Kūrybinis rašymas bibliotekose: I dalis - kas yra kūrybinis rašymas

Šaltinis: PRO Essay Writer

Šiame pranešime norėčiau pasidalinti Anykčšiuose viešųjų bibliotekų darbuotojams ir Vilniuje Lietuvos aklųjų bibliotekos kolegoms skaitytų paskaitų apie kūrybinį rašymą bibliotekose medžiaga. Kaip parodė klausimai, kurių sulaukiau po paskaitų, ši tema aktuali bibliotekoms ir padeda pažvelgti į tradicinę kultūrinę veiklą šiek tiek kitaip.

Bibliotekos tradiciškai remia ir skatina vietos bendruomenės kūrybą - rengia literatūrinius konkursus, skaitymus, publikuoja ir populiarina vietos autorių kūrinius. Be to, bibliotekos - tai viešoji bendruomenės mokymosi, eksperimentavimo erdvė. Todėl bibliotekos bendradarbiauja su menininkais, mokslininkais ir informacinių technologijų specialistais, kad skaitytojai turėtų galimybę bibliotekose lavinti pačius įvairiausius savo gebėjimus ir siekti savo svajonių bei tikslų.

Norėčiau pasiūlyti bibliotekininkams pasvarstyti apie kūrybinio rašymo programas. Tikriausiai, yra tokias programas jau vykdančių bibliotekų, todėl būtų smagu, jei tinklaraštyje pasidalintumėte savo patirtimi.

Paskaitą suskaidysiu į tris dalis (tinklaraščio pranešimus):

Kas yra kūrybinis rašymas?
Kūrybinio rašymo galimybės skaitmeniniame amžiuje.
Kūrybinio rašymo skatinimas bibliotekose.

Tikiuosi, kad mano pateikti pamąstymai sudomins ir tinklaraščio skaitytojus.

Pasakojimų galia

Pasakojimai turi didžiulę galią. Jie padeda įtaigiai perteikti sudėtingas idėjas, būsenas ir jausmus. Kalbėdama apie pasakojimą, turiu omeny tam tikrą siužetą, veikėjus, intrigą turintį nebūtinai sakytinį, bet ir rašytinį kūrinį. Tikriausiai, grožinės literatūros kūrinių poveikis mums visiems suprantamas, todėl pakalbėsiu apie tai, kaip pasakojimai atsiskleidžia negrožiniuose tekstuose. Įdomu, kad šiandien originalių, vaizdingų ir įtaigių pasakojimų kūrimu bei pasakojimu galia domisi ne tik rašytojai, bet mokslininkai, psichoterapeutai, verslininkai ir visi besimokantieji, norintys tobulėti ir lavinti savo kalbą.

Pasakojimai įpinami į mokslinių tyrimų rezultatų pristatančias studijas ir ypač - į mokslo populiarinimo literatūrą. Man asmeniškai padarė didelį įspūdį dvi mokslininkės, kurios skirtingais būdais panaudojo pasakojimus savo kūriniuose. Tai JAV gyvenanti psichoterapeutė ir tyrėja Clarissa Pinkola Estes ir JAV dirbanti sociologė Brene Brown. Pirmoji panaudojo senuosius mitus, pasakas ir legendas, kad atskleistų įvairias moters būsenas, jausmus, gyvenimo tarpsnius. Jos knygoje "Bėgančioji su vilkais" moteris pavirsta ragana, mergaite, šamane. Clarissos Pinkola Estes teigimu, "pasakojimas yra daug senesnis už mokslą ir psichologiją, jis visada bus senesnis, nesvarbu, kiek laiko bepraeitų". Kita mokslininkė, Brene Brown, save vadina tyrėja-pasakotoja (researcher-storyteller). Ji daugelį metų nagrinėja tokius ne visiems patogius jausmus ir būsenas, kaip gėda ir pažeidžiamumas. Atlikusi daugybę kokybinių tyrimų, savo knygose ji pasikliauja ir savo asmenine patirtimi, ir kitų žmonių gyvenimo pasakojimais, kad atskleistų šių reiškinių esmę. Brene Brown teigimu, "galbūt, pasakojimai - tai tiesiog sielą turintys duomenys".

Dar vienas netikėtas pasakojimo galios atsiskleidimo pavyzdys - strateginiame valdyme plačiai taikomas scenarijų planavimo metodas. Jame, kad priimtų sprendimą dėl organizacijos ateities strategijų, kuriamos jos ateities raidos alternatyvos. Įdomu, kad nors šis metodas grindžiamas kruopščia ir įrodymais pagrįsta aplinkos tendencijų analize, organizacijos ateities raidos alternatyvos - tai siužetą ir intrigą turintys pasakojimai. Tokios alternatyvos kuriamos ir naudojamos intuityviai.
Scenarijų planavimo specialistų Jameso Ogilvy ir Peterio Scwartzo teigimu, „kad taptų efektyviu planavimo įrankiu, scenarijai turėtų būti įtraukiantys ir įtaigūs įvairias organizacijos sėkmei svarbias ateities alternatyvas aprašantys pasakojimai. Sumaniai sukurti pasakojimų siužetai padeda vadybininkui įsijausti į scenarijus ir šios patirties dėka suprasti, kaip organizacija gali valdyti pokyčius“.

Kūrybinis rašymas: kam ir kuo jis naudingas

Kūrybinis rašymas - tai grožinėje literatūroje taikomų metodų ir priemonių panaudojimas siekiant sukurti originalius, įtaigius grožinės ir negrožinės literatūros tekstus. Tradiciškai kūrybinis rašymas suvokiamas kaip akademinė disciplina. Ji dėstoma aukštosiose mokyklose ugdant rašytojus, literatūros tyrėjus, žurnalistus. Vis dažniau kūrybinio rašymo mokoma ir vidurinėse mokyklose lavinant mokinių vaizduotę, gebėjimą išreikšti ir kitiems perteikti savo mintis.

Kūrybinis rašymas naudingas ne tik grožinių ir publicistikos tekstų kūrėjams. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV aukštosiose mokyklose būsimieji medikai mokomi kūrybinio rašymo  ir  bando rašyti esę, poeziją, apsakymus.  Kūrybinis rašymas reikalingas ugdant medikų empatiją, gebėjimą komunikuoti su pacientu, kas, anot specialistų, turi poveikį ligų diagnostikos kokybei (Cowen, Kaufman, Shoenherr, 2016). Taigi kūrybinis rašymas gali būti taikomas įvairiose srityse:

• psichoterapijoje, nes padeda žmonėms išreikšti ir suvokti savo patirtį, ypač sunkius išgyvendimus; 
• rinkodaroje, ypač kuriant įtaigius ir patrauklius reklaminius tekstus;
• įvairių pakopų švietime, nes padeda lavinti vaizduotę, ugdyti empatiją, pastabumą, skatinti nestandartinį požiūrį į įvairias problemas.

Pavyzdžių sąrašą galima tęsti. Tačiau ne visuomet akivaizdu, kokio rezultato reikėtų siekti lavinant kūrybinio rašymo gebėjimus. Pavyzdžiui, Laima Vincė, kūrybinio rašymo specialistė ir dėstytoja, taip aprašo savo bendravimo su vidurinių mokyklų mokytojais patirtį: "Kai vedžiau kūrybinio rašymo seminarus Pedagogų profesinės raidos centre Vilniuje, Lietuvos aukštesniųjų klasių mokytojai dažnai man sakydavo: „Mokinių neįmanoma išmokyti rašyti. Jie arba turi talentą, arba ne. Talento negali išmokyti." (Laima Vincė, „Rašyti gali kiekvienas“, 2010). Bet ar visais atvejais tikslas išugdyti rašytoją? Pati Laima Vincė savo knygoje atskleidžia įvairių gebėjimų, kurie ugdomi dalyvaujant kūrybinio rašymo programose, pavyzdžių. Tai viešo kalbėjimo, rašymo, komunikacijos gebėjimai:

• Gebėjimas vertinti ir mėgautis literatūros kūriniais, patobulėję skaitymo gebėjimai. Kūrybinio rašymo mokymuose prieš pradedant rašyti savo kūrinius besimokantieji supažindinami su įvairiais literatūros žanrais, siužeto plėtojimo, personažų kūrimo, pasakojimo stiliaus ypatumais. Dalyviai turi iš pradžių sugebėti analizuoti ir vertinti literatūros kūrinius, pastebėti įvairius jų bruožus, o tik paskui - patys rašyti.
• Pagerėję kalbėjimo ir rašymo gebėjimai. Kūrybinio rašymo mokymai reikalauja diskutuoti, rašyti, perteikti savo idėjas kitiems. Nuolatiniai bandymai suguldyti savo mintis popieriuje, atskleisti juos kitiems, formuluoti pastabas, įžvalgas, ugdo gebėjimus vaizdingai, aiškiai perteikti savo patirtį ir mintis kitiems raštu ir žodžiu.
• Konstruktyvios kritikos ir pagarbos kito kūrybai gebėjimai. Kūrybinio rašymo dirbtuvės - tai visų dalyvių diskusija. Kiekvienas besimokantys pateikia savo kūrinius vertinimus ir išklauso kitų dalyvių kūrybą. Viena vertus, besimokantis turi įveikti savo kūrinių pateikimo kritikai baimę ir priimti pastabas, kita vertus, taip jis geriau suvokia, kad tą patį jaučia kiti, ir mokosi korektiškai teikti pastabas.
• Gebėjimas klausytis. Šis gebėjimas ugdomas tiek gilinantis į literatūros kūrinių analizę, tiek diskutuojant su kitais dalyviais. Neretai kūrybinio rašymo dirbtuvėse kūriniai skaitomi balsu. Gebėjimas klausytis ir išgirsti yra ypatingai svarbus įvairiose veiklos srityse, kur aktualus bendravimas su kitais žmonėmis.

Taigi, kūrybinio rašymo dirbtuvės nebūtinai turi tikslą ugdyti profesionalius rašytojus. Tai veikla, kuri kiekvienam žmogui leis patobulinti įvairius kasdieniame gyvenime itin aktualius gebėjimus. Be to, kūrybinio rašymo eksperimentas įdomus bet kuriam žmogui, jeigu mes neatbaidome jo tikėdamiesi, kad jis būtinai turi parašyti įspūdingą kūrinį.

Apibendrinant pirmą dalį ir atsakant į mokytojų pastabas Laimai Vincei prisiminiau savo kadaise žiūrėtą realiais faktais paremtą filmą "Gatvės tango" (2006, JAV), kuriame pasakojama apie Pierro Dulaino šokių programos JAV vidurinėms mokykloms sukūrimą. Puikus filmo epizodas - kai pagrindinis herojus rodo pasipiktinusiems mokytojams ir tėvams, kurie nesuprato šokių programos paskirties, kaip šokant mokomasi gerbti savo partnerį, tapti viena komandą, bendrauti. Galbūt, ir bibliotekos gali tapti puikia erdve, kurioje visi gyventojai gali išbandyti save - bendrauti, rašyti ir eksperimentuoti? Nedaugelis galėtų tapti rašytojais, bet, užtat, bus žymiai daugiau įdėmių skaitytojų, raštingų žmonių, kuriems lengviau seksis perteikti savo mintis, idėjas ir jausmus tiek kasdieniame, tiek profesiniame gyvenime?

Apie tai, kokios ir kam atsiveria kūrybinio rašymo perspektyvos naudojant skaitmeninius įrankius - antroje dalyje.

Parengta pagal:

Brene Brown: researcher + storyteller [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per internetą: http://brenebrown.com/

COWEN, Virginia S.; KAUFMAN, Diane; SHOENHERR, Lisa. A review of creative and expressive writing as a pedagogical tool in medical education. Medical Education [interaktyvus]. 2016, no. 50, p. 311-319. Prieiga per John Wiley & Sons.

OGILVY, James A. Facing the fold - essays on scenario planning. Devon: Triarchy Press. 312 p.

VINCĖ, Laima. Rašyti gali kiekvienas. Vilnius: Baltos lankos, 2010. 348 p.

ПИНКОЛА-ЭСТЕС, Кларисса. Бегущая с волками: женский архетип в мифах и сказаниях. Киев: София, 2005. 448 с.