Teminės talpyklos: europinis bendradarbiavimas tarptautiniame kontekste. Konferencijos įspūdžiai
Londone vykusioje konferencijoje Teminės talpyklos: europinis bendradarbiavimas tarptautiniame kontekste daugiausiai dėmesio buvo skirta teminėms talpykloms, tačiau savo patirtimi dalijosi ir tie, kurie kuria ir palaiko institucines talpyklas. Konferencijoje dalyvavo per 170 žmonių, galima sakyti, iš viso pasaulio: Rytų ir Vakarų Europos, Azijos, Amerikos, Australijos; nebuvo tik iš Afrikos :) .
Dalyvauti šioje konferencijoje atsirado galimybė gavus Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos edukacinę valstybės stipendiją meno ir kultūros kūrėjams, kuri padengė konferencijos registracijos mokesčio, kelionės bei apgyvendinimo kaštus. Konferencija buvo tikrai įdomi ir naudinga, bet prieš pradedant pasakoti įspūdžius – trumpai apie tai, kas gi yra tos institucinės (institutional repository) ir teminės talpyklos (subject repository).
Pasaulinėje praktikoje egzistuoja dviejų tipų talpyklos mokslo informacijai skelbti: institucinės bei teminės. Institucinės talpyklos gali būti įvairios apimties: talpinti tik tam tikros institucijos mokslo produkciją (institucijos); talpinti tam tikros šalies mokslininkų darbus (nacionalinės), vyriausybės ir kt. Institucinės talpyklos skelbia, saugo, ir tvarko tam tikros institucijos ar kelių institucijų mokslinę produkciją bei akademinę informaciją. Tai gali būti tezės ir disertacijos, darbo dokumentai, konferencijų tezės ar pranešimai, publikuoti moksliniai straipsniai, el. knygos ir pan. Institucinės talpyklos atsirado kaip mokslinės bendruomenės siekis išlaisvinti savo produkciją iš komercinių leidėjų nustatytų naudojimosi moksline informacija apribojimų, suteikti profesionalų lygį atskirų mokslininkų darbų elektroninei leidybai, norint susisteminti institucijos kuriamus mokslinius produktus, užtikrinti institucijos mokslinės produkcijos prieinamumą ir susikurti bendros paieškos išsklaidytuose elektroniniuose ištekliuose prielaidas. Autoriai patys arba padedami kvalifikuotų patarėjų talpina savo publikacijas į talpyklas.
Teminės talpyklos arba archyvai kaupia ir teikia prieigą prie konkrečios mokslo srities ar krypties dokumentų. Tai pirmasis, seniau žinomas mokslinės informacijos talpyklų modelis. Pasaulyje gerai žinomos šios teminės talpyklos (archyvai): arXiv – skirtas fizikai, matematikai ir kompiuterių mokslams (sukurtas 1991 m.), BioMed Central, skirtas biomedicinos mokslams, Citeseer, skirtas kompiuterių mokslams, RePEc – ekonomikos, E-LIS – bibliotekininkystės ir informacijos mokslams, SSRN – socialiniams mokslams ir kt. Pats naujausias produktas, apie kurį nemažai kalbėta konferencijoje – Economists Online, skirtas ekonomikos mokslams.
Konferencijoje vyko gana aštri diskusija, kokios talpyklos – teminės ar institucinės – yra naudingesnės. Teminių talpyklų „advokatai“ taip argumentavo šių talpyklų reikšmę: teminės talpyklos yra gerai žinomos mokslo pasaulyje, jos veikia daug seniau, jos save pateisino, tapo pripažintomis, skelbtis jose yra prestižo reikalas. Tai reiškia, kad mokslininko straipsniai, atsidūrę teminėje talpykloje, bus labiau matomi, skaitomi, cituojami; mokslininko matomumas – štai pagrindinis variklis, kuris daro temines talpyklas tokiomis reikšmingomis!
Institucinių talpyklų atstovai teigė, kad teminių talpyklų nebūtų be institucinių – paprastai jos pačios dokumentų netalpina, todėl jų negalima net vadinti talpykla. Teminės talpyklos nurodo tik sąsają su institucinėse talpyklose esančiais dokumentais. Institucinėse talpyklose talpinama visa institucijos produkcija, tuo tarpu teminėse galima rasti dokumentus tik tam tikra tema. Šias diskusijas paaštrino Australijos ir Amerikos atstovai. Pirmieji kalbėjo apie tai, kokia Australijos patirtis, kuriant institucines talpyklas. Jie papasakojo, kad būtent institucinės talpyklos yra pagrindinės talpyklos Australijoje, jų kūrimas prasidėjo atskirose institucijose, o tik po to buvo jungiamos į nacionalines talpyklas. Valstybė suinteresuota institucinių lokalių ir nacionalinių talpyklų palaikymu; tam skiriamos nemažos finansinės investicijos. Pvz., per 2003–2008 m. institucinių talpyklų kūrimui vyriausybė skyrė 40 mln. Australijos dolerių (1 AUD – ~2,2 LT), o elektroninei mokslo tyrimų (eResearch) infrastruktūrai sukurti per ketverius metus skirta 400 mln. AUD.
Tuo tarpu Amerikos atstovai galėjo pasigirti tokiomis visame pasaulyje žinomomis teminėmis talpyklomis, kaip arXiv, PubMed , CiteSeer, RePec. Jie kalbėjo, kad mokslininkų darbai, atsidūrę tokiose talpyklose, tampa pasauline mokslo pasiekimų ir tyrimų dalimi ir tarsi atsiriboja nuo konkrečios institucijos. Be to, Amerikos mokslo pasaulyje yra įprasta migruoti iš vienos mokslo institucijos į kitą, taigi, prisitvirtinus prie institucinės talpyklos mokslininko darbai tarsi „išsibarstytų“.
Kitas svarbus klausimas, kuris buvo aptariamas konferencijos metu – finansavimas. Ko reikia, kad talpykla atsirastų? Techninės įrangos, programinės įrangos, žmoniškųjų išteklių ir finansų viskam įsigyti/sumokėti. Bet ar visada šių keturių komponentų reikia? T.y., ar visada reikia pinigų? Ar galima sukurti gerą produktą be jokių finansų? Pasirodo, kad taip. Teminė talpykla RePEC (Research Papers in Economics) veikia būtent taip. Ji atsirado dėl labai paprastos ir svarbios priežasties. Pasak pranešėjo, kol straipsnis išspausdinamas ekonomikos mokslų žurnale, praeina 4–5 m. Todėl buvo iškelta idėja kurti tokį produktą, kuris galėtų patalpinti straipsnių prie-printus (straipsniai, pateikti spausdinti, bet nerecenzuoti). Šią talpyklą pradėjo ir kuria savanoriai iš 70 pasaulio šalių, čia naudojama nemokama programinė įranga, o informacija apie publikacijas gaunama iš leidėjų nemokant jiems nė cento. RePEC visur deklaruoja, kad tai ne tik laisvos prieigos talpykla, bet ir laisva nuo finansinių įsipareigojimų talpykla J. Tačiau tai tik viena iš gerųjų išimčių. Talpyklų kūrimas yra brangus ir daug laiko bei darbo sąnaudų reikalaujantis procesas. Konferencijoje taip pat buvo kalbama apie problemą, kai talpykloms kurti ir įgyvendinti gaunami pinigai iš Europos sąjungos (ES) ar Europos komisijos (EK) projektų (pvz., kaip Economists Online), tačiau kas laukia tokios talpyklos pasibaigus projektui? Ją reikia prižiūrėti, palaikyti, užtikrinti ilgalaikį išsaugojimą, antraip visa informacija bus nepasiekiama, o mokslininkai praras pasitikėjimą tokiomis talpyklomis. EK atstovas, kalbėdamas apie tokių projektų finansavimą atkreipė dėmesį, kad būtina garantuoti tęstinumą. Jis taip pat iškėlė retorinius klausimus apie tai, kad institucinėms ar teminėms talpykloms kurti išleidžiami milžiniški pinigai, tačiau kas pamatavo, kokią naudą, palyginus su investicijomis, jos duoda? Ar institucinių talpyklų kūrimas yra tikrai gyvybiškas ir ekonomiškai pagrįstas?
Dalyvauti šioje konferencijoje atsirado galimybė gavus Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos edukacinę valstybės stipendiją meno ir kultūros kūrėjams, kuri padengė konferencijos registracijos mokesčio, kelionės bei apgyvendinimo kaštus. Konferencija buvo tikrai įdomi ir naudinga, bet prieš pradedant pasakoti įspūdžius – trumpai apie tai, kas gi yra tos institucinės (institutional repository) ir teminės talpyklos (subject repository).
Pasaulinėje praktikoje egzistuoja dviejų tipų talpyklos mokslo informacijai skelbti: institucinės bei teminės. Institucinės talpyklos gali būti įvairios apimties: talpinti tik tam tikros institucijos mokslo produkciją (institucijos); talpinti tam tikros šalies mokslininkų darbus (nacionalinės), vyriausybės ir kt. Institucinės talpyklos skelbia, saugo, ir tvarko tam tikros institucijos ar kelių institucijų mokslinę produkciją bei akademinę informaciją. Tai gali būti tezės ir disertacijos, darbo dokumentai, konferencijų tezės ar pranešimai, publikuoti moksliniai straipsniai, el. knygos ir pan. Institucinės talpyklos atsirado kaip mokslinės bendruomenės siekis išlaisvinti savo produkciją iš komercinių leidėjų nustatytų naudojimosi moksline informacija apribojimų, suteikti profesionalų lygį atskirų mokslininkų darbų elektroninei leidybai, norint susisteminti institucijos kuriamus mokslinius produktus, užtikrinti institucijos mokslinės produkcijos prieinamumą ir susikurti bendros paieškos išsklaidytuose elektroniniuose ištekliuose prielaidas. Autoriai patys arba padedami kvalifikuotų patarėjų talpina savo publikacijas į talpyklas.
Teminės talpyklos arba archyvai kaupia ir teikia prieigą prie konkrečios mokslo srities ar krypties dokumentų. Tai pirmasis, seniau žinomas mokslinės informacijos talpyklų modelis. Pasaulyje gerai žinomos šios teminės talpyklos (archyvai): arXiv – skirtas fizikai, matematikai ir kompiuterių mokslams (sukurtas 1991 m.), BioMed Central, skirtas biomedicinos mokslams, Citeseer, skirtas kompiuterių mokslams, RePEc – ekonomikos, E-LIS – bibliotekininkystės ir informacijos mokslams, SSRN – socialiniams mokslams ir kt. Pats naujausias produktas, apie kurį nemažai kalbėta konferencijoje – Economists Online, skirtas ekonomikos mokslams.
Konferencijoje vyko gana aštri diskusija, kokios talpyklos – teminės ar institucinės – yra naudingesnės. Teminių talpyklų „advokatai“ taip argumentavo šių talpyklų reikšmę: teminės talpyklos yra gerai žinomos mokslo pasaulyje, jos veikia daug seniau, jos save pateisino, tapo pripažintomis, skelbtis jose yra prestižo reikalas. Tai reiškia, kad mokslininko straipsniai, atsidūrę teminėje talpykloje, bus labiau matomi, skaitomi, cituojami; mokslininko matomumas – štai pagrindinis variklis, kuris daro temines talpyklas tokiomis reikšmingomis!
Institucinių talpyklų atstovai teigė, kad teminių talpyklų nebūtų be institucinių – paprastai jos pačios dokumentų netalpina, todėl jų negalima net vadinti talpykla. Teminės talpyklos nurodo tik sąsają su institucinėse talpyklose esančiais dokumentais. Institucinėse talpyklose talpinama visa institucijos produkcija, tuo tarpu teminėse galima rasti dokumentus tik tam tikra tema. Šias diskusijas paaštrino Australijos ir Amerikos atstovai. Pirmieji kalbėjo apie tai, kokia Australijos patirtis, kuriant institucines talpyklas. Jie papasakojo, kad būtent institucinės talpyklos yra pagrindinės talpyklos Australijoje, jų kūrimas prasidėjo atskirose institucijose, o tik po to buvo jungiamos į nacionalines talpyklas. Valstybė suinteresuota institucinių lokalių ir nacionalinių talpyklų palaikymu; tam skiriamos nemažos finansinės investicijos. Pvz., per 2003–2008 m. institucinių talpyklų kūrimui vyriausybė skyrė 40 mln. Australijos dolerių (1 AUD – ~2,2 LT), o elektroninei mokslo tyrimų (eResearch) infrastruktūrai sukurti per ketverius metus skirta 400 mln. AUD.
Tuo tarpu Amerikos atstovai galėjo pasigirti tokiomis visame pasaulyje žinomomis teminėmis talpyklomis, kaip arXiv, PubMed , CiteSeer, RePec. Jie kalbėjo, kad mokslininkų darbai, atsidūrę tokiose talpyklose, tampa pasauline mokslo pasiekimų ir tyrimų dalimi ir tarsi atsiriboja nuo konkrečios institucijos. Be to, Amerikos mokslo pasaulyje yra įprasta migruoti iš vienos mokslo institucijos į kitą, taigi, prisitvirtinus prie institucinės talpyklos mokslininko darbai tarsi „išsibarstytų“.
Kitas svarbus klausimas, kuris buvo aptariamas konferencijos metu – finansavimas. Ko reikia, kad talpykla atsirastų? Techninės įrangos, programinės įrangos, žmoniškųjų išteklių ir finansų viskam įsigyti/sumokėti. Bet ar visada šių keturių komponentų reikia? T.y., ar visada reikia pinigų? Ar galima sukurti gerą produktą be jokių finansų? Pasirodo, kad taip. Teminė talpykla RePEC (Research Papers in Economics) veikia būtent taip. Ji atsirado dėl labai paprastos ir svarbios priežasties. Pasak pranešėjo, kol straipsnis išspausdinamas ekonomikos mokslų žurnale, praeina 4–5 m. Todėl buvo iškelta idėja kurti tokį produktą, kuris galėtų patalpinti straipsnių prie-printus (straipsniai, pateikti spausdinti, bet nerecenzuoti). Šią talpyklą pradėjo ir kuria savanoriai iš 70 pasaulio šalių, čia naudojama nemokama programinė įranga, o informacija apie publikacijas gaunama iš leidėjų nemokant jiems nė cento. RePEC visur deklaruoja, kad tai ne tik laisvos prieigos talpykla, bet ir laisva nuo finansinių įsipareigojimų talpykla J. Tačiau tai tik viena iš gerųjų išimčių. Talpyklų kūrimas yra brangus ir daug laiko bei darbo sąnaudų reikalaujantis procesas. Konferencijoje taip pat buvo kalbama apie problemą, kai talpykloms kurti ir įgyvendinti gaunami pinigai iš Europos sąjungos (ES) ar Europos komisijos (EK) projektų (pvz., kaip Economists Online), tačiau kas laukia tokios talpyklos pasibaigus projektui? Ją reikia prižiūrėti, palaikyti, užtikrinti ilgalaikį išsaugojimą, antraip visa informacija bus nepasiekiama, o mokslininkai praras pasitikėjimą tokiomis talpyklomis. EK atstovas, kalbėdamas apie tokių projektų finansavimą atkreipė dėmesį, kad būtina garantuoti tęstinumą. Jis taip pat iškėlė retorinius klausimus apie tai, kad institucinėms ar teminėms talpykloms kurti išleidžiami milžiniški pinigai, tačiau kas pamatavo, kokią naudą, palyginus su investicijomis, jos duoda? Ar institucinių talpyklų kūrimas yra tikrai gyvybiškas ir ekonomiškai pagrįstas?
Tiek konferencijos, tiek darbinio seminaro metu buvo plačiai diskutuojama apie tai, kaip geriau, pilniau, išsamiau surinkti informaciją į talpyklą, kaip įrodyti mokslininkui, kad jo darbas turi būti čia ir kodėl. Tai viena iš svarbiausių veiklų institucinių talpyklų kūrimo procese. Seminaro metu buvo sukurta 10 auksinių taisyklių, kurios padėtų surinkti dokumentus į institucinę talpyklą ir įtikintų mokslininkus ar institucijos vadovus institucinės talpyklos reikalingumu.
- Nustatyti, kokia bus institucinės talpyklos tikslinė grupė (kas dės informaciją, kas vartos, ar tai bus administracijos darbuotojas, ar mokslininkas; ar jaunas, inovatyvus, bet dar tik pradedantis, ar patyręs ir pripažintas; ar turi informacinio raštingumo gebėjimų, ar susipažinęs su informacinėm technologijom). Neabejotina, kad tai bus labai marga publika, tačiau būtent tai ir reikia turėti galvoje prieš pradedant bendrauti ir aiškinti.
- Turi būti numatytos ir formalizuotos politinės nuostatos dėl institucinės talpyklos; šios nuostatos turi būti nuolat tobulinamos, plėtojamos, numatoma jų perspektyva.
- Reikia turėti žinių apie savo institucijos organizacinę infrastruktūrą; žinoti, kas valdo instituciją, kas skiria finansus, kas nustato strategiją ir politiką.
- Būtina suprasti turinio tiekėjus, mokslininkus, bendradarbiauti su jais, įsiklausyti į jų poreikius, įtraukti juos, bent jau aktyviausius, į talpyklos kūrimo procesą, padaryti bendrininkais.
- Neapsiriboti formalia talpykla, tačiau plėsti paslaugas, padaryti talpyklą informatyvia, patrauklia, pavyzdžiui, aktyviausių mokslininkų CV talpinimas. Svarbu taupyti vartotojo laiką, didinti matomumą, užtikrinti ilgalaikį išsaugojimą, kad mokslininkas būtų ramus dėl ateities.
- Svarbu žinoti ir išnaudoti prieinamus informacijos šaltinius (lokalias DB ir kolekcijas, bibliografines DB), surenkant iš jų išteklius, kad mokslininkas kuo mažiau laiko sugaištų talpindamas savo produkciją į talpyklą. Taupyti mokslininko laiką.
- Nustatyti pagrindinius talpyklos tikslus, juos nuolat peržiūrėti ir tobulinti, nustatyti, kokie dokumentai bus dedami, kaip jie bus prieinami, numatyti atviros prieigos būdus ir priemones, reklamavimą ir propagavimą.
- Nustatyti ir informuoti mokslininkus apie leidėjų teises ir požiūrį į institucines talpyklas ir atvirą prieigą. Tam pasinaudoti esamais ištekliais, tokiais, kaip pvz., SHERPA RoMEO .
- Demonstruoti esamus pasiekimus ir laimėjimus, bendrauti ir komunikuoti su mokslininkais, teikti jiems informaciją; mokslininkai turi jausti naudą. Nelaukti proceso pabaigos, rodyti ir tarpinius rezultatus.
- Stebėti ir vertinti talpyklos veiklą; reguliariai teikti duomenis, kiek kuris fakultetas įdėjo dokumentų, teikti panaudos statistiką, sveikinti daugiausiai dokumentų į talpyklą patalpinusius mokslininkus, skatinti juos įvairiais dėmesio ženklais.
Konferencijos metu buvo aptarti ir kiti klausimai: dėl atviros prieigos prie mokslo informacijos, dėl autorių teisių ir kitų teisinių aspektų talpinant dokumentus į talpyklas, dėl bendradarbiavimo tarp bibliotekos, IT specialistų, mokslininkų ir kt. Dalyvaujant konferencijoje ne tik išklausomi pranešimai, sužinoma apie kitų šalių gerąją patirtį, bet ir atsiranda galimybė tiesiog pabendrauti, pasikalbėti, susipažinti, pasidalinti patirtimi. Atsiranda noro ir jėgų dirbti, kurti, daryti, kaip pasakė vienas iš pranešėjų: liaukimės kalbėję, tiesiog imkime ir padarykime :) .
Pranešimą parengė: dr. Žibutė Petrauskienė (VU bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų centro vedėja)
Komentarai
Rašyti komentarą