Bibliotekininkystės esmės paieškos aktualios ir šiandien

Knygos viršelio nuotr. iš Google Books

Atsitiktinai internete radau informacijos apie knygą Humanizmas ir bibliotekos: bibliotekininkystės filosofijos esė (angl. Humanism and Libraries: An Essay on the Philosophy of Librarianship). Pasidomėjus knygos turiniu paaiškėjo, kad tai Andre L. Cossette, kanadiečių bibliotekininko, kūrinys, parašytas dar 1976 metais, išverstas į anglų kalbą ir publikuotas 2009 m. Įdomu, kodėl gi taip nuo mūsų laikų nutolęs darbas galėtų būti aktualus šiandien? Iš tiesų, nepaisant didžiulių pokyčių, įvykusių bibliotekų veikloje, ar, tiksliau, kaip tik jų dėka, mes vėl svarstome tą patį klausimą: kas yra bibliotekininkystė? kuo ji išskirtinė kitų disciplinų ir profesijų kontekste? kokie esminiai bibliotekų vaidmenys išskiria šias institucijas ir lemia jų reikšmę visuomenėje?

Autorius knygoje siekia sukurti bibliotekininkystės filosofinį pamatą, t.y. suformuluoti bibliotekininkystės tikslus, svarbiausias funkcijas. Be abejo, Lietuvos bibliotekininkystės tradicijoje, kuriai ilgą laiką turėjo įtakos ir Rusijos mokslinė bibliotekininkystės mintis, ne kartą buvo svarstytas šis klausimas. Tačiau visgi ir šiandien bibliotekininkystės praktikams naudinga pamedituoti apie bibliotekininkystės esmę ir paskirtį.

Bandydamas apibrėžti bibliotekininkystę A. Cossette teigia, kad suvokia ją kaip "rašytinių ir audiovizualinių dokumentų komplektavimo, saugojimo, organizavimo ir paieškos meną ir mokslą siekiant užtikrinti maksimalią informacijos prieigą žmonių bendruomenėms" (p. 33). Iš tiesų, šiandien atrodo keistokas susitelkimas tik į tam tikros rūšies išteklius, bet informacijos prieigos vertybė ir siekiamybė aktuali ir šiandien.

Knygoje mane sudomino bibliotekos funkcijų - išsaugojimo, šviečiamosios ir informacinės - aptarimas. Autorius teikia pirmenybę informacijos funkcijai. Tačiau knygoje, mano galva, vertinga kita mintis. Bet kurios funkcijos absoliutinimas veda į aklavietę. Pavyzdžiui, štai kas rašoma apie išsaugojimo funkcijos sureikšminimą:

Biblioteka yra daug daugiau, negu tik knygų saugykla, o bibliotekininkas - daug daugiau, negu tik knygų saugotojas. Deja, daug bibliotekininkų palaiko tokią idėją savo veiksmais ar darbais orientuotais tik į šią [išsaugojimo - įdėta autorės] funckiją, sąmoningai ar net nesuvokdami šito. Toks požiūris gali turėti katastrofišką poveikį profesijai. Plačioji visuomenė įskaitant intelektualus labiau susieja dvidešimto amžiaus bibliotekininką su knygos kaip fizinio vieneto priežiūra ir apsauga, negu su jo mokslinėmis žiniomis apie jos turinį. Atitinkamai, bibliotekininko statusas suvokiamas kaip žemesnis, [negu jis iš tikrųjų yra - įdėta autorės]. (p. 43).

Ar atpažįstame šiuolaikines diskusijas apie bibliotekas, knygas ir internetą Lietuvoje? Gal tuomet ir mums praverstų grįžti prie bibliotekininkystės esmės klausimų.

Parengta pagal:

COSSETTE, A. L. Humanism and Libraries: An Essay on the Philosophy of Librarianship. Duluth: Library Juice Press, 2009. 102 p. ISBN 9781936117314.