Naujosios IFLA tęstinio bibliotekininkų profesinio mokymo(si) gairės
Birželį IFLA publikavo naujas Tęstinio profesinio mokymo gaires: principus ir gerąją praktiką (2016). Šios gairės pakeitė iki tol naudotą 2006 metų dokumentą. Naujosios gairės sukurtos atlikus išsamią literatūros apžvalgą. Jose pateikiami ne tik profesinio mokymo principai ir patarimai, bet ir sėkmingos veiklos pavyzdžiai.
Gairių idėja grindžiama IFLA/UNESCO Viešųjų bibliotekų manifesto nuostata, kad bibliotekininkas yra tarpininkas tarp vartotojų ir informacijos išteklių, todėl tęstinis profesinis mokymas yra būtinoji sąlyga teikti kokybiškas paslaugas.
Gairėse nagrinėjami tęstiniame profesiniame mokyme(si) dalyvaujančių asmenų (pvz., bibliotekininkystės specialistas, darbdavys) ir institucijų (bibliotekininkystės ir informacijos specialistus rengiančios institucijos, bibliotekininkų asociacijos ir susivienijimai, bibliotekų veiklą kuruojančios valdžios institucijos ir kt.) vaidmenys, veikla mokantis ar organizuojant mokymąsi. Principai iliustruojami naudingais patarimais ir pavyzdžiais. Štai keletas jų:
Kviečiame susipažinti su naujosiomis gairėmis, tikimės, kad jos padės tobulinti personalo valdymo politiką arba organizuoti tęstinį profesinį mokymąsi jūsų bibliotekoje.
Parengta pagal:
IFLA guidelines for continuing professional development: principles and best practices [interaktyvus]. June 2016 [žiūrėta 2016 m. birželio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ifla.org/publications/node/10532
Gairių idėja grindžiama IFLA/UNESCO Viešųjų bibliotekų manifesto nuostata, kad bibliotekininkas yra tarpininkas tarp vartotojų ir informacijos išteklių, todėl tęstinis profesinis mokymas yra būtinoji sąlyga teikti kokybiškas paslaugas.
Gairėse nagrinėjami tęstiniame profesiniame mokyme(si) dalyvaujančių asmenų (pvz., bibliotekininkystės specialistas, darbdavys) ir institucijų (bibliotekininkystės ir informacijos specialistus rengiančios institucijos, bibliotekininkų asociacijos ir susivienijimai, bibliotekų veiklą kuruojančios valdžios institucijos ir kt.) vaidmenys, veikla mokantis ar organizuojant mokymąsi. Principai iliustruojami naudingais patarimais ir pavyzdžiais. Štai keletas jų:
- Bibliotekininkystės specialistas atsakingas už savo profesinių kompetencijų nuolatinį tobulinimą. Siekdamas užtikrinti darbui tinkamą žinių ir gebėjimų spektrą ir lygį, jis periodiškai atlieka kompetencijų savianalizę ir vertinimą. Tam tikslui galima naudoti bibliotekininkų asociacijų, sertifikavimo institucijų patvirtintus kompetencijų sąrašus.
- Darbdavio personalo valdymo politika turėtų aiškiai atspindėti įsipareigojimą rūpintis darbuotojų tęstiniu profesiniu mokymu(si). Rekomenduojama, kad šiai veiklai būtų skiriama nuo 0,5 iki 1 proc. institucijos metinio biudžeto. Tęstinio profesinio mokymo(si) veiklai (pvz., dalyvavimui konferencijose, projektuose ir pan.) darbuotojams turėtų būti skiriama apie 10 proc. darbo laiko.
- Bibliotekų asociacijos, bibliotekų veiklą kuruojančios įstaigos turėtų rūpintis tęstinio profesinio mokymosi gairėmis, sertifikavimo sistemomis, nustatyti mokymosi poreikius ir pagrindines temas. Ypatingą reikšmę gairėse teikiama asociacijų ir susivienijimų bendradarbiavimui, kas padeda sutelkti kokybišką mokymosi turinį ir programas.
Kviečiame susipažinti su naujosiomis gairėmis, tikimės, kad jos padės tobulinti personalo valdymo politiką arba organizuoti tęstinį profesinį mokymąsi jūsų bibliotekoje.
Parengta pagal:
IFLA guidelines for continuing professional development: principles and best practices [interaktyvus]. June 2016 [žiūrėta 2016 m. birželio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ifla.org/publications/node/10532
Komentarai
Rašyti komentarą