Naujos tendencijos: daiktų internetas ir bibliotekos

Šaltinis: Jefferson Public Radio
Spalio mėnesio antroje pusėje tinklaraščio skaitytojai turėjo galimybę atsakyti į klausimą, ar žino, kas yra daiktų internetas. 19 skaitytojų pateikė atsakymus: iš jų 5 teigė žiną, kas yra daiktų internetas, o 14 - nurodė, kad nežino, kas tai yra. Apklausoje buvo pažadėta apibūdinti, kas yra daiktų internetas.

Daiktų internetas (angl. internet of things) apibūdina internetą ne tik kaip informacijos, bet ir kaip išmaniųjų daiktų, kurie gali keistis informacija, tinklą. Tai, pavyzdžiui, išmanieji laikrodžiai, kurie gali rinkti informaciją apie savininko nužingsniuotą atstumą, miegą, fizinį aktyvumą ir siūlyti optimaliausią fizinio aktyvumo programą. Kitas pavyzdys galėtų būti išmanusis šaldytuvas, kuris besibaigiant maistui galėtų generuoti sąrašus, kokius produktus reikia įsigyti. Manoma, kad daiktų internetas leis per nuotolį valdyti bet kokį buitinį prietaisą ar namų apyvokos daiktą, t.y. valdysime išmaniuosius namus. Mus supantys daiktai juos aprūpinant procesoriais, davikliais, skaitmeninėmis kameromis, prisijungimo prie interneto  priemonėmis, taps išmanieji ir galės rinkti ir keistis pačia įvairiausia informacija. Daiktų internetas vis dar labai abstrakčiai apibrėžiama ir nenusistovėjusi sąvoka, daug diskusijų kyla dėl to, kaip bus kuriama daiktų interneto infrastruktūra. Atsiranda nemažai abejonių dėl duomenų saugumo, nes padidėjus renkamų duomenų srautui bei keičiantis šiais duomenimis per internetą atsiveria ir iki tol nematytų galimybių rinkti informaciją apie atskirus asmenis, bendruomenes ir pan.

Daiktų internetas jau virsta realybe, nes vis dažniau naudojamės prie interneto prijungtais daiktais, kurie gali dalintis duomenimis. Tai, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, jau minėti išmanieji laikrodžiai, kompiuterinių žaidimų konsolės, televizoriai. Naujausioje ataskaitoje apie skaitmeninę ekonomiką (Digital Economy Outlook 2015) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) konstatuoja, kad jau 2015 m. skirtingose pasaulio šalyse nemažai gyventojų naudojasi prie interneto prijungtais įrenginiais. Šioje srityje pirmauja Pietų Korėja, čia 100 gyventojų tenka apie 38 tokių įrenginių, antroje vietoje - Danija (apie 33 įrenginių 100 gyventojų) ir trečioje - Šveicarija (29 įrenginiai 100 gyventojų).

2015 m. sausį visas įtakingos JAV informacijos, komunikacijos, bibliotekininkystės ir IRT tyrimų organizacijos OCLC žurnalo NEXT SPACE numeris buvo skirtas būtent daiktų interneto temai. Čia OCLC ekspertai dalijasi savo įžvalgomis apie daiktų interneto ateitį:

  • Iki 2020 metų net 50 mlrd. įrenginių prijungta prie interneto.
  • 87 proc. verslo įmonių taps daiktų interneto dalimi jau iki 2017 m.
  • Iki 2020 metų daiktų interneto kuriama ekonominė pridėtinė vertė pasieks 1,9 trilijonus JAV dolerių.
  • Net 1,5 mlrd. automobilių taps daiktų interneto dalimi jau iki 2020 metų ir kt.

Žurnalo redakcija taip pat atliko 100 JAV bibliotekininkų apklausą: įvertino jų žinias apie daiktų internetą bei pasiteiravo apie įžvelgiamas daiktų interneto perspektyvas bibliotekose. Apklausos rezultatai parodė, kad bibliotekininkai nelabai žino plačią "daiktų interneto" sąvoką, tačiau gerai susipažinę su atskirais išmaniųjų "daiktų" (objektų) pavyzdžiais - išmaniaisiais laikrodžiais, išmaniaisiais namais ir pan. Paklausti apie daiktų interneto perspektyvas bibliotekose, tiriamieji nurodė įvairias sritis, pavyzdžiui: registraciją į renginius ir bilietų įsigijimas mobiliaisiais telefonais, išmaniosios knygos bibliotekose, išmanioji orientacija patalpose ir ženklinimas, edukaciniai žaidimai ir kt. Tačiau apklausa parodė, kad bibliotekų darbuotojai taip pat susirūpinę išmaniųjų daiktų ir daiktų interneto apskritai keliamomis problemomis, pvz., duomenų saugumu ir privatumu, aukšta įrenginiu kaina, būtinybe nuolat apmokyti bibliotekos personalą ir t. t.

O ką jūs manote apie daiktų interneto perspektyvas bibliotekose?

Parengta pagal:

Digital economy outlook 2015 [interaktyvus]. OECD, 2015 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 1 d.]. Prieiga per internetą:  http://www.oecd.org/economy/oecd-digital-economy-outlook-2015-9789264232440-en.htm

Libraries and internet of things. Iš NEXT SPACE [interaktyvus]. 15 February 2015 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 1 d.]. Prieiga per internetą: https://www.oclc.org/publications/nextspace/articles/issue24/librariesandtheinternetofthings.en.html

Komentarai

  1. Tikrai labai svarbi tokiu atveju interneto apsauga. Juk labai svarbus asmeninius duomenis išlaikyti saugius.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai