PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS SKAITYTOJŲ POREIKIAI IR NAUDOJIMOSI BIBLIOTEKA YPATUMAI

 Keičiantis politinei, istorinei bei technologinei situacijoms, vartotojų reikmėms, turi keistis ir biblioteka. Siekdama nuolatinio atsinaujinimo ir geresnio skaitytojų poreikių tenkinimo, Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka ir šeši jos filialai (toliau tekste – tinklo bibliotekos) atliko vartotojų apklausą tema – „Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų poreikiai“.

 Tyrimo tikslas – išsiaiškinti skaitytojų naudojimosi biblioteka ypatumus bei nustatyti jų poreikius. 

Tyrimo uždaviniai: 1. išanalizuoti skaitytojų naudojimosi biblioteka įpročius ir poreikius; 2. įvertinti bibliotekos teikiamų paslaugų prieinamumą, pakankamumą ir atitikimą skaitytojų poreikiams; 3. pateikti išvadas ir pasiūlymus.

Tyrimo imtis. 8 Viešosios bibliotekos padaliniuose (Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“, Abonemente bei „Šiaurinėje“, „Židinyje“, „Žiburėlyje“, „Šaltinėlyje“, Smėlynės ir Parko bibliotekose) lankosi labai įvairaus amžiaus, statuso, kvalifikacijos ir socialinės padėties asmenys. Siekiant išsiaiškinti įvairių skaitytojų grupių poreikius, tyrime dalyvavusieji buvo atrinkti naudojantis ne atsitiktinės, o tikslinės atrankos būdu. Vartotojai pagal socialinę padėtį suskirstyti į tris grupes: 1) moksleiviai ir studentai;  2) dirbantys suaugusieji; 3) pensininkai ir bedarbiai[1]. Kadangi tirti 8 bibliotekų vartotojai, tyrimo imtis pasirinkta išvedus bendrą per metus užregistruojamų skaitytojų vidurkį[2]. Segmentuojant pagal socialinę padėtį, kiekviename filiale apklausta apie 30 skaitytojų. Iš viso išdalinta 220 anketų. Toks respondentų kiekis leidžia daryti apibendrintas išvadas apie visų skaitytojų poreikius.

Apklausos metodas. Kaip pagrindinis tyrimo instrumentas bei duomenų rinkimo metodas pasirinktas anketinės apklausos tyrimo būdas. Struktūruota apklausa vykdyta raštu, respondentams pateikiant iš anksto paruoštą 10 klausimų anoniminį klausimyną. Anketos įvade buvo nurodyta pagrindinė informacija, supažindinanti respondentus su anketa, pateikta pildymo instrukcija.

Klausimyną sudaro keturios loginės dalys:

1 dalis. Klausimai apie lankymosi bibliotekoje įpročius. Jais siekta nustatyti, kokiomis bibliotekos paslaugomis naudojasi lankytojai, kaip dažnai jie lankosi bibliotekoje.  

2 dalis. Klausimai apie bibliotekos paslaugas. Ši klausimų grupė, skirta išsiaiškinti ar bibliotekos skaitytojai patenkinti bibliotekos personalu, aptarnavimo kokybe, interjeru, technine įranga, fondu bei darbo laiku. O taip pat ir sužinoti lankytojų pageidavimus dėl bibliotekos veiklos tobulinimo.

3 dalis. Demografiniai klausimai apie respondentą (lytis, amžius). Šie klausimai skirti išsiaiškinti, kokiai socialinei grupei priklauso skaitytojai.

Tyrimo eiga. Tai buvo trumpalaikė (tyrimas tinklo bibliotekose buvo atliekamas 2011 m. rugsėjo 28 – spalio 28 dienomis), sisteminga, struktūruota apklausa.

Teorinė reikšmė. Tinklo bibliotekų skaitytojų tyrimas atskleidžia konkrečius vartotojų poreikius, skaitytojų komentarai ar nusiskundimai parodo bendrą pasitenkinimą tinklo bibliotekomis veikla.

