PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS SKAITYTOJŲ POREIKIAI IR NAUDOJIMOSI BIBLIOTEKA YPATUMAI
Keičiantis
politinei, istorinei bei technologinei situacijoms, vartotojų reikmėms, turi
keistis ir biblioteka. Siekdama nuolatinio atsinaujinimo ir geresnio skaitytojų
poreikių tenkinimo, Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka ir šeši
jos filialai (toliau tekste – tinklo bibliotekos) atliko vartotojų apklausą tema
– „Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų poreikiai“.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti
skaitytojų naudojimosi biblioteka ypatumus bei nustatyti jų poreikius.
Tyrimo
uždaviniai: 1. išanalizuoti skaitytojų naudojimosi biblioteka įpročius ir
poreikius; 2. įvertinti bibliotekos teikiamų paslaugų prieinamumą, pakankamumą
ir atitikimą skaitytojų poreikiams; 3. pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Tyrimo
imtis.
8 Viešosios bibliotekos padaliniuose (Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji
pelėda“, Abonemente bei „Šiaurinėje“, „Židinyje“, „Žiburėlyje“, „Šaltinėlyje“,
Smėlynės ir Parko bibliotekose) lankosi labai įvairaus amžiaus, statuso,
kvalifikacijos ir socialinės padėties asmenys. Siekiant išsiaiškinti įvairių
skaitytojų grupių poreikius, tyrime dalyvavusieji buvo atrinkti naudojantis ne
atsitiktinės, o tikslinės atrankos būdu. Vartotojai pagal socialinę padėtį
suskirstyti į tris grupes: 1) moksleiviai ir studentai; 2) dirbantys suaugusieji; 3) pensininkai ir bedarbiai[1].
Kadangi tirti 8 bibliotekų vartotojai, tyrimo imtis pasirinkta išvedus bendrą per
metus užregistruojamų skaitytojų vidurkį[2].
Segmentuojant pagal socialinę padėtį, kiekviename filiale apklausta apie 30 skaitytojų.
Iš viso išdalinta 220 anketų. Toks respondentų kiekis leidžia daryti
apibendrintas išvadas apie visų skaitytojų poreikius.
Apklausos
metodas.
Kaip
pagrindinis tyrimo instrumentas bei duomenų rinkimo metodas pasirinktas
anketinės apklausos tyrimo būdas. Struktūruota
apklausa vykdyta raštu, respondentams pateikiant iš anksto paruoštą 10 klausimų
anoniminį klausimyną. Anketos įvade buvo nurodyta pagrindinė informacija,
supažindinanti respondentus su anketa, pateikta pildymo instrukcija.
Klausimyną sudaro keturios loginės dalys:
1
dalis. Klausimai apie lankymosi bibliotekoje įpročius. Jais siekta nustatyti,
kokiomis bibliotekos paslaugomis naudojasi lankytojai, kaip dažnai jie lankosi
bibliotekoje.
2
dalis. Klausimai apie bibliotekos paslaugas. Ši klausimų grupė, skirta
išsiaiškinti ar bibliotekos skaitytojai patenkinti bibliotekos personalu,
aptarnavimo kokybe, interjeru, technine įranga, fondu bei darbo laiku. O taip
pat ir sužinoti lankytojų pageidavimus dėl bibliotekos veiklos tobulinimo.
3
dalis. Demografiniai klausimai apie respondentą (lytis, amžius). Šie klausimai
skirti išsiaiškinti, kokiai socialinei grupei priklauso skaitytojai.
Tyrimo eiga. Tai buvo trumpalaikė
(tyrimas tinklo bibliotekose buvo atliekamas 2011
m. rugsėjo 28 – spalio 28 dienomis), sisteminga, struktūruota apklausa.
Teorinė
reikšmė. Tinklo bibliotekų skaitytojų tyrimas
atskleidžia konkrečius vartotojų poreikius, skaitytojų komentarai ar
nusiskundimai parodo bendrą pasitenkinimą tinklo bibliotekomis veikla.
Praktinė
reikšmė. Tinklo bibliotekos, atsižvelgdamos į
vartotojų pageidavimus bei pagrindines tendencijas, nustatytas anketavimo metu,
galėtų planuoti savo tolimesnę veiklą. Tyrimo išvados gali turėti įtakos
bibliotekos sprendimams, kaip atnaujinti ar patobulinti teikiamas paslaugas.
Respondentų
charakteristika. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis
apie respondentus, galima apžvelgti jų pasiskirstymą pagal lytį, amžių,
naudojimosi biblioteka dažnumą, socialinį statusą.
1 lentelė. Respondentų
pasiskirstymas pagal lytį.
Bendras skaičius
|
Iš jų
|
|||
Vyrai
|
Moterys
|
|||
skaičius
|
procentai(%)
|
skaičius
|
procentai(%)
|
|
220
|
46
|
21%
|
174
|
79%
|
Tyrimo
eigoje buvo apklausta 220 respondentų (vidutiniškai po 30 iš 8 bibliotekos
filialų). Iš tyrime dalyvavusių skaitytojų, pagal lytį apklaustieji pasidalijo gana
netolygiai (žr. 1 lentelę): iš jų absoliučią daugumą –
174 (79%) sudarė moterys, o likusius 46 (21%) vyrai. Šie duomenys patvirtina
faktą, jog bibliotekos paslaugomis labiau naudojasi dailiosios lyties atstovės.
Anketinėje
apklausoje respondentų buvo prašoma nurodyti tikslų amžių, tačiau 1-oje
diagramoje metai buvo suskirstyti intervalais (žr. 1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių
Remiantis
1 paveikslo duomenimis, akivaizdu, jog daugiausia apklaustųjų tinklo bibliotekų
vartotojų (44; 20 proc.) yra nuo 10 iki 14 metų amžiaus; antroji pagal amžių
grupė (35; 15.9 proc.) – respondentai, kuriems yra nuo 15 iki 19 metų; 3 vietą užima
asmenys, sulaukę 35-39 metų amžiaus (15; 6.8 proc.). Mažiausiai tarp tyrime dalyvavusiųjų
buvo jauniausiai bei vyriausiai amžių kategorijoms priklausančių asmenų: 80 ir
daugiau metų sulaukusių bei 6-9 m. amžiaus vaikų apklausta po 3 (1.3 proc.).
Pirmu
klausimu siekta išsiaiškinti, kaip dažnai skaitytojai lankosi bibliotekoje. Atlikus
apklausą nustatyta, kad dauguma tiriamųjų (101; 45.9 proc.) į biblioteką užsuka
„kartą per mėnesį“. Antroje vietoje pagal dažnumą paminėtas variantas – „kartą
per savaitę“ (62 ; 28.1 proc.). „Kasdien“ į biblioteką ateina 15.5 proc. (34)
apklaustųjų; „kartą per kelis mėnesius“ bibliotekoje lankosi 10.5 proc. (23)
respondentų. Kodėl gauti tokie duomenys, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga Galima
tik spėti, jog dalis respondentų į biblioteką užsuka retai, galbūt dėl to, kad laisvalaikį
jie praleidžia kitur, informacijos gauna kitais būdais, arba jiems tiesiog
sudėtinga pasiekti biblioteką (dėl amžiaus, sveikatos, gyvenamosios vietos ir
pan.). O kitų gyvenime, priešingai, biblioteka užima svarbią vietą, yra
pagrindinė informacijos teikėja, todėl jie lankosi joje beveik kasdien.
Kitais
klausimais siekta išsiaiškinti, kokiu tikslu skaitytojai užsuka į biblioteką ir
kokiomis čia teikiamomis paslaugomis naudojasi.
2 pav. Apsilankymo bibliotekoje priežastys
Į
klausimą „Kokiu tikslu dažniausiai
užsukate į biblioteką?“ (žr. 2 pav.) dažniausiai skaitytojai atsakė: „pasiimti
knygų į namus“ – 186 (84.5 proc.), „paskaityti spaudos“ – 66 (30 proc.) bei
„pasinaudoti internetu“ – 59 (26.8 proc.). Kiek mažiau respondentų pažymėjo – „kopijuoti“
– 31 (14 proc.), „dalyvauti renginiuose“ – 27 (12.3 proc.), „gauti studijoms
reikalingos medžiagos“ – 23 (10.5 proc.). Likę atsakymų variantai, surinktų
balsų mažėjimo tvarka, pasiskirstė taip: „gauti darbui reikalingos medžiagos“ –
18 (8.2 proc.), „praleisti laisvalaikį“ – 17 atsakiusiųjų (7.7 proc.), „dalyvauti kursuose, mokymuose“ – 9 (4 proc.),
„kita“ – 7 (3.2 proc.). Tiriamieji taip pat galėjo pareikšti savo nuomonę,
įrašydami savo variantą/-us. Nustatyta, jog be minėtų apsilankymo priežasčių
vartotojai į biblioteką ateina vedini ir kitų paskatų[3]: „iš neturėjimo ką veikti“
(1); „pažaisti kompiuteriniais žaidimais“ (1); „parodėlių“ (1); „pasinaudoti
internetu, pasiimti knygų ir pasidalinti bičiulyste“ (1); „paskaityti knygų“ (1);
„atvežu dukrą“ (1); „skaityti knygas, dirbti prie stalo“ (1). Minimi atsakymai
parodo, kad populiariausias tarp vartotojų yra tradicinės bibliotekos
paslaugos.
Aštuntu klausimu „Įvertinkite
žemiau pateiktus teiginius“ siekta nustatyti teikiamų paslaugų, aptarnavimo
kokybę, pasitenkinimą bibliotekos interjeru, technine įranga (žr. 2 lentelę).
2 lentelė.
Vartotojų pasitenkinimas bibliotekos personalo darbu, interjeru, paslaugomis,
darbo laiku[4].
|
Sutinku
|
Nesutinku
|
Iš dalies sutinku
|
|
1.
Bibliotekoje gausu naujų, aktualių leidinių
|
139
|
10
|
71
|
|
2.
Bibliotekoje surandu/gaunu reikiamus informacinius leidinius (knygas,
periodiką)
|
165
|
0
|
55
|
|
3.
Bibliotekos darbuotojai yra paslaugūs ir mandagūs
|
216
|
0
|
4
|
|
4.
Esu greitai aptarnaujamas
|
213
|
0
|
7
|
|
5.
Darbo vietos bibliotekoje yra patogios
|
201
|
0
|
19
|
|
6.
Bibliotekos interjeras – jaukus
|
195
|
2
|
23
|
|
7.
Kompiuterinė įranga ir kita technika yra šiuolaikiška, patogi naudoti
|
183
|
1
|
28
|
|
Apibendrinus
lentelėje pateiktų teiginių atsakymus, galima teigti, kad bibliotekos teikiamų
paslaugų pasiūla, aptarnavimas, interjeras bei techninė įranga atitinka
lankytojų poreikius. Reikėtų daugiau atsižvelgti į fondo gerinimą, komplektuoti
daugiau naujų leidinių.
5-7-ame klausimuose teirautasi apie
bibliotekos darbo laiką. Paaiškėjo, kad dauguma lankytojų (209 iš 220) žino bibliotekos
darbo laiką. Iš žinančių bibliotekos darbo valandas 209 asmenys (95 proc.) tokiu
laiku yra patenkinti. Respondentai, kurių bibliotekos darbo laikas netenkino,
atvirame klausime „Jei į 6 klausimą
atsakėte „ne“, nurodykite Jums patogų darbo laiką?“ galėjo pateikti savo
pasiūlymus. Vartotojų išsakyti pageidavimai bibliotekos darbo laikui buvo tokie[5] :„Ateinu laisvu metu“;„Norėčiau,
kad ir vasarą biblioteka dirbtų šeštadieniais“; „ Iš ryto nuo 8 - 8.30“; „8.00
- 16.30“; „9-16“; „9.00-19.00“;„9 iki 8“ „Nuo 10 iki 19“; „Nuo 10 iki 21“; „Biblioteka
galėtų dirbti ilgiau, nes dažniausiai baigiantis paskaitoms ji jau nebedirba.
13.00-21.00“. Apibendrinant pateiktus pasiūlymus dėl bibliotekos darbo laiko, akivaizdu,
jog vartotojų nuomonė išsiskyrė: viena dalis apklaustųjų pageidauja, kad biblioteka
imtų dirbti anksčiau (maždaug nuo 8 h.), o kiti, priešingai, pareiškė, jog
biblioteka turėtų dirbti ilgiau, nei dirba šiuo metu (iki 19-21 val.).
Paskutiniu klausimu siekta išsiaiškinti,
vartotojų pageidavimus. Jame teirautasi „Gal
turite kokių nors pasiūlymų dėl bibliotekos veiklos, renginių, paslaugų
tobulinimo?“. Tai buvo atviro tipo klausimas, kur respondentai galėjo
įrašyti savo atsakymo variantus. Dauguma tiriamųjų į šį klausimą neatsakė arba
pažymėjo, kad neturi pasiūlymų (182; 17.3 proc.). Tačiau buvo ir tokių, (38; 82.7
proc.) kurie turėjo pageidavimų, pastabų. Jų pateiktus variantus galima matyti 3
lentelėje.
3 lentelė. Vartotojų
pageidavimai bibliotekos veiklos patobulinimui[6]
Atsakymas
|
Atsakiusiųjų skaičius
|
· „Neturiu pasiūlymų“/
„Ne“/ “Nėra“ / „Neturiu“/ -
|
164
|
·
„Mane viskas tenkina“/ „Viskas tenkina“/
„Būtent ši biblioteka atitinka visus mano poreikius“/ „Ne, viskas puiku“/ „Viskas
patinka ir nieko keisti nereikia“/ „Aš čia skaitau nuo 7 metų ir viskas patinka“/
„Viskas yra puiku, manau nereikia nieko keisti“/ „Mane viskas tenkina“
|
8
|
· „Ką dar galima
padaryti, kad ir taip visko per daug?!”
|
1
|
|
|
·
„Norėtųsi daugiau naujų grožinės
literatūros kūrinių“/ „Norėčiau daugiau naujų knygų“/ „Reikėtų galbūt naujų,
įvairesnių knygų“/ „Mažai periodinių leidinių“/ „Galima būtų daugiau turėti
įdomesnių, naudingesnių leidinių“/ „Kuo daugiau naujų ledinių“/ „Daugiau
naujų knygų“
|
7
|
·
„Primityvios sąlygos darbuotojams ir
skaitytojams. Norisi geresnių sąlygų“/ „Labai karšta. Reikia
kondicionieriaus“ / „Vasarą trūksta oro“ / „Vasarą labai „dusna“/ „Prastas
patalpos oro kondicionavimas. Ypač vasarą“/ „Vasarą labai karšta“
|
7
|
·
„Nauji kompiuteriai“/ „Noriu, kad būtų
pirmam aukšte nauji kompiuteriai“/ „Greitesnio interneto“
|
3
|
· „Surasti
vietą, skyrelį naujoms knygoms“
|
1
|
·
„Galėtume duoti sąrašus skaitomiausių
knygų“
|
1
|
·
„Galėtų būti aiškiau sudėtos knygos ir
galėtų dirbti iki 7 (vakaro 7. J).
|
1
|
·
„Bibliotekos vaikams skirti soc. darbuotoją,
jiems užimti prasmingesne veikla nei kompiuteriai“
|
1
|
·
„Darbuotojos nuvargsta (!) dėl
triukšmingų vaikučių prie kompiuterių. Jie galėtų domėtis ne vien žaidimais.
Gal riboti jų interesus“
|
|
|
|
·
„Na gal galėtų būti daugiau renginių,
švenčių“/ Daugiau dekoracijų, daugiau švenčių, daugiau žaidimų ir užsiėmimo“
|
2
|
·
„Daugiau renginių, kuriuose galima
gauti prizų“
|
1
|
·
„Kartais galėtų būti susitikimų su
rašytojais, autoriais“
|
1
|
·
„Siūlyčiau rengti kuo daugiau renginių
jaunimui“
|
1
|
|
|
· „Daugelis skaitytojų
spaudą pasiima po kelis leidinius, skaito vieną leidinį. Kiti ant stalo
neskaitomi. Kitiems skaitytojams nėra ką veikti“
|
1
|
· „Maža, jauki
biblioteka. Kartais truko vaikai, sėdintys prie kompiuterių, skaityti spaudą”
|
1
|
· „Nuostabūs langai.
Įdomios parodos“
|
1
|
|
|
· „Biblioteka
man reikalinga ne dalyvauti renginiuose, o gauti norimą knygą ar medžiagą
darbui“
|
1
|
· „Tam neturiu daug
laisvo laiko, nes esu studentė“
|
1
|
Išvados
Išanalizavus tinklo bibliotekų vartotojų
naudojimosi biblioteka ypatumus ir pasitenkinimą bibliotekos paslaugomis
paaiškėjo, jog:
1.
Į biblioteką vartotojai dažniausiai užsuka
kartą per mėnesį, rečiausiai – kartą per kelis mėnesius.
2.
Aktyviausiai bibliotekos paslaugomis naudojasi
senjorai (vidutiniškai kartą per savaitę ar kartą per mėnesį). Rečiausiai
(kartą per kelis metus) – studentai ir mokiniai.
3.
Skaitytojai dažniausiai į biblioteką užsuka vedini
šių tikslų: pasiimti knygų į namus, paskaityti spaudos bei pasinaudoti
internetu. Taigi, populiariausios tarp skaitytojų yra: dokumentų išdavimo į
namus (abonemento) ir skaityklų (interneto ir spaudos) paslaugos. Rečiausiai apklaustieji
į biblioteką ateina patenkinti savo kultūrinių, rekreacijos, savišvietos
poreikių: į vedamus kursus, mokymus; pasinaudoti kopijavimo paslaugomis; sudalyvauti
renginiuose bei praleisti laisvalaikį.
4.
Apklaustieji bibliotekos dokumentų fondu,
darbo laiku, aptarnaujančiu personalu, aptarnavimo kokybe, bibliotekos
interjeru bei technika yra gana patenkinti. Ypač puikiai įvertintos bibliotekos
darbuotojų komunikacinės savybės, operatyvus aptarnavimas. Palankus ir
vartotojų požiūris į bibliotekos interjerą bei techninę įrangą. Kiek prasčiau
įvertintas bibliotekos sukaupto fondo aktualumas, naujumas.
5.
Tyrimas turi tiesioginės praktinės naudos
bibliotekai. Tyrimo rezultatai parodo esamą situaciją, kurią biblioteka gali
tobulinti. Gauti duomenys leidžia akcentuoti stipriąsias ir silpnąsias bibliotekos
veiklos puses, o taip pat jie gali pasitarnauti rengiant rekomendacijas paslaugų
patobulinimui, efektyvesnei veiklai.
Rekomendacijos
1.
„Neužmigti ant laurų“, išlaikyti aukštą
vartotojų aptarnavimo kultūrą, nuolat atsižvelgiant į jų poreikius.
2.
Orientuotis ne tik į vartotojų dažniausiai
naudojamas paslaugas (knygų išdavimo, interneto prieigą, periodikos skaityklas),
bet ir populiarinti paslaugas, kurios nėra tokios paklausios (renginiai, kursai).
3.
Siekti, kad biblioteka vartotojų tarpe nebūtų
suvokiama stereotipiškai, vienpusiškai. Kad ji sietųsi ne tik su įvairių
leidinių saugojimo ir išdavimo vieta, bet ir patrauklia, patogia vieta mokslui,
darbui, saviraiškai, bendravimui bei poilsiui.
4.
Plėsti bibliotekos fondus, komplektuojant
naujausią literatūrą.
5.
Šis bandymas įvertinti skaitytojų poreikius
galėtų būti pakartotinai atliktas po kelerių metų, kad leistų geriau įvertinti,
ištirti šiuo metu pastebimas tendencijas bei išsiaiškinti vartotojų poreikių
kaitą.
Indrė Lašinytė,
Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyresn.
metodininkė ryšiams su visuomene
[1] PASTABA: ši segmentacija negalioja vaikų bibliotekoms
„Žiburėliui“ ir „Žaliajai pelėdai“ .
[2] PASTABA: tiek naujų, tiek perregistruotų iš ankstesnių
kalendorinių metų. Gauta respondentų imtis ~ 10 proc. skaitytojų.
[3] PASTABA: respondentų kalba nekoreguota.
[4] PASTABA: ne visi tiriamieji pažymėjo atsakymus į visus
pateiktus teiginius. Tad 7 teiginio imtis – 212.
[5] PASTABA: respondentų kalba neredaguota.
[6] PASTABA: vartotojų kalba neredaguota.
Komentarai
Rašyti komentarą