2011-11-30

Bibliotekos - menų inkubatoriai

Nuotrauka iš Library as incubator project
Trys JAV Viskonsino universiteto bibliotekininkystės ir informacijos studentės sugalvojo neįprastą projektą "Bibliotekos - inkubatoriai" (angl. Libraries as incubators). Ši iniciatyva siekia sustriprinti ryšius tarp kūrėjų (menininkų ir rašytojų) ir bibliotekų, primenant abiems pusėms, kad biblioteka - tai puikus išteklius ir įkvėpimo šaltinis kūrėjams.

Projekto iniciatorės sukūrė  svetainę, kurioje skelbiami menininkų ir bibliotekininkų pasakojimai apie tai, kaip menininkai pasinaudojo bibliotekomis savo kūrybai arba populiarinant savo kūrinius, ir apie tai, kaip bibliotekos bendradarbiavo su menininkais. Be to, bibliotekininkai kviečiami pasidalyti inovatyvia patirtimi, kaip surengti netradicinius susitikimus su menininkais, arba meno populiarinimo programas bibliotekose. Manau, ši svetainė - puikus įkvėpimo šaltinis ir Lietuvos bibliotekininkams.

Kviečiame pasižiūrėti!

2011-11-29

Žaislotekos Zarasų rajono bibliotekose


Lietuvos bibliotekininkų draugijos Zarasų skyrius įgyvendino projektą „Žaislotekos miestelių bibliotekose“. Šio projekto tikslas buvo atnaujinti žaisloteką Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje ir įrengti naujas žaislotekas Salako bei Turmanto bibliotekose. 

Projektą rėmė Zarasų rajono savivaldybės „Kultūros plėtros programa“. Iš projektui skirtų lėšų – 4200 Lt – kiekvienai bibliotekai nupirkta po 19 įvairių žaidimų ir 11 žaislinių knygelių. Žaidimai įvairūs: nuo patiems mažiausiems, skirtų dėlionių ir konstruktorių, iki mąstymą bei logiką lavinančių žaidimų vyresniems vaikams. Dusetų, Turmanto ir Salako bibliotekose suorganizuoti žaislotekų pristatymai. Įsigytos priemonės sulaukė ypatingai didelio dėmesio. Mažiesiems bibliotekų lankytojams patinka „grojančios“ knygelės, dėlioti domino „Gyvūnai“, „Skaičiai“, žaisti žaidimus „Bingo“, „Konstruktorius“ bei „Žodžių bokštas“. Paauglius domina kiek kitokie žaidimai: „Alias“, „Twister“, „Šaškės“, „Monopolis“. Žaidimai leidžia atrasti universalią „kalbą”, bendrą sutarimą, ryšį vienas su kitu. Bibliotekose organizuojamos užimtumo valandėlės, konkursai, vaikai bibliotekose iš naujų perskaitytų knygelių piešia pamėgtus personažus. 

Tikimės, kad žaidimų dėka, vienu iš paprasčiausių ir priimtiniausių vaikams pasaulio pažinimo būdų, galime padėti pamatus vaikų protinei, fizinei, emocinei, socialinei ir kultūrinei raidai, užtikrinti kelią į sveiką, visavertį ir laimingą gyvenimą. Žaidimai leidžia atrasti universalią „kalbą“: mažesni ir vyresni vaikai žaidimus gali žaisti drauge, atrasdami bendrą sutarimą, bendrauti ir mokytis tolerancijos, demokratijos bei pilietiškumo jau nuo vaikystės. Dažnai miestelių bibliotekose vaikai įgyja pirmuosius raštingumo įgūdžius. Taip biblioteka „augina“ būsimąjį skaitytoją ir pratina jį prie draugiškos bibliotekinės aplinkos. 

Šio projekto dėka Dusetų, Turmanto ir Salako bibliotekose išplėstos mažiesiems lankytojams skirtos paslaugos bei pagerinta jų kokybė. Kartu su mažaisiais į bibliotekas noriai užsuka ir tėveliai. Taip biblioteka, ypač nedideliame miestelyje, tampa visų bendruomenės narių traukos centru.

 Parengė Stanislova Bikulčiūtė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Zarasų skyriaus pirmininkė

2011-11-28

Knygų menas - kitokio "skaitymo" galimybė (1)

Knygų menu domiuosi jau seniai. Naujų menininkų ir jų kūrinių dažniausiai ieškau internete ir turiu jau nemažą "virtualią" kolekciją, tačiau pradėti naują seriją apie knygų meną mane paskatino netikėtas atradimas japoniško maisto restorane. Laukdama vakarienės, varčiau žurnalą, kurio pagrindinės temos sukosi aplink automobilius ir technologijas ir netikėtai aptikau trijų puslapių straipsnį apie menininkus, kuriančius iš knygų. Straipsnis papildė mano kolekciją dar vienu nuostabiu menininku ir jo darbais bei sužadino norą pasidalinti knygų meno atradimais su Rock&Roll bibliotekininko tinklaraščio skaitytojais.
Taigi, pirmoji "knygų meno" atstovė, kurią noriu pristatyti - Cara Barer (būtent ta kūrėja, kurią padėjo atrasti minėtas straipsnis). JAV, Teksaso valstijoje gyvenanti ir kurianti menininkė "lipdo" knygų skulptūras ir jas fotografuoja. Idėja, jog knygos gali tapti meno objektu jai gimė pamačius lietaus permerktą, gatvėje gulinčią storą ir geltoną telefonų-informacijos knygą.

Knygų transformacijos fotografė objektų nuotraukoms dažniausiai ieško išparduotuvėse ar sendaikčių turgeliuose. Jos pasirinktos knygos dažniausiai yra netekusios savo pagrindinės vertės (pvz.: "Windows 95"). Tačiau kiekviena knyga yra išskirtinė: vienose svarbiausias yra turinys, kitose - dydis ar puslapių spalvos. Kartais Caros galutinį meno kūrinį nulemia atsitiktinumas, o kartais ilgas pasiruošimas: valandų valandas trunkantis knygos mirkymas, puslapių sukimas su plaukų suktukais, džiovinimas su fenu ir reikiamos pozicijos paieškos.
Cara sako, jog jos "nuotraukos atspindi fizinę evoliuciją" - objektas tampa kažkuo kitu nei buvo anksčiau. Tai glaudžiai siejasi su kita evoliucija - informacijos paieškos. Menininkės tikslas - kuo garsiau kalbėti apie spausdintos knygos ateitį ir informacijos paieškos pokyčius.
Iš tiesų, į jos fotografijas galima žiūrėti ilgai. Kiekviena iš jų turi stiprią žinutę.
Visus Caros Barer darbus galite peržiūrėti jos asmeninėje svetainėje: http://www.carabarer.com/Nuoroda

Nuotraukose kūriniai "Still life" ir "Blue Labyrinth"
Šaltiniai:
http://www.carabarer.com/
www.quarterlyconversation.com
http://www.kpbs.org/

2011-11-26

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS SKAITYTOJŲ POREIKIAI IR NAUDOJIMOSI BIBLIOTEKA YPATUMAI

 Keičiantis politinei, istorinei bei technologinei situacijoms, vartotojų reikmėms, turi keistis ir biblioteka. Siekdama nuolatinio atsinaujinimo ir geresnio skaitytojų poreikių tenkinimo, Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka ir šeši jos filialai (toliau tekste – tinklo bibliotekos) atliko vartotojų apklausą tema – „Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų poreikiai“.
 Tyrimo tikslas – išsiaiškinti skaitytojų naudojimosi biblioteka ypatumus bei nustatyti jų poreikius. 
Tyrimo uždaviniai: 1. išanalizuoti skaitytojų naudojimosi biblioteka įpročius ir poreikius; 2. įvertinti bibliotekos teikiamų paslaugų prieinamumą, pakankamumą ir atitikimą skaitytojų poreikiams; 3. pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Tyrimo imtis. 8 Viešosios bibliotekos padaliniuose (Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“, Abonemente bei „Šiaurinėje“, „Židinyje“, „Žiburėlyje“, „Šaltinėlyje“, Smėlynės ir Parko bibliotekose) lankosi labai įvairaus amžiaus, statuso, kvalifikacijos ir socialinės padėties asmenys. Siekiant išsiaiškinti įvairių skaitytojų grupių poreikius, tyrime dalyvavusieji buvo atrinkti naudojantis ne atsitiktinės, o tikslinės atrankos būdu. Vartotojai pagal socialinę padėtį suskirstyti į tris grupes: 1) moksleiviai ir studentai;  2) dirbantys suaugusieji; 3) pensininkai ir bedarbiai[1]. Kadangi tirti 8 bibliotekų vartotojai, tyrimo imtis pasirinkta išvedus bendrą per metus užregistruojamų skaitytojų vidurkį[2]. Segmentuojant pagal socialinę padėtį, kiekviename filiale apklausta apie 30 skaitytojų. Iš viso išdalinta 220 anketų. Toks respondentų kiekis leidžia daryti apibendrintas išvadas apie visų skaitytojų poreikius.
Apklausos metodas. Kaip pagrindinis tyrimo instrumentas bei duomenų rinkimo metodas pasirinktas anketinės apklausos tyrimo būdas. Struktūruota apklausa vykdyta raštu, respondentams pateikiant iš anksto paruoštą 10 klausimų anoniminį klausimyną. Anketos įvade buvo nurodyta pagrindinė informacija, supažindinanti respondentus su anketa, pateikta pildymo instrukcija.
Klausimyną sudaro keturios loginės dalys:
1 dalis. Klausimai apie lankymosi bibliotekoje įpročius. Jais siekta nustatyti, kokiomis bibliotekos paslaugomis naudojasi lankytojai, kaip dažnai jie lankosi bibliotekoje.  
2 dalis. Klausimai apie bibliotekos paslaugas. Ši klausimų grupė, skirta išsiaiškinti ar bibliotekos skaitytojai patenkinti bibliotekos personalu, aptarnavimo kokybe, interjeru, technine įranga, fondu bei darbo laiku. O taip pat ir sužinoti lankytojų pageidavimus dėl bibliotekos veiklos tobulinimo.
3 dalis. Demografiniai klausimai apie respondentą (lytis, amžius). Šie klausimai skirti išsiaiškinti, kokiai socialinei grupei priklauso skaitytojai.
Tyrimo eiga. Tai buvo trumpalaikė (tyrimas tinklo bibliotekose buvo atliekamas 2011 m. rugsėjo 28 – spalio 28 dienomis), sisteminga, struktūruota apklausa.
Teorinė reikšmė. Tinklo bibliotekų skaitytojų tyrimas atskleidžia konkrečius vartotojų poreikius, skaitytojų komentarai ar nusiskundimai parodo bendrą pasitenkinimą tinklo bibliotekomis veikla.
Praktinė reikšmė. Tinklo bibliotekos, atsižvelgdamos į vartotojų pageidavimus bei pagrindines tendencijas, nustatytas anketavimo metu, galėtų planuoti savo tolimesnę veiklą. Tyrimo išvados gali turėti įtakos bibliotekos sprendimams, kaip atnaujinti ar patobulinti teikiamas paslaugas.

Respondentų charakteristika. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis apie respondentus, galima apžvelgti jų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, naudojimosi biblioteka dažnumą, socialinį statusą.
 
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.

Bendras skaičius
Iš jų
Vyrai
Moterys
skaičius
procentai(%)
skaičius
procentai(%)
220
           46 
21%
174
79%

Tyrimo eigoje buvo apklausta 220 respondentų (vidutiniškai po 30 iš 8 bibliotekos filialų). Iš tyrime dalyvavusių skaitytojų, pagal lytį apklaustieji pasidalijo gana netolygiai (žr. 1 lentelę): iš jų absoliučią daugumą – 174 (79%) sudarė moterys, o likusius 46 (21%) vyrai. Šie duomenys patvirtina faktą, jog bibliotekos paslaugomis labiau naudojasi dailiosios lyties atstovės.
Anketinėje apklausoje respondentų buvo prašoma nurodyti tikslų amžių, tačiau 1-oje diagramoje metai buvo suskirstyti intervalais (žr. 1 pav.). 


1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Remiantis 1 paveikslo duomenimis, akivaizdu, jog daugiausia apklaustųjų tinklo bibliotekų vartotojų (44; 20 proc.) yra nuo 10 iki 14 metų amžiaus; antroji pagal amžių grupė (35; 15.9 proc.) – respondentai, kuriems yra nuo 15 iki 19 metų; 3 vietą užima asmenys, sulaukę 35-39 metų amžiaus (15; 6.8 proc.). Mažiausiai tarp tyrime dalyvavusiųjų buvo jauniausiai bei vyriausiai amžių kategorijoms priklausančių asmenų: 80 ir daugiau metų sulaukusių bei 6-9 m. amžiaus vaikų apklausta po 3 (1.3 proc.).
Pirmu klausimu siekta išsiaiškinti, kaip dažnai skaitytojai lankosi bibliotekoje. Atlikus apklausą nustatyta, kad dauguma tiriamųjų (101; 45.9 proc.) į biblioteką užsuka „kartą per mėnesį“. Antroje vietoje pagal dažnumą paminėtas variantas – „kartą per savaitę“ (62 ; 28.1 proc.). „Kasdien“ į biblioteką ateina 15.5 proc. (34) apklaustųjų; „kartą per kelis mėnesius“ bibliotekoje lankosi 10.5 proc. (23) respondentų. Kodėl gauti tokie duomenys, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga Galima tik spėti, jog dalis respondentų į biblioteką užsuka retai, galbūt dėl to, kad laisvalaikį jie praleidžia kitur, informacijos gauna kitais būdais, arba jiems tiesiog sudėtinga pasiekti biblioteką (dėl amžiaus, sveikatos, gyvenamosios vietos ir pan.). O kitų gyvenime, priešingai, biblioteka užima svarbią vietą, yra pagrindinė informacijos teikėja, todėl jie lankosi joje beveik kasdien.
Kitais klausimais siekta išsiaiškinti, kokiu tikslu skaitytojai užsuka į biblioteką ir kokiomis čia teikiamomis paslaugomis naudojasi.

 

2 pav. Apsilankymo bibliotekoje priežastys

Į klausimą „Kokiu tikslu dažniausiai užsukate į biblioteką?“ (žr. 2 pav.) dažniausiai skaitytojai atsakė: „pasiimti knygų į namus“ – 186 (84.5 proc.), „paskaityti spaudos“ – 66 (30 proc.) bei „pasinaudoti internetu“ – 59 (26.8 proc.). Kiek mažiau respondentų pažymėjo – „kopijuoti“ – 31 (14 proc.), „dalyvauti renginiuose“ – 27 (12.3 proc.), „gauti studijoms reikalingos medžiagos“ – 23 (10.5 proc.). Likę atsakymų variantai, surinktų balsų mažėjimo tvarka, pasiskirstė taip: „gauti darbui reikalingos medžiagos“ – 18 (8.2 proc.), „praleisti laisvalaikį“ – 17 atsakiusiųjų (7.7 proc.),  „dalyvauti kursuose, mokymuose“ – 9 (4 proc.), „kita“ – 7 (3.2 proc.). Tiriamieji taip pat galėjo pareikšti savo nuomonę, įrašydami savo variantą/-us. Nustatyta, jog be minėtų apsilankymo priežasčių vartotojai į biblioteką ateina vedini ir kitų paskatų[3]: „iš neturėjimo ką veikti“ (1); „pažaisti kompiuteriniais žaidimais“ (1); „parodėlių“ (1); „pasinaudoti internetu, pasiimti knygų ir pasidalinti bičiulyste“ (1); „paskaityti knygų“ (1); „atvežu dukrą“ (1); „skaityti knygas, dirbti prie stalo“ (1). Minimi atsakymai parodo, kad populiariausias tarp vartotojų yra tradicinės bibliotekos paslaugos.

Aštuntu klausimu „Įvertinkite žemiau pateiktus teiginius“ siekta nustatyti teikiamų paslaugų, aptarnavimo kokybę, pasitenkinimą bibliotekos interjeru, technine įranga (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Vartotojų pasitenkinimas bibliotekos personalo darbu, interjeru, paslaugomis, darbo laiku[4].


Sutinku
Nesutinku
Iš dalies sutinku
1. Bibliotekoje gausu naujų, aktualių leidinių
139
10
71
2. Bibliotekoje surandu/gaunu reikiamus informacinius leidinius (knygas, periodiką)
165
0
55
3. Bibliotekos darbuotojai yra paslaugūs ir mandagūs
216
0
4
4. Esu greitai aptarnaujamas
213
0
7
5. Darbo vietos bibliotekoje yra patogios
201
0
19
6. Bibliotekos interjeras – jaukus
195
2
23
7. Kompiuterinė įranga ir kita technika yra šiuolaikiška, patogi naudoti
183
1
28






Apibendrinus lentelėje pateiktų teiginių atsakymus, galima teigti, kad bibliotekos teikiamų paslaugų pasiūla, aptarnavimas, interjeras bei techninė įranga atitinka lankytojų poreikius. Reikėtų daugiau atsižvelgti į fondo gerinimą, komplektuoti daugiau naujų leidinių.
5-7-ame klausimuose teirautasi apie bibliotekos darbo laiką. Paaiškėjo, kad dauguma lankytojų (209 iš 220) žino bibliotekos darbo laiką. Iš žinančių bibliotekos darbo valandas 209 asmenys (95 proc.) tokiu laiku yra patenkinti. Respondentai, kurių bibliotekos darbo laikas netenkino, atvirame klausime „Jei į 6 klausimą atsakėte „ne“, nurodykite Jums patogų darbo laiką?“ galėjo pateikti savo pasiūlymus. Vartotojų išsakyti pageidavimai bibliotekos darbo laikui buvo tokie[5] :„Ateinu laisvu metu“;„Norėčiau, kad ir vasarą biblioteka dirbtų šeštadieniais“; „ Iš ryto nuo 8 - 8.30“; „8.00 - 16.30“; „9-16“; „9.00-19.00“;„9 iki 8“ „Nuo 10 iki 19“; „Nuo 10 iki 21“; „Biblioteka galėtų dirbti ilgiau, nes dažniausiai baigiantis paskaitoms ji jau nebedirba. 13.00-21.00“. Apibendrinant pateiktus pasiūlymus dėl bibliotekos darbo laiko, akivaizdu, jog vartotojų nuomonė išsiskyrė: viena dalis apklaustųjų pageidauja, kad biblioteka imtų dirbti anksčiau (maždaug nuo 8 h.), o kiti, priešingai, pareiškė, jog biblioteka turėtų dirbti ilgiau, nei dirba šiuo metu (iki 19-21 val.).
 Paskutiniu klausimu siekta išsiaiškinti, vartotojų pageidavimus. Jame teirautasi „Gal turite kokių nors pasiūlymų dėl bibliotekos veiklos, renginių, paslaugų tobulinimo?“. Tai buvo atviro tipo klausimas, kur respondentai galėjo įrašyti savo atsakymo variantus. Dauguma tiriamųjų į šį klausimą neatsakė arba pažymėjo, kad neturi pasiūlymų (182; 17.3 proc.). Tačiau buvo ir tokių, (38; 82.7 proc.) kurie turėjo pageidavimų, pastabų. Jų pateiktus variantus galima matyti 3 lentelėje.

