Žymeklių kolekcionierių virtualus suvažiavimas


Pirmą kartą viso pasaulio žymeklių kolekcionieriai, knygų mylėtojai ir tiesiog smalsuoliai turės puikią galimybę 2010 m. vasario 20-21 d, sudalyvauti virtualiame suvažiavime.


Tai įspūdingas renginys – galėsi dalyvauti seminaruose, bendrauti, grožėtis, pirkti ir keistis žymekliais.


Prisiminiau parodą „Skaitymo ženklai“ iš prof. Audronės Glosienės kolekcijos, kuri vyko 2004 m. gegužės 5-19 d. Apsidžiaugiau, kai radau kvietimą dalyvauti šioje parodoje – norėčiau jį priminti.


Poreikis turėti kažką, kuo galima būtų pažymėti skaitomą vietą knygoje ar rankraštyje, suvoktas labai seniai. VII a. airių legenda pasakoja apie vienuolį Colomaną iš Elo, išmokiusį musę skraidyti pirmyn ir atgal eilutės, kurią jis skaitė, ir tupėti skaitomoje vietoje, kol vienuolis grįždavo prie knygos po pertraukos. Tiesa, tokios „gyvos žymelės“ gyvenimas nebuvo ilgas: kol vienuolis kartą neužvertė folianto su pačia “žymele” viduje...

Pradėjus spausdinti knygas, į jų nugarėles neretai buvo įrišamos šilkinės juostelės, o pirmieji atskiri nuo knygos žymekliai pasirodė Anglijoje apie 1850 metus. Dauguma XIX a. žymeklių buvo naudojami Biblijai ar maldaknygėms pažymėti ir buvo pagaminti iš šilko ar kitos siuvinėtos medžiagos; ilgainiui juos imta gaminti ne tik rankomis, bet ir pramoniniu būdu, naudojant ne tik audinį, bet ir popierių, kartoną, sidabrą, dramblio kaulą, plastmasę, odą ir kitas medžiagas. Žymelės, ilgai buvusios malonia, kiek sentimentalia dovanėle ar suvenyru, XX a. tapo populiaria reklamos, viešumo, propagandos priemone.

Šis plačiai paplitęs praktikoje smulkusis knygos kultūros atributas nėra iki šiol teoriškai apmąstytas: nėra išsamios knygų žymelių istorijos, nesukurta jų tipologija, nenusistovėjusi terminija ir net pats pavadinimas.

Taigi, kas yra knygos žymeklis? Atsakymas į šį, iš pirmo žvilgsnio elementarų klausimą, nėra toks jau akivaizdus. Skaitomą knygos vietą žmonės pasižymi traukinio bilietu, atviruku, voku, juostele, bet kokiu lapeliu, dažnai – plėšomojo kalendoriaus, net laikraščio skiaute. Bet ar tokias žymeles galima kolekcionuoti? Kita vertus, kai kurios reklaminės skrajutės, ypač atspausdintos ant tvirtesnio popieriaus, labai jau panašios į žymeklius, gal tik kiek platesnės, tačiau ir žymekliai kartais būna neįprastai platūs ar ilgi. Taigi, kas dar yra žymeklis ir kas jau nėra žymeklis?

Beje, o kuo JŪS žymite skaitomą vietą knygoje?..


Jeigu Tu kolekcionuoji ir/ar gamini žymeklius, jeigu nori daugiau žinoti apie žymeklius, knygos istoriją, meną, ar nori būti pirmo tokio pobūdžio suvažiavimo dalyviu – registruokis čia ir dalyvauk!

Komentarai

  1. nors turiu tų žymelių, bet kai prireikia pasižymėti puslapį, tinka bet kas - troleibuso talonėlis, čekis, pieštukas, o kartais ir mobilus telefonas. Paskui, žinoma, telefono visur ieškau :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. http://skirtukai.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš kolekcionuoju kartu su savo dukrelėm kokius nors ypatingus (įdomios formos, medžiagos ir t.t.). Internete galima rasti įvairiausių. Kai domėjausi, net stebėjausi iš kur tiek žmonės turi fantazijos :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Vaida, jūsų tinklaraštis (http://skirtukai.blogspot.com/) vertas dėmesio. Kiek žymeklių jau turite savo kolekcijoje?

    AtsakytiPanaikinti
  5. http://www.miragebookmark.ch/wb_0_directory.htm

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai