Kūrybiškumas bibliotekoje - nevadovėliškai ir (ne)skausmingai

(Ne)konferencijos Rock&roll bibliotekininkas 2010 socialiniame tinkle jau yra į ką pasižiūrėti ir pasvarstyti. Regis, esame paieškos procese - ne tik sprendimų, bet labiau metodų, požiūrių. Kad "pokytis" bibliotekose neskambėtų bauginančiai. Ir to naujo požiūrio bei metodo labai reikia, nes įprastas požiūris į tai, kas yra biblioteka ir kaip ji transformuojasi, jau nebeveikia - neveltui, prieštaringai vertinamas, o kai kam ir skausmingas klausimas apie Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų ateitį nesulaukia gausybės komentarų.

Pastaruoju metu, pokytis, inovacijos, gal kiek rečiau - kūrybiškumas - pakankamai aktyviai aptariami bibliotekininkystėje. Tik, galbūt, yra kitoks būdas žiūrėti į pokytį - ne tik kaip į spaudimą, dar vieno gaisro gesinimą? Arba gal reikėtų susimąstyti, kas yra inovacija ir kūrybiškumas apskritai?

Pateiksiu pavyzdį, kuriam skyriau visą šį vakarą. Tai Kanados McLaughlino biblioteka (Guelpho universitetas), kurios darbuotojai nusprendė patikrinti, ką iš tikrųjų, reiškia tas įrašas bibliotekos strategijoje apie inovacijas. Ar kasdieniame darbe ir projektuose galima būti inovatyviu? Bibliotekos darbuotojai patys sukūrė inovatyvumo atskleidimo ir patyrimo programą - Inovacijų diegimo stovyklą (Innovation Boot Camp) - kurioje jie praktiškai patyrė įvairius inovatyvaus mąstymo, matymo ir darymo aspektus. Kiekvieną penktadienį darbuotojai rinkosi atskleisti naujų savo kūrybiškumo aspektų - pavyzdžiui, išbandė save antropologų, įdėmiai stebinančių ir įsigyvenančių į studentų elgesį ir atsiribojančių nuo nuolat kylančių interpretacijų ir vertinimo, vaidmenyje. Man asmeniškai labai patiko Pasakotojo vaidmens išgyvenimo užduotis - į standartinį bibliotekos ekskursijos tekstą buvo įterpti visiškai pagal prasmę netinkantys žodžiai. Iš tiesų, tas privertė susimąstyti apie tai, kodėl niekas nenori klausytis to standartinio teksto, kas paverstų jį girdimu tiems, kam jis ir skiriamas.

Inovacijų diegimo stovyklos patirtis pristatoma to paties pavadinimo tinklaraštyje.

Pabaigai prisiminiau Peterio Senge'o (maloniai nustebau, kad ir inovacijų iniciatyvos autoriai apie jį galvojo) mintį apie mokymąsi. Nagrinėdamas, kas yra besimokanti organizacija, jis grįžta prie natūralių žmogaus savybių - smalsumo, noro išbandyti - ir teigia, kad yra du mokymosi tipai - prisitaikantis, kai mes tiesiog prisitaikome prie situacijos, ir generuojantis, kai mes kuriame kažką naujo. Abu mokymosi tipai yra naudingi, bet, regis, kūryba ne visada skatinama, nes prisitaikymas lengviau organizuojamas ir kontroliuojamas... tačiau neveda prie inovacijų.

Įdomu, kad kalbėdami apie savo inovacijų stovyklą ir kūrybiškumą, autoriai naudojo muzikinį stilių - džiazą, norėdami išryškinti improvizaciją ir laisvę, kuri, iš tikrųjų, reikalauja didžiulio meistriškumo. Mes kol kas kalbame apie rock&rollą, arba proveržį.

Parengta pagal:

BERGART, R.; D'Elia, M. J. Innovation: the language of learning libraries . Emerald Group Publishing: In print. 2010.

Innovation Boot Camp [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. spalio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://innovationbootcamp.wordpress.com/