2009-11-27

Inovatyvūs bibliotekų projektai – idėjų paieška

Kai galvojate apie naujo projekto koncepciją, pravartų pasidomėti, kas jau padaryta kitose bibliotekose, kokias mintis galima panaudoti savo idėjai plėtoti. Tam puikiai tinka du šaltiniai, su kuriais norėčiau supažindinti tinklaraščio skaitytojus. Tai – Stokholmo iššūkio apdovanojimas (Stockholm Challenge Award) ir IFLA bibliotekų sėkmės istorijų duomenų bazė (IFLA libraries success stories database). Beje, šie šaltiniai naudingi ne tik idėjų paieškai, bet jau įvykdyto inovatyvaus projekto propagavimui.

Stokholmo iššūkio apdovanojimas skirtas inovatyviems informacijos ir komunikacijos technologijų taikymo projektams šešiose teminėse srityse: viešasis administravimas, švietimas, ekonominė plėtra, kultūra, sveikata, aplinka. Stokholmo iššūkio apdovanojimo laimėtojai gauna piniginį prizą. Šis apdovanojimas turi ilgą istoriją – viskas prasidėjo Europos Komisijai paskelbus M. Bangemanno ataskaitą, kuri pagrįstai laikoma pirmuoju Europos Sąjungos informacinės visuomenės plėtros strateginiu dokumentu. 1995 m. siekiant skatinti kūrybingą informacijos ir komunikacijos technologijų taikymą buvo paskelbtas Stokholmo Bangemano iššūkio konkursas, kuris pavadintas jį inicijavusio miesto vardu. Jau 1997 metais konkurse dalyvavo 112 projektų iš 25 Europos miestų. 1999 m. konkursui suteiktas jo dabartinis pavadinimas – Stohkolmo iššūkio apdovanojimas.

Stokholmo iššūkio apdovanojimo konkurse dalyvauja ir bibliotekos, kurios neretai tampa laimėtojomis ar finalistėmis. Štai 2006 m. teminėje kultūros kategorijoje konkursą laimėjo Čilės viešųjų bibliotekų projektas Biblioredes, kuriuo buvo siekta įveikti vietos bendruomenių (ypač kaimo) skaitmeninę atskirtį, diegiant kompiuterius ir interneto ryšį viešosiose bibliotekose, apmokant gyventojus naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis ir skatinant vietos bendruomenes kurti savo interneto turinį. Tais pačiais 2006 m. finalistu buvo Naujosios Zelandijos atviros prieigos skaitmeninių bibliotekų valdymo programinė įrangos projektas Greenstone Digital Library Software, Švedijos savivaldybių viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo iniciatyva Bibliotek 2007 ir kt. Bibliotekų projektai atsirasdavo tarp finalistų dar 2000 m. Vienas tokių pavyzdžių Rusijos Federacijos iniciatyva Rusijos valstybinės bibliotekos informacinės sistemos sukūrimas.

Laimėtojų ir finalistų sąrašus galima peržiūrėti šioje svetainėje. Joje galima pasiskaityti ir projektų aprašymus.

Kitas naudingas šaltinis ieškant originalių idėjų – IFLA bibliotekų sėkmės istorijų duomenų bazė. IFLA sukūrė šią duomenų bazę, siekdama atskleisti bibliotekų vertę visuomenėje. Duomenų bazė prieinama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Joje bibliotekų projektai suskirstyti į penkias kategorijas: bibliotekos – prieigos taškai; bibliotekos – informacijos ir komunikacijos technologijų mokymo centrai; bibliotekos tęstiniam mokymui; bibliotekos specialių poreikių vartotojams; bibliotekos kultūros paveldui. Šioje duomenų bazėje bibliotekos pačios gali skelbti savo sėkmės istorijas. Projektai neribojami pagal įgyvendinančios bibliotekos tipą. Duomenų bazėje galima atlikti paiešką pagal projektų temines kategorijas, kontinentus ir šalis bei kitus kriterijus. Šiame duomenų telkinyje skelbiami trumpi projektų aprašymai, kuriuose atskleidžiami projektų tikslai, tikslinės auditorijos, finansavimo šaltinius, skelbiama informacija apie organizatorius ir projekto partnerius.

2009-11-24

Nauja eIFL.net programa viešosioms bibliotekoms


Lapkričio 16 d. eIFL.net oficialiai pranešė, kad gavo 1.4 mln. dolerių paramą iš Bilo ir Melindos Geitsų fondo naujai programai Viešųjų bibliotekų inovacijos vykdyti. Ši programa skirta skatinti viešąsias bibliotekas plėtoti inovatyvias informacijos ir komunikacijos technologijų grįstas paslaugas. Siekiama, kad bibliotekos a) siūlytų paslaugas, kurios pagerintų aptarnaujamos bendruomenės gyvenimo kokybę, b) bendradarbiautų su vietos valdžios institucijomis, verslo atstovais įgyvendindamos kūrybiškus sumanymus.

Programa bus vykdoma tris metus. Per tą laiką bibliotekos galės teikti paraiškas tris kartus. Pirmasis etapas jau prasidėjo. Viešosios bibliotekos gali teikti paraiškas iki 2010 m. vasario 28 d. Maksimali finansavimo suma pirmajame kvietime rengti paraiškas - 30000 JAV dolerių. Pirmajame paraiškų teikimo etape bus atrinkti 10 geriausi projektai. Lietuvos viešosios bibliotekos irgi gali dalyvauti.

Programos rengėjai aiškina, kaip bus vertinamas projektų inovatyvumas. Inovatyviais projektais laikomi tokie, kurie yra visiškai nauji; nebuvo anksčiau vykdomi paraiškovo vietovėje, orientuoti į paraiškoje nurodytą tikslinę grupę, įgyvendinami bendradarbiaujant su paraiškovo nurodytais partneriais; anksčiau nebuvo tinkamai įgyvendinti (reikia pagrįsti, kodėl); taiko technologijas, kurios nebuvo pasitelktos ankstesniuose projektuose.

Projektuose siūloma eksploatuoti įvairias technologijas - internetą, mobiliuosius telefonus, kitus mobiliuosius įrenginius, saityno 2.0 technologijas, įvairių rūšių programinę įrangą.

eIFL.net parengė programai skirtą tinklalapį. Jame galima rasti:

Trumpą programos tikslų, įgyvendinimo, potencialių paraiškovų aprašymą.
Pirmojo kvietimo paraiškoms puslapį - jame rasite reikalavimus, patarimus, paraiškos formas, jų teikimo terminus ir kitą svarbią informaciją.
Dažniausiai užduodamus klausimus.

Daugiau informacijos rasite eIFL.net Viešųjų bibliotekų inovacijos programos svetainėje.

Kaip aš tapau bibliotekininku...

2009 m. spalio mėn. startavo naujas informacijos specialistų Library Routes projektas, kurio tikslas – atsakyti į klausimą „Kodėl ir kaip mes tapome bibliotekininkais?“.


Projekto kūrėjai tikisi, kad specialiai šitam projektui sukurta viki svetainė taps ta vieta, kur bendraus, dalinsis savo patirtimi ir patarimais profesionalai. Šiuo metu projekte jau dalyvauja ir savo karjeros „maršrutais“ dalijasi 80 informacijos specialistų.


Vieni svajojo tapti archeologais, žurnalistais ir barmenais, kiti – šokėjais, muzikantais ir aktoriais... Šiandien dauguma jų dirba bibliotekose :)


Projekte gali dalyvauti visi – tereikia parašyti savo istoriją!

Kviečiame į Biržiškos skaitymus 2009!


Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas ir Vilniaus universiteto biblioteka kviečia Jus dalyvauti kasmetinėje konferencijoje Vaclovo Biržiškos skaitymai. Konferencija įvyks 2009 m. gruodžio 2 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje (Universiteto g. 3, Vilnius).

Šių metų konferencija yra jubiliejinė. Ji skirta Vilniaus universiteto 430 metų , bibliotekininkystės studijų Vilniaus universitete 60 metų bei Vaclovo Biržiškos gimimo 125 metų sukaktims. Konferencijos tema – Bibliotekininkystė ir informacijos mokslai: praktinė veikla, studijos ir moksliniai tyrimai.

Konferencijos vietos:

Pradžia – parodos „Bibliotekininkystės ir informacijos studijos Vilniaus universitete“ atidarymas – Baltojoje salėje.

Pirmoji ir antroji konferencijos sekcijos – P. Smuglevičiaus salėje.

Atidarysime parodą, kurioje pamatysite, kaip plėtojosi bibliotekininkystės ir informacijos studijos Vilniaus universitete. Turėsite galimybę pasiklausyti pranešimų bibliotekos istorijos, pažangios praktikos temomis. Pristatysime ir Bibliotekininkystės ir informacijos instituto studijų metodus bei naujausias idėjas, plačiau pakalbėsime ir apie tinklaraštį "Rock&roll bibliotekininkas".

Kviečiame Jus dalyvauti konferencijoje - įdomiai praleisti laiką ir pažymėti visus jubiliejus kartu su mumis!

Registruotis nereikia - tiesiog ateikite į renginį.


PROGRAMA

9.30–10.00 – Parodos „Bibliotekininkystės ir informacijos studijos Vilniaus universitete“ atidarymas.

Vieta: Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė.

Sveikinimo žodis:

doc. dr. Andrius Vaišnys (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas)
Irena Krivienė (Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė)

I sekcija. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslai bei praktinė veikla

Vieta: Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salė

Sekcijos vadovas doc. dr. Rimvydas Laužikas

10.00–10.30 – prof. dr. Arvydas Pacevičius. Dar kartą apie pirmąją viešąją biblioteką Lietuvoje: ties ištakomis.

10.30–11.00 – Inga Liepaitė. Sovietinio Lietuvos laikotarpio bibliotekų istorijos tyrimų šaltiniai Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.

11.00–11.30 – doc. dr. Žiedūnė Zaveckienė. Lietuvos jaunimo spauda. Skautų periodika (1918–1940).

11.30–12.00 – Vincas Grigas. Tapk Vilniaus universiteto bibliotekos draugu: fondoieška, kaip bibliotekos marketingo dalis.

12.00–12.30 – Julija Niauraitė, Indrė Zalieskienė. Biblioteka informacijos technologijų apsuptyje: teorija ir praktika.


12.30–13.30 – Pietų pertrauka


II sekcija. Bibliotekininkystės ir informacijos studijos

Vieta: Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salė

Sekcijos vadovė dr. Zinaida Manžuch

13.30–14.00 – dr. Zinaida Manžuch. Tinklaraštis „Rock&roll bibliotekininkas”– profesinės komunikacijos ir studijų kokybės gerinimo priemonė: atvejo analizė.

14.00–14.30 – Ramunė Petuchovaitė. Probleminio mokymosi taikymas bibliotekininkystės studijose: kurso „Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba“ atvejis.

14.30–15.00 – Jurgita Kunigiškytė. Profesinės praktikos praktinė vertė: atvejo analizė.

15.00–15.30 – Diskusijos. Konferencijos organizatoriai tikisi tarpdisciplininių ir daugiaaspekčių diskusijų bibliotekininkystės ir informacijos mokslų tyrimų, studijų, praktinės veiklos istorijos, metodologijos, teorijos temomis.

2009-11-22

Taikomųjų bakalauro darbų rengimo eiga ir sprendimai: patarimai ir pavyzdžiai. I dalis

Daugelis studentų bakalauro darbų paprastai yra taikomieji, nors yra atvejų, kai ginami ir teoriniai darbai. Štai kaip taikomasis bakalauro darbas apibrėžiamas Rašto darbų rengimo metodiniuose nurodymuose:

Taikomuosiuose darbuose tiriama ir sprendžiama aktuali praktikos problema. Taikomuosiuose darbuose privalo būti teorinė arba metodologinė dalis. Šiuose darbuose pristatomas ir pagrindžiamas tiriamos praktikos problemos aktualumas, pristatoma, aptariama, analizuojama šios ar panašių, analogiškų praktikos problemų tyrimui skirta mokslinė literatūra, analizuojami galimi moksliniai šios problemos sprendimo būdai, savarankiškai atliekamas ir aprašomas mokslinis tyrimas, aptariami ir interpretuojami tyrimo duomenys ir pan. (Atkočiūnienė, Stonkienė, Janonis, 2009: p. 26).
Taikomieji darbai naudingi tuo, kad galima pritaikyti teorinius modelius ir žinias tiriant įvairius mus supančios realybės reiškinius. Juos tiriant sužinoma daugiau apie tiriamų reiškinių ypatumus, dėsningumus, raidą, tam tikros veiklos tobulinimo galimybes, veiksnius, kurie daro įtaką tam tikrai veiklai ir pan. Paprastai taikomojo darbo dalį sudaro empirinis tyrimas, kurį atlieka darbo autorius, vadovaudamasis tam tikra tyrimo metodika, pats atrinkdamas, analizuodamas ir interpretuodamas duomenis apie tiriamą reiškinį bei analizės pagrindu formuluodamas tyrimo išvadas. Empiriniai tyrimai leidžia priimti sprendimus, nustatyti tam tikros veiklos, požiūrių atsiradimo priežastis bei turinį ir/arba tobulinti realybės reiškinius ar veiklas ir kt.

Šiame straipsnių cikle labiau orientuosimės į patį empirinį tyrimą, nors būtent pirmasis rašinys leidžia paaiškinti, kaip siejasi teorinė ir empirinė taikomojo darbo dalys.

Paprastai egzistuoja tam tikri etapai ir reikalavimai, kurie nurodo visą darbo ir empirinio tyrimo konkrečiai rengimo eigą ir sprendimus. Tų etapų visuma yra vadinama mokslinio tyrimo ciklu, arba procesu (žr. pav. žemiau).


Apibūdinkime kiekvieną etapą:

1. Parengiamieji darbai: publikacijų analizė – šiame etape mes analizuojame nagrinėjamą sritį, siekdami apibūdinti tiriamą objektą ir nustatyti jo savybes, įvertinti esamus tyrimo būdus arba sukurti naujus. Šio etapo rezultatas – teorinė (-ės) baigiamojo darbo dalis (-ys).
2. Tyrimo tikslo, tiriamųjų klausimų, hipotezės formulavimas – šiame etape, remdamiesi turimomis žiniomis apie objektą, mes nustatome, ką ketiname ištirti empiriškai. Tam paprastai mes formuluojame empirinio tyrimo tikslą ar/ir tiriamąjį (-uosius) klausimą (-us), kurie nustato, kokius reiškinio aspektus mes tiriame. Jeigu mokslinių publikacijų analizė leidžia mums daryti mokslinę prielaidą apie galimą atsakymą į mūsų tiriamąjį (-uosius) klausimą (-us), formuluojame hipotezę.
3. Mokslo tyrimo metodų pasirinkimas. Tikslas ar/ir tiriamieji klausimai bei hipotezė leidžia susiaurinti mūsų tyrimą, suteikti jam daugiau kryptingumo. Atsižvelgdami į tai, ką tiriame, ką norime sužinoti, kokiais būdais galima efektyviau gauti reikalingus duomenis, pasirenkame mokslo tyrimo metodus. Aišku, neretai metodų pasirinkimą koreguoja ir duomenų šaltinių prieinamumas. Reikia atkreipti dėmesį, kad dažnai skirtinguose tyrimo etapuose taikomi įvairūs metodai. Pavyzdžiui, galime taikyti anketinės apklausos metodą siekdami gauti duomenis, o kiekybinės ir kokybinės analizės metodus – siekdami analizuoti bei interpretuoti anketų duomenis.
4. Duomenų šaltinių analizė ir atrankos kriterijų nustatymas. Kai pasirinkome mokslo tyrimo metodus, turime apibrėžti, kaip gausime duomenis tyrimui. Be abejonės, šis etapas realiame gyvenime dažnai vyksta lygiagrečiai su mokslo tyrimo metodų pasirinkimu. Pasirinkus duomenų šaltinius (nesvarbu, ar tai būtų tam tikros tiriamųjų asmenų grupės, dokumentai, svetainės), reikia išanalizuoti, kaip atrinksime iš visos šaltinių visumos tuos, kurių duomenis panaudosime tyrime.
5. Duomenų analizės būdų ir eigos nustatymas. Paprastai kiekvienas mokslo tyrimo metodas numato specifines duomenų analizės būdus ir priemones. Tomis procedūromis reikėtų vadovautis atliekant specifinius duomenų analizės veiksmus.
6. Duomenų analizė – šiame etape naudojantis pasirinktais mokslo tyrimo metodais apibendrinami tyrimo duomenys.
7. Duomenų analizės rezultatų apibendrinimas. Apibendrinti ir išanalizuoti tyrimo duomenys leidžia mums įžvelgti tam tikrus dėsningumus ir pateikti atsakymą į tiriamąjį (-uosius) klausimą (-us). Šiame etape vertinti tyrimo rezultatus padeda palyginimas su anksčiau atliktais tyrimais, teorinėmis įžvalgomis, pateiktomis teorinėje darbo dalyje.
8. Išvadų ir rekomendacijų rengimas. Šiame etape apibendriname viso darbo rezultatus, atsižvelgdami į probleminį klausimą (mokslinę problemą). Neretai taikomuosiuose darbuose pateikiamos rekomendacijos, kaip pakeisti, patobulinti paslaugas/veiklas/procesus.

Tam, kad nustatytumėte, ką ir kaip tirstite, reikia iš pradžių nuodugniau susipažinti su nagrinėjama tema. Tai yra parengiamieji darbai, arba pirmasis etapas, pavaizduotas paveiksle. Nors neįmanoma sukurti griežtos formulės, kaip rengti darbo turinį, pamėginkime pasitelkę praktinį pavyzdį, paanalizuoti, į kokius klausimus būtų naudinga atkreipti dėmesį šiame etape.

Pavyzdžiui, jeigu rengiate baigiamąjį darbą „Lietuvos akademinių bibliotekų interneto svetainių tinklamumas naudoti“, pirmiausia reikia sužinoti, kad yra „tinkamumas naudoti“ ir kaip jis yra vertinamas. Tam tikslui ieškote literatūros apie tai, kas yra tinkamumas naudoti (angl. usability). Paaiškėja, kad tai yra interneto svetainių kokybės parametras, kuris nurodo, ar svetainė leidžia vartotojui pasiekti savo tikslus efektyviai ir produktyviai jo specifiniame veiklos kontekste. Tinkamumo naudoti problematika siejasi su žmogaus ir kompiuterio sąveikos, ergonomikos, psichologijos disciplinomis.


Toliau išsiaiškiname, kodėl svarbu tirti Lietuvos akademinių bibliotekų svetainių tinkamumą naudoti. Pirmiausia, nustatytumėme, kas šios srities tyrimai leidžia išsiaiškinti, ar svetainės yra parengtos kokybiškai, ar leidžia vartotojui atlikti savo užduotis. Kadangi daugelis bibliotekų teikia informaciją arba paslaugas būtent savo svetainėje, jos kokybė tampa svarbiu bibliotekos paslaugų kokybės rodikliu. Turint tokias žinias padėtumėme akademinėms bibliotekoms spręsti svetainių kokybės ir konkrečiai tinkamumo naudoti užtikrinimo klausimus, nurodydami konkrečias sritis, kurios reikalauja tobulinimo.

Kadangi tiriame Lietuvos akademinių bibliotekų svetainių tinkamumą naudoti, turėtumėme pirmiausia ieškoti būtent šio tipo bibliotekų svetainių tyrimų Lietuvoje. Jeigu mes tokių tyrimų nerasime – vadinasi, mūsų darbas yra pirmasis bandymas. Jeigu tokių tyrimų jau yra, mums reikia pagalvoti, kuo unikalus mūsų tyrimas, kokius dar netyrinėtus aspektus jis leis nagrinėti. Tyrimo unikalumą apsprendžia tyrimo objektas ir aspektas, naudojami metodai, duomenų šaltiniai, tyrimo geografinė, chronologinė aprėptis ir kiti kriterijai.

Susipažinę su literatūra sužinosime, kad tinkamumo naudoti srityje yra sukurti teoriniai modeliai, kurie leidžia nustatyti, kas turėtų būti tiriama. Literatūros analizė leidžia mums išsiaiškinti, kad įvairūs tyrinėtojai nustato savo kriterijų rinkinius, kurie apibūdina, kas yra tinkamumas naudoti, nuo ko priklauso konkrečių svetainių tinkamumas naudoti. Specifiniai požiūriai į tai, kas yra tinkamumas naudoti ir kokie komponentai jį sudaro, užfiksuoti ISO standartuose. Be to, tinkamumas naudoti vertinamas pasitelkiant specifinius metodus – ekspertinį vertinimą, įvairius vartotojo testavimo būdus. Susipažinus su publikacijomis taip pat paaiškėja, kad sukurtos svetainių kokybės rekomendacijos, kuriose yra kalbama apie tinkamumą naudoti, kultūros institucijoms (įskaitant bibliotekas). Svarbu išnagrinėti, kokiomis teorijomis vadovaujamasi atliekant akademinių bibliotekų svetainių tinkamumo naudoti jau atliktuose tyrimuose. Juk akademinės bibliotekos interneto svetainė yra specifinis svetainės tipas, skirtas specializuotai auditorijai (mokslininkams, studentams), kurių darbo kontekstas ir uždaviniai skiriasi nuo kitų interneto vartotojų. Siekiant apibūdinti akademinių bibliotekų svetainių specifiką galima nagrinėti ir jų paskirties ypatumus, vartotojų aptarnavimo tikslus. Taigi mums svarbu pritaikyti esamus bendrus tinkamumo naudoti modelius būtent mūsų specifinio objekto – akademinių bibliotekų svetainių – tyrimui. Analizuodami, vertindami tam tikrus požiūrius, teorijas, mes pagrindžiame tam tikrą akademinių bibliotekų svetainių tinkamumo naudoti tyrimo būdą.

------------------------------------------------------------------------------------

Atsakymai į minėtus klausimus leis parengti teorinę (-es) darbo dalį (-is), kuri (-ios) užtikrins pakankamą ir pagrįstą pamatą empiriniam tyrimui atlikti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad dažna studentų klaida – teorinės ir empirinio tyrimo darbo dalių atskyrimas. Dažnai skaitant studentų darbus neaišku, kaip teorinė dalis siejasi su empirine. Mūsų pavyzdžio analizė padeda suprasti, jog teorinė dalis reikalinga tam, kad apskritai galėtumėte atlikti empirinį tyrimą. Ji pateikia visą reikalingą medžiagą, nukreipiančią empirinio tyrimo sprendimus. Taigi vienas iš kokybiško taikomojo darbo požymių yra sąsajos tarp teorinės ir empirinės dalies. Visa teorinės dalies medžiaga turi būti panaudota rengiant empirinį tyrimą. Tolesniuose straipsniuose, aiškinančiuose atskirus tyrimo etapus, pamatysite, kaip tos sąsajos atsiranda.

Laukite tęsinio...

Literatūra

ATKOČIŪNIENĖ Z.; STONKIENĖ M.; JANONIS O. Rašto darbų rengimo metodiniai nurodymai. Vilnius, 2009. 106 p.

MANŽUCH Z. Kultūros paveldo socialinių technologinių sistemų aspektai. Informacijos mokslai, 2006, t. 38, p. 38-51.

2009-11-20

Mano Gimtadienis 2.0

Vilniaus universiteto bibliotekos misijoje įvardyti tikslai – atrasti ir kūrybiškai naudoti įvairius informacijos išteklius, kurti svetingą, draugišką, įkvepiančią kūrybai fizinę, virtualią bei emocinę aplinką – skatina siekti kūrybiškumo. Kuriantį žmogų reikia užauginti. Tam reikia tekstų, kuriuose užfiksuotos idėjos, ir erdvės, kuri įkvėptų kurti (© Elona Varnauskienė). Tam reikia naujų informacinių technologijų (Web 2.0)!

2009 metais savo 430 metų gimtadienį švenčia Vilniaus universitetas, 1 metų – pramogų centras „Panorama“, 20 metų – VU Studentų atstovybė. Šiandien savo gimtadienį švenčiu ir aš, Vilniaus universiteto bibliotekos tinklaraštis ! Man 3 metukai!

Prasidėjo viskas nuo kūrybingų ir atvirų naujovėms bibliotekininkų, nuo bibliotekos darbuotojų diskusijos apie tai, kas tai yra Web 2.0, nuo klausimo „Kodėl mes vis dar neturime tinklaraščio?“ ir idėjos „Sukurkime bibliotekos tinklaraštį!“. Sugalvojome ir padarėme! Prie tinklaraščio „gimimo“ ir idėjos realizavimo prisidėjo daug žmonių, o ypač Aistė Abromaitytė.

Per trejus metus aš keičiau savo paskirtį, auditoriją, dizainą. Juk negalima stovėti vietoje, kai viskas aplinkui keičiasi ir tobulėja. Buvau baltas ir žalias, vidinis ir išorinis, pradžioje mane skaitė tik bibliotekos darbuotojai, dabar – visa Lietuva :)

Norėčiau jums prisistatyti – mano CV

  • Vardas Pavardė: Vilniaus universiteto bibliotekos tinklaraštis
    Gimimo data: 2006 m. lapkričio 20 d.
    Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva
  • Adresas:
  • http://vubiblioteka.wordpress.com/

  • Aš esu vadinamasis interneto dienoraštis, kuriame skelbiamos įvairios mintys, komentarai, pranešimai, nuorodos…

  • Vaikystės prisiminimai: gimiau vakar vakare kaip bandomasis triušelis, kurį pabandė ištraukti iš juodos naujųjų technologijų nežinomybės skrybėlės...
  • Mano nauda: pateikti naujausias žinias, kurios reikšmingos jums čia ir dabar, ir pareikšti savo nuomonę apie jas, klausti, prašyti, teigti, pykti ar džiaugtis…
  • Mano galimybės: greitai ir laisvai rašyti ir skelbti naujienas, kurios svarbios kitiems, kurios mums patiems įdomios, kurias norisi kam nors papasakoti…
  • Mano privalumai: čia galima ateiti, rinktis, rasti, planuoti, kurti, klausti, norėti...
  • Mano 3 metų profesinė ir mokslinė veikla:
  • Iš viso žiūrėta: 118 530 kartų.
  • Laimingiausia diena: 2008 m. kovo 6 d. (žiūrėta 671 kartą)
  • Laimingiausias mėnuo: 2008 m. spalis (žiūrėta net 6 550 kartų). Daugiau: žr. pav. Prisijungimai (2007-2009)
  • Iš viso įrašų: 980
  • Iš viso komentarų: 893
  • Vidutiniškai per dieną mane aplanko 100 skaitytojų

