2010-08-22

Tarptautiškumas, bendradarbiavimas ir informacjos technologijos – pagrindinės bibliotekininkų rengimo tendencijos

Šiais metais Švedijoje Goteborge vyko kasmetinis IFLA kongresas. Paprastai kongresą lydi kiti nemažiau įdomūs satelitiniai renginiai. Vienas iš tokių šiemet rugpjūčio 8-9 d. vyko Borose, nedideliame žaliame miestelyje, turinčiame labai stiprią bibliotekininkystės ir informacijos mokyklą. Joje apsilankė nemažai Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės studentų, pasinaudojusių ERASMUS mainų programa. Taigi šiais metais Boroso universitete vyko IFLA satelitinė konferencija Bendradarbiavimas švietimo ir mokslinių tyrimų srityse: bibliotekininkystės ir informacijos specialistų ugdymo tendencijos (angl. Cooperation and Collaboration in Teaching and Research: Trends in Library and Information Studies Education). Konferencija kartu su Boroso universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokykla organizavo trys bibliotekininkystės organizacijos:

• IFLA Bibliotekininkystės teorijos ir tyrimų sekcijos;
Bibliotekininkystės ir informacijos švietimo asociacija (ALISE);
• Europos bibliotekininkystės ir informacijos švietimo bei mokslinių tyrimų asociacija EUCLID.



Boroso universitetas

Satelitinė konferencija buvo skirta diskutuoti bei pasidalyti patirtimi bibliotekininkystės ir informacijos studijų programų inovacijų, tarptautinių studijų programų bei bendradarbiavimu rengiant studijų programas srityse. Norintys detaliau susipažinti su konferencijos turiniu gali pasiskaityti pranešėjų straipsnius šiuo adresu: http://conf.euclid-lis.eu/index.php/IFLA2010/IFLA2010/schedConf/presentations

Patirtis rodo, kad bibliotekininkystės specialistų rengimo iniciatyvų sėkmei didžiulę reikšmę turi trys dimensijos – tarptautiškumas, bendradarbiavimas ir informacijos technologijos. Kartu šios trys dimensijos yra daugybės bibliotekininkystės aukštųjų mokyklų bei profesinio mokymo organizacijų veiklos kryptys, todėl ir buvo aktyviai atariamos konferencijoje.

Kodėl tarptautiškumas? Matome, kad vietinės, regioninės, nacionalinės reikšmės bibliotekos, bibliotekininkystės mokyklos bei organizacijos nebėra izoliuotos ir dažniausiai veikia tarptautiniuose tinkluose. Tokie tinklai leidžia įgyvendinti reikšmingus projektus, kurių rezultatai – akivaizdūs teigiami pokyčiai bibliotekininkystėje. Dažniausiai bibliotekininkystės specialistams reikia dirbti daugiakultūrinėse komandose, suprasti, kokie klausimai ar problemos yra bendros įvairių šalių bibliotekoms, kokia yra atskirų šalių specifika. Taigi tarptautiškumas, arba gebėjimai suvokti globalųjį bibliotekininkystės plėtros kontekstą, dirbti daugiakultūrinėje aplinkoje, tampa vienu iš esminių reikalavimų šiuolaikiniam bibliotekininkystės specialistui. Tai viena iš priežasčių, kodėl užsienio šalių aukštosios mokyklos rengia tarptautines bibliotekininkystės studijų programas, atviras užsienio studentams. Dar viena priežastis – tarptautinės studijų programos – tai aukštųjų mokyklų plėtros sėkmės faktorius. Pavyzdžiui, viena iš pranešėjų – Sheila Corrall iš Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) – kalbėjo net apie aukštojo mokslo paslaugų eksportą į kitas šalis. Bibliotekininkystės ir informacijos specialistų rengimo paslaugų eksportavimas, be abejo, sustiprina aukštosios mokyklos prestižą ir konkurentiškumą globalioje bibliotekininkystės rinkoje.

Dažnai tarptautiškumą lydi bendradarbiavimas su kitomis (net kitų šalių) aukštosiomis mokyklomis, profesinėmis organizacijomis. Bendradarbiavimas leidžia padidinti bibliotekininkystės studijų programos konkurentiškumą, sustiprinti kokybę, sukurti ir įgyvendinti inovatyvius specialistų ugdymo metodus. Konferencijoje labai daug kalbėta apie bendradarbiavimą, bet, turbūt, geriausiai jo naudą formuojant naują požiūrį į specialistų rengimą atspindi profesoriaus Jameso Turnerio iš Monrealio universiteto (Kanada) pranešimas apie Monrealio universiteto ir Prancūzijos nacionalinio audiovizualinio instituto INA bendradarbiavimą. Jame kalbama apie bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos bei praktinę veiklą vykdančios institucijos rengiant skaitmeninio audiovizualinių dokumentų išsaugojimo specialistus. Skaitmeninis išsaugojimas (ypač kalbant apie audiovizualinius dokumentus) yra labai nauja sritis, vis dar esanti ekperimentinėje plėtros fazėje. Tai reiškia, kad nėra galutinai įsitvirtinusių veiklos standartų, sprendimų. Šioje srityje INA pripažintas tarptautiniu ekspertu – šiam institutui patikėta nacionalinio Prancūzijos televizijos ir radijo archyvo išsaugotojo funkcija, jis dalyvauja daugelyje Europos Sąjungos skaitmeninio išsaugojimo moksliniuose projektuose. Natūralu, kad vykdydamas savo funkcijas INA sukūrė šiuolaikišką techninę infrastruktūrą, metodinius skaitmeninio išsaugojimo sprendimus. Plėtodmas savo veiklą INA įsteigė nedidelę skaitmeninio saugojimo specialistų rengimo mokyklą. Priešingai Monrealio universitetas, neturėdamas praktinės skaitmeninio išsaugojimo veiklos patirties, sukaupė didelę studijų programų rengimo, pažangių mokymo metodų patirtį, pritraukia daug studentų. Taigi abiejų partnerių stiprybės leidžia užtikrinti tikrai labai aukšto lygio skaitmeninio išsaugojimo mokymą netgi labai naujose ir dinamiškai besiplėtojančiose srityse. Galime matyti, kad profesinę veiklą vykdančių ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas, iš tiesų, patrauklus ir perspektyvus, nes kiekvienas partneris turi unikalių ir nepakeičiamų kompetencijų, kurios leidžia kitaip žvelgti į mokymo procesą. Galima suderinti efektyviausių mokymo metodų taikymą su praktine patirtimi, realių problemų sprendimu bei sėkminga praktika.

Natūralu, kad bendradarbiavimas (tame tarpe ir tarptautinis) neįmanomas be informacijos technologijų taikymo. Nuotolinio mokymo terpės dažniausiai tampa bendrų studijų iniciatyvų įgyvendinimo erdve. Vieną iš tokių pavyzdžių pristatė Bruce Kingma, Scott Nicholson, Kate Schisa ir Linda Smith - mokslininkų ir dėstytojų komanda iš JAV Ilinojaus Urbana-Champaign ir Syrakūzų universitetų. Pranešime buvo kalbama apie tarptautinį JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos universitetų konsorciumą WISE (angl. Web-based Information Science Education – liet. Saityno grindžiamos informacijos studijos). Konsorciumas veikia nuo 2004 m. ir siūlo daugiau kaip 500 kursus, aptarnaudamas apie 775 studentus. Partneriai sukūrė tęstinį verslo modelį, kuris leidžia jiems padengti kursų kūrimo ir palaikymo išlaidas. Konsorciumas siekia plėsti savo veiklą ir bendradarbiauti su profesinėmis bibliotekininkystės organizacijomis siūlydamas savo nuotolinius kursus ir praktikams. Nuotolinio mokymosi programinė įranga itin vertinga, kai kursai siūlomi įvairių partnerių. Šiuolaikiškos technologijos leidžia neprarasti dėstymo interaktyvumo – studentai dalyvauja vaizdo konferencijose, kuriose gali tiesiogiai bendrauti su dėstytojais bei kitais bendrakursiais, studijoms gaminami paskaitų įrašai, galima bendrauti tinklaraščiuose.

Taigi konferencijos patirtis kelia nemažai klausimų aukštojo mokslo strategams, atsakingiems ir už bibliotekininkystės ir informacijos studijų plėtrą Vilniaus universitete ir Lietuvoje. Užsienio aukštosios mokyklos puikiai suprato šiuolaikiškiausias tendencijas – plečia ir gerina bibliotekininkystės ir informacijos studijas, kuria tarptautinius bendradarbiavimo projektus. Koks gi Lietuvos vaidmuo šioje globalioje bibliotekininkystės švietimo rinkoje? Ar liksime nuošalyje ir vėliau naudosimės kitų aukštųjų mokyklų sukurtais produktais? Ar visgi pasakysime ir savo žodį bibliotekininkystės specialistų rengimo srityje?

Satelitinėje konferencijoje Lietuvą atstovavome kartu su Ramune Petuchovaite ir pristatėme Vilniaus universiteto Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistro studijų programos atnaujinimo, kuris, labai gaila, dėl skirto per menko valstybės finansuojamų vietų skaičiaus taip ir netapo produktyviu rezultatu, patirtį. Ši patirtis ir atlikti tyrimai labai sudomino tarptautinę bibliotekininkystės specialistų rengimo auditoriją ir džiaugiamės, kad mums pavyko paskatinti diskusiją labai aktualiais klausimais – apie lyderių poreikį bibliotekose, lyderių rengimą, bibliotekininkystės studijų programų marketingą. Gavome nemažai klausimų iš įvairių šalių, tame tarpe ir turinčių didelę patirtį rengiant bibliotekininkus, specialistų – Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Australijos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą