Patarimai viešosioms bibliotekoms, kaip įveikti krizes (2)
Antroji rizikos veiksnių grupė, aprašyta leidinyje „Gerosios patirties rizikos situacijose vadovas viešosioms bibliotekoms“ (Best practice in risk situations handbook for public libraries / Biblionet; Impact group. Proilavia, 2011. 42 p.), kurį parengė Rmunijoje vykdomo projekto „Biblionet“ suburtos regioninių viešųjų bibliotekų specialistų praktikų grupė – finansavimo veiklai mažinimas.
Tai bene dažniausias iššūkis ekonominių sunkumų laikotarpiu. Nors ši rizika yra susijusi su anksčiau aptartąja, bet šiuo atveju kalbame apie visai kitą aspektą, neliečiant darbo užmokesčio lėšų. Kartais valdžios institucijos yra linkę išsaugoti darbo vietas, didesne dalimi mažindamos finansavimą veiklai – knygoms, periodikai, duomenų bazių prenumeratai ir interneto paslaugoms, pastato išlaikymui, įrangos remontui ar atnaujinimui ir darbuotojų mokymui.
Nors, pavyzdžiui, kai kuriuose užsienio universitetuose informacinių išteklių įsigijimui skirtų lėšų bibliotekoms, kaip studijų ir mokslo kokybės garanto, liesti neleidžiama, labiau taupoma kitų išlaidų sąskaita. Iš kitos pusės, ekonomikai smunkant reikia tikėtis ir ruoštis viešojo finansavimo sumažinimui, nes surenkant mažiau lėšų į biudžetus visada mažinamos valstybės ir savivaldybių išlaidos. Bet visada yra „karpymo“ apimčių klausimas, kurį spręsdama valdžia atsižvelgs į paslaugos svarbą ir naudą, įveikiant ekonominius sunkumus, taip pat ir galimas visuomenės reakcijas.
Apie lėšų mažinimo užsienyje patirtis daug kalbėti tikrai neverta, nes kiekviena biblioteka mūsų šalyje tai pajuto pastaraisiais metais. Gal šis tekstas leis priimtus sprendimus palyginti su rumunų kolegų gerąja patirtimi ir juos įvertinti.
Pirmiausia, vadove rekomenduojama pasinaudoti pirmoje dalyje jau aptartomis priemonėmis, kurios tinka ir šioje situacijoje.
Kiti ekonominės krizės padarinių valdymo sprendimai:
– biblioteką perkelti į kitas savivaldybių įstaigų ar bendruomenės centro bendrai naudojamas patalpas
– žiemos metu naudoti tik dalį patalpų paslaugoms, kad sumažintume išlaidas šildymui ir elektrai
– Interneto paslaugas pirkti centralizuotai nacionaliniu ar regiono mastu arba , esant galimybei, biblioteka pagal susitarimą gali naudotis šalia veikiančios įstaigos, pavyzdžiui, seniūnijos ar verslo įmonės, bevieliu ryšiu
– Ieškoti partnerystės su verslu galimybių, jie gali suteikti reikalingą finansinę ar materialinę paramą, pavyzdžiui, padėti suremontuoti ar pagaminti baldus, padovanoti knygų, priemonių vaikų programoms ir pan.
– Daugiau laiko ir pajėgų skirti projektinio programinio finansavimo paieškoms ir paraiškų rengimui, įtraukiant ir veiklas, kurioms būtina įsigyti literatūros ir kitų bibliotekos veiklai reikalingų priemonių, administracines lėšas skiriant būtiniausioms išlaidoms
Akivaizdu, kad krizei ištikus svarbiausia realistiškai vertinti galimybes ir kiek įmanoma užtikrinti pagrindinių (vartotojui reikalingiausių ir naudingiausių) paslaugų tęstinumą, ieškant alternatyvų. Žinoma, galima ir nuolat skųstis profesija, galimybių trūkumu, siekiant sukelti valdžios ir visuomenės gailestį, bet šis kelias ilgalaikėje perspektyvoje menkina bibliotekos reputaciją ir atstumia ir potencialius lankytojus, ir papildomą finansavimą, ir jaunus (naujus) specialistus.
Antrąja dalį baigsiu klausimu, jei biblioteka viešoje erdvėje nevertina savo profesionalaus darbo ir įspūdingų rezultatų, pasiektų turint labai ribotą finansavimą, ar galima tikėtis, kad jos galimybes susipras įžvelgti kiti? Tai geras įvadas į kitą - komunikacijos problemų grupę.
[Laukite trečios dalies]
Tai bene dažniausias iššūkis ekonominių sunkumų laikotarpiu. Nors ši rizika yra susijusi su anksčiau aptartąja, bet šiuo atveju kalbame apie visai kitą aspektą, neliečiant darbo užmokesčio lėšų. Kartais valdžios institucijos yra linkę išsaugoti darbo vietas, didesne dalimi mažindamos finansavimą veiklai – knygoms, periodikai, duomenų bazių prenumeratai ir interneto paslaugoms, pastato išlaikymui, įrangos remontui ar atnaujinimui ir darbuotojų mokymui.
Nors, pavyzdžiui, kai kuriuose užsienio universitetuose informacinių išteklių įsigijimui skirtų lėšų bibliotekoms, kaip studijų ir mokslo kokybės garanto, liesti neleidžiama, labiau taupoma kitų išlaidų sąskaita. Iš kitos pusės, ekonomikai smunkant reikia tikėtis ir ruoštis viešojo finansavimo sumažinimui, nes surenkant mažiau lėšų į biudžetus visada mažinamos valstybės ir savivaldybių išlaidos. Bet visada yra „karpymo“ apimčių klausimas, kurį spręsdama valdžia atsižvelgs į paslaugos svarbą ir naudą, įveikiant ekonominius sunkumus, taip pat ir galimas visuomenės reakcijas.
Apie lėšų mažinimo užsienyje patirtis daug kalbėti tikrai neverta, nes kiekviena biblioteka mūsų šalyje tai pajuto pastaraisiais metais. Gal šis tekstas leis priimtus sprendimus palyginti su rumunų kolegų gerąja patirtimi ir juos įvertinti.
Pirmiausia, vadove rekomenduojama pasinaudoti pirmoje dalyje jau aptartomis priemonėmis, kurios tinka ir šioje situacijoje.
Kiti ekonominės krizės padarinių valdymo sprendimai:
– biblioteką perkelti į kitas savivaldybių įstaigų ar bendruomenės centro bendrai naudojamas patalpas
– žiemos metu naudoti tik dalį patalpų paslaugoms, kad sumažintume išlaidas šildymui ir elektrai
– Interneto paslaugas pirkti centralizuotai nacionaliniu ar regiono mastu arba , esant galimybei, biblioteka pagal susitarimą gali naudotis šalia veikiančios įstaigos, pavyzdžiui, seniūnijos ar verslo įmonės, bevieliu ryšiu
– Ieškoti partnerystės su verslu galimybių, jie gali suteikti reikalingą finansinę ar materialinę paramą, pavyzdžiui, padėti suremontuoti ar pagaminti baldus, padovanoti knygų, priemonių vaikų programoms ir pan.
– Daugiau laiko ir pajėgų skirti projektinio programinio finansavimo paieškoms ir paraiškų rengimui, įtraukiant ir veiklas, kurioms būtina įsigyti literatūros ir kitų bibliotekos veiklai reikalingų priemonių, administracines lėšas skiriant būtiniausioms išlaidoms
Akivaizdu, kad krizei ištikus svarbiausia realistiškai vertinti galimybes ir kiek įmanoma užtikrinti pagrindinių (vartotojui reikalingiausių ir naudingiausių) paslaugų tęstinumą, ieškant alternatyvų. Žinoma, galima ir nuolat skųstis profesija, galimybių trūkumu, siekiant sukelti valdžios ir visuomenės gailestį, bet šis kelias ilgalaikėje perspektyvoje menkina bibliotekos reputaciją ir atstumia ir potencialius lankytojus, ir papildomą finansavimą, ir jaunus (naujus) specialistus.
Antrąja dalį baigsiu klausimu, jei biblioteka viešoje erdvėje nevertina savo profesionalaus darbo ir įspūdingų rezultatų, pasiektų turint labai ribotą finansavimą, ar galima tikėtis, kad jos galimybes susipras įžvelgti kiti? Tai geras įvadas į kitą - komunikacijos problemų grupę.
[Laukite trečios dalies]
Komentarai
Rašyti komentarą