Skaitomiausių temų 10-kas:

  1. Apie – (žiūrėta 1 122 kartų)
  2. Parama bibliotekai (GPM 2%) - (žiūrėta 530 kartų)
  3. Bibliotekos baldai – (žiūrėta 400 kartų)
  4. HIC atidarymo nuotraukos – (žiūrėta 272 kartų)
  5. Fikuso gelbėjimo akcija – (žiūrėta 264 kartų)
  6. Naujųjų metų šventė – (žiūrėta 1 223 kartų)
  7. Apie periodiką – (žiūrėta 222 kartų)
  8. Ar VUB gali būti atpažįstame iš tam tikrų ženklų? – (žiūrėta 216 kartų)
  9. Talka – (žiūrėta 211 kartų)
  10. Naujas dizainas– (žiūrėta 191 kartų)

Visada smalsu paskaityti kaip mane vertina skaitytojai. Štai keli komentarai:

...Puikios ir parodos ir dar puikesnės Jūs, kurios vis raginate mus skaityti, kalbėti ir sakyti savo nuomone šitame puikiame Bloge…Ačiū Jums


...ir apskritai, labai šaunus visas šis blog’as. Aš tik prieš savaite ji atradau (savo dėstytojos dėka), bet dabar pamačiau, kad čia tikrai naudingas dalykas


...Sėkmės visiems, prisidedantiems prie šio blog’o kūrimo


...Aš taip pat manau, kad riekėtų kaip nors labiau paviešinti šį blogą, nes jis tikrai naudingas visai VU bibliotekos bendruomenei, tiek skaitytojams, lankytojams, tiek patiems darbuotojams

...Reikia reklamos. ir ne šiaip kur, o VU ir VU bibliotekos puslapiuose. O šiaip faina, kad VU susikūrė blog’ą

...Susipažinau ir aš su šiuo tinklaraščiu. Pritariu daugelio nuomonei, kad sis blogas tikrai naudingas. Buvo labai įdomu panaršyti po jį, sužinojau tikrai vertingų dalykų…Tikiuosi jis bus toks šaunus ir toliau


...Super! Man patiko šis VU blog’as. Įdomios temos, akims patrauklus svetainės dizainas.

...Šauni idėja. Sėkmes.

...Nesitikėjau išvysti nieko panašaus. Esu maloniai nustebinta. Rekomenduoju šį blog`ą platinti per VU fakultetu tinklalapius


...Aš manau, kad šis tinklaraštis bus naudingas ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visiems besidomintiems bibliotekos veikla, naujienomis ar norintiems pasireikšti, prisidėti prie šios idėjos kūrimo bei tobulinimo. Linkiu sėkmės plėtojant šį projektą ir vartotojų aktyvumo!

...Smagu, kad šis tinklaraštis vis atsinaujina ir puikiai funkcionuoja, būtinai pagalvokit apie blogerių susitikimus ir geriausiųjų rinkimus, kurie vyksta. Tai puiki vieta pasireklamuoti ir pasitobulinti.

Mane sveikina studentai, vedėjai, dėstytojai – kaip malonu! Dėkoju :)

Pirmoji pažintis su VU bibliotekos tinklaraščiu įvyko dar 2007 m. rudenį. Tada dar nė metukų neturintis tinklaraštis jau džiugino savo skaitytojus patraukliomis nuorodomis, straipsnių idėjomis ir galimybe komentuoti. Šiais, 2009 m., tinklaraštis jau švenčia trečiąjį gimtadienį. Mano manymu, kiekvienas iš šio tinklaraščio kūrėjų – rašto kultūros atstovas. Ne tik dėl to, kad rašo, bet ir todėl, kad dalyvauja kūrybos procese, už kurį patys atsakingi ir nuo jo priklausomi. Perfrazuodama vokiečių rašytojo J. R. Becherio mintį, palinkėsiu: „Rašykit, kai liūdna – tik rašymas išblaško liūdesį. Rašykit, kai lydi sėkmė: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimo svaigulio“ kaip rašymas“. (Eglė Vidutytė, VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos IV k. studentė)

VU bibliotekoje, kurioje dirba daugiau kaip 200 žmonių ir, kuri įsikūrė Vilniaus 15-oje vietų (ir dar begalėje kabinetų, skaityklų...), yra palanku turėti daug informacijos ir komunikacijos būdų. Todėl buvo sukurtas blogas (dar kitaip vadinamas tinklaraštis), kuris pavertė neįmanomą blogį į šiltą, linksmą ir ypač operatyvų bendravimą elektroninėje terpėje. Kaip kitaip sužinoti, kad šiandien kolegės gimtadienis? Klausti kito bendradarbio, eiti į direkciją ir prašyti pasakyti žmogaus gimimo datą? Viskas paprasčiau. Tinklaraštis pats man praneša. Jis viską pasako. Jis pasakytų dar daugiau, jei mes jam pasakytume viską, ką žinome ar norėtume sužinoti. (Vincas Grigas, VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas)

Turbūt nesumeluosiu sakydama, jog 2006 m. pradėjusi rašyti savo internetinį dienoraštį Vilniaus universiteto biblioteka buvo viena „pirmųjų kregždžių“ bibliotekinių tinklaraščių srityje. Susidomėjusi stebėjau šio tinklaraščio augimą, ne kartą daviau savo studentams jį analizuoti, lyginti su užsienio akademinių bibliotekų internetiniais dienoraščiais ir smagu, jog jis darėsi vis panašesnis į geruosius kitų šalių pavyzdžius tiek savo forma, tiek turiniu. Sveikinu Vilniaus universiteto biblioteką, kuriai per trumpą laiką pavyko išplėtoti solidų, interaktyvų ir patrauklų tinklaraštį ir tikiuosi, kad jam niekada nepritrūks autorių minčių ir skaitytojų dėmesio. (Ugnė Rutkauskienė, VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos instituto lektorė)

Perduodu linkėjimus visiems rašantiems ir skaitantiems! Tikiuosi kad „blogiukas“ jei dar ne tapo, tai užaugęs taps geru draugu! (Aistė Abromaitytė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos Bibliotekinių procesų automatizavimo skyriaus vedėja)

Man tik 3 metukai, aš dar mažas, bet jau matomas ir, tikiuos, naudingas :)

Jūsų Vilniaus universiteto bibliotekos tinklaraštis

2009-11-15

Apie probleminį mokymąsi bibliotekininkystės magistrantūros programose


Beveik jubiliejus.
Šiais metais galima švęsti gražų dešimtmečio jubiliejų, kai Vilniaus universiteto bibliotekininkystės magistro programoje, pradėjau taikyti probleminio mokymosi metodą. Nors šiais metais kurso nėra, bet bent yra laiko refleksijai patirties, kurią įgijau kartu su kolege prof. Audrone Glosiene (šių metų sausį išėjusia anapilin) dėstydama kursą „Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba“ to paties pavadinimo magistrantūros studijų programoje. Tuo labiau, kad šiuo metu rengiamasi iš esmės atnaujinti dešimties metų sulaukusios programos turinį. Šiuo metu tyrinėjami profesinės aplinkos poreikiai ir tendencijos, kita vertus, planuojama aukščiausio lygio bibliotekų (kad būtų trumpiau, toliau taip vadinsiu bibliotekas ir informacijos centrus) specialistų rengimui pasitelkti visą Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto (BIMI) ir, žinoma, platesnėje aplinkoje – Komunikacijos fakultete ar Vilniaus universiteto kituose padaliniuose – dirbančių specialistų kompetenciją.

Apie probleminį mokymąsi. Pirmiausia, kas yra „probleminis mokymasis“ ir kaip ši koncepcija pasiekė bibliotekininkystės studijas Vilniuje. 1995 metais, vos baigusi Bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas Vilniaus universitete ir rugpjūčio mėnesį pradėjusi dirbti Bibliotekininkystės katedroje asistente, kaip pradedanti dėstytoja, turėjau neįkainojamą galimybę kelis mėnesius stažuotis Lundo universiteto Informatikos departamente. Tarp pagrindinių stažuotės tikslų buvo parengti bibliotekų vadybos kurso dėstymo programą ir, padedant mentoriui prof. Kjell-Ake Holmbergui, susipažinti su mokymo metodais ir praktika akademinėje aplinkoje. Šalia šios veiklos turėjau galimybę kartu su kitais užsienio studentais pasirinkti kai kuriuos tarpdisciplininius kursus, dėstomus anglų kalba, pavyzdžiui „Lytis ir technologijos“ (dėst. Sara Goodman, Lundo universiteto Lyčių studijų centras ) ir „Žmogaus ir kompiuterio sąveikos analizė“ (dėst. Peter Warren , Lundo universiteto Informatikos departamentas). Bet apie probleminį mokymą išgirdau iš tuo metu Lundo universitete neseniai pradėtos bibliotekininkystės studijų magistrantūros programos, kuri žinoma kaip BIVIL, kuratorės dr. Brigitos Ollander. Probleminis mokymasis, pagrįstas interaktyvių diskusijų skatinimu ir realių problemų sprendimu grupėje, įtraukia besimokančiuosius, turinčius labai įvairią patirtį ir žinių. O teorinės paskaitos padeda studentams, įgyti ar įtvirtinti teorinius komandinio darbo pagrindus, skatina mokymąsi grupėje[1]. Kodėl šis mokymosi metodas yra vertingas, geriausiai paaiškina darbo ir vadybos patirtis – praktinėje veikloje kasdien susiduriame su problemomis ir klausimais, kuriuos galime išspręsti tik pasitelkę kitus – bendradarbius, viršininkus, o kartais net ir įtraukdami kitų įstaigų pavyzdžiui, valdžios institucijų ar verslo įmonių, specialistus. Taigi grupinis darbas šiandien yra kasdienybė ir daugelis bibliotekų vadovų, kalbėdami apie specialisto „idealą“ akcentuoja gebėjimų dirbti grupėje svarbą. Be to galima pasitelkti ir vadybos teoriją – seniai nebetikima, kad taisyklių laikymasis gali padėti išgyventi įstaigai, veikiančiai chaotiškoje aplinkoje, todėl svarbiausiomis besimokančios organizacijos savybėmis yra laikoma: nuolatinis problemų sprendimas, eksperimentavimas, mokymasis iš savo ir kitų patirties bei noras ir gebėjimas dalintis žiniomis (Garvin, 1993)[2].


Kurso pedagoginis pagrindas. Taigi 1995 metais parsivežta iš Švedijos probleminio mokymosi idėja ir metodika, kaip koks konjakas brandinta penkerius metus, 2000 metais tapo magistrantūros studijų programos 1 semestre dėstomo kurso „Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba“ (BICV) pedagogikos pagrindu. Šiame kurse, siekiama per praktinių problemų analizę ir studijas, pagilinti ir įtvirtinti teorines vadybos žinias bei sudaryti sąlygas studentams ugdyti planavimo, grupės darbo organizavimo, projektų rengimo ir organizavimo gebėjimus. Probleminio mokymosi požiūris reikalauja kompleksinės užduoties (problemos) ir holistinio vertinimo modelio, nes tik individualių rezultatų vertinimas neskatina dalintis žiniomis ir dalyvauti grupės darbe. Todėl darbas šiame kurse susideda iš 3 susijusių užduočių: parengti ir pristatyti kolegoms referatą, sutarta valdymo tema (individuali užduotis, sudaranti 0,25 bendro vertinimo dalį); suplanuoti ir įgyvendinti projektą, t.y. organizuoti realų seminarą aktualia bibliotekų veiklos tema ir jame perskaityti atlikto tyrimo rezultatais pagrįstą pagrindinį pranešimą (grupinė užduotis, sudaranti 0,5 vertinimo); parengti grupės (bendrai) ir individualią ataskaitą apie atliktą darbą ir pasiektus rezultatus (likusioji 0,25 bendro vertinimo dalis).


BICV seminarų temos. Per 2000-2008 metus studentai gilinosi, rengė pranešimus ir kvietė bibliotekų ir informacijos centrų specialistus diskutuoti tokiomis temomis:
• Informacijos centrai Lietuvoje: ateitis ir dabartis
• Biblioteka informacijos technologijų amžiuje
• Atviros Lietuvos Fondo bibliotekų programa baigėsi. Kas toliau?
• Ar reikalinga bibliotekininkams atestacija?
• Bibliotekų matomumas visuomenėje (nuotraukoje - studentai rengiasi šiam seminarui)
• Atverk duris: bibliotekos prieinamumas neįgaliesiems
• Ar tikrai Lietuvos bibliotekos praranda vartotojus?
• Bibliotekos įvaizdis – vadovo rankose!
• IR [Informacinis raštingumas]. Ar tu esi? (paveikslėlyje viršuje matote šiam projektui sukurtą logotipą).

Šiek tiek informacijos apie rengtus seminarus ir šiuo metu galima rasti interneto archyvuose, tačiau bene svarbiausias jų išliekantis rezultatas yra publikacijos profesinėje spaudoje. Kasmet po šių seminarų žurnale „Tarp knygų“ pasirodo magistrantų, skaičiusių pranešimus straipsniai ar informaciniai pranešimai – dažnai pirmosios jų karjeroje savarankiškos publikacijos. Reflektuoti ir dalintis patirtimi neabejotinai yra dar viena profesionalo savybė, kurią sėkmingai ugdo „Bibliotekininkystės ir informacijos centrų vadybos“ kursas.



Realūs darbai ir problemos. Magistrantų bibliotekininkų rengiamuose seminaruose visada dalyvavo nuo 60 iki 100 specialistų, dažniausiai tiek, kiek sutalpinti galėdavo gautos salės. Todėl tik išankstinė registracija ir gerai apgalvota informavimo apie seminarą strategija padėjo suvaldyti norinčiųjų skaičių. Seminarai vyko įvairiose erdvėse kaip antai Vilniaus savivaldybėje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, Seimo Europos informacijos centre, Amerikos informacijos išteklių centre, Komunikacijos fakultete ir kitur, juose pranešimus skaitė bibliotekų ir informacijos centrų direktoriai ir specialistai, studentai, dėstytojai ir mokslininkai, valdžios įstaigų ir verslo įmonių atstovai, politikai. Taigi studentams, sprendžiant problemą, tenka tiesiogiai bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, paaiškinti pasirinktos temos svarbą, įtikinti dalyvauti projekte ar jį paremti. Bet prieš tai dar reikia sugalvoti, apginti ir grupėje bendru sutarimu išsirinkti temą projektui, suplanuoti tyrimą pasirinkta tema, pasirinkti metodiką, surinkti duomenis ir informaciją, juos apibendrinti, parengti pranešimą, nuspręsti kokio pobūdžio bus seminaras, kur jis vyks, kada, kiek laiko, surasti pranešėjų, sudaryti programą, nustatyti pranešimų laiką, apgalvoti būdus, kaip paskatinti dalyvių diskusijas, vesti seminarą ir jį apibendrinti... Tam, žinoma, reikia ir organizuoti grupės darbą, rengti posėdžius, juos protokoluoti, parengti planą (paveikslėlyje viršuje studentų projekto plano (minčių žemėlaipio)pavyzdys), pasiskirstyti darbais ir funkcijomis, spręsti iškylančius konfliktus grupėje, kontroliuoti grupės narių rezultatus, dalintis informacija ir atlikti kitus kasdienio valdymo darbus. Ir neabejotinai įgyta patirtis nepalyginama su tradiciniu teorinių paskaitų metodu pagrįstu dėstymu.

Kam reikalingi dėstytojai? Daugelis, kuriems pasakojau apie šį kursą užduoda vieną klausimą – kam reikalingas dėstytojas, šiame kurse netgi du dėstytojai, jei viską studentai atlieka patys. Priešingai pirmam įspūdžiui, parengti mokymo programą ir organizuoti probleminio mokymosi procesą reikia laiko daug daugiau nei teorinėms paskaitoms ir tradiciniams seminarams. Be to neužtenka tik sekti programą, procese būtina nuolat konsultuoti studentus net ir nenumatytais klausimais, pavyzdžiui, kaip išspręsti konfliktą su kolega, kuris neatliko savo darbo arba kas galėtų seminare pakeisti netikėtai susirgusįjį pranešėją. Kadangi projektas realus, dėstytojų užduotis nepažeidžiant komandos sprendimų priėmimo autonomijos ir dinamikos, prižiūrėti vykdomų darbų pažangą, per diskusijas tarp studentų, dėstytojų ar specialiai kviestų ekspertų iš bibliotekų ar kitur suteikti trūkstamų žinių iškilusiai konkrečiai problemai išspręsti.

Kiti įdomūs pavyzdžiai. Šiuo metu probleminio mokymosi metodas yra taikomas įvairiose aukštojo mokslo studijų programose, bet aš norėčiau pasidalinti keliais įdomiais užsienio bibliotekininkystės studentų projektais ir paskatinti į juos pasigilinti, nes ir mūsų patirtis rodo, jog probleminis mokymasis studijų metu yra ir inovacijų galimybė praktinėje bibliotekininkystėje.

Galbūt ne visiems yra žinoma, kad pirmoji virtuali žiniatinklio viešoji biblioteka – Internet Public Library – atsirado kaip Mičigano universiteto Bibliotekų ir informacijos studijų instituto magistrantūros 35 studentų projektas, vykdytas 1995 metų žiemos semestre, o šiuo metu šios bibliotekos veiklą ir paslaugas organizuoja informacijos mokslų programų studentai iš į konsorciumą susijungusių universitetų ir koledžų. Daugiau informacijos žiūrėkite tinklalapyje: http://www.ipl.org/

Kitas įdomus studentų projektas yra Vašingtono universiteto informacijos mokyklos magistrantų sukurta interneto radijo programa InfoSpeak, kurią inspiravo žinios iš bibliotekų istorijos apie 19-20 amžių sandūroje mažuose Amerikos miesteliuose neformaliai veikusių licėjų, kuriuose buvo skaitomos paskaitos ir vykdavo diskusijos įvairiomis temomis, tinklą. Taigi Infospeak yra savotiškas interneto licėjus, kuriame kalbama aktualiomis bibliotekų ir informacijos pasaulio temomis, paklausykite čia: http://www.infospeak.org/index.htm

Trečią, visai kitokio pobūdžio, projektą vykdė Humboltų universiteto bibliotekininkystės studentai, kurie kasmet dalyvauja knygos projekto seminare. Jo rezultatas – knygos maketas. 2006 metais studentai paskatino atkreipti dėmesį į naują atviros prieigos judėjimą ir idėją atvirą prieigą knygos teksto panaudoti mokslo rezultatų prieinamumo pagerinimui ir spausdintos knygos reklamai. Knyga prieinama per internetą: http://edoc.hu-berlin.de/miscellanies/umstaetter/

Naudoti šaltiniai:
1. Ollander, Brigitta Recruitment, based on applied research: addmission tests for new LIS students. [Interaktyvus] 68th IFLA Council and General Conference. August 18-24, 2002. Prieiga per internetą: http://ifla.queenslibrary.org/IV/ifla68/papers/032-094e.pdf [Žiūrėta 2oo9-11-15]
2. Learning organisation [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.providersedge.com/kma/km_overview_learning_org.htm. [Žiūrėta 2oo9-11-15]
3.Timeline of IPL History. [Interaktyvus] Iš Internet Public Library. Prieiga per internetą: http://www.ipl.org/div/about/timeline/index.html
4. About InfoSpeak [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.infospeak.org/about.htm
5. Hauke, P.; Grzechik, K.; Rumler, J.; Wilke, S. „Open Access between Request and Reality“. Experiances with a book Project at the Dpt. For Library and Information Science, Humboldt University, Berlin, Germany. Marketing of Information Services. Proceedings Bobcatsss, Prague, 29-31 Jan, 2007. Prague, 2007, p. 154-163

Šias vienpuses refleksijas, tikiuosi, papildys „savo kailiu“ probleminį mokymąsi patyrusių absolventų komentarai.

2009-11-13

Bibliotekos ir bibliotekininko vaizdiniai H. Murakami kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių pasauliuose

Skaitytojai, ne kartą aptikę knygas, kuriose biblioteka tampa siužeto dalimi, tikriausia pastebėjo, kad ji neretai traktuojama simboliškai, netgi mistiškai. Bibliotekos vaizdiniai siejami su žmogaus svajonėmis perprasti būties paslaptis, arba valdyti žinias. Taigi, iš dalies biblioteka tampa magišku būties pažinimo įrankiu (erdve).

Žymus japonų rašytojas Haruki Murakami romane „Negailėstinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ kuria du lygiagrečius pasaulius, kurie simboliškai atspindi, kaip veikia žmogaus kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai. Kairysis – atsakingas už logiką, sisteminimą, analizę; dešinysis – atskleidžiantis žmogaus vaizduotės, jausmų, holistinio ir intuityvaus mąstymo galias. Kartais šios skirtingos smegenų pusrutulių funkcijos tampa mūsų šiuolaikinio gyvenimo metaforomis. Kokiame pasaulyje mes gyvename: technologizuotoje racionalųjį mąstymą puoselėjančioje civilizacijoje ar stebuklingame sapnų ir mitų pasaulyje, kuriame klajojame, ieškodami atsakymų į esminius būties klausimus?

Šaltinis: Baltos lankos: leidykla, http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=733&menu=0

H. Murakami vaizduojamuose lygiagrečiuose pasauliuose yra ir dvi bibliotekos. Štai taip apibūdinama „kairiojo pusrutulio šalies“ biblioteka ir bibliotekininkė, atliekanti savo darbą:

„Kaip kažin ką, bibliotekos gerokai pažengė į priekį. Tos dienos, kai knygų priešlapyje būdavo tvirtinamos kišenėlės registracijos kortelėms, atrodė tarsi koks išblukęs sapnas. Vaikystėje aš taip mėgdavau tuos antspaudus su įrašyta grąžinimo data.

Kol bibliotekininkė vikriai tarškino kompiuterio klaviatūrą, apžiūrinėjau ilgus jos plaukus ir grakščią nugarą. Nė pats dorai nesupratau, ką jai jaučiu. Ji buvo graži ir atrodė gana protinga – labai jau įgudusiai dorojosi su kompiuterio paieškos programomis“ (Murakami, 2009: p. 89).

Moderni biblioteka aprūpinta šiuolaikinėmis kompiuterizuotomis sistemomis, viskas įskaitant herojaus ieškomą literatūrą apie žinduolių kaukoles yra suklasifikuota ir akimirksniu randama.

Kitaip vaizduojama paslaptingo „dešiniojo pusrutulio pasaulio" Biblioteka, įsikūrusi Mieste, neturinčiame jokio pavadinimo. Į ją ateina tik vienas išrinktasis –Sapnų skaitytojas. Knygos herojus patenka į paslaptingą Bibliotekos erdvę:

„Po kelių dienų, vakarėjant, aš jau traukiu į Biblioteką. Stumiu sunkias medines duris, šios veriasi girgždėdamos. Tiesiai priešais mane driekiasi ilgas tiesus koridorius. Niekada nevėdinamas, pridulkėjęs; oras užsistovėjęs, troškus. <...> Uždedu delną ant apskritos pajuodusio žalvario rankenos, pasuku ją – ir durys prasiveria. Kambaryje – nė gyvos dvasios. Patenku į milžinišką tuščią erdvę, primenančią gerokai padidintą geležinkelio stoties laukiamąją salę: erdvu, nė vieno lango, beveik jokios puošybos. Stovi pats papraščiausias stalas, trys kėdės, geležinė krosnelė su kaitriai degančiomis anglimis – ir daugiau beveik nieko, tik laikrodis ant sienos ir pertvara bibliotekininkei“ (Murakami,2009: p. 51-52).
Bibliotekininkės darbas – išmokyti herojų skaityti sapnus, slypinčius senoje kaukolėje:

„ – Štai kaip reikia skaityti sapnus, - pradeda aiškinti Bibliotekininkė. – Žiūrėk atidžiai. Tik turėk omeny, kad aš tegaliu tau parodyti – skaityti iš tikrųjų man neskirta. Tu – vienintelis, kuris gali skaityti senus sapnus. Pirmiausia štai šitaip atgręži kaukolę į save, paskui švelniai priglaudi delnus iš abiejų pusių.
Ji pirštų galiukais prisiliečia prie kaukolių smilkinių.
- O dabar žiūri tiesiai į kaktą. Nemėgink pragręžti jos akimis – žvilgsnį sukoncentruok švelniai. Jokiu būdu nevalia atitraukti akių nuo kaukolės. Kad ir koks ryškus būtų švytėjimas, nusigręžti tau negalima nieku gyvu.
- Švytėjimas?
- Taip, švytėjimas. Atsidūrusi tau prieš akis, kaukolė ims skleisti šviesą ir šilumą. Brauk pirštų galiukais tuos švytinčius ruožus. Šitaip ir skaitomi seni sapnai“ (Murakami, 2009: p. 73).
Rašytojo vaizduotėje bibliotekininkas – ir žinių valdytojas, paverčiantis „žinių masę“ sistema, ir sapnų saugotojas, stovintis prie pat būties paslapčių slenksčio.

Literatūra:

MURAKAMI, Haruki. Negailėstinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas. Vilnius: Baltos lankos, 2009. 438 p. ISBN 978-9955-23-243.

2009-11-12

VGTU bibliotekoje – saityno 2.0 paslaugos

Mūsų administruojama Lietuvos bibliotekų saityno 2.0 projektų viki svetainė pasipildė naujais įrašais apie saityno 2.0 paslaugas. Visos naujai įregistruotos paslaugos YouTube, Facebook ir Twitter svetainėse teikiamos vienos – Vilniaus Gedimino technikos universiteto – bibliotekos:

VGTU biblioteka sukūrė savo puslapį Facebook socialiniame tinkle. Dabar bibliotekos skaitytojai, draugai ir gerbėjai gali sužinoti aktualias naujienas apie bibliotekos informacijos išteklius, renginius ir paslaugas.

Bibliotekos YouTube kanalas skirtas paaiškinti skaitytojams, kaip naudotis bibliotekos duomenų bazėmis ir kitais ištekliais. Visą šią informaciją galima gauti peržiūrėjus mokomuosius filmukus.

Bibliotekos Twitter paskyra leidžia operatyviai gauti trumpąsias žinutes apie bibliotekos naujienas.

Pažymėtina, kad mūsų viki svetainėje jau buvo užregistruota viena VGTU bibliotekos paslauga – Flickr nuotraukų albumas.

2009-11-07

Bibliotekos ateitis: virtuali ar reali? II dalis

Mielieji tinklaraščio skaitytojai, tęsiame diskusiją apie virtualią ar materialią bibliotekų ateitį. Šiame rašinyje, kaip ir žadėjau, pristatysiu „materialios“ bibliotekos ateities viziją.

Pradėjus plačiai taikyti informacijos ir komunikacijos technologijas visose žmogaus veiklos srityse kilo diskusijos apie tai, ar virtuali aplinka gali pakeisti iki šiol materialių erdvių ir bendravimo reikalavusias veiklas. Kalbėta ne tik apie bibliotekas, bet ir kitas sritis, susijusias su žinių kūrimu bei sklaida. Pavyzdžiui, diskutuota apie nuotolines studijas bei virtualiąją universitetų ateitį.
Įdomu, bet atsakas į virtualių erdvių įsigalėjimą yra susidomėjimas socialiniais įvairių veiklų aspektais. Bibliotekų ateitis dažniausiai siejasi su dviem iš jų – socialiniais žinių kūrimo prielaidomis ir bendruomenių stiprinimu.

Žinių kūrimo socialiniai aspektai: teorija ir praktika bibliotekose

Pastaruoju metu įvairių sričių mokslininkai prabilo apie tai, kad mokymasis ir naujų žinių kūrimas reikalauja bendravimo ir bendros veiklos. Tai buvo savotiškas atsakas į pasvarstymus apie tai, kad mokymasis galėtų tapti visiškai savarankišku procesu, kuriam reikėtų tik kompiuteriaus ir interneto. Juk internete yra labai daug naudingos informacijos. Bet ar mes galime tapti tam tikros srities profesionalu, tik prisiskaitę įvairių interneto šaltinių ir mokydamiesi patys? Iš tiesų, ne. Šiuo klausimu diskutuoja John Seely Brown ir Paul Duguid savo knygoje „Socialinis informacijos gyvenimas“, kurioje pateikia įvairių įrodymų – psichologų mokymosi tyrimus, verslo organizacijų patirties analizę (Brown, Duguid, 2004) ir kt. Žinių vadybos teoretikai Ikujiro Nonaka ir Hirotaka Takeuchi, išnagrinėję žinių kūrimo procesus organizacijoje, teigia, kad naujoms žinioms sukurti reikia bendradarbiavimo – tai socialinis procesas (Nonaka, Takeuchi, 1995). Jie grįžta prie senųjų žinių dalijimosi pavyzdžių – dar Viduramžiais praktikuojamos pameistrystės praktikos, kai buvo mokomasi ne iš knygų, o stebint, pamėgdžiojant mokytojo veiklą ir bendraujant.

Šiuolaikinės bibliotekos (ypač akademinės) siekia pritaikyti teorinius mokymosi ir žinių kūrimo principus savo veikloje, kurdamos patrauklią mokymosi bei tyrimų veiklos aplinką bei integruodamos pačią biblioteką į mokymo ir mokslinės komunikacijos procesus.

Pirmasis būdas dažniausia siejasi su šiandien populiaria information commons sąvoka (kuria galima būtų išversti kaip bendro naudojimo, arba viešoji, informacijos erdvė). Ši sąvoka apibūdina fizinės bibliotekos erdvės, pritaikytos informacijos naudojimui ir kūrimui, projektavimo principus. Biblioteka įrengia patogias darbo vietas, kurios leidžia naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis, spaudiniais, bibliotekos paslaugomis (pvz., bibliotekininko konsultacijomis). Tokios darbo vietos patogios tuo, kad, pavyzdžiui, studentas gali ieškoti informacijos, rengti rašto darbus ar projektus, juos spausdinti, įrašyti į įvairias laikmenas vienoje vietoje. Be to, vartotojai gali rengti bendrus projektus, aptarimus, nes tam skirtos specialios grupinio mokymosi ir bendro darbo erdvės. Akademinė biblioteka tampa aktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo vieta. Laurie MacWhinnie straipsnyje The information commons: the academic library of the future pateikiama nemažai tokio tipo akademinių bibliotekų paslaugų pavyzdžių.


Toledo universiteto biblioteka, šaltinis: http://www.utoledo.edu/LIBRARY/giving/collconn/v1n1Jan08.html

Antrąjį būdą žymi dar viena populiari sąvoka learning commons (bendros mokymosi erdvės). Šiuo atveju akademinės bibliotekos glaudžiai bendradarbiauja su aukštosios mokyklos padaliniais, kartu projektuodamos erdves atsižvelgiant į tai, kokių studijų rezultatų yra tikimasi, kokie metodai yra naudojami. Biblioteka pati tampa studijų procesų dalyvė – joje vyksta paskaitos, grupiniai užsiėmimai. Tyrinėtojai mano, kad esminis skirtumas tarp bendros informacijos ir mokymosi erdvių yra tas, kad pirmuoju atveju biblioteka tiesiog pagerina savo tradicinių paslaugų kokybę jas integruodama ir sukurdama patrauklią vietą studijoms ir mokslui, bendravimui ir bendradarbiavimui, tuo tarpu antruoju atveju, biblioteka tiesiogiai pradeda dalyvauti studijų procese ir planuoja savo erdves atsižvelgdama į studijų metodus ir turinį (Bennet, 2008). Vienas iš bendros mokymosi erdvės kūrimo bibliotekoje pavyzdžių yra Chapman Learning Commons iniciatyva (2001) Britų Kolumbijos universiteto bibliotekoje, Kanadoje.


The Chapman Learning Commons, šaltinis: http://www.library.ubc.ca/chapmanlearningcommons/

Tyrimai rodo, kad akademinės bibliotekos persiorientuoja į savo fizinių erdvių planavimą, kad taptų patogia ir patrauklia studentų ir mokslininkų darbo vieta. Pvz., JAV atlikti akademinių bibliotekų renovacijos 1995-2002 m. tyrimai atskleidė, kad daugelis bibliotekų įsitraukė į vidinių erdvių planavimo ir įrengimo projektus, kurie tiesiogiai nesisiejo su tradicinėmis bibliotekų paslaugomis. Akademinės bibliotekos įrengė konferencijų, seminarų patalpas, kompiuterių klases, multimedija centrus, kavines, mokymosi technologijų centrus, meno galerijas, klases, knygynus ir kt. (Gayton, 2008).

Bendruomenės ir socialinis kapitalas: teorija ir praktika bibliotekose

Antra sritis, dominanti šiuolaikinius mokslininkus, yra bendruomenės ir jų poveikis regionų bei šalių klestėjimui. Įdomu, kad žodžio „bendruomenė“ kilmė siejasi su „bendrumu“ ir „bendravimu“. Manoma, kad bendruomenės atsiradimas ir gyvavimas yra grindžiamas bendrais narių interesais, nulemtais įvairių veiksnių (bendros gyvenimo vietos, profesijos, tautybės, įsitikinimų ir pan.) ir bendravimu, kuris atlieka bendruomenės ryšių stiprinimo ir palaikymo funkcijas.

Bendruomenių dėsningumus ir jų naudą miestų, regionų ir valstybių plėtroje nagrinėja socialinio kapitalo teorijos. Socialinio kapitalo tyrinėjimai buvo išplėtoti amerikiečių mokslininko Roberto Putnamo darbuose, kuriuose jis nagrinėjo socialinio kapitalo įtaką įvairių Italijos regionų plėtrai, socialinio kapitalo mažėjimo tendencijas amerikiečių visuomenėje. R. Putnamo teigimu, socialinis kapitalas, tai „socialinių organizacijų ypatybės (tokios kaip pasitikėjimas, normos ir tinklai), kurios gali padidinti visuomenės produktyvumą ir palengvinti koordinuotus veiksmus“ (Putnam, 2001). Narystė bendruomenėse grindžiama pasitikėjimu ir abipuse nauda, todėl bendruomenių nariai gali naudotis įvairiais „ištekliais“ (pvz., bendruomenės nariu pagalba). Socialinio kapitalo kūrimasis įmanomas palaikant ir stiprinant bendruomenės saitus. Tik bendraujančios, turinčios savo tradicijas ir ritualus bendruomenės sugeba tuos saitus išlaikyti ir plėtoti. R. Putnamas padarė išvadą, kad socialinis kapitalas, arba stiprios bendruomenės turi įtakos pilietiškumui, aktyviam dalyvavimui šalies gyvenime, kolektyviniems veiksmams gerinant gerbūvį, todėl socialinio kapitalo mažėjimas gali prisidėti prie regiono ar šalies nuosmukio.

Šiuolaikiniai bibliotekininkystės tyrinėtojai pradėjo vertinti viešųjų bibliotekų funkcijas ir veiklą per socialinio kapitalo prizmę. Iš tikrųjų, istoriškai nuo pat sukūrimo viešosios bibliotekos buvo vietos bendruomenės centrais. Šiandien bandoma įvertinti, kaip bibliotekos prisideda prie bendruomenių plėtros. Viešojoje bibliotekoje skaitytojai neretai lankosi ne tik dėl to, kad nori pasinaudoti bibliotekos paslaugomis ar ištekliais, bet ir tam, kad atsipalaiduotų, pabendrautų ir praleistų laisvalaikį. Biblioteka yra artima, įprasta vieta, kuri prieinama visiems, nepaisant jų socialinio statuso ar pajamų bei kitų požymių. Būtent čia ir slypi bibliotekos potencialas tapti bendruomenės ryšių palaikymo ir stiprinimo jėga. Manoma, kad bibliotekos leidžia plėtoti vadinamąjį išorinių bendruomenes ryšių kapitalą (angl. bridging capital). Ši kapitalo rūšis žymi plačius partnerystės ryšius tarp skirtingų bendruomenių. Išorinių ryšių kapitalas pasižymi platesne aprėptimi, bet silpnesniais ryšiais, negu vidinių bendruomenės saitų kapitalas (angl. bonding capital), kuris sustiprina vienos bendruomenės narių pasitikėjimą ir saitus. Bendradarbiavimas tarp įvairių bendruomenių yra nulemtas iš dalies sutampančių interesų, požymių ir t.t. Tokio pobūdžio partnerystė kompensuoja glaudžių vidinių saitų vienpusiškumą, skatina įvairovę, toleranciją. Viešoji biblioteka, skirtingai nuo kitų bendruomenių susibūrimo vietų, prieinama visiems, neįpareigojanti (nereikia įtvirtinti savo priklausomybės tam tikrai bendruomenei), todėl leidžia bendrauti su žmonėmis, turinčiais kitų interesų. Manoma, kad ši bibliotekos ypatybė labai svarbi skatinant kultūrų dialogą ir toleranciją šiuolaikinėje visuomenėje (Audunson et al., 2007). Daugiau informacijos apie bibliotekos vaidmenį kuriant socialinį kapitalą bei Lietuvos viešąsias bibliotekas kaip socialinio kapitalo kūrėjas galima rasti prof. Audronės Glosienės, Ramunės Petuchovaitės ir Giedrės Padagaitės straipsnyje Biblioteka kaip trečioji vieta.

Ką daro bibliotekos, norėdamos stiprinti bendruomenių saitus? Jos siekia, kad viešoji biblioteka taptų bendruomenių susitikimo, laisvalaikio praleidimo vieta, pačios formuoja bendruomenes ir organizuoja jų veiklą. Pavyzdžiai: erdvės ir paslaugos jaunimui arba senjorams, imigrantų integravimo į naują bendruomenę programos ir kt. (Varheim, 2007).

Taigi, susumavę pirmosios ir antrosios dalies pamąstymus matome, kad nevertėtų suvokti šiandien vykstančių pokyčių kaip „materialių“ bibliotekų apokalipsę. Gyvename įdomiais laikais ir galime stebėti bibliotekų transformacijas. O pokyčių laikais atsiranda ne tik iššūkių, bet atsiveria galimybės. Tik svarbu sugebėti jas pamatyti...

Literatūra

AUDUNSON, Ragnar et al. Public libraries, social capital and low intensive meeting places. Proceedings of the Sixth International Conference on Conceptions of Library and Information Science - "Featuring the Future". Information Research [interaktyvus], 2007, vol. 12, no. 4 [žiūrėta 2009 m. lapkričio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://informationr.net/ir/12-4/colis20.html

BENNET, Scott. The information or the learning commons: which will we have? The Journal of Academic Librarianship, 2008, vol 34, issue 3, p. 183-185. Prieiga per: ScienceDirect.

BROWN, John Seely; DUGUID, Paul. Socialinis informacijos gyvenimas. Vilnius, 2004. 224 p.

GAYTON, Jeffrey T. Academic libraries: „social“ or „communal“? The nature and future of academic libraries. The Journal of Academic Librarianship, 2008, vol 34, issue 1, p. 60-66. Prieiga per: ScienceDirect.

GLOSIENĖ, Audronė; PETUCHOVAITĖ, Ramunė; PADAGAITĖ, Giedrė. Biblioteka kaip „trečioji vieta“. Informacijos mokslai [interaktyvus], 2006, t. 39, p. 32-52 [žiūrėta 2009 m. lapkričio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/39/32-52.pdf

MACWHINNIE, Laurie. The information commons: the academic library of the future. Portal: Libraries and the Academy, 2003, vol. 3, no. 2, p. 241-257.

NONAKA, Ikujiro; TAKEUCHI, Hirotaka. The knowledge-creating company: how Japanese companies create the dynamics of innovation. Oxford, 1995. 284 p.

PUTNAM, Robert D. Kad demokratija veiktų. Pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Vilnius, 2001. 324 p. ISBN 9986-09-229-9.

VARHEIM, Andreas. Social capital in public libraries: the need for research. Library & Information Science Research, 2007, vol. 29, issue 3, p. 416-428. Prieiga per: ScienceDirect.

2009-11-05

Copy-paste: citatos apie bibliotekas ir bibliotekininkus

Vis dėlto Facebook'as yra galinga naujų idėjų kūrimo erdvė. Prieš porą savaičių kolegė Ramunė Petuchovaitė pasidalijo su mumis citata apie bibliotekininką. Užvirė diskusija, kurioje ir gimė mintis pradėti naują Rock&roll bibliotekininko teminį skyrelį, kuriame kviečiame visus mūsų skaitytojus pasidalinti citatomis apie bibliotekas ir bibliotekininkus. Tai gali būti pačios įvairiausios citatos ir ne tik iš grožinės literatūros kūrinių. Jeigu aplankė įkvėpimas, galite paskelbti ne tik citatą, bet ir jos komentarą arba savo interpretaciją. Siųskite citatas man (zinaida.manzuch@gmail.com) arba Jelenai (jelena.saikovic@kf.vu.lt) - mes jas mielai paskelbsime, arba tapkite tinklaraščio autoriais. Galima citatas rašyti ir komentaruose.

Boris Vallejo, Bibliotekininkė, šaltinis: http://www.bibl.u-szeged.hu/ejszaka_2005/kepek_eng.htm

Pradedame šį naują skyrelį mus įkvėpusia kolegės Ramunės citata:

Visą gyvenimą svajojau būti vyriausiuoju bibliotekininku, - tarė. Nieko kita aš nemoku daryti.

Gabriel Garcia Marquez, Apie meilę ir kitus demonus.

2009-11-03

Duomenų bazės - Lietuvos mokslininkams ir studentams: naujas Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos projektas

Mokslo ir studijų procese visada svarbu laiku gauti naują ir kokybišką informaciją - mokslinių tyrimų medžiagą, naujas knygas ir kitas publikacijas aktualiais klausimais. Ši informacija paskirstyta įvairiose interneto saugyklose - komercinėse mokslinių žurnalų, knygų duomenų bazėse, aukštųjų mokyklų institucinėse talpyklose, atviros prieigos mokslinės medžiagos rodyklėse ir paieškos sistemose. Neretai mokslininkams ir studentams kyla nemažai sunkumų dėl to, kad jie nežino, kokie ištekliai jiems labiausiai tinka arba neturi pakankamai žinių, kaip ieškoti pasitelkiant minėtus paieškos įrankius. Mokslo duomenų bazių prieinamumo, mokslininkų ir studentų informacinio raštingumo ir kitus mokslininkams bei studentams aktualius klausimus sprendžia Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija įgyvendindama naują projektą "eMoDB.LT: elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai", gavusį net 30 mln. litų paramą.

Projektas leis užsiprenumetuoti net 60 mokslo duomenų bazių bei 5 elektroninius archyvus, ištirti duomenų bazių naudojimo situaciją, ypatumus bei mokymo poreikius; apmokyti bibliotekininkus, dirbančius su prenumeruojamomis duomenų bazėmis, surengti mokymus mokslininkams ir studentams.

Daugiau apie projektą skaitykite šiame straipsnyje:

BANIONYTĖ, Emilija; DLUGOBORSKYTĖ-BUDRIENĖ, Dalia; VAŠKEVIČIENĖ, Aušra. Atveriant Lietuvai elektronines mokslo duomenų bazes. Tarp knygų, 2009, rugsėjis, p. 7-9. Prieiga per internetą: http://www.lmba.lt/doc/TK_eMoDB_LT-1.pdf