Dalyvavimas kultūrinėje veikloje: bibliotekos ir skaitymas Europos Sąjungoje
2013 m. buvo atlikta Eurobarometro apklausa apie kultūros prieinamumą ir dalyvavimą kultūros veikloje. Joje yra įdomių duomenų apie skaitymą ir lankymąsi viešosiose bibliotekose. Apklausti 26563 respondentai 28 Europos šalyse. Toks tyrimas buvo atliktas ir 2007 metais, todėl abiejų tyrimų rezultatai buvo lyginami.
Šioje žinutėje sutelksime dėmesį į lankymąsi viešosiose bibliotekose ir skaitymą.
Pirmiausia respondentų buvo klausiama, kokioje kultūrinėje veikloje jie bent kartą dalyvavo per pastaruosius 12 mėnesių. Paaiškejo, kad:
Knygą skaitė 68 proc. apklaustųjų (2007 m. - 71 proc.). Ši kultūrinė veikla yra antroji pagal populiarumą po televizijos ir radijo. 37 proc. skaitė knygą daugiau, nei penkis kartus. Daugiausiai skaito švedai - net 90 proc. pareiškė, kad perskaitė bent vieną knygą. Aukštas skaitomumas ir šiose šalyse: 86 proc. perskaitė per metus bent vieną knygą Nyderlandose, 82 proc. - Danijoje, 80 proc. - Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje 66 proc. gyventojų per vienerius metus bent kartą skaitė knygą.
Viešojoje bibliotekoje lankėsi 31 proc. apklaustųjų, t.y. 4 proc. mažiau, negu 2007 m. Daugiausiai apklausos dalyvių žiūrėjo ar klausėsi kultūros laidų televizijoje ar per radiją (72 proc.). 14 proc. lankėsi viešojoje bibliotekoje daugiau kaip 5 kartus, 11 proc. - 1 ar 2 kartus ir 6 proc. - 3-5 kartus per metus. Daugiausiai viešosiose bibliotekose per vienerius metus apsilankė Švedijos piliečių (74 proc.) Suomijoje (66 proc.) ir Danijoje (63 proc.); mažiausiai - Kipre (vos 8 proc.), Graikijoje (10 proc.) ir Portugalijoje (15 proc.). Viešosiose bibliotekose per metus bent vieną kartą apsilankė 35 proc. Lietuvos piliečių.
Tyrimas parodė, kad daugiausiai skaito studentai ir vadybininkai.Tačiau studentai labiau linkę lankytis viešojoje bibliotekoje (65 proc. apsilankė bent kartą per metus), o vadybininkai - kiek rečiau (atitinkamai - 44 proc.).
Paprašyti paaiškinti, kodėl per pastaruosius metus nesilankė viešojoje bibliotekoje daugelis respondentų pažymėjo, kad neturi poreikio (43 proc.) arba laiko (27 proc.). Labiausiai nesidomi bibliotekomis Kipro piliečiai (62 proc.), bet taip pat net Vokietijos (51 proc.) gyventojai. Lietuvoje tokių gyventojų yra 39 proc.
Kalbant apie skaitymą, nedaugelis žymėjo, kad neskaitė dėl to, kad nejautė poreikio. Daugiausiai respondentai rinkosi atsakymą, kad neturi laiko.
Užtat, kultūrine informacija internetu bent kartą per savaitę naudojasi 30 proc. ES gyventojų. Lietuvoje tokių gyventojų yra 23 proc. Internetu kultūros tikslais labiausiai linkęs naudotis studijuojantis jaunimas. Internete daugiausiai skaitomi laikraščių straipsniai (53 proc. respondentų), ieškoma informacijos apie kultūros produktus ar įvykius (44 proc.), klausomasi muzikos ar radijo (42 proc.).
Tyrėjai daro išvadą, kad bendrai dalyvavimas kultūros veikloje mažėja. Daugiausiai joje dalyvauja Šiaurės Europos šalių gyventojai. Aktyviau kultūros veikloje dalyvauja 24-39 ir 40-54 metų gyventojai.
Daugiau įdomių rezultatų studijos tekste:
Cultural access and participation [interaktyvus]. November 2013 [žiūrėta 2015 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_399_en.pdf
Šioje žinutėje sutelksime dėmesį į lankymąsi viešosiose bibliotekose ir skaitymą.
Pirmiausia respondentų buvo klausiama, kokioje kultūrinėje veikloje jie bent kartą dalyvavo per pastaruosius 12 mėnesių. Paaiškejo, kad:
Knygą skaitė 68 proc. apklaustųjų (2007 m. - 71 proc.). Ši kultūrinė veikla yra antroji pagal populiarumą po televizijos ir radijo. 37 proc. skaitė knygą daugiau, nei penkis kartus. Daugiausiai skaito švedai - net 90 proc. pareiškė, kad perskaitė bent vieną knygą. Aukštas skaitomumas ir šiose šalyse: 86 proc. perskaitė per metus bent vieną knygą Nyderlandose, 82 proc. - Danijoje, 80 proc. - Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje 66 proc. gyventojų per vienerius metus bent kartą skaitė knygą.
Viešojoje bibliotekoje lankėsi 31 proc. apklaustųjų, t.y. 4 proc. mažiau, negu 2007 m. Daugiausiai apklausos dalyvių žiūrėjo ar klausėsi kultūros laidų televizijoje ar per radiją (72 proc.). 14 proc. lankėsi viešojoje bibliotekoje daugiau kaip 5 kartus, 11 proc. - 1 ar 2 kartus ir 6 proc. - 3-5 kartus per metus. Daugiausiai viešosiose bibliotekose per vienerius metus apsilankė Švedijos piliečių (74 proc.) Suomijoje (66 proc.) ir Danijoje (63 proc.); mažiausiai - Kipre (vos 8 proc.), Graikijoje (10 proc.) ir Portugalijoje (15 proc.). Viešosiose bibliotekose per metus bent vieną kartą apsilankė 35 proc. Lietuvos piliečių.
Tyrimas parodė, kad daugiausiai skaito studentai ir vadybininkai.Tačiau studentai labiau linkę lankytis viešojoje bibliotekoje (65 proc. apsilankė bent kartą per metus), o vadybininkai - kiek rečiau (atitinkamai - 44 proc.).
Paprašyti paaiškinti, kodėl per pastaruosius metus nesilankė viešojoje bibliotekoje daugelis respondentų pažymėjo, kad neturi poreikio (43 proc.) arba laiko (27 proc.). Labiausiai nesidomi bibliotekomis Kipro piliečiai (62 proc.), bet taip pat net Vokietijos (51 proc.) gyventojai. Lietuvoje tokių gyventojų yra 39 proc.
Kalbant apie skaitymą, nedaugelis žymėjo, kad neskaitė dėl to, kad nejautė poreikio. Daugiausiai respondentai rinkosi atsakymą, kad neturi laiko.
Užtat, kultūrine informacija internetu bent kartą per savaitę naudojasi 30 proc. ES gyventojų. Lietuvoje tokių gyventojų yra 23 proc. Internetu kultūros tikslais labiausiai linkęs naudotis studijuojantis jaunimas. Internete daugiausiai skaitomi laikraščių straipsniai (53 proc. respondentų), ieškoma informacijos apie kultūros produktus ar įvykius (44 proc.), klausomasi muzikos ar radijo (42 proc.).
Tyrėjai daro išvadą, kad bendrai dalyvavimas kultūros veikloje mažėja. Daugiausiai joje dalyvauja Šiaurės Europos šalių gyventojai. Aktyviau kultūros veikloje dalyvauja 24-39 ir 40-54 metų gyventojai.
Daugiau įdomių rezultatų studijos tekste:
Cultural access and participation [interaktyvus]. November 2013 [žiūrėta 2015 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_399_en.pdf
Komentarai
Rašyti komentarą