Kas yra bibliotekos nevartotojai: Lietuvos aklųjų bibliotekos tyrimo rezultatai

2014 m. vasarą ir rudenį Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) vykdė nevartotojų, gyvenančių Vilniaus mieste ir Vilniaus rajono savivaldybėje, tyrimą. Tai pilotinis tyrimas, kuriuo siekta išbandyti metodiką ir nustatyti, ar reikalingas Lietuvos mastu reprezentatyvus LAB nevartotojų tyrimas. Šią LAB iniciatyvą finansavo Lietuvos kultūros taryba, kuri parėmė projektą "Literatūra ir informacija sutrikusios regos asmenų bendruomenėje". Tyrimo rezultatai pristatyti Lietuvos aklųjų bibliotekoje vykusiame renginyje spalio 6 d.

Tyrimo rezultatų pristatymas LAB. Nuotrauka - LAB.

Šio tyrimo pagrindinė nauda - galimybė LAB darbuotojams sukurti nevartotojų pavertimo vartotojais strategiją ir sprendimus, suprasti, kas būdinga nevartotojų auditorijai ir kaip su jais geriausiai dirbti. Tokio pobūdžio tyrimai labai naudingi ir kitoms bibliotekoms.

Vykdant tyrimą siekta gauti atsakymus į tris klausimus:

• Kas yra LAB nevartotojas?
• Kodėl tiriamieji nesinaudoja bibliotekos paslaugomis?
• Kas nevartotojus galėtų paskatinti tapti vartotojais?

Nevartotojai buvo tiriami pasitelkiant Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių duomenų bazės kontaktinę informaciją. Duomenys buvo renkami vykdant apklausą telefonu. Šį darbą atliko LAB darbuotojų komanda vadovaujama direktorės dr. Rasos Januševičienės. Analizuojant duomenis talkino VU Komunikacijos fakulteto mokslininkai - dr. Zinaida Manžuch ir dr. Vincas Grigas.

Apklausos anketą sudarė trys dalys: demografinė informacija apie respondentus, jų naudojimosi LAB ir kitomis bibliotekomis patirtis, respondentų informacinės elgsenos ypatumai.

Atlikus respondentų apklausą gautos 104 analizei tinkamos anketos. Pagrindinius tyrimo rezultatus sugrupuosime kaip atsakymus į tyrimo klausimus.

Kas yra LAB nevartotojas?

Daugelis tyrime dalyvavusių respondentų - pagyvenę ir itin garbaus amžiaus Vilniaus regiono gyventojai (net 80,7 proc.). Iš jų 31,7 proc. respondentų atstovauja 56-70 m. amžiaus grupę, o net 49 proc. - 71 ir daugiau metų amžiaus grupę. Daug respondentų įgijo vidurinį išsilavinimą (40, 4 proc.), 86,5 proc. tyrimo dalyvių niekur nedirba.

LAB nevartotojai dažniausiai neturėjo jokios ankstesnės naudojimosi LAB ir kitomis bibliotekomis patirties. 55,8 proc. niekada nesinaudojo LAB paslaugomis, o net 75 proc. - jokių kitų Lietuvos bibliotekos paslaugomis.

Tyrimo dalyvių poreikiai informacijai ir jos gavimo šaltiniai bei būdai labai riboti. Dauguma respondentų naudojasi informacija laisvalaikio tikslais (77,9 %) arba norėdami sužinoti apie negalią (23,1 %). Pagrindiniai informacijos gavimo šaltiniai trys – radijas (80,8 %), televizija (58,7 %) ir respondentus supantys žmonės (61,5 %). Šie šaltiniai itin gerai tinka naujienų, kasdieniam gyvenimui reikalingai informacijai gauti, juos paprasta naudoti.

Dauguma respondentų nesinaudoja internetu ir elektroninėmis paslaugomis, nes neturi tam gebėjimų ir prieigos prie reikalingos įrangos.Tik 5,8 % respondentų gali skaityti naudodamiesi kompiuteriu su garso sintezatoriu. Internetu nesinaudoja net 75 % apklaustųjų. Tik 17,3 % respondentų turi kompiuterį, dar mažiau – garso sintezatorių (8,7 %). Įgarsintais leidiniais nesinaudoja net 74,4 %. Tik kiek daugiau, negu trečdalis apklaustųjų (37,5 %) turi garsinių knygų grotuvą. 33,7 % apklaustųjų neturi ir / ar nesinaudoja jokia įranga. Tai leidžia daryti išvadą, kad tyrimo dalyviams būtų sudėtinga naudotis praktiškai bet kokia kompensacine įranga ir įprastomis LAB paslaugomis.

Kodėl tiriamieji nesinaudoja bibliotekos paslaugomis?

Respondentai nesinaudoja LAB paslaugomis dėl mažėjančio poreikio informacijai ir didėjančio poreikio gauti ją paprastais būdais. Didžiausia kliūtimi naudotis biblioteka tampa motyvacijos tam nebuvimas (48,7 % nejaučia poreikio naudotis bibliotekos paslaugomis). Be to, sprendimui nesinaudoti bibliotekos paslaugomis turi didelę įtaką fizinis bibliotekos prieinamumas – 44,2 % respondentų nesinaudoja bibliotekos paslaugomis, nes ją sudėtinga pasiekti. 18,2 % nurodė, kad nesinaudoja bibliotekos paslaugomis dėl prastos sveikatos būklės. Respondentų informacijos poreikiai gana riboti, o turimais informacijos šaltiniais naudotis žymiai paprasčiau, negu bibliotekos paslaugomis, be to, šie šaltiniai yra visada prieinami. Todėl dėsninga, jog nemažai respondentų motyvavo nesinaudojimą bibliotekos paslaugomis tuo, kad gauna reikiamą informaciją kitais būdais (47,1 %).

Galima daryti prielaidą, kad apsisprendimą nesinaudoti LAB paslaugomis paveikė tai, kad daugelis respondentų neturėjo jokios naudojimosi bibliotekomis patirties, bet ši prielaida turėtų būti patikrinta. Nuo 46,2 % iki 66,3 % respondentų pažymėjo, kad naudotis LAB jų nepaskatins jokie pasiūlymai, netgi tie, kurie akivaizdžiai gerina paslaugos prieinamumą (pvz., aptarnavimas namuose nemotyvuotų naudotis LAB 46,2 % respondentų). O pastarasis, kaip rodo vartotojo informacinė elgsena ir demografiniai bruožai, itin svarbus. Turint omeny, kad 55,8 % respondentų niekada nesinaudojo LAB paslaugomis, o 75 % – kitų bibliotekų paslaugomis, galima manyti, kad daugiau kaip pusė respondentų turi labai mažai žinių apie bibliotekų paslaugų naudą ir privalumus.

Kas nevartotojus galėtų paskatinti tapti vartotojais?

LAB gali paversti savo skaitytojais apie pusę nevartotojų. Tą pagrindžia vartotojų apsisprendimas naudotis bibliotekos paslaugomis per artimiausius 12 mėnesių: 18,3 % respondentų pareiškė naudosiantis bibliotekos paslaugomis, o 30,7 % – kol kas nėra apsisprendę ir pasirinko atsakymą „galbūt“.

Nevartotojų pritraukimui į bibliotekos skaitytojų gretas didelę reikšmę turi paslaugų prieinamumo didinimas bei atsižvelgimas į specifinius vyresnių respondentų informacijos poreikius. Paslaugų prieinamumo didinimas siejasi su aptarnavimu namuose (aktualu 25 % respondentų), aprūpinimu kompensacine įranga (aktualu 21,2 % respondentų) bei patogiais būdais fiziškai pasiekti biblioteką ir jos paslaugas (aktualu 18,3%). Atitinkamai, 24 % domina galimybė gauti bibliotekoje jiems aktualios informacijos paieškos paslaugas bei 21,2 % konsultacijas.

Naujų skaitytojų pritraukimui įtakos gali turėti LAB paslaugų viešinimas orientuojantis į naudą specifinėms tikslinėms vartotojų grupėms. Nors santykinai nedidelė respondentų dalis (15,4 %) teigė, kad daugiau informacijos apie LAB paslaugas paskatintų naudotis biblioteka, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daug respondentų neturėjo jokios naudojimosi bibliotekomis patirties. Tai reikštų, kad tokių tikslinės vartotojų grupės atstovų informavimas aiškiai parodant bibliotekos paslaugų naudą tenkinant jų poreikius yra tikslingas.

Vietoje išvadų

Šis tyrimas pateikė labai įdomių ir netikėtų rezultatų, dėl kurių vertėtų susimąstyti visų bibliotekų vadovams. Gali būti, kad jūsų bibliotekos paslaugomis, net tomis į kurias jūs daug investuojate ir laikote svarbiomis, nesinaudojama dėl įvairių akivaizdžių gyvenimiškų priežasčių (amžiaus, gebėjimų stokos, neprieinamos įrangos ir pan.). Tačiau nevartotojų tyrimas leidžia šias priežastis atskleisti ir pažinti tuos žmones, kuriuos aptarnauti yra įsteigta biblioteka. Tuomet jau galima kryptingai ieškoti sprendimų, kaip bibliotekos paslaugas padaryti naudingas ir tiems, kurie šiuo metu nėra bibliotekos skaitytojai.

Gal ir jūsų bibliotekai vertėtų atlikti nevartotojų tyrimą?

Rengiant šią žinutę naudotąsi Lietuvos aklųjų bibliotekos pateikta informacija apie tyrimo metodiką, eigą bei iš respondentų gautais duomenimis.