2010-07-08

Demaskuojame mitus: mokymo metodas gali pakeisti požiūrį į profesiją

Neseniai aptikau bibliotekininkystės studentų tyrimą, kuris sukelia įdomių minčių (ypač bibliotekininkystės dėstytojams ir patiems studentams). Šis tyrimas padeda apsvarstyti daugelį mūsų tipiškų "populiarių" ir "nepopuliarių" specialybių stereotipų. Ar tikrai stereotipiniai nusistatymai apie ateities karjeros prioritetus (pvz., gerai apmokamas, stabilus darbas) veikia studentų motyvaciją studijuoti tam tikrus dalykus? Atrodo, atsakymas į šį klausimą nėra toks, kokio paprastai tikimės.

Nedidelis kokybinis tyrimas, atliktas Irano mokslininko rodo, kad reikšmingą vaidmenį formuojantis studentų požiūriui į bibliotekininkystės profesiją turi mokymo metodai. Minėtame tyrime buvo apklausiami ir stebimi 38 bibliotekininkystės pirmakursiai.

Dėstant tiriamiems pirmakursiams buvo taikomas tyrimais grindžiamo mokymosi (angl. inquiry based learning) metodas. Tai metodas, kurio esmė - paskatinti studentą patį formuluoti probleminius klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Jis skiriasi nuo tradicinių pasyviojo mokymosi metodų, kur studento vaidmuo - klausytis dėstytojų atsakymų į probleminius klausimus. Šis metodas turi daug bendro su kitomis mokymosi koncepcijomis - probleminiu mokymusi arba projektiniu mokymusi. Studijuojant taikomi įvairūs būdai skatinti naujus klausimus ir atsakymų paiešką. Studentai veda studijų dienoraščius, sudarinėja minčių žemėlapius tam tikromis temomis, bando apibrėžti aktualias bibliotekininkystės sąvokas, rašo naujų bibliotekininkystės leidinių recenzijas. Manoma, kad mokymasis užduodant klausimus ir ieškant į juos atsakymų yra natūralus naujos informacijos įsisavinimo būdas, todėl jis žymiai efektyvesnis už kitus metodus, nereikalaujančius aktyvaus įsitraukimo. Be to, jis sužadina studijuojančiojo smalsumą, o tai mokymosi pagrindas.

Aptariamame tyrime studentai buvo apklausiami du kartus - prieš pradedant klausytis bibliotekininkystės dalykų ir po to. Dalykų dėstymo pradžioje studentai nebuvo tikri dėl studijuojamų dalykų naudos, nebuvo susidomėję, nerodė didelės motyvacijos įsitraukti į mokymosi veiklas ir buvo abėjingi. Taipogi studentams kilo nemažai klausimų ir dėl pačios specialybės bei karjeros perspektyvų. Galima buvo išgirsti tipinius pasisakymus "aš tik norėjau įstoti į aukštąją mokyklą" arba "neįsivaizduoju, kas tai per dalykas, pasirinkau studijas atsitiktinai" ir t.t.

Pasibaigus pirmajam studijų semestrui, kai studentai išklausė įvairius dalykus, dėstomus taikant tyrimais grindžiamo mokymosi metodą, jie vėl buvo apklausti. Šį kartą siekta sužinoti, kaip pasikeitė jų požiūris į studijas. Pažymėtina, kad studentai pastebėjo įvairius bibliotekininkystės bruožus ir tolesnes studijų bei karjeros perspektyvas. Pavyzdžiui, studentai pažymėjo, kad bibliotekininkystei būdingas tarpdiscipliniškumas ir tai suteikia nemažai įdomių mokymosi galimybių. Jie pamatė potencialius karjeros kelius ir pradėjo mąstyti apie tolesnes bibliotekininkystės studijas. Nemažai respondentų pabrėžė, kad pradėjo geriau suvokti, kas yra bibliotekininkystė.

Tai yra nedidelis tyrimas, tačiau jis rodo, kad mokymosi kokybė, įsitraukimas į probleminių klausimų formulavimą ir atsakymų paiešką veikia požiūrį į studijuojamus dalykus. Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad besimokantysis suranda savo kelią, savo vaidmenį, sritis, kurios jam asmeniškai atrodo įdomios bei svarbios, dalykus, kuriuos studentas norėtų pakeisti, atlikti kitaip, surasti savo unikalų sprendimą.

Taigi įvaizdis ar mokymosi kokybė? Štai kur klausimas...Ir, regis, daugelis požiūrių nulemti mūsų pačių ir gali būti pakeičiami...

Parengta pagal:

MANSOURIAN, Yazdan. Evolving perceptions of LIS students about their discipline: an action research with inquiry-based learning approach. In Library review, 2010, vol. 59, no. 3, p. 185-197.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą