2014-09-25

Mokymasis visą gyvenimą bibliotekose: patirtis tarptautinėje konferencijoje

2014 m. rugsėjo 19 d. Latvijos nacionalinėje bibliotekoje vyko baigiamoji DiXL projekto Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaida bibliotekose konferencija: http://dixl.eu/conference/. Di-XL projekto tikslas – sukurti, išbandyti bei aprašyti mokymosi visą gyvenimą programos projektų sklaidos bibliotekose efektyvų bei tvarų modelį. Trukmė: 2012 m. lapkritis – 2014 m. spalis. Projekto koordinatorius Latvijos nacionalinė biblioteka, Vita Zunda. Di-XL modelis = mokymosi visą gyvenimą projektus įgyvendinančių organizacijų ir bibliotekų bendradarbiavimo modelis. Trumpai apie projektą galima rasti čia: www.dixl.eu.

Daugiau skaitykite Kauno apskrities viešosios bibliotekos tinklaraštyje: http://blogas.kvb.lt/2014/09/25/tarptautine-konferencija-libraries-as-powerful-partners-in-promoting-results-of-lifelong-learning-projects/

2014-09-24

Geras ženklas: kaip padėti vartotojui susiorientuoti bibliotekoje

Šaltinis: Library Journal
Gera nuorodų ir informacinių ženklų sistema turi didelę įtaką tam, ar bibliotekos vartotojas bus patenkintas apsilankymu bibliotekoje. Tinkamos nuorodos turi ir kitokių privalumų. Apie tai byloja Santa Klaros apygardos viešosios bibliotekos patirtis.

Santa Klaros apygardos viešoji biblioteka įsikūrusi Kalifornijos valstijoje, Santa Klaros mieste. Šis miestas - Silicio slėnio viduryje. Bibliotekos tikslinė vartotojų grupė - 415000 devynių miestų gyventojai.

Ištyrus bibliotekos vartotojus paaiškėjo, kad beveik pusė jų (48 proc.) pageidautų savarankiškai rasti jiems reikalingą informaciją, nei prašyti bibliotekos darbuotojų pagalba. Tai paskatino bibliotekininkus svarstyti, kaip patobulinti nuorodų sistemą, kad ji padėtų lengviau susiorientuoti bibliotekoje. Be to, skaičiavimai parodė, kad kasmet vartotojai užduodavo bibliotekininkams daugiau kaip 215000 klausimų apie tai, kaip naudotis kompiuteriais. Paskaičiavus darbuotojų šiai veiklai skiriamą laiką paaiškėjo, kad bibliotekai tai kasmet kainuodavo 500000 JAV dolerių.

Prieš kelis metus atlikta bibliotekos kompiuterinių technologijų studija parodė, kad būta nemažai problemų. Kompiuterių terminaluose naudota skirtinga įranga, nebuvo standartizuoto vartotojams siūlomo paslaugų paketo, be to, vartotojams siūlyta per daug įvairių galimybių. Informacijos perteklius ir nepatogus išdėstymas - antra problema. Nuorodos ir informaciniai ženklai buvo pernelyg maži, padėti netinkamose vietose, todėl dažnai vartotojai jų paprasčiausiai nepastebėdavo.

Norėdama patobulinti nuorodų sistemą biblioteka pasikliovė ekspertais. Dirbant su ekspertais atlikti keli esminiai pakeitimai:

  • Šalia visų įėjimų į biblioteka buvo pateiktos nuorodos apie paslaugas bei informacija apie technines problemas, jei tokių būta.
  • Kompiuterių ekranai buvo užprogramuoti rodyti, kokios paslaugos teikiamos tam tikrame terminale.
  • Kiekvienoje nuorodoje buvo pateikiama pirmiausiai vaizdinė informacija, kuri bylodavo apie paslaugos pobūdį.
  • Nuorodos buvo pakankamai didelės, visose nuorodose naudojamos tos pačios spalvos ir dizaino elementai. Tai padėjo vartotojams atpažinti nuorodas visoje bibliotekoje.
  • Pasirūpinta, kad vartotojų instrukcijose pateikta informacija būtų aiški, struktūruota, vengta sudėtingų terminų ir perteklinės informacijos.

Nuorodų sistema bibliotekoje ir ypač kompiuterių zonoje buvo įdiegta 2011-2012 metais. Vėliau darbuotojai pastebėjo, kad sumažėjo elementarių vartotojų klausimų apie naudojimąsi kompiuteriais. Vadinasi, nuorodų ir instrukcijų sistema padėjo jiems atlikti daugelį užduočių savarankiškai.

Parengta pagal:

HOWE, N.; WILSHER, W. Creating clear and simple signage / design4impact. Iš Library Journal [interaktyvus]. September 19, 2014 [žiūrėta 2014 m. rugsėjo 24 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2014/09/opinion/design4impact/creating-clear-and-simple-signage-design4impact/

2014-09-17

BIBLIOTERAPIJA - gydymasis knygomis. PENKI TV reportažas.


BIBLIOTERAPIJA gydymasis knygomis. PENKI TV reportažas.

Ar nustebtumėte, jeigu vietoj vaistų gydytojas Jums išrašytų paskaityti knygą? Nors Lietuvoje tokią patirtį sutinkame nedažnai, tačiau Didžiojoje Britanijoje ši praktika naudojama, tad  šalia vaistų receptų galima išvysti  ir rekomenduojamų knygų sąrašą. Apie skaitymo naudą žinojo dar senovės graikai, sakydami, kad literatūra tai būdas išgydyti sielą. Kas yra biblioterapija, kuo ji skiriasi nuo įprasto skaitymo ir kada reikėtų pagalbos ieškoti knygose, kalbėsimės su psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, psichologu Juliumi Kvedarausku bei poezijos terapeute Jūrate Sučylaite.

Reportažą apie biblioterapiją kviečiame žiūrėti naujoje laidoje KNYGOS PER PENKI TVhttp://penki.tv/KNYGOS 

2014-09-16

Bibliotekoje skaitytojai galės gauti ir elektronines knygų kopijas | 15min.lt

Interneto laikraštyje 15min gera naujiena bibliotekoms apie leidinių skaitmeninimą ir jų teikimą naudotis elektroniniuose bibliotekos terminaluose. Žr. Bibliotekoje skaitytojai galės gauti ir elektronines knygų kopijas | 15min.lt

2014-09-14

Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla

Dalyviai klausosi pranešimų
2014 m. rugpjūčio 27-29 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokymų bazėje Pakretuonėje (Pakretuonės k., Švenčionių raj.) vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos Jaunųjų specialistų sekcijos narių organizuota Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla. Tai pirmasis tokio pobūdžio kvalifikacijos tobulinimo renginys jauniesiems (o gal ir apskritai visiems) bibliotekininkams Lietuvoje! Didžiuojamės tuo, jog projektą stovyklai organizuoti rengė ir įgyvendino patys Jaunųjų specialistų sekcijos nariai, projekto vadove išrinkę mane, Eglę Grigaitę iš Kauno regiono bibliotekininkų draugijos.

Geros emocijos lydėjo visos stovyklos metu
Stovykloje dalyvavo 30 asmenų iki 35 metų amžiaus iš įvairių Lietuvos bibliotekų: Lietuvos nacionalinės, savivaldybių ir apskričių viešųjų, akademinių ir specialiosios. Džiugu buvo ir tai, kad įprastai mergaitišką kompaniją papildė du vyrukai iš Lietuvos aklųjų ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekų. Per tris dienas dalyviai susipažino, pabendravo, pasidalijo patirtimi, įgijo naujų žinių ir tiesiog gerai leido laiką.

Pirmoji diena prasidėjo svečių – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus, prof. Renaldo Gudausko ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės Alinos Jaskūnienės – pranešimais ir sveikinimais susirinkusiems dalyviams. Vėliau patys dalyviai pristatė savo bibliotekas, o Alma Masevičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) – 2014 m. IFLA konferencijos gerąją patirtį. Vakarodami neformalioje aplinkoje, visi drauge galėjome pabendrauti, aptarti naujus iššūkius ir problemas, su kuriomis susiduria bibliotekos, jų sprendimus ir galimybes.

Stovyklos dalyviai ir svečiai
Antrą ir trečią dieną (rugpjūčio 28-29 d.) vyko mokymai „Komandinis darbas, asmeninis efektyvumas ir praktinė psichologija“, kuriuos vedė UAB „Talentų namai“ psichologė, koučingo specialistė, lektorė Vega Dikčienė. Mokymų metu jaunieji specialistai gavo patarimų ir žinių itin aktualia tema – kartų bendravimas ir bendradarbiavimas bibliotekose. Praktinės veiklos išryškino asmeninių savybių, įsiklausymo svarbą kasdienėse veiklose, komandinės ir organizacinės atsakomybės reikšmę. Antrą dieną žaismingai užbaigė „Protų mūšis“, suteikęs visiems daug geros nuotaikos.

Trečios dienos popietę, mokymų pabaigoje, visi drauge apibendrinome mokymų ir visos stovyklos rezultatus ir pasidalijome įspūdžiais. Daugelis dalyvių kaip didžiausią stovyklos privalumą nurodė suteiktą galimybę pabendrauti ir užmegzti naujus kontaktus. Paaiškėjo, jog Lietuvos bibliotekose dirba jauni, talentingi, išsilavinę, itin kūrybiški ir aktyvūs žmonės, kurie gali daug nuveikti kartu. Su mintimis stovyklą rengti ir kitąmet visi išvykome kupini įspūdžių, pasisėmę patirties ir, svarbiausia, naujų žinių, teikiančių galimybę gerinti kasdienių veiklų efektyvumą.

Parengė projekto vadovė Eglė Grigaitė
Kauno regiono bibliotekininkų draugija

2014-09-09

Ketvirtasis amžius: senjorų naudojimosi informacija ypatumai

Tikriausiai, bibliotekininkai pastebi globalią visuomenės senėjimo tendenciją. Ji verčia mąstyti apie tai, kad tarp potencialių ir esamų bibliotekų vartotojų daugės senjorų. Tokie vartotojai dažniausiai įvardijami ir tarp tų, kurie mažiausiai naudojasi kompiuteriais ir internetu, kurie šiandien laikomi itin svarbiu informacijos ir paslaugų šaltiniu bei priemone. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. tik 14,1 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų naudojosi kompiuteriu ir tik 13,7 - internetu. Palyginti su 80-100 proc. rodikliais 16-44 amžiaus grupėse, tai labai maži skaičiai.

Rugsėjo 2-5 d. Lydse (Jungtinė Karalystė) vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Informacinė elgsena" (The Information Behaviour Conference) buvo kalbėta apie tai, kaip naudojasi informacija patys vyriausieji senjorai, kurie pasiekė 85 ir daugiau metų amžių. Kaip pastebėjo mokslininkai Terryl Asla ir Kirsty Williamson, pristatę tyrimą apie informacinę senjorų elgseną, senjorai dažnai įsivaizduojami kaip homogeniška informacijos vartotojų grupė. Tačiau jų manymu, naudinga kalbėti apie vadinamąjį ketvirtąjį amžių, kurį dažnai įvardija ir kaip "negalios zona". Negausūs tyrimai rodo, kad senjorų informacijos poreikiai, gebėjimai pasiekti reikiamą informaciją, naudojimasis ja, skiriasi įvairiuose senatvės etapuose. Trečiojo amžiaus (virš 60, 65 m.) senjorai yra aktyvesni informacijos vartotojai.

Be abejo, kyla klausimas, kokius informacijos poreikius, motyvaciją ir gebėjimą naudotis informacija turi garbaus  85 m. viršijančio amžiaus senjorai? Mokslininkai asmeniškai bendravo ir tyrė ketvirtojo amžiaus senjorus net du metus. Paaiškėjo, kad neabejotinai, pagrindinė kliūtis naudotis informacija ir ypač technologijomis yra negalia ir ligos. Šio amžiaus senjorai neretai turi rimtų regos, judėjimo, kognityvinių sutrikimų. Tačiau nepaisant to, kad naudotis informacija sudėtinga, jie jos tikslingai ieško. Tyrinėtojams pavyko identifikuoti net 18 svarbių informacijos interesų sričių. Pirmoji - be abejo, sveikata, antroji - asmeniniai finansai, trečioji - rekreacinio, laisvalaikio pobūdžio informacija. Tyrimai taip pat parodė, kad kitokia informacija, kuri buvo įdomi trečiojo amžiaus vartotojams prarado aktualumą ketvirtojo amžiaus vartotojams. Kitos svarbios ketvirtojo amžiaus senjorams temos apėmė vyriausybę, nekilnojamąjį turtą, aplinkosaugą, vaistus, atostogas, teisinę informaciją, transportą, šeimą ir draugus, švietimą ir įsidarbinimą, paslaugas senjorams, savanorystės galimybes. Pagrindiniais informacijos šaltiniais garbaus amžiaus senjorai laiko šeimos narius, tam tikros srities specialistus (pvz., gydytojus), su kuriais jie pastoviai bendrauja. Įdomu, kad skirtingai nuo jaunesnių senjorų, jie jau nepasikliauja draugais informacijai gauti. Galbūt, taip atsitinka dėl to, kad jiems sunkiau palaikyti draugystės ryšius, dėl ligų jie labiau izoliuoti nuo draugų, kurie taip pat gali sunkiai sirgti arba miršta.  Pastebėta, kad žmonių, iš kurių senjorai semiasi informacijos ketvirtajame amžiuje gerokai sumažėja palyginti su ankstyvesniais senatvės etapais.

Naudotis internetu ir kompiuteriais apskritai ketvirtajame amžiuje trukdo daugybė priežasčių. Tokios priežastys yra negalia, kuri trukdo naudotis net paprasčiausia kompensacine įranga. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kliūtimi naudotis technologijomis gali būti ir socialiniai veiksniai. Tai, pavyzdžiui, pasitenkinimas savo gyvenimu ir pasitikėjimas kitais žmonėmis, naudojimosi IRT ir kitomis medijomis (pvz., televizija) patirtis, išsilavinimas, pajamos ir kt. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, savarankiškas naudojimasis internetu ir kompiuteriu kai kuriems garbaus amžiaus senjorams suteikia daugiau optimizmo ir pasitikėjimo savimi.

Nors tyrimų apie ketvirtojo amžiaus informacijos vartotojus vis dar trūksta, manau, jie naudingi, svarstant, kaip organizuoti šių žmonių aptarnavimą bibliotekose.

Parengta pagal:

ASLA, Terryl; WILLIAMSON, Kirsty; MILLS, John. The role of information in successful aging: the case for a research focus on the oldest old. Library & Information Science Research [interaktyvus]. 2006, vol. 28, issue 1 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per ScienceDirect.

Informacinės technologijos Lietuvoje 2012 [interaktyvus]. Vilnius, 2012 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ivpk.lt/uploads/Statistika/Informacines_technologijos_Lietuvoje__2012_m._2159.pdf

WILLIAMSON, Kirsty; ASLA, Terryl. Information behaviour of people in the fourth age: implications for the conceptualization of information literacy. Library & Information Science Research [interaktyvus]. 2009, vol. 31, issue 2 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per ScienceDirect.