3 lentelė. Vartotojų pageidavimai bibliotekos veiklos patobulinimui[6]

Atsakymas
Atsakiusiųjų skaičius
·      „Neturiu pasiūlymų“/ „Ne“/ “Nėra“ / „Neturiu“/ -
164
·      „Mane viskas tenkina“/ „Viskas tenkina“/ „Būtent ši biblioteka atitinka visus mano poreikius“/ „Ne, viskas puiku“/ „Viskas patinka ir nieko keisti nereikia“/ „Aš čia skaitau nuo 7 metų ir viskas patinka“/ „Viskas yra puiku, manau nereikia nieko keisti“/ „Mane viskas tenkina“
8
·      „Ką dar galima padaryti, kad ir taip visko per daug?!”
1

·      „Norėtųsi daugiau naujų grožinės literatūros kūrinių“/ „Norėčiau daugiau naujų knygų“/ „Reikėtų galbūt naujų, įvairesnių knygų“/ „Mažai periodinių leidinių“/ „Galima būtų daugiau turėti įdomesnių, naudingesnių leidinių“/ „Kuo daugiau naujų ledinių“/ „Daugiau naujų knygų“
7
·      „Primityvios sąlygos darbuotojams ir skaitytojams. Norisi geresnių sąlygų“/ „Labai karšta. Reikia kondicionieriaus“ / „Vasarą trūksta oro“ / „Vasarą labai „dusna“/ „Prastas patalpos oro kondicionavimas. Ypač vasarą“/ „Vasarą labai karšta“
7
·      „Nauji kompiuteriai“/ „Noriu, kad būtų pirmam aukšte nauji kompiuteriai“/ „Greitesnio interneto“
3
·      „Surasti vietą, skyrelį naujoms knygoms“
1
·      „Galėtume duoti sąrašus skaitomiausių knygų“
1
·      „Galėtų būti aiškiau sudėtos knygos ir galėtų dirbti iki 7 (vakaro 7. J).
1
·       „Bibliotekos vaikams skirti soc. darbuotoją, jiems užimti prasmingesne veikla nei kompiuteriai“
1
·      „Darbuotojos nuvargsta (!) dėl triukšmingų vaikučių prie kompiuterių. Jie galėtų domėtis ne vien žaidimais. Gal riboti jų interesus“

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         
·      „Na gal galėtų būti daugiau renginių, švenčių“/ Daugiau dekoracijų, daugiau švenčių, daugiau žaidimų ir užsiėmimo“
2
·      „Daugiau renginių, kuriuose galima gauti prizų“
1
·      „Kartais galėtų būti susitikimų su rašytojais, autoriais“
1
·      „Siūlyčiau rengti kuo daugiau renginių jaunimui“
1


·      „Daugelis skaitytojų spaudą pasiima po kelis leidinius, skaito vieną leidinį. Kiti ant stalo neskaitomi. Kitiems skaitytojams nėra ką veikti“
1
·      „Maža, jauki biblioteka. Kartais truko vaikai, sėdintys prie kompiuterių, skaityti spaudą”
1
·      „Nuostabūs langai. Įdomios parodos“
1


·      „Biblioteka man reikalinga ne dalyvauti renginiuose, o gauti norimą knygą ar medžiagą darbui“
1
·      „Tam neturiu daug laisvo laiko, nes esu studentė“
1

Išvados

Išanalizavus tinklo bibliotekų vartotojų naudojimosi biblioteka ypatumus ir pasitenkinimą bibliotekos paslaugomis paaiškėjo, jog:
1.    Į biblioteką vartotojai dažniausiai užsuka kartą per mėnesį, rečiausiai – kartą per kelis mėnesius.
2.    Aktyviausiai bibliotekos paslaugomis naudojasi senjorai (vidutiniškai kartą per savaitę ar kartą per mėnesį). Rečiausiai (kartą per kelis metus) – studentai ir mokiniai.
3.    Skaitytojai dažniausiai į biblioteką užsuka vedini šių tikslų: pasiimti knygų į namus, paskaityti spaudos bei pasinaudoti internetu. Taigi, populiariausios tarp skaitytojų yra: dokumentų išdavimo į namus (abonemento) ir skaityklų (interneto ir spaudos) paslaugos. Rečiausiai apklaustieji į biblioteką ateina patenkinti savo kultūrinių, rekreacijos, savišvietos poreikių: į vedamus kursus, mokymus; pasinaudoti kopijavimo paslaugomis; sudalyvauti renginiuose bei praleisti laisvalaikį.
4.    Apklaustieji bibliotekos dokumentų fondu, darbo laiku, aptarnaujančiu personalu, aptarnavimo kokybe, bibliotekos interjeru bei technika yra gana patenkinti. Ypač puikiai įvertintos bibliotekos darbuotojų komunikacinės savybės, operatyvus aptarnavimas. Palankus ir vartotojų požiūris į bibliotekos interjerą bei techninę įrangą. Kiek prasčiau įvertintas bibliotekos sukaupto fondo aktualumas, naujumas.
5.    Tyrimas turi tiesioginės praktinės naudos bibliotekai. Tyrimo rezultatai parodo esamą situaciją, kurią biblioteka gali tobulinti. Gauti duomenys leidžia akcentuoti stipriąsias ir silpnąsias bibliotekos veiklos puses, o taip pat jie gali pasitarnauti rengiant rekomendacijas paslaugų patobulinimui, efektyvesnei veiklai.

Rekomendacijos

1.    „Neužmigti ant laurų“, išlaikyti aukštą vartotojų aptarnavimo kultūrą, nuolat atsižvelgiant į jų poreikius.
2.    Orientuotis ne tik į vartotojų dažniausiai naudojamas paslaugas (knygų išdavimo, interneto prieigą, periodikos skaityklas), bet ir populiarinti paslaugas, kurios nėra tokios paklausios (renginiai, kursai).
3.    Siekti, kad biblioteka vartotojų tarpe nebūtų suvokiama stereotipiškai, vienpusiškai. Kad ji sietųsi ne tik su įvairių leidinių saugojimo ir išdavimo vieta, bet ir patrauklia, patogia vieta mokslui, darbui, saviraiškai, bendravimui bei poilsiui.
4.    Plėsti bibliotekos fondus, komplektuojant naujausią literatūrą.
5.    Šis bandymas įvertinti skaitytojų poreikius galėtų būti pakartotinai atliktas po kelerių metų, kad leistų geriau įvertinti, ištirti šiuo metu pastebimas tendencijas bei išsiaiškinti vartotojų poreikių kaitą.


Indrė Lašinytė,
Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyresn. metodininkė ryšiams su visuomene


[1] PASTABA: ši segmentacija negalioja vaikų bibliotekoms „Žiburėliui“ ir „Žaliajai pelėdai“ .
[2] PASTABA: tiek naujų, tiek perregistruotų iš ankstesnių kalendorinių metų. Gauta respondentų imtis ~ 10 proc. skaitytojų.
[3] PASTABA: respondentų kalba nekoreguota.
[4] PASTABA: ne visi tiriamieji pažymėjo atsakymus į visus pateiktus teiginius. Tad 7 teiginio  imtis – 212.
[5] PASTABA: respondentų kalba neredaguota.
[6] PASTABA: vartotojų kalba neredaguota.