Bibliotekų specialistai tiesė tiltus raidos sutrikimų turinčių jaunuolių įtraukčiai

Gegužės 19 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) baigėsi tarptautiniai „Erasmus+“ mokymai „Bridging Gaps: Empowering Librarians to Support Youth with Special Needs“, kurie subūrė bibliotekų specialistus net iš penkių Europos šalių – Nyderlandų, Portugalijos, Slovėnijos, Latvijos ir Lietuvos – tam, kad drauge ieškotų būdų, kaip bibliotekos gali tapti dar atviresnės ir prieinamesnės įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jaunuoliams bei jų šeimoms.

Mokymus organizavo ŠAVB, kuri jau ne vienerius metus stebi neurodiversiškam jaunimui pritaikytų paslaugų poreikį bibliotekose, konsultuojasi su šeimomis, specialiojo ugdymo pedagogais, organizacijų atstovais. Remdamasi sukaupta patirtimi biblioteka plečia paslaugų spektrą, inicijuoja naujas vietinio ir nacionalinio lygio iniciatyvas, nacionalinius ir tarptautinius projektus, atliepiančius problemas, su kuriomis susiduria autizmo spektro, ADHD ar kitų raidos sutrikimų turintys jaunuoliai, jų šeimos.

Neurodiversiškiems jaunuoliams pritaikytų bibliotekų paslaugų poreikis yra neginčijamai svarbus. Tą rodo ir tyrimai, ir bibliotekų gaunamas tiesioginis grįžtamasis ryšys bendraujant su šeimomis, pedagogais ir specialistais. Šie poreikiai būdingi ne tik Lietuvai. Projekto „Bridging Gaps: Empowering Librarians to Support Youth with Special Needs“ partnerės bibliotekos taip pat patvirtina, kad jų šalių jaunimas, turintis raidos sutrikimų, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, trukdančiomis sėkmingai įsilieti į mokymosi, socializavimosi, kultūros vartojimo procesą.

Tikslas – tobulinti darbo su neuroįvairove kompetencijas

Savaitės trukmės mokymų tikslas buvo suteikti bibliotekų specialistams teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, padėsiančių efektyviau dirbti su jaunuoliais, turinčiais autizmo spektro, ADHD ar kitų raidos sutrikimų, kurti bibliotekoje atvirą ir supratingą erdvę. Mokymų programa apėmė ne tik neuroįvairovės pažinimą, bet ir streso valdymo metodikas darbuotojams, sensorinių skaitymų programų pritaikymą edukacijose, populiarinant knygų skaitymą tarp jauno amžiaus skaitytojų bei įtraukumo praktikos diegimo bibliotekose pavyzdžius ir galimybes.

Mokymų metu taikomosios elgesio analizės specialistė Virginija Juškevičiūtė ir profesionalus psichoterapeutas Pranas Benikas kartu su dalyviais išsamiai nagrinėjo raidos sutrikimų turinčių jaunuolių kasdienius gyvenimo iššūkius ir praktinius bendravimo su jais būdus. Viena iš svarbiausių temų buvo įgūdžių, kaip tvarkytis su stresinėmis situacijomis, sensorinėmis perkrovomis, kaip kurti ramią, palaikančią atmosferą, nagrinėjimas. Mokymų dalyviai pastebėjo, kad diskusijos privertė iš naujo pažvelgti į savo lankytojus – ne kaip į galimą problemą, bet kaip į žmogų, kuriam reikia supratimo.

Sensoriniai skaitymai – įrankis užmegzti ryšį ir jį išlaikyti

Vienas iš svarbiausių mokymų akcentų buvo sensorinių skaitymų teorijos ir praktikos įvadas, kurį vedė lektorės Urtė Šulskienė ir Asta Jasiulionienė. Lietuvoje sensorinių skaitymų programą ŠAVB pradėjo vykdyti pirmoji. Vėliau šią patirtį perėmė ir kitos Lietuvos bibliotekos. Tai edukacinis užsiėmimas vaikams ir jaunimui, tarp jų ir turintiems autizmo spektro sutrikimą arba kalbos ir komunikacijos sunkumų. Pasitelkiant pojūčius (regą, klausą, lytėjimą, uoslę ar skonį) skaitomo teksto prasmė perteikiama taip, kad jaunuolis bent iš dalies gebėtų suprasti pasakojimą. Siekiant kuo vaizdingiau perteikti pasakojimo elementus, naudojamos įvairios vizualinės, taktilinės ir kitokios sensorinės priemonės. Užsiėmimo metu dalyviams atsiveria knygų skaitymo malonumas, plečiamas jų pažinimo akiratis, turtinamas žodynas, lavinami sensoriniai pojūčiai ir gerinami bendravimo įgūdžiai. Užsiėmimai įprastai vyksta specialiai tam pritaikytoje sensorinėje erdvėje.

Lektorė, ŠAVB kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė atkreipė dėmesį, kad sensoriniai skaitymai labai naudingi ir neurotipiniams, ir raidos sutrikimų neturintiems jaunuoliams, o kartais padeda tėvams pastebėti arba pasitvirtinti, kad jų vaikui reikia papildomo dėmesio: „Ne kartą susidūrėme su situacija, kai tėvai ateina su savo atžalomis į sensorinius skaitymus norėdami pasižiūrėti, kaip jų vaikas reaguos į naujus potyrius, ar jam tiks toks alternatyvus knygų skaitymo būdas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai ateina į užsiėmimus šiek tiek sutrikę, šiek tiek nusiminę, išsigandę ar pikti, nes dar visai neseniai išgirdo „diagnozę“, tad buvimas bibliotekoje kartu su kitomis šeimomis, draugiškoje ir palaikančioje aplinkoje, kažkiek nuramina ir padeda.“

Mokymų dalyvei Britt Op 't Hoog (Nyderlandai) mokymai apie sensorinius skaitymus paliko didelį įspūdį: „Išmokau tikrai daug. Įgytos žinios padėjo suvokti, kad tiesiog pasitelkiant savo vaizduotę kiekvieną knygos puslapiuose užrašytą istoriją galima atgaivinti ir perteikti vaikams visais pojūčiais. Ir tą įgyvendinti nėra nei labai sudėtinga, nei brangu. Tu tiesiog turi būti kūrybiškas, pasitelkti vaizduotę ir sensoriniams skaitymams panaudoti daiktus, kurie galbūt jau yra aplink tave.“

Dalyviai mokėsi ne tik sensorinių skaitymų teorijos, bet ir praktikos – rinkosi užsiėmimams tinkamas knygas, grupėse kūrė savo sensorinio skaitymo scenarijus, kuriuos paskutinę mokymų dieną pristatė visiems ir sulaukė lektorių patarimų, kaip juos būtų galima tobulinti. Organizatorius nustebino sensorinių istorijų kūrimui ir pasakojimui pasirinktos priemonės ir dalyvių išradingumas. Bibliotekų specialistai neslėpė, kad mielai pasinaudos naujomis žiniomis, vieni kitų ir mokymų organizatorių idėjomis, kad ir jų biblioteka būtų ne tik informacijos, bet ir empatijos, supratimo ir socialinės integracijos centru.

„Tai buvo tikras iššūkių kupinas nuotykis. Aštuonias dienas turėjome ne tik bendrauti negimtąja kalba, bet ir pristatyti savo biblioteką, savo darbo metodiką, su kokiomis problemomis susiduriame. Būti geru bibliotekos specialistu – labai sunkus darbas. Ir šie mokymai tai patvirtino. Išgirdau daug naudingų dalykų, kad augčiau kaip žmogus, kaip bibliotekininkė. Čia pasitvirtinome, ką savo bibliotekose jau darome gerai ir kur dar galėtumėme tobulėti“, – įspūdžiais dalijosi Portugalijos bibliotekos atstovė Rute Teixeira.

Svarbus „Erasmus+“ mokymų komponentas – ne tik asmeninis tobulėjimas, bet ir mokymų rezultatų sklaida savo institucijoje bei bendruomenėje. Todėl organizatoriai jau artimiausiu metu tikisi sulaukti pirmųjų sėkmės istorijų.

Finansuojama Europos Sąjungos. Informacija atspindi tik autorių požiūrį ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar EACEA pozicija. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA nėra atsakingos už šį turinį.

T. Pauliuščenkos inf.

Bibliotekos archyvo nuotr.