Iš 1935-ųjų - apie žinių visuomenę ir bibliotekas

„Nuo Gutenbergo, kuris išrado spaudą (1445), knygų reikšmė nepaprastai pakilo. Galima net sakyti, kad iki mūsų dienų visas gyvenimas suknygėjo ta prasme, jog daugumas jo sričių nebegali apsieiti be vienokios ar kitokios knygų pagelbos. Ir juo aukštesnės kultūros kraštas, juo daugiau čia knygų, juo labiau jos skaitomos. Dėl to pagal tai, kokie visuomenės santykiai su knyga, visai teisingai galima spręsti apie tos visuomenės kultūringumą, mokslingumą ir pažangumą.[...] Visur stiprūs knygos ramsčiai yra tinkamai suorganizuotos ir finansiškai pajėgios bibliotekos“.

„Tačiau kalbant apie lietuviškąją knygą viena šiandien yra aišku, kad ji reikalinga gyvo apaštalaujančio darbo visų tų, kuriems rūpi mūsų tautinės kultūros, švietimo ir auklybos reikalai. Nusėti kraštą tinkamai organizuotomis bibliotekomis – yra artimiausias mūsų kultūrinio darbo uždavinys.“ Kas pasikeitė 2012 metais ir kokį, manote, uždavinį turėtume kelti šiandien?

Citata iš Juozo Slapšinsko knygos „Bibliotekos ir jų tvarkymo bruožai“ (Kaunas, 1935. P. 8-9; 45)