2012-11-29

Europos informacinio raštingumo konferencija - kviečiame teikti pranešimus

ECIL, http://www.ilconf.org/
Europos informacinio raštingumo konferencijos (European Conference on Information Literacy - ECIL) organizatoriai kviečia teikti pranešimus. Konferencijoje ketinama svarstyti plataus spektro informacinio raštingumo klausimus - teorijas, metodus, sąsajas su kitais reiškiniais - mokymusi visą gyvenimą, kompiuteriniu raštingumu, žinių valdymu, švietimu, bibliotekomis ir kt.

Konferencijoje skaitys pranešimą pats sąvokos "informacinis raštingumas" autorius Paulas R. Zurkowski.

Renginys skirtas mokslininkams, informacijos specialistams, politikams, švietimo sektoriaus atstovams ir kitiems asmenims, kuriems aktualūs informacinio raštingumo klausimai.

Konferencija vyks 2013 m. spalio 22-25 d. Stambule, Turkijoje. Pranešimus galima teikti iki 2013 m. vasario 1 d.

Išsamesnę informaciją apie renginį - ECIL svetainėje.

Dėkojame doc. Jurgitai Rudžionienei už informaciją apie renginį :).

2012-11-28

Bandomoji prieiga prie duomenų bazės „Library & Information Science Source“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos centro Elektroninės informacijos skyriaus informuoja, kad iki 2013 m. sausio 31 d. galima susipažinti su naujomis EBSCO Publishing specializuotomis viso teksto duomenų bazėmis, tarp jų ir su bibliotekininkystės ir informacijos mokslų duomenų baze Library & Information Science Source.

Pagaliau! Nepraleiskim progos pasinaudoti, kolegos, nes šioje duomenų bazėje yra daug kokybiškų profesinių šaltinių (žurnalų, konferencijos medžiagos, knygų apžvalgų) beveik visais praktinės ir akademinės bibliotekininkystės klausimais.

Apie naudojimosi sąlygas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje žr. skelbime. Apie prieigos galimybes kitur – teiraukitės savo bibliotekoje.

Panaudotas šaltinis: Suteikta laikina prieiga prie „EBSCO Publishing“ duomenų bazių / parengė Laura Šimkutė, Informacijos centro Elektroninės informacijos skyriaus vyresnioji bibliografė. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2012 m. lapkričio 21 d. [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www2.lnb.lt/lt/naujienos/648-suteikta-laikina-prieiga-prie-ebsco-publishing-duomenu-baziu [Žiūrėta 2012-11-28]

2012-11-25

Margaret Atwood apie Twitter‘io dėka išgelbėtas Toronto bibliotekas ir "negyvą briedį"

Turiu tokią keistą tradiciją - Vilniaus oro uosto spaudos kioske prieš skrydį nusipirkti kultūrinės spaudos. Ypač, jei skrendu savaitgalį. Su malonumu dalinuosiu žurnale „Literatūra ir menas“ atrastomis citatomis iš perspausdinto Die Zeit interviu su rašytoja Margaret Atwood.

Autorei tikrai netrūksta blaivaus požiūrio ir sąmojo, kalbant apie technologijų paskatintus dramatiškus pokyčius knygų pasaulyje ir socialinių technologijų vaidmenį kasdienybėje. Geras pavyzdys technologijų įtakos įsibaiminusiems kolegoms ir bendrapiliečiams.

Šiaip ar taip, „Twitter“ yra it maža radijo stotis. Galima atkreipti dėmesį į savo bei kitų autorių knygas, išsiuntinėti peticijas, taip, beje, buvo išgelbėtos Toronto bibliotekos.“

Anot vienos patarlės, autorius yra negyvas briedis, kuriuo minta du tuzinai kitų gyvybės formų

Pastarojoje citatoje bibliotekos tiesiogiai neminimos, bet „negyvas briedis“ yra ir bibliotekų „maisto grandinės“ dalis. :)

Visą interviu skaitykite žurnale Literatūra ir menas“ (2012-11-16, Nr. 42 (3462) p. 14-16).

„...didžioji bibliotekininkų darbo dalis lankytojams nematoma...“

Dienraštyje „Atgimimas“ (2012-11-23) skaitykite Stanislovo Kairio interviu su dr. Marija Prokopčik, pavadintą „VU bibliotekos vadovė: kalbos apie knygų mirtį – gerokai per ankstyvos”, - apie prof. Levą Vladimirovą, Vilniaus universiteto bibliotekos lobius ir reikšmę, bibliotekininko profesiją, bibliotekų ir knygos ateitį...

Rekomenduoju visiems, kuriuos užklupo niūrios mintys apie knygų ir bibliotekų baigtį. Ir ačiū Marijai už frazę: „Jeigu mes patys manysime, kad bibliotekoje užtenka kelių prie krosnies mezgančių malonių, paslaugių tetulių, tai taip ir bus”.

2012-11-21

Nindzės bibliotekoje,arba komiksų panaudojimas ugdant studentų gebėjimus efektyviai naudotis biblioteka

Šaltinis: Library Journal
Du JAV Kanzaso valstijos universitetų bibliotekos bendradarbiavo, kad sukurtų komiksų knygelę "Bibliotekos nindzių legendos: žinių beieškant". Joje naudojant patrauklų siužetą ir nindzių personažus pateikiami patarimai, kaip atlikti paiešką ir sėkmingai rasti bibliotekos informacijos išteklius. Atlikus studentų apklausą paaiškėjo, kad didžioji studentų dalis abiejuose universitetuose teigiamai įvertino komiksų knygelę. Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net pusė komiksų knygele besinaudojančių studentų įgijo gebėjimus, kurie buvo joje ugdomi: galėjo efektyviai naudotis Bulio operatoriais atliekant paiešką, ieškoti informacijos bibliotekos elektroniniame kataloge, naudotis tarpbibliotekinio abonemento paslaugomis.

Turint omeny, kad patrauklus siužetas, spalvinga grafinė informacija imponuoja jauniesiems akademinės bendruomenės nariams, tokia forma pateikti paieškos ar naudojimosi biblioteka vadovai galėtų būti populiarūs tarp studentų.

Tačiau paklauskime pačių studentų ir bibliotekininkų, ką jie mano apie tokią naudojimosi biblioteka priemonę.

Kviečiame dalyvauti naujoje tinklaraščio apklausoje!

Parengta pagal:

SCHWARTZ, Meredith. Academic librarians get graphic. Library Journal [interaktyvus]. November 20, 2012 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2012/11/marketing/academic-librarians-get-graphic/

Gaisro gesinimo inovacijos Vilniaus universiteto bibliotekoje

Apie gaisro gesinimo inovacijas Vilniaus universiteto bibliotekoje skaitykite laikraščio 15 min straipsnyje:
Senosios Vilniaus universiteto bibliotekos saugyklose gaisras būtų gesinamas dujomis, naujojoje bibliotekoje – rūku | 15min.lt

2012-11-19

Visos teisės saugomos - šviečiamasis bibliotekos projektas Tauragės rajone

Tauragės rajono Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka vykdo įdomų ir itin šiandien aktualų projektą "Visos teisės saugomos". Projektas siekia gerinti ir gilinti vartotojų ir pačių bibliotekininkų žinias apie intelektinės nuosavybės apsaugą. Biblioteka inicijuoja mokymų bibliotekininkams ir gyventojams seriją, kuri, tikimasi, pagilins įvairių su autorių ir gretutinių teisių susijusių klausimų išmanymą bibliotekiniame darbe, o skaitytojams - kasdieniame naudojimosi informacija kontekste.

Kviečiame apžiūrėti projekto tinklaraštį, kuriame skelbiama informacija apie iniciatyvą bei mokymų tvarkaraščiai!

2012-11-14

Bibliotekininkai inovatyvesni už verslininkus? Lietuvos atvejis

Dabar ne tik užsienio bibliotekininkai gali teigti, kad kartais pamoko verslininkus (kaip, pvz., Singapūro viešosios bibliotekos, apie kurių pamokas verslui rašėme ankstesnėse žinutėse). Galime ir mes, Lietuvos bibliotekininkai, jausti teisėtą pasididžiavimą savimi.

Projekte LiBiTOP, skirtame parengti Lietuvos valstybinės reikšmės ir viešųjų bibliotekų galimybių studiją, taikomas scenarijų planavimo metodas pateiktas kaip vienas iš retų metodo praktinių pritaikymo pavyzdžių, kurių trūksta Lietuvos versle. Dabar prestižinio dienraščio verslininkams "Verslo žinios" skaitytojai straipsnyje "Ne spėja, o projektuoja" gali sužinoti apie scenarijų planavimo metodo naudą strateguojant ir pasiruošiant ateities pokyčiams organizacijose ir pasimokyti iš bibliotekininkystės projekto, kaip metodą taikyti.

2012-11-13

EIFL PLIP konkursas viešosioms bibliotekoms: Inovacijų apdovanojimas už indėlį į socialinę sanglaudą bendruomenėje

EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų programa (EIFL-PLIP) paskelbė konkursą trečiajam iš keturių planuotų inovacijų apdovanojimų viešosioms bibliotekoms – už paslaugas, prisidedančias prie socialinės sanglausos bendruomenėse.

Ketinančios pretenduoti į šį apdovanojimą bibliotekos iki 2012 m. lapkričio 30 d. turėtų pateikti elektroninę paraišką viena iš keturių kalbų – anglų, rusų, prancūzų ar ispanų. Galima pateikti paraišką ir video formatu, tačiau joje turi atsispindėti visa paraiškos formoje reikalaujama informacija.

Dalyvauti konkurse gali visos besivystančių ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių, tarp jų ir Lietuvos, viešosios ar bendruomenių bibliotekos, teikiančias naujoviškas paslaugas, skatinančias bendruomenių socialinę sanglaudą.

Laimėtojai gaus piniginę premiją iki 1500 JAV dolerių ir galimybę pristatyti naujoviškas paslaugas tarptautinėje konferencijoje ar panašaus pobūdžio renginyje. Be to EIFL-PLIP programa prisidės plačiai populiarindama apdovanojimui pristatytas bibliotekų paslaugas.

Daugiau apie apdovanojimo sąlygas ir paraiškų pateikimo instrukcijas rasite EIFL-PLIP svetainėje (puslapio dešinėje - pasirinkite jums tinkamą kalbą: anglų, prancūzų, ispanų ir rusų).

2013 m. vasarį planuojama paskelbti ketvirtąjį konkursą - EIFL-PLIP inovacijų adovanojimui už viešųjų bibliotekų indėlį atviros valdžios (open government) paslaugų srityje.

Šešioms viešosioms bibliotekoms, nugalėjusioms ankstesniuose konkursuose, apdovanojimai įteikti 2012 m. spalio 3 d. Vašingtone vykusioje konferencijoje „Vietos alternatyvos globaliam augimui: iš naujo atrastos bibliotekos“. Konkursą inovatyvioms paslaugoms, prisidedančioms prie bendruomenės ekonominio gerbūvio laimėjo:

Afrikos regione Kawempe Jaunimo centras (Uganda) - už IRT gebėjimų ugdymo ir finansinio raštingumo švietimo paslaugas socialiai pažeidžiamiems vaikams. Skaitykite aprašymą anglų kalba.

Azijos regione Agyauli bendruomenės biblioteka ir išteklių centras (Nepalas)už IRT gebėjimų mokymus ūkininkams. Skaitykite aprašymą anglų kalba.

Europos regioneBelgrado miesto biblioteka (Serbija) už interaktyvią interneto svetainę skirtą jaunimo, šeimų ir pagyvenusių žmonių finansinio raštingumo ugdymui. Skaitykite aprašymą anglų kalba.

Lotynų Amerikos regioneEl Bollenaro viešoji biblioteka Nr. 56 (Čilė)už bibliotekos IRT taikymo ir gebėjimų ugdymo paslaugas, padedančias moterims gaminti ir parduoti savo rankdarbius. Skaitykite aprašymą anglų kalba.

Konkursą už paslaugas, prisidedančias prie bendruomenės sveikatos laimėjo:

Afrikos regione - Hoima viešoji biblioteka (Uganda)už IRT panaudojimą bendruomenės sveikatai gerinti. Skaitykite aprašymą anglų kalba.

Europos regione - Iasi Gh. Asachi apsrities biblioteka (Rumunija) - už paslaugą “Pirmosios pagalbos priemonės”. Skaitykite aprašymą anglų kalba.

---------------

Nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija EIFL „Elektroninė informacija bibliotekoms“ padeda besivystančių ir pereinamojo laikotarpio šalių bibliotekoms įsigyti prieigą prie elektroninių mokslo ir kitų informacijos išteklių, veda derybas dėl įvairių duomenų bazių licencijavimo, teikia visokeriopą paramą tinkle dalyvaujančių šalių konsorciumams. 1999 metais įkurta organizacija šiandien dirba su 60 Azijos, Afrikos, Europos ir Lotynų Amerikos šalių. EIFL-PLIP programa, pradėta vykdyti 2010 metais, skirta viešosioms bibliotekoms, kurios inovatyviai prisitaikydamos prie bendruomenių poreikių prisideda prie valstybių ekonominio ir socialinio augimo tikslų.

Ši programa 2010 metais finansavo Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos projektą “Žaisdami mokomės“ (žiūrėkite filmuką apie žaidimą), o 2011 m. lapkričio 18 d. Rock&Roll tinklaraštyje buvo rašyta apie konkurse finansavimą laimėjusius dar du Lietuvos viešųjų bibliotekų inovatyvių paslaugų kūrimo projektus, pritaikant kitur išbandytas idėjas. Kauno apskrities viešoji biblioteka 2012 metais įgyvendina projektą BiblioHealth, Pasvalio rajono savivaldybės M. Katiliškio viešoji biblioteka – projektą „Libr-A: to help farmers in Pasvalys“

Informacijos šaltinis: http://www.eifl.net/eifl-plip-innovation-awards

2012-11-12

Bibliotekų atstovavimo stiprinimui skirta konferencija


2012 m. lapkričio 21 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, Kaunas) vyks konferencija „Iššūkiai naujoviškoms bibliotekoms: atstovavimas tradicinėje ir virtualioje erdvėse“. Joje dalyvaus Kauno ir Marijampolės apskričių viešųjų bibliotekų specialistai, taip pat svečiai iš kitų Lietuvos bibliotekų.

Konferencijos tikslas – apžvelgti naujoviškos viešosios bibliotekos iššūkius ir galimybes, akcentuojant atstovavimo svarbą, viešųjų ryšių veiklos stiprinimo perspektyvas ir elektroninių paslaugų plėtros kryptis. Konferencija yra aktuali kuriant šiuolaikišką, į pokyčius ir naujoves orientuotą biblioteką, taip pat stiprinant bibliotekų specialistų atstovavimo tradicinėje ir virtualioje erdvėse gebėjimus.

Konferencijoje pranešimus skaitys įvairių aukštųjų mokyklų, bibliotekų ir verslo įmonių atstovai. Pirmojoje konferencijos dalyje bus pristatytos teorinės atstovavimo ir organizacijų komunikacijos formavimo gairės, bus kalbama apie viešųjų ryšių veiklos poreikį ir naudą, elektroninių paslaugų plėtros kryptis, taip pat e-mokymosi galimybes bibliotekose.

Antrojoje konferencijos dalyje vyks trys paralelinės sekcijos, kuriose bus aptariami praktiniai šių temų aspektai: kaip atstovauti savo bibliotekai, kaip formuoti bibliotekos įvaizdį ir užmegzti naujų partnerysčių, kokios yra viešųjų ryšių galimybės ir kaip įgyvendinti šias veiklas, kaip valdyti virtualią atstovavimo erdvę ir kurti skaitmeninį turinį.

Konferencijos programą galite rasti adresu http://kvb.lt/atstovavimo-konferencija.

Daugiau informacijos:

Edita Urbonavičienė
Viešųjų ryšių specialistė
Radastų g. 2, LT-44164 Kaunas
Tel./faks. (8-37) 32 44 37
e.urbonaviciene@kvb.lt

Rudeniškos ISM Libraristos

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto biblioteka kelis kartus per metus išleidžia leidinį, skirtą studentams, dėstytojams ir visiems, kas domisi knygomis, bibliotekomis, skaitymu bei informacijos paieška.

ISM Libraristos dalinasi leidiniu ir su Rock&Roll Bibliotekininko tinklaraščio skaitytojais!

Skaityti ISM Libraristų naujienlaikraštį




2012-11-11

Ar Lietuvos viešosios bibliotekos jau informacinėje visuomenėje?

Nejaučiu jokios nostalgijos aršioms diskusijoms apie informacinę visuomenę, bet neseniai pagalvojau, kad bibliotekininkai neturėtų išleisti „informacinės visuomenės“ iš savo akiračio be aiškių pastarųjų metų pokyčius apibendrinančios nuostatos ar deklaracijos. Greičiausiai 1998 metais išspausdintas Audronės Glosienės straipsnis „Viešoji biblioteka informacinėje visuomenėje“ [1] nebuvo pirmasis, iškėlęs viešosios bibliotekos vaidmens informacinėje visuomenėje idėją. Bet jo visai pakanka tinklaraštyje paklausti, ar po penkiolikos (o gal ir daugiau) metų Lietuvos viešosios bibliotekos jau yra informacinės visuomenės įstaigos ir veda link jos tuos, kurie dėl kokių nors priežasčių nespėjo įsitraukti?

Noriu priminti ir pagrindinius „teorinius“ informacinės visuomenės pagrindus. Tai, pirmiausia, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) persismelkimas, tapimas sudėtine ir neatsiejama visuomenės struktūrų dalimi. Bet jų buvimo ar jų turėjimo, kaip 2006 metais naujienų portalui „Bernardinai.lt“ teigė Marius Povilas Šaulauskas, nepakanka. Minėtame interviu M. Šaulauskas palaiko požiūrį, „jog informacijos visuomenė griežta prasme bus tada, kai sutrikus telematikai arba ją panaikinus sužlugtų visuomenės bazinės struktūros (ekonomika, politika, švietimas).“ Taigi, antroji, ir esminė sąlyga yra naudojimasis informacinėmis technologijomis, kad visuomenė, žmogus ir organizacijos mažesnėmis pastangomis, pasiektų daugiau [2].

Tarnystė informacinei visuomenei (arba aukštesnėms jos formoms – žinių (žinojimo) ar besimokančiai visuomenei) buvo vienas iš pagrindinių argumentų, siekiant įtraukti į politinę darbotvarkę bibliotekų modernizavimą. Čia galima prisiminti Emilijos Banionytės 2002 m. sausio 16 d. pranešimą „Bibliotekų vaidmuo informacinėje (žinių) visuomenėje“ bendrame Seimo informacinės visuomenės plėtros, Švietimo mokslo ir kultūros ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų posėdyje [3]. Be abejo, negalime priskirti prie atsitiktinumų tais pačiais metais Vyriausybės patvirtintos „Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metais programos“. Nutarime aiškiai nurodyta, kad šį sprendimą Vyriausybė priima „siekdama plėtoti informacinę visuomenę“ [4]. Beje, artėjantis šios programos pabaigos terminas – dar vienas argumentas, kodėl nereikėtų leisti informacinei visuomenei pasitraukti iš bibliotekų pasaulio „angliškai“, be deramo atsisveikinimo ir santykių bei rezultatų apibendrinimo.

Iš čia noriu vėl grįžti prie viešųjų bibliotekų. Kad ir kaip bebūtų – tai yra sritis, kurią tarp daugelio kitų tariuosi pažįstanti labiausiai. Taigi šiandien – 2012 m. lapkričio 11 d. – kviečiu pabandyti viešosioms bibliotekoms pritaikyti minėtas dvi informacinės visuomenės sąlygas.

Visa eilė pastaraisiais metais įgyvendintų bibliotekų e. infrastruktūros kūrimo ir plėtros projektų bei platesnių iniciatyvų leidžia konstatuoti, kad viešosios bibliotekos šiandien turi veiklai informacinėje visuomenėje būtinų IRT įrenginių ir programų. Pirmiausia kalbu apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektus – „Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema, LIBIS“, „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“, „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti ir gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“, „Bibliotekos pažangai“. Neteisinga būtų nepaminėti ir kitų iniciatyvų, kurios padėjo viešosioms bibliotekoms įžengti į informacinę visuomenę – tai „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse", „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“ ir „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ bei jo tęsinius. Nepretenduoju pateikti išsamaus sąrašo, todėl čia sustosiu.

