2011-07-28

Laisvė ir idėjos, dėl kurių verta kovoti: pokalbis su Vida Garunkštyte

Šį kartą kalbamės su Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktore Vida Garunkštyte. Šiais metais Vida buvo apdovanota kaip geriausia bibliotekos vadovė Lietuvoje. Su Vida glaudžiai bendradarbiavome rengdami (ne)konferenciją Rock&roll bibliotekininkas 2010. Nusprendėme pasiteirauti, ką gi reiškia vadovo darbas mūsų pašnekovei ir kodėl Vida jį pasirinko.

Modernios bibliotekos direktorė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė (2005-2007 m.), šiemet apdovanota kaip geriausia bibliotekos vadovė. Kas jums atrodo patraukliausia bibliotekos vadovės darbe? Kodėl jį pasirinkote?

Patraukliausia vadovo darbe yra laisvė. Be jokios abejonės tai labai santykinė sąvoka, bet kad suteikta laisvė priimti sprendimus, tai tikrai svarbu: turėdamas idėją ir būdamas vadovu turi daugiau galimybių ją įgyvendinti. Būdamas vadovu turi daugiau galimybių suburti komandą idėjos įgyvendinimui, gali rasti kūrybingų darbuotojų. Deja, be LAISVĖS, kaip privalumo, vadovo darbe yra sunkių ir nemalonių darbų: biudžeto mažinimas, darbuotojų atleidimas, įstaigos restruktūrizavimas. Visa tai mano praktikoje jau teko du kartus patirti ir trečio karto jau nenorėčiau…

O tapau aš pirmiausia bibliotekininke. Visada norėjau mokytis Vilniaus universitete, dieniniam skyriuj, o vargti (moksluose) irgi nelabai norėjau. Be to, mano gimtajame miestelyje (Vyžuonose, Utenos rajone) buvo puiki biblioteka, kur mes visi vaikai leisdavom laisvalaikį. Todėl ir pasirinkau bibliotekininkystę. Ją baigus vienerius metus dirbau Anykščiuose, po to jau Utenoje ir visai nebuvau sužavėta darbu. Tik po Nepriklausomybės atkūrimo atsiradus Atviros Lietuvos fondo projektams bibliotekoje dirbti tapo labai įdomu. Atsiradus galimybei susipažinti su Suomijos ir kitų šalių viešųjų bibliotekų patirtimi norėjosi, kad panašios bibliotekos būtų ir Lietuvoje. Direktore tapau išrinkus kolektyvui - buvo toks trumpas laikas , kuomet vadovus rinkdavo darbuotojai:). Tai buvo tikras iššūkis, nes man buvo 29 metai ir aš nelabai supratau, ką turėsiu daryti. Mokiausi iš buvusios bibliotekos vadovės šviesios atminties Genovaitės Driukienės, kolegės Janinos Matulienės, kitų darbuotojų, o didžiausius žinių atnaujinimo mokslus išėjau prof. Audronės Glosienės ir, Atviros Lietuvos fondo Bibliotekų programos vadovės Julijos Pikšilingaitės dėka.

Utenos m. savivaldybės viešoji biblioteka aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, praeitais metais buvo vienintelė Lietuvos biblioteka laimėjusi eIFL.net inovacijų programos paramą projektui „Žaisdami mokomės”. Kokį vaidmenį atlieka projektinė veikla bibliotekos darbe? Kaip gimė projekto „Žaisdami mokomės“ idėja?

Mes visada ieškom papildomo finansavimo savo bibliotekos veikloms ir visada pavydim švietimiečiams, nes jiems reikia tik norėti - tiek daug įvairių galimybių yra. Projektinė veikla pagyvina bibliotekos gyvenimą, pagerina paslaugas lankytojams, daug darbuotojų įsitraukia į naują veiklą ir biblioteka tampa labiau matoma. Apie vaikus jau seniai kartu su kolegomis galvojome - ką čia įdomaus jiems pasiūlius. Naujoje bibliotekoje inovatyvių paslaugų jiems nebuvo: vaikai žaidė kompiuterinius žaidimus, kartais skaitė, bet stokodami įdomios veiklos dažniau lakstė po biblioteką, važinėjosi liftu. Atsiradus galimybei dalyvauti EIFL fondo projektų konkurse, ja pasinaudojome ir sugalvojome, kaip ne tik įdomiai ir naudingai užimti vaikus bibliotekoje, bet ir paskatinti juos geriau mokytis, noriai lankyti mokyklą. Pateikus projektą ir gavus finansavimą nelengva buvo sukurti žaidimą ir jo metodiką. Labai naudingas buvo bendradarbiavimas su Utenos rajono švietimo centru, UAB Prewise. Ilgų diskusijų ir sunkaus darbo dėka gimė žaidimas „Iššūkis“, kurį dabar stengsimės plėsti ir kitose Lietuvos bibliotekose bei mokyklose.

2005-2007 m. vadovavote Lietuvos bibliotekininkų draugijai. Kas paskatino užimti draugijos pirmininkės poziciją? Kokie buvo didžiausi iššūkiai jums pradėjus pirmininkauti? Ką laikote vertinga patirtimi įgyta vadovaujant LBD?

Kandidatuoti mane įkalbėjo tuometinis LBD pirmininkas Petras Zurlys. Tai buvo sunkiausias laikas, nes paraleliai vyko ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos statyba. Būti LBD pirmininke buvo labai įdomu ir netgi naudinga man pačiai, kaip bibliotekos direktorei. Įgijusi tokią patirtį žymiai lengviau galėjau spręsti bibliotekos problemas savivaldybėje. Būdama LBD pirmininke užmezgiau kontaktus su įvairiais žmonėmis, kurie irgi norėjo prisidėti prie bibliotekų paslaugų plėtros. Tuo metu Lietuva jau domėjosi Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programa. Mes buvom tie, kurie rengė šio fondo atėjimą. LBD pirmininkas turi galimybę apie bibliotekas kalbėti įvairiose informacijos priemonėse, o tai padeda keisti valdžios požiūrį į bibliotekas, siekti finansavimo padidinimo. Tuomet buvo keliami atlyginimai bibliotekininkams, bet persilaužimo apmokėjimo sistemoje taip ir neįvyko: bibliotekų darbuotojų atlyginimai vis dar „tik 2 kartus“ mažesni nei pedagogų, o ir pačios bibliotekos dar nėra Kultūros ministerijos veiklos prioritetas, jos vis dar nepripažįstamos, kaip neformalaus švietimo institucijos.

Vadovavote Utenos m. savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato statyboms. Grįžkime į praeitį. Kaip įsivaizdavote naują, modernią biblioteką dar prieš pradedant įgyvendinti statybos darbus? Kas atrodė svarbiausia projektuojant bibliotekos pastatą, vidines erdves?

Esu mačiusi labai daug modernių pasaulio viešųjų bibliotekų, bet kai reikėjo sugalvoti ir įgyvendinti tai Utenoje, buvo labai sunku. Mums pasisekė, nes architektai Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius ir Virginija Bakšienė (www.4plius.com) buvo labai kūrybingi, jiems irgi buvo labai įdomu projektuoti viešąją biblioteką. Mes stengėmės įgyvendinti atviros ir kiekvienam prieinamos viešosios bibliotekos idėją , norėjome, kad pastatas būtų funkcionalus ir paprastas. Sunkiausia buvo sudėlioti fondą, kuris buvo išmėtytas po visokius užkaborius ir rūsius, suformuoti bibliotekos erdves, kad lankytojui būtų patogu ir jauku. Neišvengėm ir klaidų: mažoka rozečių nešiojamiems kompiuteriams, jau stokojame erdvių grupinei veiklai ir pan. Didžiulė problema Lietuvoje - baldai bibliotekoms. Turtingos pasaulio šalys užsako specialius baldus bibliotekoms iš www.eurobib.com ir taip sutaupo daug pinigų ateičiai, nes tai labai patvarūs ir lengvai transformuojami baldai. Tai leidžia kūrybiškai išnaudoti bibliotekos erdves ir taip taupyti plotą. Mes, deja, turėjom taupyti ir nesižvalgyti į užsienio gamintojus, tačiau nežiūrint visų sunkumų, per palyginti trumpą laiką pavyko sukurti labai patrauklią ir jaukią biblioteką, kuri tapo lankomiausia kultūros įstaiga mieste.

Esate VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės bakalauro ir magistro studijų absolventė. Kas labiausia įsiminė iš studijų laikų? Ką norėtumėte palinkėti dabar bibliotekininkystę studijuojantiems žmonėms, kurie tik svarsto apie savo profesinį kelią?

Gal pasirodys keista, bet aš bibliotekų fanu tapau tik pamačius modernias bibliotekas ir supratus, kiek jos gali duoti gero savo šalies gyventojams. Vis dar prisimenu prof. L. Vladimirovo pasakymą, kad „mes būsim tie, kurie kompiuterizuos savo šalies bibliotekas“. Buvo 1980-1984 metai ir man atrodė, kad tai visiška fantazija, tačiau taip ir atsitiko – dabar sunku rasti biblioteką neturinčią kompiuterio ir neteikiančią elektroninių paslaugų. Jau vėliau, gilindama savo žinias magistrantūroje, puikiai susipažinau su vadybos teorija, kuri labai praverčia dirbant bibliotekos vadove. Labai gaila, kad Vilniaus universitete nebėra šių studijų magistro pakopos, nes nuo to Lietuvos bibliotekoms bus tik blogiau. Jau dabar bibliotekose atsiranda darbuotojų (ir gana aukštose pozicijose), kurie ne tik nebaigė bibliotekininkystės studijų - blogiausia, kad kai kurie iš jų nebuvo ir bibliotekos skaitytojais. Man labai sunku patarti jaunam ir gabiam žmogui rinktis bibliotekininko profesiją, nes šis darbas vis dar nėra tinkamai atlyginamas, bet gal jis panorės būti tuo žmogum, kuris pakeis šią situaciją?

Ir pabaigai – visada esate pasitempusi, aktyvi ir geros nuotaikos. Kaip žinia, vadovo darbas reikalauja nemažai fizinės ir psichologinės ištvermės. Kas jums padeda apsiginti nuo streso ir atgauti psichologinę pusiausvyrą?

Ačiū už komplimentą. Aš nuolat kovoju su viršsvoriu ir, man atrodo, jau pralaimiu tą kovą:). Dirbti vadovu nėra toks jau sunkus darbas, tame pačiame kolektyve dirbu jau labai daug metų ir čia yra puiki komanda, gebanti kurti ir įgyvendinti idėjas, spręsti įvairiausias darbe atsirandančias problemas. Žinoma, vadovo žodis yra paskutinis:). Aš juk nedirbu 24 valandas, bet nedirbu ir 8 valandų. Jei yra problema, ji manęs „nepalieka“ ir išėjus iš bibliotekos. Aš manau, kad be darbo žmogui svarbūs ir kiti dalykai - namai, draugai, šeima. Mėgstu plaukioti, grybauti, pirtį, žiemą slidinėju, labai mėgstu skaityti gerus detektyvus. Aš turiu jau iškeliavusių į Anapilį Tėvų paliktus namus, kurie yra 10 km už Utenos, mano gimtosiose Vyžuonose ir ten visada turiu ką veikti.

Nuotraukos autorius Adolfas Sinkevičius

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą