 [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/mgrps/divs/acrl/issues/value/val_report.pdf

2010-09-13

Bibliobouts - informacinio raštingumo ugdymo žaidimas

Michigano universitete sukurtas kompiuterinis žaidimas Bibliobouts, skirtas studentų informaciniam raštingumui ugdyti. Žaidimą sudaro keli etapai, kurie leidžia studentams atlikti įvairius darbus (pvz., ieškoti mokslinių informacijos išteklių duomenų bazėse ir internete) ir išugdyti įvairiausius įgūdžius (pvz., formuluoti informacijos paieškos strategiją, tikslinti užklausą). Bibliobouts skirtas integruoti į bibliotekininkų arba fakulteto dėstytojų informacinio raštingumo kursus. Paprastai dėstytojas turėtų suderinti kurso turinį ir užduotis su žaidimo koncepcija. Žaidimo etapų aprašymus galima rasti straipsnyje apie Bibliobouts.

Naujausiame 2010 m. D-Lib Magazine žurnalo numeryje žaidimo kūrėjai pristatė savo produkto vertinimo patirtį. Norėdami įvertinti žaidimo potencialą ugdant studentų informacinį raštingumą bei produkto tobulinimo kryptis, straipsnio autoriai atliko studentų apklausą ir surengė fokusuotų diskusijų grupes. Tyrime siekta gauti atsakymus į tris klausimus:
  1. Ar žaidimas Bibliobouts padeda ugdyti studentų informacinio raštingumo įgūdžius?
  2. Ar studentai nori žaisti?
  3. Kaip reikia tobulinti žaidimą?
Norėdami išsiaiškinti Bibliobouts efektyvumą ugdant informacinio raštingumo įgūdžius tyrėjai atliko dvi studentų apklausas prieš ir po naudojimosi žaidimų informacinio raštingumo kurso kontekste. Siekta išsiaiškinti, kokios užduotys studentams atrodė sudėtingos prieš naudojantis žaidimu, ar pasikeitė studentų, žaidžiusių Bibliobouts, požiūris į užduoties sudėtingumą. Įdomu, kad smarkiai pasikeitė išbandžiusiųjų Bibliobouts studentų požiūris į šias užduotis (laikytas sudėtingomis) : kur ieškoti informacijos, jei jos neįmanoma rasti naudojantis Google, Vikipedija ir kitomis interneto priemonėmis; kaip įvertinti šaltinių mokslinį lygį; kaip įvertinti straipsnių tinkamumą pasirinktai temai; kaip įvertinti rasto informacijos ištekliaus patikimumą.

Aiškindamiesi studentų motyvaciją žaisti Bibliobouts tyrėjai irgi nagrinėjo studentų požiūrį prieš ir po žaidimo naudojimo. Studentų, dar nesinaudojusių žaidimu, požiūris į jį buvo neutralus arba skeptiškas. Žaidimo naudojimo patirtis turėjo įtakos studentų nuomonei. Studentų motyvacija žaisti padidėjo, tačiau niekas iš jų nepažymėjo, kad žaisti buvo tiesiog linksma ar smagu. Respondentai nurodė vartotojo sąsajos ir tam tikrų žaidimo užduočių didžiulę apimtį.

Tyrimo duomenys leido spręsti, ką reikėtų tobulinti. Pirmiausiai, žaidimo kūrėjų komandos laukia vartotojo sąsajos tobulinimo, žaidimo patrauklumo bei valdymo paprastumo gerinimo darbai. Studentams taip pat svarbu, kad žaidžiant būtų pripažįstami jų pasiekimai, kaip ir įprastuose laisvalaikio žaidimuose.

Manau, kad žaidimai, iš tiesų, turi didžiulį mokomąjį potencialą, todėl Bibliobouts bandymas vertas dėmesio. Tačiau jis tuo pačiu ir parodo mūsų dažną klaidą - mokymasis laikomas labai rimtu, pastangų reikalaujančiu procesu, kuriame nėra vietos tiesiog smagiam laiko leidimui, tam tikram azartui. Manau, kai žaidimo kūrėjai įveiks šį barjerą, žaidimas taps daug patrauklesniu, ir studentai noriai juo naudosis.

Parengta pagal:

MARKEY, Karen et al. The benefits of integrating an information literacy skills game into academic coursework: a preliminary evaluation. D-Lib Magazine [interaktyvus]. 2010, vol. 16, no. 7/8 [ 2010 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dlib.org/dlib/july10/markey/07markey.html

2010-09-10

Naujieji saityno 2.0 projektai vikio svetainėje!

Mūsų vikio svetainė Lietuvos bibliotekų saityno 2.0 projektai pasipildė keliais naujais įrašais. Tai Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vaizdo įrašų dalijimosi kanalas svetainėje Vimeo, nuorodų sąrašas svetainėje Del.icio.us ir nuotraukų albumas svetainėje Picasa.

Dėkojame Gintautui Sederevičiui, atsiuntusiam šias nuorodas, ir kviečiame visus jas peržiūrėti ir siūlyti kitas Lietuvos bibliotekų saityno 2.0 projektų nuorodas.

2010-09-09

Pažvelgus į bendradarbiavimą skaitmeninant strategiškai: III dalis

Ankstesniuose straipsniuose aptarėme bendradarbiavimo skaitmeninant paskirtį, naudą bei būdus (žr I dalį ir II dalį). Šiame rašinyje apžvelgsime dabartinę atminties institucijų bendradarbiavimo praktiką remdamiesi empirinio tyrimo duomenimis. Pristatysiu tyrimą, kurį atlikau 2008 m. pabaigoje dirbdama tarptautinėje ekspertų komandoje projekte NUMERIC. Šis projektas – tai Europos Komisijos užsakytas tyrimas, kuriuo buvo siekiama parengti skaitmeninimo pažangos stebėsenos metodikos rekomendacijas bei atlikti ES narių kultūros institucijų apklausą apie skaitmeninimo veiklas. NUMERIC projekto rezultatai yra pristatyti ataskaitoje, kuri viešai prieinama ES Septintosios bendros mokslinių tyrimų programos svetainėje.

NUMERIC apklausoje dalyvavo keli šimtai (788) institucijų. Straipsnyje pristatomam tyrimui atlikti buvo panaudoti ankstyvieji apklausos duomenys – atsakymai, gauti iš 587 institucijų.

Tyrime buvo siekiama gauti atsakymus į kelis klausimus:

• Kaip aktyviai archyvai, bibliotekos ir muziejai įsitraukia į bendradarbiavimo tinklus?
• Su kokiomis institucijomis bendradarbiauja archyvai, muziejai ir bibliotekos?
• Iš kokių institucijų archyvai, bibliotekos ir muziejai dažniausiai perka paslaugas?
• Ar yra skirtumų tarp įvairių archyvų, muziejų ir bibliotekų bendradarbiavimo tinklų?

Pažymėtina, kad tyrime vertinta tik bendradarbiavimo vykdančių institucijų veikla (t.y. nebendradarbiaujančių institucijų patirtis netirta). Kad respondentams būtų lengviau pateikti atsakymus, NUMERIC anketoje skaitmeninimo paslaugų pirkimas buvo atskirtas nuo kitų bendradarbiavimo tinklų. Anketoje buvo pateikti klausimai apie bendradarbiavimo patirtį. Institucijų, turinčių bendradarbiavimo patirtį, prašyta išvardyti savo partnerius ir organizacijas, iš kurių pirktos skaitmeninimo paslaugos. Atminties institucijų bendradarbiavimo tinklai nagrinėti atlikus respondentų komentarų apie partnerius ir skaitmeninimo paslaugų teikėjus turinio analizę.

NUMERIC anketa buvo skirta ne tik atminties institucijoms, bet ir kitoms organizacijoms galimai atliekančioms kultūros paveldo skaitmeninimo veiklas. Be to, ne visi respondentai aiškiai ir išsamiai užpildė komentarų laukus. Atrinkus tik archyvų, bibliotekų ir muziejų komentarus, tinkamus analizei, analizuoti 138 respondentų iš 20 ES šalių atsakymai apie partnerius ir 200 respondentų iš 22 ES šalių atsakymų apie partnerius, iš kurių paslaugos buvo pirktos (toliau tekste – skaitmeninimo paslaugų teikėjai). Analizuotų atsakymų palyginti nedaug, tačiau institucijos atstovauja labai platų ES šalių spektrą, todėl atspindi galimą bendradarbiavimo būdų įvairovę.

Toliau pateiksime tyrimų rezultatus, nagrinėdami partnerystės tinklus ir bendradarbiavimą su skaitmeninimo paslaugų teikėjais atskirai.

Kaip aktyviai archyvai, bibliotekos ir muziejai įsitraukia į bendradarbiavimo tinklus?

Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė (45 %) atminties institucijų bendradarbiauja su vienu partneriu. Su dviem partneriais bendradarbiauja 22 % archyvų, bibliotekų ir muziejų. Apskritai, tarp apklausos respondentų nedaugėlis dalyvauja tikrai įspūdingo masto bendradarbiavimo tinkluose (žr. 1 lentelę).



Nors partnerių skaičius gali priklausyti ir nuo institucijų bei jos kaupiamų paveldo rinkinių dydžio, rezultatai rodo, kad archyvai, bibliotekos ir muziejai teikia pirmenybę palyginti nedideliems tinklams. Praktiniu požiūriu, bendradarbiavimą tokiuose tinkluose žymiai lengviau administruoti. Tačiau rezultatai gali rodyti ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, nedidelį susidomėjimą bendradarbiavimu skaitmeninant, arba tai, kad institucijos tik pradeda įsitraukti į skaitmeninimo veiklas ir dar nepasinaudojo visomis galimybėmis.

Pateikdami komentarus apie bendradarbiavimą su skaitmeninimo paslaugų teikėjais atminties institucijos dažniausiai vėlgi įvardijo vieno partnerio tinklus (žr. 2 lentelę).


Lentelėje matome, kad vieno-dviejų teikėjų tinklai pirmauja. Aišku, negalima teikėjų tinklus prilyginti kitiems bendradarbiavimo atvejams, nes skaitmeninimo paslaugų pirkimas priklauso nuo daugelio objektyvių veiksnių – poreikio pirkti paslaugas ir užsakomų darbų apimties.

Su kokiomis institucijomis bendradarbiauja archyvai, muziejai ir bibliotekos?

Kaip rodo 3 lentelė, atminties institucijos aktyviausiai bendradarbiauja su bibliotekomis ir muziejais.

3 lentelėje parodyti tik populiariausių partnerių institucijų tipai. Galime matyti, kad dažniausiai bendradarbiaujama su panašia veikla užsiimančiomis institucijomis, kurių veiklos modelis ir įsipareigojimai primena atminties institucijų misiją bei veiklos turinį. Įdomu, kad su kitomis kultūros institucijomis, kurios gali saugoti vertingus paveldo rinkinius, bendradarbiaujama mažai. Sunkiau paaiškinamas rezultatas – mažiausiai archyvų populiarumas bendradarbiavimo tinkluose. Antra tendencija – bendradarbiaujama su tomis organizacijomis, kurių dalyvavimas atneša labai apčiuopiamą naudą – vyriausybinėmis organizacijomis ir verslo įmonėmis. Šios organizacijos bendradarbiavimo projektuose neretai atlieka donoro vaidmenį.

Aptikta ir bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis – garso ir vaizdo institutais, aukštojo mokslo ir tyrimų institucijomis, istorinėmis draugijomis bei profesinėmis asociacijomis, nepelno organizacijomis. Tačiau šie atvejai verčiau atsitiktinė, negu reguliari bendradarbiavimo praktika.

Iš kokių institucijų archyvai, bibliotekos ir muziejai dažniausiai perka paslaugas?
Kalbant apie bendradarbiavimą su skaitmeninimo paslaugų teikėjais, reikia pažymėti, kad tokiuose tinkluose beveik išimtinai dominuoja verslo įmonės (77% respondentų nurodė, kad jų partneriai atstovauja verslo sektorių). Pasitaiko ir paslaugų pirkimo iš privačių asmenų (13 % respondentų) atvejų. Toks bendradarbiavimas labiausiai būdingas muziejams. Matyt, nedideliuose projektuose tai puikus būdas sutaupyti lėšas, pavedant darbus samdytiems asmenims.

Nepaisant to, kad visoje Europos Sąjungoje atminties ir kultūros institucijose skatinamas vadinamųjų kompetencijos centrų, kurie galėtų teikti skaitmeninimo paslaugas, steigimas, jų paslaugomis dar nepakankamai aktyviai naudojamasi. Skaitmeninimo paslaugų pirkimas iš bibliotekų, kultūros, mokslinių tyrimų institucijų ir kt. vis dar pakankamai retas reiškinys, o verslo įmonės, matyt, pakankamai įsitvirtino skaitmeninimo rinkoje, tad atminties institucijos neabejoja jų paslaugų kokybe.

Ar yra skirtumų tarp įvairių archyvų, muziejų ir bibliotekų bendradarbiavimo tinklų?

Tyrimo rezultatai parodė, kad aktyviausiai bendradarbiauja ir perka skaitmeninimo paslaugas bibliotekos. Jų tinkluose yra daugiau narių, negu archyvų bei muziejų tinkluose. Tačiau bibliotekų tinklai nepasižymi partnerių įvairove. Labai ryški tendencija yra tai, kad bibliotekos labiausiai linkusios bendradarbiauti su kitomis bibliotekomis, kurios sudaro didžiausią jų partnerių dalį.

Skirtingai nuo bibliotekų, archyvai ir muziejai yra atviresni partnerystei su kitomis organizacijomis, nors jų tinklai yra mažesni. Tačiau net ir muziejų bei archyvų tinkluose matomas prioritetas partneriams iš tos pačios rūšies institucijų.

Ką mums pasako duomenys apie bendradarbiavimą skaitmeninant?

Tyrimo duomenys rodo, kad bendradarbiavimas įvyksta tuomet, kai atminties institucijos labai gerai mato apčiuopiamą naudą. Apie tai byloja partnerystės su vyriausybinėmis organizacijomis, verslo įmonėmis populiarumas, nes šios organizacijos dažnai tampa donorais.

Rezultatai taip pat atskleidžia, kad atminties institucijos nori stabilaus ir lengvai numatomo bendradarbiavimo scenarijaus. Tą rodo jų polinkis bendradarbiauti su tos pačios rūšies institucijomis. Šioje srityje ypač konservatyvios bibliotekos, kurioms sunkiausiai sekasi bendradarbiauti su kitomis institucijomis, negu bibliotekos.

Taigi, grįžtant prie teorinės dalies apie bendradarbiavimo rūšis galima matyti, kad atminties institucijos puikiai įžvelgia bendradarbiavimo, orientuoto į dalijimąsi ištekliais, privalumus. Tačiau abejotina, kad jos šiuo metu suvokia, kad bendradarbiavimas tai naujų paslaugų kūrimo, veiklos transformavimo priemonė.

2010-09-05

Ar turite skaitytojo pažymėjimą? Pritraukiant naujus skaitytojus į JAV bibliotekas

Tradiciškai rugsėjis - tai mėnuo, kai bibliotekose atsiranda naujų skaitytojų. Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) paskelbė nemokamą rinkodaros medžiagą bibliotekoms, siekiančioms pritraukti naujus skaitytojus. Įdomu, kad vis daugiau bibliotekų bendradarbiauja su įvairiais partneriais siekdamos, kad bibliotekos skaitytojų pažymėjimas taptų nuolaidos kortele :). ALA reklaminės medžiagos svetainę galima peržiūrėti čia. Šioje svetainėje galima rasti 52 būdų pasinaudoti bibliotekos skaitytojo pažymėjimu sąrašą ir skaitytojų pažymėjimų dizaino pavyzdžius.

O kaip jūs pritraukiate į biblioteką naujus skaitytojus?


ALA svetainė: Naujų bibliotekos skaitytojo pažymėjimų įsigijimo mėnuo, šaltinis: http://www.ala.org/ala/conferencesevents/celebrationweeks/card/index.cfm

2010-09-03

Europeana ieško projektų vadovo padėjėjo

Europeana, tarptautinis kultūros paveldo portalas, ieško naujo darbuotojo - projektų vadovo padėjėjo (Business projects assistant). Daugiakultūrę Europeanos portalo komandą sudaro keturiasdešimt narių. Europeanos biuras yra Hagoje (Nyderlanduose).

Projektų vadovo padėjėjas padės užtikrinti sklandų darbą Europeanos projektuose ir partnerių tinkluose.

Detalųjį darbo ir reikalavimų aprašymą skaitykite anglų kalba šiame dokumente.

2010-09-02

Paskaitos apie Nyderlandų viešąsias bibliotekas, paslaugų plėtros tendencijas ir skaitymo skatinimą


dr. Marian Koren, Nyderlandų viešųjų bibliotekų asociacijos vyriausioji patarėja politikos klausimams, 2010 m. rugsėjo 8-10 d. Vilniaus universiteto bibliotekos HIC B3 auditorijoje bibliotekininkystės ir informacijos studentams skaitys paskaitas apie Nyderlandų viešąsias bibliotekas, paslaugų plėtros tendencijas ir kokybę bei skaitymo skatinimo kampanijas.
Marian Koren Lietuvoje lankosi pagal ERASMUS neakademinių organizacijų kviestinio personalo dėstymo vizito Universitete programą, kuri suteikia unikalią galimybę studentams susipažinti su Europos šalių profesionio sektoriaus praktika ir naujovėmis.
Marian Koren yra aktyvi tarptautinių forumų, konferencijų ir seminarų dalyvė ir pranešėja. 2001-2005 metais ji buvo Tarptautinės bibliotekų ir informacijos asociacijų IFLA (http://www.ifla.org/) profesinio komiteto ir valdymo tarybos narė, o 2006 metais laikinai ėjo Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuro EBLIDA (http://www.eblida.org/) direktorės pareigas. Šiuo metu Marian Koren taip pat dirba Nyderlandų viešųjų bibliotekų asociacijoje ir Nyderlandų bibliotekų forumo FOBID, skėtinės organizacijos nacionalinių bibliotekų organizacijų bendradarbiavimui (http://sitegenerator.bibliotheek.nl/fobid/overig36/overig36.asp), sekretore ir direktore.
Ji skaitė paskaitas studentams ir bibliotekų praktikams Švedijoje, Italijoje, Latvijoje, Kroatijoje ir kitose šalyse, parengė visą eilę straipsnių bibliotekų politikos ir strategijų, paslaugų naujovių, žmogaus teisės į raiškos laisvę ir prieigą prie informacijos temomis, kuriuos publikavo bibliotekų ir kitų sričių tarptautiniai žurnalai.
Marian Amsterdamo universitete įgijo daktaro laipsnį už disertaciją „Pasakyk man! Vaiko teisė į informaciją“ (Tell Me! The Right of the Child to Information). Ji studijavo tarptautinę teisę ir švedų kalbą, specializavosi vaikų literatūros ir kultūros srityje.

Paskaitos ir seminarai vyks anglų kalba 2010 m. rugsėjo 8-10 d. Vilniaus universiteto bibliotekos HIC B3 auditorijoje (Universiteto g. 3).

Paskaitos pirmiausia skirtos VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir informacijos 3-4 kursų studentams, studijuojantiems bibliotekų ir projektų vadybą. Kitų kursų ir programų studentai galės dalyvauti paskaitose, jei auditorijoje bus vietų.

Paskaitų programa

2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

13.00-14.30 Nyderlandų bibliotekų sistema ir bibliotekų asociacijos (paskaita)

2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

8.00-9.30 Viešųjų bibliotekų paslaugų plėtros tendencijos ir kokybės klausimai (paskaita)

10.00-11.30 Skaitymo skatinimo kampanijos (paskaita ir kūrybinė užduotis penktadienio seminarui “Skaitymo kampanijų planavimas“ mažoms grupėms).

2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis


9.00-11.00 Skaitymo kampanijų planavimo seminaras: mažų grupių idėjų ir skaitymo skatinimo projektų pristatymas

Nepraleiskite progos!

2010-09-01

Sveikiname su naujųjų mokslo metų pradžia!

Mieli studentai ir bibliotekininkai, bibliotekininkystės dėstytojai ir mokslininkai!

Sveikiname jus su rugsėjo pirma - naujų mokslo metų pradžia, žinių diena. Kiekvienam iš mūsų ši diena turi savo reikšmę ir neabejotiną poveikį. Pirmakursiai įžengia į naują dar nežinomą aukštojo mokslo studijų pasaulį, ketvirtakursiai pradeda rengtis atsakingam studijų baigimo žingsniui, antrakursiai ir trečiakursiai jaučia, kad prasideda dar vienas studijų etapas. Bibliotekose - šurmulys, pasiruošimas priimti gausėjančius studentų burius bei šventinė nuotaika. Dėstytojai ir mokslininkai ruošiasi susipažinti su naujais studentais, įsitraukti į naujus projektus.

Visiems linkime, kad šventinė nuotaika ir metų pradžios entuziazmas neapleistų jus visus metus!

Tinklaraščio komanda irgi turi savo lūkesčių :).

Tikimės, kad ir šiuos mokslo metus praleisite kartu su mumis, kad antrieji Rock&roll bibliotekininko gyvavimo metai pavers diskusijas apie bibliotekininkystę, didžiavimąsi bibliotekininko profesija, dalijimąsi savo sekme ir patirtimi gera mūsų Lietuvos bibliotekinės bendruomenės tradiciją.
Smagios šventės!