Svarbiausia tai, kad vieni jų padėjo viešosioms bibliotekoms apsirūpinti tokiais įrankiais, kaip kompiuteriai ir įvairios programos, tarp jų ir skirtos vidinei komunikacijai organizacijoje palaikyti, skeneriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, bevielio ryšio įrenginiai, savitarnos aparatai, integruotos bibliotekų sistemos programinė įranga. Kiti sukūrė skaitmeninės informacijos šaltinius ir paslaugas, kuriuos viešosios bibliotekos gali naudoti aptarnaudamos savo klientus. Treti suteikė bibliotekininkams įgūdžius ir žinias, reikalingus įdarbinti minėtus įrankius ir pasinaudoti e. šaltiniais, taip pat padėti bendruomenėms sužinoti apie galimybes , išmokti ir pradėti naudotis.

Apie kitą – naudojimosi – sąlygą, daug nešnekėsiu, palikdama kiekvienai skaitytojai ar skaitytojui įvertinti ir nuspręsti, kiek ir kuri biblioteka ją atitinka. Jei infrastruktūros sukūrimas dažnai viršija vienos bibliotekos pajėgas, tai naudojimasis yra individuali kategorija, kuriai įtakos daugiausia turi iš vidaus kontroliuojami veiksniai. Kad būtų lengviau, sukūriau trumpą klausimyną, kuris gali padėti diagnozuoti situaciją kiekvienoje bibliotekoje, nepriklausomai nuo jos lygio administracinėje hierarchijoje (atsakymų variantai tik du – TAIP/NE):

1. Ar turimi IRT(informacijos ir komunikacijos technologijos) tapo bibliotekininkų kasdienio darbo įrankiais? TAIP/NE
2. Ar turimos IRT ir skaitmenininiai šaltiniai naudojami taip, kad bibliotekininkai mažesnėmis pastangomis pasiekia geresnių rezultatų, šiuo atveju – suteikia geresnės kokybės paslaugas savo bendruomenei ar geriau valdo įstaigą? TAIP/NE
3. Ar viešosios bibliotekos darbuotojams laisvai prieinami ir prenumeruojami skaitmeniniai šaltiniai yra lygiaverčiai spaudiniams? TAIP/NE
4. Ar viešosios bibliotekos interneto svetainė yra pasiekiama, prieinama ir „gyva“, t.y. nuolat pateikia naują ir bendruomenei aktualią informaciją? TAIP/NE
5. Ar viešoji biblioteka tyrinėja ir vertina interneto šaltinius, e. paslaugas ir įrankius tam, kad galėtų rekomenduoti lankytojams (fiziniams ir virtualiems) jais pasinaudoti? TAIP/NE
6. Ar viešoji biblioteka aktyviai ir planingai organizuoja naudojimosi IRT ir skaitmeniniais šaltiniais mokymo kursus savo bendruomenės nariams, juos konsultuoja? TAIP/NE
7. Ar viešosios bibliotekos darbuotojai aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose – rašo, skaito, komentuoja, praktiškai tyrinėja jų galimybes, padeda kolegoms ir gyventojams įgyti reikalingų įgūdžių? TAIP/NE
8. Ar viešosios bibliotekos darbuotojų dalyvavimas socialiniuose tinkluose ir kita veikla, susijusi su IRT taikymu bei naudojimu profesinėje veikloje, atsispindi jų pareigybių aprašymuose? TAIP/NE
9. Ar šie klausimai atsispindi formaliame viešosios bibliotekos plane ir šiai veiklai vertinti yra nustatyti aiškūs kriterijai bei konkretūs siekiniai? TAIP/NE
10. Ar į šiuos klausimus taip pat atsakytų ir jūsų kolegos, bibliotekos vadovybė, bibliotekos savininko administracijos ir bendruomenės atstovai? TAIP/NE

Nors vienas neigiamas atsakymas reiškia, kad konkrečiai bibliotekai dar reikia laiko ir pastangų, kad ji realiai taptų informacinės visuomenės įstaiga, kur atvirkštinis procesas (IRT atsisakymas ar pasyvus naudojimas) nebeįmanomas. Kurioje neegzistuoja priešprieša tarp spausdintos ir skaitmeninės informacijos nei planuose, nei kalboje, nei praktikoje ir kurioje informacijos (žinių) kokybės ir naudos veiksniai yra kur kas svarbesni už formatą, saugojimo vietą ir prieigos kanalą.

Ir paskutinis klausimas apie ateitį, kuriam neužtenka trumpo atsakymo. Jei vis dėl to užsibaigė viešųjų bibliotekų vaidmens informacinėje visuomenėje paieškos etapas, kokia idėja ves mus toliau?

Naudota literatūra:

1. Glosienė, Audronė. Viešoji bibiblioteka informacinėje visuomenėje. Iš Glosienė A., Petuchovaitė R., Racevičiūtė R. Viešoji biblioteka: Tradicija ir modernumas. Vilnius : Žara, 1998. P. 106-125.

2. Marius Povilas Šaulauskas. Informacijos visuomenė – paprasčiausiai moderni visuomenė /Kęstas Kirtiklis. Bernardinai. 2006-06-16. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/5244 [Žiūrėta 2012 m. lapkričio 11 d.]

3. Banionytė, Emilija. Bibliotekų vaidmuo informacinėje (žinių) visuomenėje. [Interaktyvus]. Pranešimas Seimo IVP, ŠMK ir SRD komitetų posėdyje „Visuomenės ugdymas (švietimas, mokslas, mokymasis visą gyvenimą)“. 2002 m. sausio 16 d. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0066262.ppt [Žiūrėta 2012 m. lapkričio 11 d.]

2012-11-10

Kompiuterinis žaidimas jaunimo skaitymui skatinti

Šaltinis: Library Journal
JAV atsirado neįprastas kompiuterinis žaidimas - "Knygų žaidimas", skirtas skatinti jaunimą skaityti. Žaidėjas, skaitydamas  knygas renka skaitmenines korteles, kurios priskiriamos kiekvienai knygai pagal jos stilių, personažus ir žanrą. Surinkus tam tikrą skaitmeninių kortelių skaičių kompiuteris sukuria unikalų skaitytojo skonio portretą, kuriuo galima dalytis socialiniuose tinkluose. Daugiau negu 100 000 knygų buvo paženklintos specialiomis skaitmeninėmis kortelėmis. Taigi kad pradėtų žaisti, pakanka savo išmaniuoju telefonu ar kitu įrenginiu nuskaityti knygos brūkšninį kodą ir pamatyti, kokią kortelę jai priskirta. Pagal žanrus galima leistis į įvairias "kelionės" - pvz., "Mokslinės fantastikos kelionę", "Meilės kelionę". Norint užbaigti pasirinktą literatūrinę kelionę reikia perskaityti 5-7 knygas ir surinkti tam tikras skaitmenines korteles. Pavyzdžiui, mokslinės fantastikos kelionę sudaro "tyrinėtojo kortelė", "povandeninių miestų kortelė" ir "kelionių laiku kortelė".

Tarp žaidimo autorių - "Knygų genomo projektas" (angl. Book genome project) - mokslininkų grupė, kuri dirbdama kartu su leidėjais ieško efektyvesnių knygų paieškos sprendimų. Tam pagal tris parametrus  - temą, kalbą ir personažus - nagrinėjamas knygų turinys. Sukurtas algoritmas, kuris leidžia kompiuteriui labai detaliai nagrinėti įvykių dinamiką ir knygos stilistiką (tiesiog kiekviename puslapyje). Tikimasi, kad tai leis kompiuterizuotoms sistemoms efektyviau teikti skaitytojams patarimus sulyginant jų ieškotas ar jau perskaitytas knygas su kitomis pagal turinio specifiką.

ENIS, M. Discovery game for libraries kickstarted by Booklamp.org. Library Journal [interaktyvus]. 6 November 2012 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.thedigitalshift.com/2012/11/discovery/discovery-game-for-libraries-kickstarted-by-booklamp-org/

2012-11-07

Senos knygos atgimsta nauju pavidalu



Š. m. gruodžio mėn. 3 – 7 dienomis  Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyks kūrybinės dirbtuvės. Dirbtuvių metu bus gaminami įvairūs darbai iš senų, nurašytų, nebereikalingų knygų ir kitų leidinių (žurnalai, laikraščiai).
Šiuo projektu siekiame aktualinti ekologijos ir perdirbimo idėjas, kviesti visuomenę kitu kampu pažvelgti į nebereikalingą knygą. 

Nuo gruodžio 10 d. Adomo Mickevičiaus bibliotekoje veiks kūrybinių dirbtuvių metu sukurtų objektų paroda. 

Dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse kviečiami visi norintys!

Jei net ir neturi idėjos, ateik – mes Tau ją pasiūlysime. Atsivesk ir draugą, nes kompanijoje kurti linksmiau!

Vieta: Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka
Data: Gruodžio 3 – 7 d.
Registracija ir detalesnė informacija A. Mickevičiaus bibliotekoje arba el. paštu kuryba.gyvai@gmail.com

Projekto partneriai: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka, Vilniaus Dizaino kolegijos biblioteka.

Projektą organizuoja VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos IV kurso studentės.

Pagrindinėmis priemonėmis darbui pasirūpins organizatoriai. Ypatingoms idėjoms reikalingomis papildomomis priemonėmis, prašome, pasirūpinkite patys :) 

Parengė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto IV kurso studentės Sandra, Monika ir Lina

2012-11-06

Trimačiai spausdintuvai - dabar jau ir bibliotekoje

Šaltinis: FFL Fab Lab
JAV Fayetteville nemokamoje bibliotekoje, įsteigtoje ir išlaikomoje vietos bendruomenės, galima naudotis netgi trimačiais spausdintuvais!

Trimačiai spausdintuvai ypatingi tuo, kad pagal virtualius modelius, sukurtus panaudojus programinę įrangą, jie gali pagaminti trimatį materialų modelį. Nuo kitų gamybos priemonių trimačiai spausdintuvai skiriasi tuo, kad gamina modelį sluoksniais, kas leidžia išgauti didesnį tikslumą ir įvairias formas. Tokie spausdintuvai gali gaminti trimačius modelius iš plastiko, metalo ir kitų medžiagų. Jie taikomi gaminant bandomuosius modelius (prototipus), juvelyrinius dirbinius, įvairias detales ar formas detalėms. Sparčiai pingant trimačiams spausdintuvams prognozuojamas jų platus naudojimas buityje. Taigi vartotojas galės pasigaminti sau reikiamus daiktus pats.

Bet grįžkime prie bibliotekos. Fayetteville'io bibliotekoje įsteiga Nuostabioji laboratorija (angl. FabLab - Fabulous Laboratory), atvira visiems. Čia galima rasti įvairiausios techninės ir programinės įrangos - skaitmenines kameras, įvairiausias taikomąsias programas, tinklalaidžių kūrimo priemones ir du trimačius spausdintuvus. Laboratorija skirta skatinti mokytis, pažinti ir svarbiausia - kurti

Anot bibliotekos vadovybės, svarbu, kad bibliotekoje žmogus turėtų galimybę ne tik pasyviai vartoti kultūros produktus, bet ir aktyviai kurti. Pagamindami kažką savito ir bendradarbiaudami laboratorijos lankytojai patys tampa kūrėjais, o technologijos yra tiesiog instrumentas išreikšti save.

Ką pasakysite apie tokią bibliotekos koncepciją?

P. S. Svetainėje WebJunction, straipsnyje, pagal kurį rengta šį žinutė, veikia apklausa, skirta išsiaiškinti, ką mano bibliotekininkai apie trimačius spausdintuvus bibliotekose - smalsu stebėti rezultatus.

Parengta pagal:

FFL Fab Lab [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 6 d.]. Prieiga per internetą: http://fflib.org/about-us/services/fablab

GUTSCHE, B. 3D printers: a revolution headed for your library. Iš WebJunction [interaktyvus]. 7 November 2012 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.webjunction.org/news/webjunction/3D_Printer_Revolution.html

2012-11-03

Virtuali edukacinė biblioteka mokyklos bibliotekininkams

Ugdymo plėtotės centro vykdomo projekto "Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas taikant šiuolaikinės priemonės" sukurta Virtuali edukacinė biblioteka.

Šioje virtualioje bibliotekoje kaupiami vaizdo įrašai, kurie padės tobulinti profesinius gebėjimus mokyklų bibliotekininkams. Bibliotekoje talpinama įvairi informacija - paskaitos, konferencijų pranešimai, pasakojimai, kūrybinės serijos, video pamokos. Mokomosios medžiagos autoriai - Lietuvos ir užsienio įvairių sričių specialistai, mokslininkai.

Kviečiame pasižiūrėti ir naudotis!