Praktinė reikšmė. Tinklo bibliotekos, atsižvelgdamos į vartotojų pageidavimus bei pagrindines tendencijas, nustatytas anketavimo metu, galėtų planuoti savo tolimesnę veiklą. Tyrimo išvados gali turėti įtakos bibliotekos sprendimams, kaip atnaujinti ar patobulinti teikiamas paslaugas.

Respondentų charakteristika. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis apie respondentus, galima apžvelgti jų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, naudojimosi biblioteka dažnumą, socialinį statusą.

 

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.

Bendras skaičius	Iš jų
	Vyrai		Moterys
	skaičius	procentai(%)	skaičius	procentai(%)
220	46	21%	174	79%

Tyrimo eigoje buvo apklausta 220 respondentų (vidutiniškai po 30 iš 8 bibliotekos filialų). Iš tyrime dalyvavusių skaitytojų, pagal lytį apklaustieji pasidalijo gana netolygiai (žr. 1 lentelę): iš jų absoliučią daugumą – 174 (79%) sudarė moterys, o likusius 46 (21%) vyrai. Šie duomenys patvirtina faktą, jog bibliotekos paslaugomis labiau naudojasi dailiosios lyties atstovės.

Anketinėje apklausoje respondentų buvo prašoma nurodyti tikslų amžių, tačiau 1-oje diagramoje metai buvo suskirstyti intervalais (žr. 1 pav.). 

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Remiantis 1 paveikslo duomenimis, akivaizdu, jog daugiausia apklaustųjų tinklo bibliotekų vartotojų (44; 20 proc.) yra nuo 10 iki 14 metų amžiaus; antroji pagal amžių grupė (35; 15.9 proc.) – respondentai, kuriems yra nuo 15 iki 19 metų; 3 vietą užima asmenys, sulaukę 35-39 metų amžiaus (15; 6.8 proc.). Mažiausiai tarp tyrime dalyvavusiųjų buvo jauniausiai bei vyriausiai amžių kategorijoms priklausančių asmenų: 80 ir daugiau metų sulaukusių bei 6-9 m. amžiaus vaikų apklausta po 3 (1.3 proc.).

Pirmu klausimu siekta išsiaiškinti, kaip dažnai skaitytojai lankosi bibliotekoje. Atlikus apklausą nustatyta, kad dauguma tiriamųjų (101; 45.9 proc.) į biblioteką užsuka „kartą per mėnesį“. Antroje vietoje pagal dažnumą paminėtas variantas – „kartą per savaitę“ (62 ; 28.1 proc.). „Kasdien“ į biblioteką ateina 15.5 proc. (34) apklaustųjų; „kartą per kelis mėnesius“ bibliotekoje lankosi 10.5 proc. (23) respondentų. Kodėl gauti tokie duomenys, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga Galima tik spėti, jog dalis respondentų į biblioteką užsuka retai, galbūt dėl to, kad laisvalaikį jie praleidžia kitur, informacijos gauna kitais būdais, arba jiems tiesiog sudėtinga pasiekti biblioteką (dėl amžiaus, sveikatos, gyvenamosios vietos ir pan.). O kitų gyvenime, priešingai, biblioteka užima svarbią vietą, yra pagrindinė informacijos teikėja, todėl jie lankosi joje beveik kasdien.

Kitais klausimais siekta išsiaiškinti, kokiu tikslu skaitytojai užsuka į biblioteką ir kokiomis čia teikiamomis paslaugomis naudojasi.

 

2 pav. Apsilankymo bibliotekoje priežastys

Į klausimą „Kokiu tikslu dažniausiai užsukate į biblioteką?“ (žr. 2 pav.) dažniausiai skaitytojai atsakė: „pasiimti knygų į namus“ – 186 (84.5 proc.), „paskaityti spaudos“ – 66 (30 proc.) bei „pasinaudoti internetu“ – 59 (26.8 proc.). Kiek mažiau respondentų pažymėjo – „kopijuoti“ – 31 (14 proc.), „dalyvauti renginiuose“ – 27 (12.3 proc.), „gauti studijoms reikalingos medžiagos“ – 23 (10.5 proc.). Likę atsakymų variantai, surinktų balsų mažėjimo tvarka, pasiskirstė taip: „gauti darbui reikalingos medžiagos“ – 18 (8.2 proc.), „praleisti laisvalaikį“ – 17 atsakiusiųjų (7.7 proc.),  „dalyvauti kursuose, mokymuose“ – 9 (4 proc.), „kita“ – 7 (3.2 proc.). Tiriamieji taip pat galėjo pareikšti savo nuomonę, įrašydami savo variantą/-us. Nustatyta, jog be minėtų apsilankymo priežasčių vartotojai į biblioteką ateina vedini ir kitų paskatų[3]: „iš neturėjimo ką veikti“ (1); „pažaisti kompiuteriniais žaidimais“ (1); „parodėlių“ (1); „pasinaudoti internetu, pasiimti knygų ir pasidalinti bičiulyste“ (1); „paskaityti knygų“ (1); „atvežu dukrą“ (1); „skaityti knygas, dirbti prie stalo“ (1). Minimi atsakymai parodo, kad populiariausias tarp vartotojų yra tradicinės bibliotekos paslaugos.

Aštuntu klausimu „Įvertinkite žemiau pateiktus teiginius“ siekta nustatyti teikiamų paslaugų, aptarnavimo kokybę, pasitenkinimą bibliotekos interjeru, technine įranga (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Vartotojų pasitenkinimas bibliotekos personalo darbu, interjeru, paslaugomis, darbo laiku[4].

		Sutinku	Nesutinku	Iš dalies sutinku
1. Bibliotekoje gausu naujų, aktualių leidinių	139		10	71
2. Bibliotekoje surandu/gaunu reikiamus informacinius leidinius (knygas, periodiką)	165		0	55
3. Bibliotekos darbuotojai yra paslaugūs ir mandagūs	216		0	4
4. Esu greitai aptarnaujamas	213		0	7
5. Darbo vietos bibliotekoje yra patogios	201		0	19
6. Bibliotekos interjeras – jaukus	195		2	23
7. Kompiuterinė įranga ir kita technika yra šiuolaikiška, patogi naudoti	183		1	28

Apibendrinus lentelėje pateiktų teiginių atsakymus, galima teigti, kad bibliotekos teikiamų paslaugų pasiūla, aptarnavimas, interjeras bei techninė įranga atitinka lankytojų poreikius. Reikėtų daugiau atsižvelgti į fondo gerinimą, komplektuoti daugiau naujų leidinių.

5-7-ame klausimuose teirautasi apie bibliotekos darbo laiką. Paaiškėjo, kad dauguma lankytojų (209 iš 220) žino bibliotekos darbo laiką. Iš žinančių bibliotekos darbo valandas 209 asmenys (95 proc.) tokiu laiku yra patenkinti. Respondentai, kurių bibliotekos darbo laikas netenkino, atvirame klausime „Jei į 6 klausimą atsakėte „ne“, nurodykite Jums patogų darbo laiką?“ galėjo pateikti savo pasiūlymus. Vartotojų išsakyti pageidavimai bibliotekos darbo laikui buvo tokie[5] :„Ateinu laisvu metu“;„Norėčiau, kad ir vasarą biblioteka dirbtų šeštadieniais“; „ Iš ryto nuo 8 - 8.30“; „8.00 - 16.30“; „9-16“; „9.00-19.00“;„9 iki 8“ „Nuo 10 iki 19“; „Nuo 10 iki 21“; „Biblioteka galėtų dirbti ilgiau, nes dažniausiai baigiantis paskaitoms ji jau nebedirba. 13.00-21.00“. Apibendrinant pateiktus pasiūlymus dėl bibliotekos darbo laiko, akivaizdu, jog vartotojų nuomonė išsiskyrė: viena dalis apklaustųjų pageidauja, kad biblioteka imtų dirbti anksčiau (maždaug nuo 8 h.), o kiti, priešingai, pareiškė, jog biblioteka turėtų dirbti ilgiau, nei dirba šiuo metu (iki 19-21 val.).

 Paskutiniu klausimu siekta išsiaiškinti, vartotojų pageidavimus. Jame teirautasi „Gal turite kokių nors pasiūlymų dėl bibliotekos veiklos, renginių, paslaugų tobulinimo?“. Tai buvo atviro tipo klausimas, kur respondentai galėjo įrašyti savo atsakymo variantus. Dauguma tiriamųjų į šį klausimą neatsakė arba pažymėjo, kad neturi pasiūlymų (182; 17.3 proc.). Tačiau buvo ir tokių, (38; 82.7 proc.) kurie turėjo pageidavimų, pastabų. Jų pateiktus variantus galima matyti 3 lentelėje.

3 lentelė. Vartotojų pageidavimai bibliotekos veiklos patobulinimui[6]

Atsakymas	Atsakiusiųjų skaičius
·      „Neturiu pasiūlymų“/ „Ne“/ “Nėra“ / „Neturiu“/ -	164
·      „Mane viskas tenkina“/ „Viskas tenkina“/ „Būtent ši biblioteka atitinka visus mano poreikius“/ „Ne, viskas puiku“/ „Viskas patinka ir nieko keisti nereikia“/ „Aš čia skaitau nuo 7 metų ir viskas patinka“/ „Viskas yra puiku, manau nereikia nieko keisti“/ „Mane viskas tenkina“	8
·      „Ką dar galima padaryti, kad ir taip visko per daug?!”	1
·      „Norėtųsi daugiau naujų grožinės literatūros kūrinių“/ „Norėčiau daugiau naujų knygų“/ „Reikėtų galbūt naujų, įvairesnių knygų“/ „Mažai periodinių leidinių“/ „Galima būtų daugiau turėti įdomesnių, naudingesnių leidinių“/ „Kuo daugiau naujų ledinių“/ „Daugiau naujų knygų“	7
·      „Primityvios sąlygos darbuotojams ir skaitytojams. Norisi geresnių sąlygų“/ „Labai karšta. Reikia kondicionieriaus“ / „Vasarą trūksta oro“ / „Vasarą labai „dusna“/ „Prastas patalpos oro kondicionavimas. Ypač vasarą“/ „Vasarą labai karšta“	7
·      „Nauji kompiuteriai“/ „Noriu, kad būtų pirmam aukšte nauji kompiuteriai“/ „Greitesnio interneto“	3
·      „Surasti vietą, skyrelį naujoms knygoms“	1
·      „Galėtume duoti sąrašus skaitomiausių knygų“	1
·      „Galėtų būti aiškiau sudėtos knygos ir galėtų dirbti iki 7 (vakaro 7. J).	1
·       „Bibliotekos vaikams skirti soc. darbuotoją, jiems užimti prasmingesne veikla nei kompiuteriai“	1
·      „Darbuotojos nuvargsta (!) dėl triukšmingų vaikučių prie kompiuterių. Jie galėtų domėtis ne vien žaidimais. Gal riboti jų interesus“
·      „Na gal galėtų būti daugiau renginių, švenčių“/ Daugiau dekoracijų, daugiau švenčių, daugiau žaidimų ir užsiėmimo“	2
·      „Daugiau renginių, kuriuose galima gauti prizų“	1
·      „Kartais galėtų būti susitikimų su rašytojais, autoriais“	1
·      „Siūlyčiau rengti kuo daugiau renginių jaunimui“	1
·      „Daugelis skaitytojų spaudą pasiima po kelis leidinius, skaito vieną leidinį. Kiti ant stalo neskaitomi. Kitiems skaitytojams nėra ką veikti“	1
·      „Maža, jauki biblioteka. Kartais truko vaikai, sėdintys prie kompiuterių, skaityti spaudą”	1
·      „Nuostabūs langai. Įdomios parodos“	1
·      „Biblioteka man reikalinga ne dalyvauti renginiuose, o gauti norimą knygą ar medžiagą darbui“	1
·      „Tam neturiu daug laisvo laiko, nes esu studentė“	1

Išvados

Išanalizavus tinklo bibliotekų vartotojų naudojimosi biblioteka ypatumus ir pasitenkinimą bibliotekos paslaugomis paaiškėjo, jog:

1.    Į biblioteką vartotojai dažniausiai užsuka kartą per mėnesį, rečiausiai – kartą per kelis mėnesius.

2.    Aktyviausiai bibliotekos paslaugomis naudojasi senjorai (vidutiniškai kartą per savaitę ar kartą per mėnesį). Rečiausiai (kartą per kelis metus) – studentai ir mokiniai.

3.    Skaitytojai dažniausiai į biblioteką užsuka vedini šių tikslų: pasiimti knygų į namus, paskaityti spaudos bei pasinaudoti internetu. Taigi, populiariausios tarp skaitytojų yra: dokumentų išdavimo į namus (abonemento) ir skaityklų (interneto ir spaudos) paslaugos. Rečiausiai apklaustieji į biblioteką ateina patenkinti savo kultūrinių, rekreacijos, savišvietos poreikių: į vedamus kursus, mokymus; pasinaudoti kopijavimo paslaugomis; sudalyvauti renginiuose bei praleisti laisvalaikį.

4.    Apklaustieji bibliotekos dokumentų fondu, darbo laiku, aptarnaujančiu personalu, aptarnavimo kokybe, bibliotekos interjeru bei technika yra gana patenkinti. Ypač puikiai įvertintos bibliotekos darbuotojų komunikacinės savybės, operatyvus aptarnavimas. Palankus ir vartotojų požiūris į bibliotekos interjerą bei techninę įrangą. Kiek prasčiau įvertintas bibliotekos sukaupto fondo aktualumas, naujumas.

5.    Tyrimas turi tiesioginės praktinės naudos bibliotekai. Tyrimo rezultatai parodo esamą situaciją, kurią biblioteka gali tobulinti. Gauti duomenys leidžia akcentuoti stipriąsias ir silpnąsias bibliotekos veiklos puses, o taip pat jie gali pasitarnauti rengiant rekomendacijas paslaugų patobulinimui, efektyvesnei veiklai.

Rekomendacijos

1.    „Neužmigti ant laurų“, išlaikyti aukštą vartotojų aptarnavimo kultūrą, nuolat atsižvelgiant į jų poreikius.

2.    Orientuotis ne tik į vartotojų dažniausiai naudojamas paslaugas (knygų išdavimo, interneto prieigą, periodikos skaityklas), bet ir populiarinti paslaugas, kurios nėra tokios paklausios (renginiai, kursai).

3.    Siekti, kad biblioteka vartotojų tarpe nebūtų suvokiama stereotipiškai, vienpusiškai. Kad ji sietųsi ne tik su įvairių leidinių saugojimo ir išdavimo vieta, bet ir patrauklia, patogia vieta mokslui, darbui, saviraiškai, bendravimui bei poilsiui.

4.    Plėsti bibliotekos fondus, komplektuojant naujausią literatūrą.

5.    Šis bandymas įvertinti skaitytojų poreikius galėtų būti pakartotinai atliktas po kelerių metų, kad leistų geriau įvertinti, ištirti šiuo metu pastebimas tendencijas bei išsiaiškinti vartotojų poreikių kaitą.

Indrė Lašinytė,

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyresn. metodininkė ryšiams su visuomene

---

[1] PASTABA: ši segmentacija negalioja vaikų bibliotekoms „Žiburėliui“ ir „Žaliajai pelėdai“ .

[2] PASTABA: tiek naujų, tiek perregistruotų iš ankstesnių kalendorinių metų. Gauta respondentų imtis ~ 10 proc. skaitytojų.

[3] PASTABA: respondentų kalba nekoreguota.

[4] PASTABA: ne visi tiriamieji pažymėjo atsakymus į visus pateiktus teiginius. Tad 7 teiginio  imtis – 212.

[5] PASTABA: respondentų kalba neredaguota.

[6] PASTABA: vartotojų kalba neredaguota.