Karjeros pavyzdžiai (4)

Apie savo karjeros kelią pasakoja Virginija Mažeikaitė

Išsilavinimas

Bibliotekininkystės studijas baigiau Vilniaus universitete 2008 metais. Po studijų įstojau į magistratūrą ir 2010 metais baigiau leidybos studijas.

Darbo patirtis

Nuo 2006 metų iki 2010 metų dirbau Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto bibliotekoje, vėliau metus dirbau Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio bibliotekoje. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms grįžau į gimtuosius kraštus ir nuo rugsėjo mėnesio turbūt dirbsiu Ignalinos rajono bibliotekoje.

Vaido Muliarčiko nuotrauka, šaltinis Šilutės žinios

1. Kokie keliai atvedė į bibliotekininkystę?

Bibliotekininkystė nebuvo svajonių profesiją, bet mama pasiūlė ją įrašyti į prašymą, taigi tokiu būdu ir pakliuvau į šias studijas. Bėgant metams ir pradėjus dirbti bibliotekoje ši specialybė pasirodė įdomi, pamačiau, kad čia įmanoma įgyvendini ne vieną puikią idėją, kad bibliotekoje turi spėti prisitaikyti prie įvairiausių naujovių, taigi turi judėti kaip vanduo upėje, niekada nesustojant.

2. Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?

Kiekviena diena yra kitokia, kadangi dirbu skaitytojų aptarnavimo srityje, o čia visada yra kažkas naujo – nauji žmonės, naujos istorijos. Žinoma, be aptarnavimo tenka padirbėti ir su renginių organizavimu – kvietimų, skelbimų maketavimu, platinimu, bendravimu su svečiais. Taip pat reikia pildyti tinklaraštį, ieškoti įdomios ir aktualios informacijos, kuri būtų įdomi man, kolegoms, skaitytojams. Taigi, šis skyrius visada yra pilnas įspūdžių ir darbų darbelių.

3. Kas labiausiai patinka dabartiniame darbe?

Tai, kad galima realizuoti daugelį idėjų, kurios kirba galvoje. Dirbant bibliotekoje plečiasi kūrybiškumas, pasikrauni naujų žinių, prasiplečia pažinčių ratas.

4. Kas darbe sunkiausia?

Sunkiausia, turbūt, gimusioms idėjoms suteikti realų pavidalą ir tomis idėjomis užkrėsti kolegas. Dėl nedidelies patirties bibliotekininkystėje dar nesu pasirinkusi kažkokios vienos srities, kuri būtų tarsi „arkliukas“, todėl domiuosi daug kuo ir viską sunku aprėpti.

5. Ką patartumėte šiandien besirenkantiems profesinį kelią ar
norintiems jį pakeisti?

Kiekvienas žmogus, kuris renkasi savo profesinį kelią, turi rimtai apgalvoti, ko jis nori, kokie jo siekiai, kad vėliau netektų dirbti nemėgstamą darbą ir keiksnotis. Juk ir aš po metų kitų galėjau mesti bibliotekininkystės studijas arba jas baigusi dirbti visai kitokį darbą, bet, matyt, buvo kažkoks „kabliukas“, kad vis dar plaukioju bibliotekininkystės vandenyse ir kažkaip nesinori iš čia pabėgti. Neatbaido nei mažas atlyginimas, nei darbo sąlygos, nes dirbant bibliotekoje tobulėji kiekvieną dieną, bendrauji su įdomiomis asmenybėmis, puikios galimybės atsiskleisti kūrybingumui, saviraiškai ir pan.

Taigi, linkiu visiems, kas renkasi savo kelią, neaplenkti ir bibliotekininkystės, nes bibliotekai reikia jaunų žmonių pilnų iniciatyvos, kūrybingumo, strateginių planų, naujovių, taigi vietos tobulėti yra daug.