Ketvirtasis amžius: senjorų naudojimosi informacija ypatumai
Tikriausiai, bibliotekininkai pastebi globalią visuomenės senėjimo tendenciją. Ji verčia mąstyti apie tai, kad tarp potencialių ir esamų bibliotekų vartotojų daugės senjorų. Tokie vartotojai dažniausiai įvardijami ir tarp tų, kurie mažiausiai naudojasi kompiuteriais ir internetu, kurie šiandien laikomi itin svarbiu informacijos ir paslaugų šaltiniu bei priemone. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. tik 14,1 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų naudojosi kompiuteriu ir tik 13,7 - internetu. Palyginti su 80-100 proc. rodikliais 16-44 amžiaus grupėse, tai labai maži skaičiai.
Rugsėjo 2-5 d. Lydse (Jungtinė Karalystė) vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Informacinė elgsena" (The Information Behaviour Conference) buvo kalbėta apie tai, kaip naudojasi informacija patys vyriausieji senjorai, kurie pasiekė 85 ir daugiau metų amžių. Kaip pastebėjo mokslininkai Terryl Asla ir Kirsty Williamson, pristatę tyrimą apie informacinę senjorų elgseną, senjorai dažnai įsivaizduojami kaip homogeniška informacijos vartotojų grupė. Tačiau jų manymu, naudinga kalbėti apie vadinamąjį ketvirtąjį amžių, kurį dažnai įvardija ir kaip "negalios zona". Negausūs tyrimai rodo, kad senjorų informacijos poreikiai, gebėjimai pasiekti reikiamą informaciją, naudojimasis ja, skiriasi įvairiuose senatvės etapuose. Trečiojo amžiaus (virš 60, 65 m.) senjorai yra aktyvesni informacijos vartotojai.
Be abejo, kyla klausimas, kokius informacijos poreikius, motyvaciją ir gebėjimą naudotis informacija turi garbaus 85 m. viršijančio amžiaus senjorai? Mokslininkai asmeniškai bendravo ir tyrė ketvirtojo amžiaus senjorus net du metus. Paaiškėjo, kad neabejotinai, pagrindinė kliūtis naudotis informacija ir ypač technologijomis yra negalia ir ligos. Šio amžiaus senjorai neretai turi rimtų regos, judėjimo, kognityvinių sutrikimų. Tačiau nepaisant to, kad naudotis informacija sudėtinga, jie jos tikslingai ieško. Tyrinėtojams pavyko identifikuoti net 18 svarbių informacijos interesų sričių. Pirmoji - be abejo, sveikata, antroji - asmeniniai finansai, trečioji - rekreacinio, laisvalaikio pobūdžio informacija. Tyrimai taip pat parodė, kad kitokia informacija, kuri buvo įdomi trečiojo amžiaus vartotojams prarado aktualumą ketvirtojo amžiaus vartotojams. Kitos svarbios ketvirtojo amžiaus senjorams temos apėmė vyriausybę, nekilnojamąjį turtą, aplinkosaugą, vaistus, atostogas, teisinę informaciją, transportą, šeimą ir draugus, švietimą ir įsidarbinimą, paslaugas senjorams, savanorystės galimybes. Pagrindiniais informacijos šaltiniais garbaus amžiaus senjorai laiko šeimos narius, tam tikros srities specialistus (pvz., gydytojus), su kuriais jie pastoviai bendrauja. Įdomu, kad skirtingai nuo jaunesnių senjorų, jie jau nepasikliauja draugais informacijai gauti. Galbūt, taip atsitinka dėl to, kad jiems sunkiau palaikyti draugystės ryšius, dėl ligų jie labiau izoliuoti nuo draugų, kurie taip pat gali sunkiai sirgti arba miršta. Pastebėta, kad žmonių, iš kurių senjorai semiasi informacijos ketvirtajame amžiuje gerokai sumažėja palyginti su ankstyvesniais senatvės etapais.
Naudotis internetu ir kompiuteriais apskritai ketvirtajame amžiuje trukdo daugybė priežasčių. Tokios priežastys yra negalia, kuri trukdo naudotis net paprasčiausia kompensacine įranga. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kliūtimi naudotis technologijomis gali būti ir socialiniai veiksniai. Tai, pavyzdžiui, pasitenkinimas savo gyvenimu ir pasitikėjimas kitais žmonėmis, naudojimosi IRT ir kitomis medijomis (pvz., televizija) patirtis, išsilavinimas, pajamos ir kt. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, savarankiškas naudojimasis internetu ir kompiuteriu kai kuriems garbaus amžiaus senjorams suteikia daugiau optimizmo ir pasitikėjimo savimi.
Nors tyrimų apie ketvirtojo amžiaus informacijos vartotojus vis dar trūksta, manau, jie naudingi, svarstant, kaip organizuoti šių žmonių aptarnavimą bibliotekose.
Parengta pagal:
ASLA, Terryl; WILLIAMSON, Kirsty; MILLS, John. The role of information in successful aging: the case for a research focus on the oldest old. Library & Information Science Research [interaktyvus]. 2006, vol. 28, issue 1 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per ScienceDirect.
Informacinės technologijos Lietuvoje 2012 [interaktyvus]. Vilnius, 2012 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ivpk.lt/uploads/Statistika/Informacines_technologijos_Lietuvoje__2012_m._2159.pdf
WILLIAMSON, Kirsty; ASLA, Terryl. Information behaviour of people in the fourth age: implications for the conceptualization of information literacy. Library & Information Science Research [interaktyvus]. 2009, vol. 31, issue 2 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per ScienceDirect.
Rugsėjo 2-5 d. Lydse (Jungtinė Karalystė) vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Informacinė elgsena" (The Information Behaviour Conference) buvo kalbėta apie tai, kaip naudojasi informacija patys vyriausieji senjorai, kurie pasiekė 85 ir daugiau metų amžių. Kaip pastebėjo mokslininkai Terryl Asla ir Kirsty Williamson, pristatę tyrimą apie informacinę senjorų elgseną, senjorai dažnai įsivaizduojami kaip homogeniška informacijos vartotojų grupė. Tačiau jų manymu, naudinga kalbėti apie vadinamąjį ketvirtąjį amžių, kurį dažnai įvardija ir kaip "negalios zona". Negausūs tyrimai rodo, kad senjorų informacijos poreikiai, gebėjimai pasiekti reikiamą informaciją, naudojimasis ja, skiriasi įvairiuose senatvės etapuose. Trečiojo amžiaus (virš 60, 65 m.) senjorai yra aktyvesni informacijos vartotojai.
Be abejo, kyla klausimas, kokius informacijos poreikius, motyvaciją ir gebėjimą naudotis informacija turi garbaus 85 m. viršijančio amžiaus senjorai? Mokslininkai asmeniškai bendravo ir tyrė ketvirtojo amžiaus senjorus net du metus. Paaiškėjo, kad neabejotinai, pagrindinė kliūtis naudotis informacija ir ypač technologijomis yra negalia ir ligos. Šio amžiaus senjorai neretai turi rimtų regos, judėjimo, kognityvinių sutrikimų. Tačiau nepaisant to, kad naudotis informacija sudėtinga, jie jos tikslingai ieško. Tyrinėtojams pavyko identifikuoti net 18 svarbių informacijos interesų sričių. Pirmoji - be abejo, sveikata, antroji - asmeniniai finansai, trečioji - rekreacinio, laisvalaikio pobūdžio informacija. Tyrimai taip pat parodė, kad kitokia informacija, kuri buvo įdomi trečiojo amžiaus vartotojams prarado aktualumą ketvirtojo amžiaus vartotojams. Kitos svarbios ketvirtojo amžiaus senjorams temos apėmė vyriausybę, nekilnojamąjį turtą, aplinkosaugą, vaistus, atostogas, teisinę informaciją, transportą, šeimą ir draugus, švietimą ir įsidarbinimą, paslaugas senjorams, savanorystės galimybes. Pagrindiniais informacijos šaltiniais garbaus amžiaus senjorai laiko šeimos narius, tam tikros srities specialistus (pvz., gydytojus), su kuriais jie pastoviai bendrauja. Įdomu, kad skirtingai nuo jaunesnių senjorų, jie jau nepasikliauja draugais informacijai gauti. Galbūt, taip atsitinka dėl to, kad jiems sunkiau palaikyti draugystės ryšius, dėl ligų jie labiau izoliuoti nuo draugų, kurie taip pat gali sunkiai sirgti arba miršta. Pastebėta, kad žmonių, iš kurių senjorai semiasi informacijos ketvirtajame amžiuje gerokai sumažėja palyginti su ankstyvesniais senatvės etapais.
Naudotis internetu ir kompiuteriais apskritai ketvirtajame amžiuje trukdo daugybė priežasčių. Tokios priežastys yra negalia, kuri trukdo naudotis net paprasčiausia kompensacine įranga. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kliūtimi naudotis technologijomis gali būti ir socialiniai veiksniai. Tai, pavyzdžiui, pasitenkinimas savo gyvenimu ir pasitikėjimas kitais žmonėmis, naudojimosi IRT ir kitomis medijomis (pvz., televizija) patirtis, išsilavinimas, pajamos ir kt. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, savarankiškas naudojimasis internetu ir kompiuteriu kai kuriems garbaus amžiaus senjorams suteikia daugiau optimizmo ir pasitikėjimo savimi.
Nors tyrimų apie ketvirtojo amžiaus informacijos vartotojus vis dar trūksta, manau, jie naudingi, svarstant, kaip organizuoti šių žmonių aptarnavimą bibliotekose.
Parengta pagal:
ASLA, Terryl; WILLIAMSON, Kirsty; MILLS, John. The role of information in successful aging: the case for a research focus on the oldest old. Library & Information Science Research [interaktyvus]. 2006, vol. 28, issue 1 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per ScienceDirect.
Informacinės technologijos Lietuvoje 2012 [interaktyvus]. Vilnius, 2012 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ivpk.lt/uploads/Statistika/Informacines_technologijos_Lietuvoje__2012_m._2159.pdf
WILLIAMSON, Kirsty; ASLA, Terryl. Information behaviour of people in the fourth age: implications for the conceptualization of information literacy. Library & Information Science Research [interaktyvus]. 2009, vol. 31, issue 2 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per ScienceDirect.
Komentarai
Rašyti komentarą