DIDELIS, DIDESNIS, DIDŽIAUSIAS – ESTIJOS, LIETUVOS IR SUOMIJOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS
Vilniaus universiteto bibliotekai
paskelbus konkursą prof. Audronės Glosienės vardo stipendijai gauti, norėčiau
su Jumis, gerbiami skaitytojai, pasidalyti įspūdžiais ir patirtimis iš
stažuotės Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekose. Kelioms šių metų rugpjūčio
dienoms išvažiuoti į kvalifikacijos kėlimo stažuotę, vykusią net dviejose
aklųjų bibliotekose, turėjau galimybę gavusi būtent šią stipendiją. Mano
tikslas buvo susipažinti su kitų šalių aklųjų bibliotekų veikla leidžiant
alternatyviųjų formatų leidinius ir aptarnaujant regos neįgaliuosius. Įgyta
patirtis gali būti panaudojama ne tik Lietuvos aklųjų bibliotekoje, bet ir
viešosiose bibliotekose, aptarnaujant specialiųjų poreikių asmenis.
Aklųjų
bibliotekos
Suomijos aklųjų bibliotekos skaitytojų aptarnavimo patalpos |
Aklųjų bibliotekos skirtos asmenims,
turintiems regos sutrikimų ar kitų negalių, dėl kurių jie negali skaityti
įprastu raštu leidžiamų dokumentų. Šiuo metu Europos aklųjų bibliotekos ypač
daug dėmesio skiria asmenims, turintiems specifinių mokymosi ir skaitymo
sutrikimų (problemų). Daugiausia tai yra vaikai ir jaunuoliai, kovojantys su
disleksija (literatūriniai suvokimo sunkumai), specifiniais kalbos sutrikimais,
dispraksija (judėjimo ir planavimo sunkumai), dėmesio sutelkimo sutrikimais ir
hiperaktyvumu.
Teisinė bazė nustato, kurias auditorijas
aklųjų bibliotekos turi teisę aptarnauti. Lietuvos ir Estijos aklųjų bibliotekos
šiuo metu turi teisę aptarnauti tik regos neįgaliuosius arba turinčiuosius kitą
negalią, dėl kurios jiems neprieinami įprastų formatų leidiniai. Suomijos
aklųjų biblioteka aptarnauja ir skaitymo sutrikimų turinčius asmenis, o
sutrikimą pagrindžiantis dokumentas – laisvai prieinamas internete disleksijos testas.
Galimybė aptarnauti skaitymo (ar) specifinių mokymosi sutrikimų turinčius
asmenis padidina ir bibliotekos skaitytojų skaičių.
Estijos, Lietuvos ir Suomijos
aklųjų bibliotekų vartotojai ir skaitytojų skaičius
Estijos aklųjų biblioteka
|
Lietuvos aklųjų biblioteka
|
Suomijos aklųjų biblioteka
|
|
Vartotojai
|
Regos neįgalieji; kitą negalią turintieji
|
Regos neįgalieji; kitą negalią turintieji,
skaitantys reginčiųjų raštu
|
Regos neįgalieji; kitą negalią turintieji; skaitymo
sutrikimų turintieji
|
Skaitytojų
skaičius
|
600
|
4 400
|
18 000
|
Alternatyvių
formatų leidinių leidyba ir skaitytojų aptarnavimas
Estijos aklųjų bibliotekos garsinių leidinių tiražavimo įrenginys |
Aklųjų bibliotekų veiklos prioritetai –
alternatyvių leidinių (Brailio raštu, padidintu šriftu, garsinių, skaitmeninių tekstinių,
daugiafunkcių leidinių) leidyba. Estijos, Lietuvos ir Suomijos aklųjų
bibliotekos turi savo garso įrašų studijas, kuriose dirba profesionalūs
diktoriai. Lietuvos aklųjų biblioteka, užtikrindama aukštą garsinių leidinių
kokybę, diktoriams suteikia galimybę dirbti su garso studijų operatoriais.
Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekose diktoriai dirba savarankiškai pagal
suderintą grafiką, o klaidas (tokių pasitaiko net patiems profesionaliausiems
skaitovams) taiso tada, kai skaitytojai apie jas informuoja.
Pasaulio aklųjų bibliotekos jau 80 metų
leidžia garsinius leidinius regos neįgaliesiems. Žengiant koja kojon su
šiuolaikinėmis technologijomis, garsinės knygos leidžiamos skaitmeniniu
formatu, kompaktinėse plokštelėse arba suteikiant prieigą prie garsinių
skaitmeninių leidinių internete. Lietuvos aklųjų biblioteka šiais metais mini
lietuviškos garsinės knygos 50-metį. Šie metai bibliotekai taip pat ypatingi
dėl to, kad pereita į kitą lygį – skaitytojai aptarnaujami ir virtualioje
aplinkoje (ELVIS – elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema) bei
pradėtos leisti pilno formato, t. y. sinchronizuotas tekstas su diktoriaus
įgarsintu tekstu, DAISY (angl. Digital
Accessible Information System) knygos. Iki šiol skaitytojams patogiu MP3
formatu leistos knygos ir toliau bus leidžiamos, užtikrinamas tęstinumas ir
prieinamumas. Taigi, mokslinė ir mokymuisi skirta literatūra leidžiama DAISY
formatu, o grožinė literatūra – MP3 formatu.
Estijos aklųjų bibliotekos garso įrašų studija |
Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekos
pasirinko skaitmenines knygas leisti garsiniu DAISY formatu. Šios bibliotekos
niekuomet neleido knygų MP3 formatu. Abi bibliotekos yra sukūrusios virtualias
aklųjų bibliotekas. Estija savo sistemą skaitytojams pristatė šiais metais.
Su alternatyvių leidinių leidyba
tiesiogiai susijusi ir garsinės knygos sklaida. Lietuvos skaitytojai garsinius
leidinius gali pasiimti atvykę į pačią biblioteką ar jos filialus, paslaugų
punktus; sunkiems ligoniams garsinės knygos atvežamos į namus; nuo šių metų
skaitytojai gali garsinę knygą susirasti ir atsisiųsti iš virtualios aklųjų
bibliotekos. Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekos skaitytojus savo patalpose
aptarnauja minimaliai (Estijos aklųjų biblioteka įsikūrusi nuošalioje ir
sunkiai regos neįgaliesiems prieinamoje miesto dalyje, o Suomijos aklųjų
biblioteka aptarnauja ateinančius skaitytojus tik keletą valandų per dieną),
tačiau siunčia kompaktinėse plokštelėse įrašytus leidinius į namus pagal
užklausas, t. y. kiekvienas kūrinys gali būti įrašytas į kompaktines
plokšteles tokiu tiražu, kiek biblioteka turi skaitytojų. Skaitytojai garsinių
knygų negrąžina į biblioteką, bet privalo jas sunaikinti. Taigi, Estijos ir
Suomijos aklųjų bibliotekos turi profesionalią tiražavimo įrangą: įvedus
užsakymus į kompiuterinę programą, vienu metu į skirtingas kompaktines plokšteles
įrašomos skirtingos jau turimos garsinės knygos, ant kompaktinės plokštelės
užklijuojamas lapelis su skaitytojo vardu, pavarde, adresu, taip pat nurodomas
siunčiamos knygos pavadinimas, viskas įdedama į voką su permatomu langeliu
adresui ir išsiunčiama skaitytojui.
Estijos, Lietuvos ir Suomijos
aklųjų bibliotekų garsinių dokumentų fondai ir leidyba (per metus)
Estijos aklųjų biblioteka
|
Lietuvos aklųjų biblioteka
|
Suomijos aklųjų biblioteka
|
|
Garsiniai
dokumentai (pav.)
|
2 900
|
14 300
|
30 000
|
Išleidžiama per
metus (pav.)
|
100
|
250
|
1 000
|
Perspektyvos
Suomijos aklųjų bibliotekos personažas Ežiukas Sipė |
Aklųjų bibliotekoms kaip niekada
atsiveria plačios galimybės plėsti savo veiklą, pritraukti ir aptarnauti
įvairesnę auditoriją. Ypač tai skatina daryti turimi pavyzdžiai ir kolegų
laimėjimai aptarnaujant skaitymo ir (ar) specifinių mokymosi sutrikimų
turinčius asmenis, leidžiant DAISY leidinius ir plečiant teikiamų virtualių
paslaugų spektrą.
Pirmasis žingsnis – komunikacijos
kampanijų, nukreiptų į vaikus ir jaunimą, organizavimas. Remiantis Suomijos
aklųjų bibliotekos patirtimi dirbant su nauja vartotojų auditorija
socialiniuose tinkluose sukurtas personažas paauglys dislektikas Ežiukas Sipė, kuris palaiko savo „draugus“, pasakoja apie
naujas garsines knygas (pats jas recenzuoja), suteikia galimybę išsipasakoti
apie savo problemas mokantis, bėdas mokykloje ar bendraamžių nesupratingumą...
Labai svarbu į bibliotekos vykdomas veiklas įtraukti ir kitas auditorijas,
pavyzdžiui, tėvus, mokytojus, taip pat bendradarbiauti su ligoninių
bibliotekomis. Aklųjų bibliotekos – atviros ir priimančios visas galimybes.
Vilniaus universiteto bibliotekos skirta
prof. Audronės Glosienės vardo stipendija – puiki galimybė ne tik keltį
kvalifikaciją, bet ir atnaujinti ryšius su kolegomis užsienyje ir dalytis darbo
patirtimi.
Parengė Laura Juchnevič
Komentarai
Rašyti komentarą