Kaip parengti kursinio darbo planą?

Kursinio darbo planas – tai vienas ankstyvųjų bandymų apibūdinti, kas bus nagrinėjama darbe, ir sukurti jo preliminarią struktūrą. Manau, dažnam studentui kyla klausimas, ką reikia įrašyti kursinio darbo plane. Šiame rašinėlyje nusprendžiau pasidalyti keliais patarimais, kurie pravers tiems, kas nelabai įsivaizduoja, kodėl rengiamas planas ir kas jame turi būti pateikiama. Žemiau pateikiu orientacinę plano schemą, kad nepamirštumėte, ką ir kaip (kokia seka) pageidautina atspindėti plane. Toliau aptarsiu galimą mąstymo kelią rengiant planą, kodėl tam tikros informacijos pateikimas yra svarbus bendradarbiaujant su darbo vadovu.

1 pav. Plano struktūra

Atkreipkite dėmesį, kad jūsų mąstymo eiga gali neatitikti plano struktūros - tai neturėtų jūsų gąsdinti, svarbiausia viską, ką sugalvojote, sudėti vadovaujantis paveikslėlyje pateikta logine seka.

Prieš pradedant rengti kursinio darbo planą reikia būtinai surasti ir perskaityti literatūrą nagrinėjamu klausimu. Paprastai patartina nurodyti rastus išteklius plane, kurį siunčiate vadovui, tuomet jis galės nustatyti, ar radote pakankamai šaltinių, ar jie tinkami, kokybiški ir patikimi. Jei vadovas supras, kokiais šaltiniais naudojatės, jam bus lengviau padėti, jei turite problemų ieškodami ir rinkdamiesi literatūrą.

Rengdami planą pabandykite nustatyti, ką konkrečiai ketinate nagrinėti darbe. Apie tai, kaip tą padaryti, galima pasiskaityti straipsnyje Patarimai tiems, kas šiais metais pradėjo rašyti pirmąjį kursinį darbą. Vadovaudamiesi šiais patarimais apibūdinkite svarbiausius dalykus: darbo objektą, tikslą ir uždavinius.

Darbo objektas – tai yra tas reiškinys, kurį tyrinėjate. Pavyzdžiui, jeigu rašote tema „Klausymo įgūdžiai ir jų įtaka komunikacijos sėkmei“, jūsų tyrimo objektas „klausymo įgūdžių įtaka komunikacijos sėkmei“. Tai reiškia, kad jūs tiriate ne šiaip klausymo įgūdžius, o tik kaip jie veikia komunikacijos sėkmę. Svarbu tiksliai apibrėžti objektą, nes jeigu apibrėžiame per plačiai – suplanuota struktūra ir vėliau tekstas, neatitinks temos. Kad ir klausymo įgūdžius galima nagrinėti įvairiai – pavyzdžiui, aiškintis tam tikrų socialinių ar profesinių grupių atstovų klausymo įgūdžius.

Apibrėžus objektą svarbu nustatyti darbo tikslą. Paprastai darbo tikslas – tai teiginys, vienu sakiniu apibūdinantis, ką jūs nuveiksite darbe (pvz., kokią problemą išspręsite, ką ištirsite arba įvertinsite). Mūsų nagrinėjamo pavyzdžio atveju galima formuluoti tikslą taip: „nustatyti, kaip klausymo įgūdžiai veikia komunikacijos sėkmę“. Kai suformulavome tikslą, pereiname prie uždavinių formulavimo.

Uždaviniai – tai keli vieno sakinio teiginiai, kurie atitinka tikslo sprendimo žingsnius. Paklauskite savęs: „Ką reikia išsiaiškinti, kad pasiekčiau tikslą?“ Rašant aukščiau minėta tema reikėtų žinoti, kas yra klausymo įgūdžiai ir kokie jie būna, kas yra komunikacijos sėkmė, koks yra santykis tarp komunikacijos sėkmės ir tam tikrų klausymo įgūdžių. Taigi galime formuluoti tris uždavinius. Uždaviniai dažniausia atspindi darbo struktūrą – dalis. Pamėginkite preliminariai aprašyti dalies turinį, apibrėžti savotišką turinio planelį.

Kai atliksite viską, ką aptarėmė, pagalvokite, kodėl svarbu nagrinėti jūsų pasirinktą temą – kas pasikeis teigiama linkme (pvz., profesinėje veikloje), jeigu jūs pasieksite tikslą, kodėl ir kam yra aktuali jūsų darbe nagrinėjama tema. Parašykite trumpą vienos-dviejų pastraipų pagrindimą, kodėl, jūsų manymu, temą būtina nagrinėti.

Sudėkite visą informaciją tokia seka, kaip parodyta paveikslėlyje. Nepamirškite, kad plane nurodyta informacija padės vadovui įvertinti, ką jums pavyko išsiaiškinti, kaip jūs vertinate pasirinktą sritį, ar jūsų pasirinkta darbo struktūra ir pagrindimas logiški. Gavus parengtą planą vadovas patars, ką reikėtų daryti toliau, į kokias klaidas svarbu atkreipti dėmesį. Darbo eigoje planas gali būti tikslinamas, bet jo privalumas yra tas, kad jis neleidžia nukrypti nuo temos rengiant darbo tekstą. Patartina visada turėti su vadovu suderintą planą prieš akis, tuomet legviau atsisakysite pagundų paanalizuoti įdomias temas, kurios nelabai siejasi su jūsų darbo tikslu ir nagrinėjamu objektu.