2009-11-13

Bibliotekos ir bibliotekininko vaizdiniai H. Murakami kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių pasauliuose

Skaitytojai, ne kartą aptikę knygas, kuriose biblioteka tampa siužeto dalimi, tikriausia pastebėjo, kad ji neretai traktuojama simboliškai, netgi mistiškai. Bibliotekos vaizdiniai siejami su žmogaus svajonėmis perprasti būties paslaptis, arba valdyti žinias. Taigi, iš dalies biblioteka tampa magišku būties pažinimo įrankiu (erdve).

Žymus japonų rašytojas Haruki Murakami romane „Negailėstinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ kuria du lygiagrečius pasaulius, kurie simboliškai atspindi, kaip veikia žmogaus kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai. Kairysis – atsakingas už logiką, sisteminimą, analizę; dešinysis – atskleidžiantis žmogaus vaizduotės, jausmų, holistinio ir intuityvaus mąstymo galias. Kartais šios skirtingos smegenų pusrutulių funkcijos tampa mūsų šiuolaikinio gyvenimo metaforomis. Kokiame pasaulyje mes gyvename: technologizuotoje racionalųjį mąstymą puoselėjančioje civilizacijoje ar stebuklingame sapnų ir mitų pasaulyje, kuriame klajojame, ieškodami atsakymų į esminius būties klausimus?

Šaltinis: Baltos lankos: leidykla, http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=733&menu=0

H. Murakami vaizduojamuose lygiagrečiuose pasauliuose yra ir dvi bibliotekos. Štai taip apibūdinama „kairiojo pusrutulio šalies“ biblioteka ir bibliotekininkė, atliekanti savo darbą:

„Kaip kažin ką, bibliotekos gerokai pažengė į priekį. Tos dienos, kai knygų priešlapyje būdavo tvirtinamos kišenėlės registracijos kortelėms, atrodė tarsi koks išblukęs sapnas. Vaikystėje aš taip mėgdavau tuos antspaudus su įrašyta grąžinimo data.

Kol bibliotekininkė vikriai tarškino kompiuterio klaviatūrą, apžiūrinėjau ilgus jos plaukus ir grakščią nugarą. Nė pats dorai nesupratau, ką jai jaučiu. Ji buvo graži ir atrodė gana protinga – labai jau įgudusiai dorojosi su kompiuterio paieškos programomis“ (Murakami, 2009: p. 89).

Moderni biblioteka aprūpinta šiuolaikinėmis kompiuterizuotomis sistemomis, viskas įskaitant herojaus ieškomą literatūrą apie žinduolių kaukoles yra suklasifikuota ir akimirksniu randama.

Kitaip vaizduojama paslaptingo „dešiniojo pusrutulio pasaulio" Biblioteka, įsikūrusi Mieste, neturinčiame jokio pavadinimo. Į ją ateina tik vienas išrinktasis –Sapnų skaitytojas. Knygos herojus patenka į paslaptingą Bibliotekos erdvę:

„Po kelių dienų, vakarėjant, aš jau traukiu į Biblioteką. Stumiu sunkias medines duris, šios veriasi girgždėdamos. Tiesiai priešais mane driekiasi ilgas tiesus koridorius. Niekada nevėdinamas, pridulkėjęs; oras užsistovėjęs, troškus. <...> Uždedu delną ant apskritos pajuodusio žalvario rankenos, pasuku ją – ir durys prasiveria. Kambaryje – nė gyvos dvasios. Patenku į milžinišką tuščią erdvę, primenančią gerokai padidintą geležinkelio stoties laukiamąją salę: erdvu, nė vieno lango, beveik jokios puošybos. Stovi pats papraščiausias stalas, trys kėdės, geležinė krosnelė su kaitriai degančiomis anglimis – ir daugiau beveik nieko, tik laikrodis ant sienos ir pertvara bibliotekininkei“ (Murakami,2009: p. 51-52).
Bibliotekininkės darbas – išmokyti herojų skaityti sapnus, slypinčius senoje kaukolėje:

„ – Štai kaip reikia skaityti sapnus, - pradeda aiškinti Bibliotekininkė. – Žiūrėk atidžiai. Tik turėk omeny, kad aš tegaliu tau parodyti – skaityti iš tikrųjų man neskirta. Tu – vienintelis, kuris gali skaityti senus sapnus. Pirmiausia štai šitaip atgręži kaukolę į save, paskui švelniai priglaudi delnus iš abiejų pusių.
Ji pirštų galiukais prisiliečia prie kaukolių smilkinių.
- O dabar žiūri tiesiai į kaktą. Nemėgink pragręžti jos akimis – žvilgsnį sukoncentruok švelniai. Jokiu būdu nevalia atitraukti akių nuo kaukolės. Kad ir koks ryškus būtų švytėjimas, nusigręžti tau negalima nieku gyvu.
- Švytėjimas?
- Taip, švytėjimas. Atsidūrusi tau prieš akis, kaukolė ims skleisti šviesą ir šilumą. Brauk pirštų galiukais tuos švytinčius ruožus. Šitaip ir skaitomi seni sapnai“ (Murakami, 2009: p. 73).
Rašytojo vaizduotėje bibliotekininkas – ir žinių valdytojas, paverčiantis „žinių masę“ sistema, ir sapnų saugotojas, stovintis prie pat būties paslapčių slenksčio.

Literatūra:

MURAKAMI, Haruki. Negailėstinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas. Vilnius: Baltos lankos, 2009. 438 p. ISBN 978-9955-23-243.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą