Viešosios bibliotekos socialinis poveikis vartotojams: Panevėžio rajono savivaldybės bibliotekos atvejis
Esu Jolita Petrauskaitė, šiais metais baigiau bibliotekininkystės ir informacijos studijas. Rašiau bakalauro darbą „Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinis poveikis vartotojams“ ir nusprendžiau pasidalinti įdomiomis teorinėmis įžvalgomis ir tyrimo rezultatais su šio tinklaraščio skaitytojais. Kadangi būtent čia radau labai daug įdomių ir vertingų darbui šaltinių, tikiu, kad bus įdomu paskaityti apie socialinio poveikio tyrimų pritaikymo galimybes ir naudą Lietuvoje.
Bakalauro darbe nagrinėjami pavienių viešųjų bibliotekų socialinio poveikio tyrimai ir atstovavimas bibliotekoms, pagrįstas šiais poveikio įrodymais savivaldybės lygmenyje. Lietuvoje atstovavimas bibliotekoms vietos lygmenyje nėra propaguojamas. Rimtesni poveikio vertinimo tyrimai pavienėse Lietuvos viešosiose bibliotekose irgi nevyksta. Todėl ši tema aktuali ir naudinga, nes nagrinėja kokybinio veiklos vertinimo ir komunikacijos su sprendimų priėmėjais praktinę problemą. Bakalauro darbo tikslas – nustatyti, kaip pasirinktos viešosios bibliotekos socialinio poveikio vartotojams tyrimai gali prisidėti prie geresnio jos atstovavimo savivaldybės lygmenyje.
Kodėl reikėtų vertinti bibliotekos socialinį poveikį?
Informacinės visuomenės laikais bibliotekos, kaip socialinės institucijos, statusas tampa svarbesnis nei anksčiau. Jos nuolat kinta, taikydamosios prie vartotojų, jų poreikių. Dėl nuolatinių aplinkos pokyčių, kurie vis intensyvėja, bibliotekose vis svarbesnis tampa jų valdymas ir su juo susiję iššūkiai. Viena iš valdymo sričių – veiklos vertinimas. Bibliotekos nuo seno vertina savo veiklą, nes tai yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti, kad biblioteka yra naudinga ir vertinga tam tikroms visuomenės grupėms.
Šiandien egzistuoja įvairių bibliotekų veiklos vertinimo būdų – pvz. veiklos efektyvumo. Todėl verta atkreipti dėmesį kuo nuo kitų vertinimo būdų skiriasi socialinio poveikio vertinimas. Britų mokslininkai Davidas Streatfieldas ir Sharon Markless nagrinėdami bibliotekų poveikio vertinimą pastebėjo, kad esminis poveikio bruožas yra pasikeitimas. Šiems pasikeitimams įvertinti atliekama analizė apima tikslus ir uždavinius, indėlius (įdedamų išteklių į veiklą), veiklą, pasiekimus, rezultatus, poveikį, vertę. Bendra šių rodiklių loginės sekos analizė leidžia įvertinti poveikį, nustatyti vertę, ryšius su keliamais tikslais.
Nors dar visai neseniai nebuvo aišku, kaip tinkamai įvertinti daromą bibliotekų poveikį vartotojams, visgi jau nesiginčijama, kad tinkamai išmatuota bibliotekų veikla ir identifikuotas daromas poveikis bibliotekoms padeda spręsti nemažai įvairiausių problemų. Poveikio vertinimas labai glaudžiai susijęs su atstovavimu bibliotekoms (angl. library advocacy). Bibliotekoms atstovavimo veikla tampa svarbi. Tai įrodo vis didėjantis dėmesys. Ji ypač populiari JAV. Šią veiklą skatina įvairios bibliotekas vienijančios organizacijos: Amerikos bibliotekų asociacija (angl. ALA), Viešųjų bibliotekų asociacija (angl. PLA), kuri yra ALA padalinys) bei atskirų valstijų asociacijos, pvz. Ilinojaus bibliotekų asociacija. Tinkamas bibliotekos atstovavimas padeda palaikyti santykius su finansuotojais, suinteresuotaisiais asmenimis ir siekti bibliotekos išsikeltų tikslų susijusių su palaikymu, įvaizdžiu ir, žinoma, finansavimu.
Atstovavimą reiktų suprasti kaip palaikymo, užtarimo, įtikinėjimo veiksmą ar procesą, kuriuo siekiama įrodyti kažką svarbaus. Šis veiksmas gali būti savaiminis. Tačiau dažniausiai atstovavimo veikla yra prasminga, turinti konkretų tikslą ir nuosekliai planuojama. Atstovavimas yra pristatymas savo veiklos, gautų rezultatų, siekimas pagalbos, veiklos palaikymo, o ne tik siekis paveikti sprendimų priėmėjus.
Todėl bibliotekų atstovavimas gali būti vykdomas pasitelkiant:
• įrodymus;
• atvejų studijas;
• sėkmės istorijas (Bradley, 2009, p.170).
Todėl bibliotekose atliekant socialinio poveikio tyrimus įrodymai, atvejų studijos ar sėkmės istorijos yra pasitelkiamos kaip pagrįsta argumentacija visoms suinteresuotoms grupėms.
Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinio poveikio tyrimas
2011 metų balandžio 2-8 dienomis Panevėžio rajone atliktas empirinis tyrimas. Juo siekta nustatyti Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinį poveikį vartotojams ir tuo pačiu nustatyti, kaip šis poveikis atitinka sprendimų priėmėjų lūkesčius. Tyrimo esmė – įvertinti vienos savivaldybės bibliotekos lygmeniu bibliotekos socialinį poveikį vartotojams ir nustatyti, kaip šį poveikį suvokia savivaldybės pareigūnai. Poveikio vertinimo rezultatai lyginami su sprendimų priėmėjų lūkesčiais ir tai leidžia daryti išvadas, apie tokių tyrimų poreikį, naudą pavienėse šalies bibliotekose, ir pritaikymą atstovavimo tikslams.
Tyrimo metodika
Siekiant įvertinti socialinio poveikio vartotojams sąsajas su finansuotojų lūkesčiais pasirinktos dvi tikslinės grupės:
• Bibliotekos vartotojai. Tai tiesioginiai bibliotekos paslaugų gavėjai, į kuriuos nukreipta bibliotekos veikla. Todėl būtent jie geriausiai jaučia bibliotekos daromą poveikį. Tyrimui pasirinktos trijų skirtingų bibliotekos filialų vartotojai: kaimo, miestelio ir miesto;
• Sprendimų priėmėjai. Tai asmenys, kurie dalyvauja savivaldybės sprendimų priėmimo procese ir jų vykdyme. Tyrimui pasirinkti pareigūnai dviem lygmenimis: savivaldybės ir seniūnijų. Taip pasirinkta dėl sprendimų priėmimo proceso ir atliekamų funkcijų. Seniūnijų lygmeniu seniūnas yra tas spendimų priėmėjas, kuris yra arčiausiai bibliotekos, stebi jos veiklą tiesiogiai, nei savivaldybės pareigūnai. Tačiau savivaldybės pareigūnai atsakingi už biudžetą, rengia pagrindinius strateginius planus. Jie yra aukščiausia savivaldybės lygmeniu valdžia priimanti sprendimus bei turinti daug galios.
Sprendimų priėmėjai buvo apklausti pritaikius interviu metodą, o vartotojai – surengus fokusuotas diskusijų grupes. Sukurtas interviu klausimynas sprendimų priėmėjams: atitinkamai savivaldybės pareigūnams, ir seniūnams. Fokusuotoms diskusijų grupėms sudarytas scenarijus, kurį sudaro 5 klausimų grupės, skirtos nagrinėti bibliotekos naudą apskritai ir keturias poveikio sritis:
• Socialinė sanglauda;
• Bendruomeniškumo jausmas;
• Asmeninis tobulėjimas;
• Vietos kultūros puoselėjimas.
Šios sritys pasirinktos remiantis kitų šalių viešųjų bibliotekų tyrimų praktika.
Empirinis tyrimas vykdomas keliais etapais (žr. 1 paveikslą):
• Siekiant nustatyti finansuojančių institucijų lūkesčius tiriamos bibliotekos atlikti pusiau struktūruoti giluminiai interviu su sprendimų priėmėjais.
• Vartotojų ir bendruomenės suvokimas apie bibliotekos socialinį poveikį tiriamas taikant fokusuotų diskusijų grupių metodą.
• Norint geriau suvokti bibliotekos svarbą ir reikšmę ir tuo pačiu nustatyti finansuojančių institucijų lūkesčius bibliotekų atžvilgiu Panevėžio rajono savivaldybės kontekste, naudojamas dokumentų analizės metodas. Nagrinėjami bibliotekos metinės veiklos ir statistinės ataskaitos, Panevėžio rajono savivaldybės plėtros gairės ir strateginiai planai.
Tyrimo rezultatai
Atlikus kokybinį tyrimą, lyginami sprendimų priėmėjų lūkesčiai ir bibliotekos vartotojų jaučiamas socialinis poveikis pasirinktose srityse (žr. 1 lentelę).
Iš tyrimo paaiškėjo, kad savivaldybės pareigūnai biblioteką rajone suvokia kaip reikšmingą žmonėms, todėl į savivaldybės strateginį planą biblioteka yra įtraukta, kaip organizacija prisidedanti prie aktyvaus bendruomenės gyvenimo skatinimo. Viena iš pagrindinių bibliotekos reikšmės priežasčių, tai viešų, bendruomeninių įstaigų skaičius rajono mažuose miesteliuose ir kaimuose. Biblioteka yra „viena iš tų grandžių, kuri vienaip ar kitaip skatina žmones“, - pastebi seniūnas. Tačiau „ji turi būti svarbi, kiekvienam pagal poreikius“, - teigia savivaldybės pareigūnai. Iš jų pasisakymų galima spęsti, kad jiems stinga informacijos apie bibliotekos veiklą ir teikiamą naudą. Tuo tarpu seniūnų nuomonė jau aiškesnė. Jie konkrečiai įvardija bibliotekos išaugusią svarbą, nusako sritis, kaip biblioteka įtakoja žmonių gyvenimą. Bibliotekų veikla per pastaruosius metus tapo labai įvairiapusiška ir žmonėms šie pasikeitimai vykstantys bibliotekoje reikšmingi.
Bibliotekos poveikis rajono gyventojų socialinės sanglaudos srityje neginčijamas. Tai suvokia ir savivaldybės pareigūnai. Tačiau vartotojai žymiai labiau nei pareigūnai akcentuoja, kad bibliotekoje lankosi įvairiausio amžiaus žmonės ir jie į biblioteką ateina pabendrauti. O bendravimą bibliotekoje labiausiai skatina patys bibliotekininkai, jų asmenybės, noras bendrauti.
Kalbant apie bendruomeniškumo jausmą, tai vėlgi tiriamųjų nuomonės išsiskyrė. Tik šiuo atveju savivaldybės pareigūnai ir seniūnai teigė, jog biblioteka yra integrali tos bendruomenės dalis, prisidedanti visokeriopai ir labai svarbi būtent bendruomenėms. Tuo tarpu patys bibliotekos vartotojai teigė, kad biblioteka visų pirma vienija pačius bibliotekos lankytojus ir būtent tie, kurie lankosi bibliotekoje yra bendruomenė jau savaime. O bibliotekos dalyvavimas formalių bendruomenių veikloje dar nereiškia, kad ir žmonės jaučiasi bendruomenės dalimi. Bibliotekos vartotojai teigė, jog juos vienija bendra veikla, noras domėtis, šviestis.
Iš tyrimo rezultatų galima daryti išvadą kad savivaldybės pareigūnai suvokia biblioteką teigiamai, bet labai siaurina jos funkcijas ir nesuvokia viso bibliotekos veiklos potencialo . tarkim jie mano, kad bibliotekose itin svarbi knygų skolinimo funkcija, o nuvertina bendravimą bibliotekoje. Būtent tai reiškia, kad bibliotekoms reikia pačioms atskleisti savo potencialą bei jį įrodyti.
Atlikus tyrimą paaiškėjo labai įdomūs faktai. Visų pirma tai, kad sprendimų priėmėjams (ypač savivaldybės lygmenyje) trūksta žinių apie bibliotekos veiklą, tačiau jie teigiamai vertina bibliotekos svarbą. Ir ši įžvalga parodo tokių tyrimų poreikį bibliotekose.
Ko galime pasimokyti iš šio tyrimo ir ką pritaikyti bibliotekų veikloje?
Bakalauro darbe atliktas tyrimas parodė, kad viešųjų bibliotekų vartotojai neabejotinai jaučia socialinį poveikį. Tačiau to žinoti neužtenka – reikia matuoti bibliotekų veiklą ir tai turi būti atliekama nuosekliai, o siekiant skirtingų tikslų reikia įvertinti skirtingus aspektus.
Kalbant apie tokių poveikio tyrimų pritaikymą visų pirma reikia suvokti, kad atstovavimo procesas, kaip ir bet kokia kita tikslinga komunikacija, prasideda nuo lūkesčių ir prioritetų išsiaiškinimo. Todėl siekiant geresnio bibliotekos atstovavimo savivaldybės lygmenyje bibliotekos vadovai turėtų pagalvoti apie tam tikrus įrodymus pagrįstus tyrimais.
Norintiems pradėti nuosekliai ir struktūruotai užsiimti atstovavimu bibliotekoms savivaldybės lygmenyje siūloma:
o Iš anksto nustatyti socialinio poveikio sritis;
o Suvokti tokių tyrimų pritaikymą ir vykdyti nuoseklią veiklą. Kokybiniai veiklos tyrimai naudingi ne tik siekiant finansavimo, bet ir planuojant bibliotekos veiklą;
o Norint gauti platesnį vaizdą apie bibliotekos socialinę svarbą žmonėms, pravartu į tyrimą įtraukti ir kitas suinteresuotas grupes, pavyzdžiui pačius bibliotekos darbuotojus ar lyginti vartotojų ir ne vartotojų grupes. Pasirinkus tyrimui grupes, reiktų apgalvoti, kas šioms grupėms yra aktualu, kaip jos siejasi su bibliotekos socialine veikla;
o Bet svarbiausia - suvokti, kad sėkmė ir rezultatai pasiekiami atliekant nuoseklius tyrimus + atstovavimo procesą.
Parengė Jolita Petrauskaitė
(parengta pagal bakalauro darbą: „Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinis poveikis vartotojams“, darbo vadovė dr. Ugnė Lipeikaitė)
Literatūra
BRADLEY, Fiona. IFLA, sustainability and impact assessment. In Performance Measurement and Metrics [interaktyvus]. 2009, vol. 10, issue: 3, p. 167-171 [žiūrėta 2010 m. spalio 20 d.]. Prieiga per Emerald.
BROPHY, Peter. Measuring Library Performance: Principles and Techniques. London, UK: Facet Publishing. 2006. xxiii, 242 p. : iliustr., lent. ISBN: 978-1-85604-593-5.
CICĖNIENĖ, Viliunė. Moksliniai tyrimai bibliotekose: metodologija, metodika, rezultatų sklaida. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2006. 286 p.
GAZO D. City councillors and the mission of public libraries. In New Library World [interaktyvus]. 2011, vol. 112, no. 1/2, p. 52-56 [žiūrėta 2011 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per Emerald.
DEBONO, Barbara. Assesing the social impact of public libraries: what the literature is saying. In Australasian Public Libraries and Information Services [interaktyvus]. 2002, vol.15, no. 2, p. 80-95 [žiūrėta 2011 m. sausio 15 d.]. Prieiga per EBSCO Publishing.
MARKLESS, Sharon; STREATFIELD, David. Evaluating the impact of your library. London : Facet Publishing, 2008. xviii, 170 p.
STREATFIELD, David; MARKLESS, Sharon. Impact evaluation, advocacy and ethical research: some issues for national strategy development? In 76th IFLA conference [interaktyvus]. Gothenburg, 2010, p. 13. [žiūrėta 2011 m. sausio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ifla.org /files/hq/papers/ifla76/97-markless-en.pdf.
STREATFIELD, David; MARKLESS, Sharon. What is impact assessment and why is it important? In Performance Measurement and Metrics [interaktyvus], 10,2 (2009), p. 134-141 [žiūrėta 2011 m. sausio 28 d.]. Prieiga per Emerald.
RUDŽIONIENĖ, Jurgita. Bibliotekos veiklos vertinimo ABC : mokomoji knyga. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 79 p.
Bakalauro darbe nagrinėjami pavienių viešųjų bibliotekų socialinio poveikio tyrimai ir atstovavimas bibliotekoms, pagrįstas šiais poveikio įrodymais savivaldybės lygmenyje. Lietuvoje atstovavimas bibliotekoms vietos lygmenyje nėra propaguojamas. Rimtesni poveikio vertinimo tyrimai pavienėse Lietuvos viešosiose bibliotekose irgi nevyksta. Todėl ši tema aktuali ir naudinga, nes nagrinėja kokybinio veiklos vertinimo ir komunikacijos su sprendimų priėmėjais praktinę problemą. Bakalauro darbo tikslas – nustatyti, kaip pasirinktos viešosios bibliotekos socialinio poveikio vartotojams tyrimai gali prisidėti prie geresnio jos atstovavimo savivaldybės lygmenyje.
Kodėl reikėtų vertinti bibliotekos socialinį poveikį?
Informacinės visuomenės laikais bibliotekos, kaip socialinės institucijos, statusas tampa svarbesnis nei anksčiau. Jos nuolat kinta, taikydamosios prie vartotojų, jų poreikių. Dėl nuolatinių aplinkos pokyčių, kurie vis intensyvėja, bibliotekose vis svarbesnis tampa jų valdymas ir su juo susiję iššūkiai. Viena iš valdymo sričių – veiklos vertinimas. Bibliotekos nuo seno vertina savo veiklą, nes tai yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti, kad biblioteka yra naudinga ir vertinga tam tikroms visuomenės grupėms.
Šiandien egzistuoja įvairių bibliotekų veiklos vertinimo būdų – pvz. veiklos efektyvumo. Todėl verta atkreipti dėmesį kuo nuo kitų vertinimo būdų skiriasi socialinio poveikio vertinimas. Britų mokslininkai Davidas Streatfieldas ir Sharon Markless nagrinėdami bibliotekų poveikio vertinimą pastebėjo, kad esminis poveikio bruožas yra pasikeitimas. Šiems pasikeitimams įvertinti atliekama analizė apima tikslus ir uždavinius, indėlius (įdedamų išteklių į veiklą), veiklą, pasiekimus, rezultatus, poveikį, vertę. Bendra šių rodiklių loginės sekos analizė leidžia įvertinti poveikį, nustatyti vertę, ryšius su keliamais tikslais.
Nors dar visai neseniai nebuvo aišku, kaip tinkamai įvertinti daromą bibliotekų poveikį vartotojams, visgi jau nesiginčijama, kad tinkamai išmatuota bibliotekų veikla ir identifikuotas daromas poveikis bibliotekoms padeda spręsti nemažai įvairiausių problemų. Poveikio vertinimas labai glaudžiai susijęs su atstovavimu bibliotekoms (angl. library advocacy). Bibliotekoms atstovavimo veikla tampa svarbi. Tai įrodo vis didėjantis dėmesys. Ji ypač populiari JAV. Šią veiklą skatina įvairios bibliotekas vienijančios organizacijos: Amerikos bibliotekų asociacija (angl. ALA), Viešųjų bibliotekų asociacija (angl. PLA), kuri yra ALA padalinys) bei atskirų valstijų asociacijos, pvz. Ilinojaus bibliotekų asociacija. Tinkamas bibliotekos atstovavimas padeda palaikyti santykius su finansuotojais, suinteresuotaisiais asmenimis ir siekti bibliotekos išsikeltų tikslų susijusių su palaikymu, įvaizdžiu ir, žinoma, finansavimu.
Atstovavimą reiktų suprasti kaip palaikymo, užtarimo, įtikinėjimo veiksmą ar procesą, kuriuo siekiama įrodyti kažką svarbaus. Šis veiksmas gali būti savaiminis. Tačiau dažniausiai atstovavimo veikla yra prasminga, turinti konkretų tikslą ir nuosekliai planuojama. Atstovavimas yra pristatymas savo veiklos, gautų rezultatų, siekimas pagalbos, veiklos palaikymo, o ne tik siekis paveikti sprendimų priėmėjus.
Todėl bibliotekų atstovavimas gali būti vykdomas pasitelkiant:
• įrodymus;
• atvejų studijas;
• sėkmės istorijas (Bradley, 2009, p.170).
Todėl bibliotekose atliekant socialinio poveikio tyrimus įrodymai, atvejų studijos ar sėkmės istorijos yra pasitelkiamos kaip pagrįsta argumentacija visoms suinteresuotoms grupėms.
Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinio poveikio tyrimas
2011 metų balandžio 2-8 dienomis Panevėžio rajone atliktas empirinis tyrimas. Juo siekta nustatyti Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinį poveikį vartotojams ir tuo pačiu nustatyti, kaip šis poveikis atitinka sprendimų priėmėjų lūkesčius. Tyrimo esmė – įvertinti vienos savivaldybės bibliotekos lygmeniu bibliotekos socialinį poveikį vartotojams ir nustatyti, kaip šį poveikį suvokia savivaldybės pareigūnai. Poveikio vertinimo rezultatai lyginami su sprendimų priėmėjų lūkesčiais ir tai leidžia daryti išvadas, apie tokių tyrimų poreikį, naudą pavienėse šalies bibliotekose, ir pritaikymą atstovavimo tikslams.
Tyrimo metodika
Siekiant įvertinti socialinio poveikio vartotojams sąsajas su finansuotojų lūkesčiais pasirinktos dvi tikslinės grupės:
• Bibliotekos vartotojai. Tai tiesioginiai bibliotekos paslaugų gavėjai, į kuriuos nukreipta bibliotekos veikla. Todėl būtent jie geriausiai jaučia bibliotekos daromą poveikį. Tyrimui pasirinktos trijų skirtingų bibliotekos filialų vartotojai: kaimo, miestelio ir miesto;
• Sprendimų priėmėjai. Tai asmenys, kurie dalyvauja savivaldybės sprendimų priėmimo procese ir jų vykdyme. Tyrimui pasirinkti pareigūnai dviem lygmenimis: savivaldybės ir seniūnijų. Taip pasirinkta dėl sprendimų priėmimo proceso ir atliekamų funkcijų. Seniūnijų lygmeniu seniūnas yra tas spendimų priėmėjas, kuris yra arčiausiai bibliotekos, stebi jos veiklą tiesiogiai, nei savivaldybės pareigūnai. Tačiau savivaldybės pareigūnai atsakingi už biudžetą, rengia pagrindinius strateginius planus. Jie yra aukščiausia savivaldybės lygmeniu valdžia priimanti sprendimus bei turinti daug galios.
Sprendimų priėmėjai buvo apklausti pritaikius interviu metodą, o vartotojai – surengus fokusuotas diskusijų grupes. Sukurtas interviu klausimynas sprendimų priėmėjams: atitinkamai savivaldybės pareigūnams, ir seniūnams. Fokusuotoms diskusijų grupėms sudarytas scenarijus, kurį sudaro 5 klausimų grupės, skirtos nagrinėti bibliotekos naudą apskritai ir keturias poveikio sritis:
• Socialinė sanglauda;
• Bendruomeniškumo jausmas;
• Asmeninis tobulėjimas;
• Vietos kultūros puoselėjimas.
Šios sritys pasirinktos remiantis kitų šalių viešųjų bibliotekų tyrimų praktika.
Empirinis tyrimas vykdomas keliais etapais (žr. 1 paveikslą):
• Siekiant nustatyti finansuojančių institucijų lūkesčius tiriamos bibliotekos atlikti pusiau struktūruoti giluminiai interviu su sprendimų priėmėjais.
• Vartotojų ir bendruomenės suvokimas apie bibliotekos socialinį poveikį tiriamas taikant fokusuotų diskusijų grupių metodą.
• Norint geriau suvokti bibliotekos svarbą ir reikšmę ir tuo pačiu nustatyti finansuojančių institucijų lūkesčius bibliotekų atžvilgiu Panevėžio rajono savivaldybės kontekste, naudojamas dokumentų analizės metodas. Nagrinėjami bibliotekos metinės veiklos ir statistinės ataskaitos, Panevėžio rajono savivaldybės plėtros gairės ir strateginiai planai.
1 paveikslas. Tyrimo organizavimas ir etapai
Tyrimo rezultatai
Atlikus kokybinį tyrimą, lyginami sprendimų priėmėjų lūkesčiai ir bibliotekos vartotojų jaučiamas socialinis poveikis pasirinktose srityse (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Sąsajos tarp sprendimo priėmėjų lūkesčių ir poveikio bibliotekos vartotojams
Iš tyrimo paaiškėjo, kad savivaldybės pareigūnai biblioteką rajone suvokia kaip reikšmingą žmonėms, todėl į savivaldybės strateginį planą biblioteka yra įtraukta, kaip organizacija prisidedanti prie aktyvaus bendruomenės gyvenimo skatinimo. Viena iš pagrindinių bibliotekos reikšmės priežasčių, tai viešų, bendruomeninių įstaigų skaičius rajono mažuose miesteliuose ir kaimuose. Biblioteka yra „viena iš tų grandžių, kuri vienaip ar kitaip skatina žmones“, - pastebi seniūnas. Tačiau „ji turi būti svarbi, kiekvienam pagal poreikius“, - teigia savivaldybės pareigūnai. Iš jų pasisakymų galima spęsti, kad jiems stinga informacijos apie bibliotekos veiklą ir teikiamą naudą. Tuo tarpu seniūnų nuomonė jau aiškesnė. Jie konkrečiai įvardija bibliotekos išaugusią svarbą, nusako sritis, kaip biblioteka įtakoja žmonių gyvenimą. Bibliotekų veikla per pastaruosius metus tapo labai įvairiapusiška ir žmonėms šie pasikeitimai vykstantys bibliotekoje reikšmingi.
Bibliotekos poveikis rajono gyventojų socialinės sanglaudos srityje neginčijamas. Tai suvokia ir savivaldybės pareigūnai. Tačiau vartotojai žymiai labiau nei pareigūnai akcentuoja, kad bibliotekoje lankosi įvairiausio amžiaus žmonės ir jie į biblioteką ateina pabendrauti. O bendravimą bibliotekoje labiausiai skatina patys bibliotekininkai, jų asmenybės, noras bendrauti.
Kalbant apie bendruomeniškumo jausmą, tai vėlgi tiriamųjų nuomonės išsiskyrė. Tik šiuo atveju savivaldybės pareigūnai ir seniūnai teigė, jog biblioteka yra integrali tos bendruomenės dalis, prisidedanti visokeriopai ir labai svarbi būtent bendruomenėms. Tuo tarpu patys bibliotekos vartotojai teigė, kad biblioteka visų pirma vienija pačius bibliotekos lankytojus ir būtent tie, kurie lankosi bibliotekoje yra bendruomenė jau savaime. O bibliotekos dalyvavimas formalių bendruomenių veikloje dar nereiškia, kad ir žmonės jaučiasi bendruomenės dalimi. Bibliotekos vartotojai teigė, jog juos vienija bendra veikla, noras domėtis, šviestis.
Iš tyrimo rezultatų galima daryti išvadą kad savivaldybės pareigūnai suvokia biblioteką teigiamai, bet labai siaurina jos funkcijas ir nesuvokia viso bibliotekos veiklos potencialo . tarkim jie mano, kad bibliotekose itin svarbi knygų skolinimo funkcija, o nuvertina bendravimą bibliotekoje. Būtent tai reiškia, kad bibliotekoms reikia pačioms atskleisti savo potencialą bei jį įrodyti.
Atlikus tyrimą paaiškėjo labai įdomūs faktai. Visų pirma tai, kad sprendimų priėmėjams (ypač savivaldybės lygmenyje) trūksta žinių apie bibliotekos veiklą, tačiau jie teigiamai vertina bibliotekos svarbą. Ir ši įžvalga parodo tokių tyrimų poreikį bibliotekose.
Ko galime pasimokyti iš šio tyrimo ir ką pritaikyti bibliotekų veikloje?
Bakalauro darbe atliktas tyrimas parodė, kad viešųjų bibliotekų vartotojai neabejotinai jaučia socialinį poveikį. Tačiau to žinoti neužtenka – reikia matuoti bibliotekų veiklą ir tai turi būti atliekama nuosekliai, o siekiant skirtingų tikslų reikia įvertinti skirtingus aspektus.
Kalbant apie tokių poveikio tyrimų pritaikymą visų pirma reikia suvokti, kad atstovavimo procesas, kaip ir bet kokia kita tikslinga komunikacija, prasideda nuo lūkesčių ir prioritetų išsiaiškinimo. Todėl siekiant geresnio bibliotekos atstovavimo savivaldybės lygmenyje bibliotekos vadovai turėtų pagalvoti apie tam tikrus įrodymus pagrįstus tyrimais.
Norintiems pradėti nuosekliai ir struktūruotai užsiimti atstovavimu bibliotekoms savivaldybės lygmenyje siūloma:
o Iš anksto nustatyti socialinio poveikio sritis;
o Suvokti tokių tyrimų pritaikymą ir vykdyti nuoseklią veiklą. Kokybiniai veiklos tyrimai naudingi ne tik siekiant finansavimo, bet ir planuojant bibliotekos veiklą;
o Norint gauti platesnį vaizdą apie bibliotekos socialinę svarbą žmonėms, pravartu į tyrimą įtraukti ir kitas suinteresuotas grupes, pavyzdžiui pačius bibliotekos darbuotojus ar lyginti vartotojų ir ne vartotojų grupes. Pasirinkus tyrimui grupes, reiktų apgalvoti, kas šioms grupėms yra aktualu, kaip jos siejasi su bibliotekos socialine veikla;
o Bet svarbiausia - suvokti, kad sėkmė ir rezultatai pasiekiami atliekant nuoseklius tyrimus + atstovavimo procesą.
Parengė Jolita Petrauskaitė
(parengta pagal bakalauro darbą: „Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinis poveikis vartotojams“, darbo vadovė dr. Ugnė Lipeikaitė)
Literatūra
BRADLEY, Fiona. IFLA, sustainability and impact assessment. In Performance Measurement and Metrics [interaktyvus]. 2009, vol. 10, issue: 3, p. 167-171 [žiūrėta 2010 m. spalio 20 d.]. Prieiga per Emerald.
BROPHY, Peter. Measuring Library Performance: Principles and Techniques. London, UK: Facet Publishing. 2006. xxiii, 242 p. : iliustr., lent. ISBN: 978-1-85604-593-5.
CICĖNIENĖ, Viliunė. Moksliniai tyrimai bibliotekose: metodologija, metodika, rezultatų sklaida. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2006. 286 p.
GAZO D. City councillors and the mission of public libraries. In New Library World [interaktyvus]. 2011, vol. 112, no. 1/2, p. 52-56 [žiūrėta 2011 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per Emerald.
DEBONO, Barbara. Assesing the social impact of public libraries: what the literature is saying. In Australasian Public Libraries and Information Services [interaktyvus]. 2002, vol.15, no. 2, p. 80-95 [žiūrėta 2011 m. sausio 15 d.]. Prieiga per EBSCO Publishing.
MARKLESS, Sharon; STREATFIELD, David. Evaluating the impact of your library. London : Facet Publishing, 2008. xviii, 170 p.
STREATFIELD, David; MARKLESS, Sharon. Impact evaluation, advocacy and ethical research: some issues for national strategy development? In 76th IFLA conference [interaktyvus]. Gothenburg, 2010, p. 13. [žiūrėta 2011 m. sausio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ifla.org /files/hq/papers/ifla76/97-markless-en.pdf.
STREATFIELD, David; MARKLESS, Sharon. What is impact assessment and why is it important? In Performance Measurement and Metrics [interaktyvus], 10,2 (2009), p. 134-141 [žiūrėta 2011 m. sausio 28 d.]. Prieiga per Emerald.
RUDŽIONIENĖ, Jurgita. Bibliotekos veiklos vertinimo ABC : mokomoji knyga. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 79 p.
Šis bibliotekininkų blogas -nuostabus. Yra įvairių minčių pamąstymams, pasižiūrėjimui iš šono.
AtsakytiPanaikintiO dabar mano nuomonė apie šį straipsnį. Jis tik patvirtino tai, ką vis kalba bibliotekininkų atstovai, na spėju, ir studentai, nes jiems kalama į galva analogiška informacija. Aš visiškai sutinku su „biblioteka turi būti svarbi, kiekvienam pagal poreikius“- savivaldybės pareigūno nuomone. Juk pažvelkite į savo draugų ratą - jame yra tie, su kuriais bendraujate ir turite bendrų pomėgių ar interesų. Juk ir į bažnyčią vaikšto ne kiekvienas -ar žmogus nuo to blogesnis? Žinoma, ne. Paskaičius bibliotekų atstovų pareiškimus spaudoje ir "Bibliotekos pažangai" pagiras -(neginčiju, jog projektas davė esminės naudos nupirko kompiuterius ir apmokė senyvas bibliotekininkes pradžiamokslio, bet kiekvienas suvokia, kad jau penktokas už jas labiau pažengęs - na, bent įjungti ir išjungti kompiuterį moka, dar kur interneto ikona :)- susidro vaizdas, kad bibliotekininkės tarsi "supermenai" -viskas moka, net mašinoje karbiuratorių pakeisti. nešokime aukščiau bambos ir neoperuokite žmonėms smegenų. Jeigu aš išgaliu nusipirkti knygą ir namie turiu internetą, tai dėl renginių ar susitikimų su rašytojais (kažkodėl jei būna nuobodūs, išskyrus vaikų rašytojus, ten ganėtinai pasitaikė įdomių) nueiti galiu keletą kartų per metus. Tai iš principo -galiu ir apsieiti. Be to, dažnai leidyklos knygynuose pristato knygas ir autorius - taigi apeinama bibliotekos grandis.
Vis klabama, jog anksčiau žmonės daugiau skaitė, lankėsi bibliotekose. Bet juk atsirado televizorius kiekvienuose namuose ir ne po vieną, kompiuteris ir internetas taip pat dažnas namų palydovas.... Ar kas pagalvojo, jog be mobilaus nebegalėsi gyventi - o kažkaip anksčiau vertėsi žmonės. Biblioteka turi suvokti (ne tik sudaryti darbo vietas, t.y. sėdėti bibliotekininkėms visą darbo dieną ir žiovauti -sargai pigiau atseina, pasaugos prie vienų durų knygas, o galima palikti 1-2 konsultantus, o ne po 5-6). Supraskite technologijos eina į priekį ir jau skaitmeninamas turinys, tai norint apsilankyti bibliotekoje užteks interneto.
Man kaip keista, kai sako "kviečiame į biblioteką bedarbius ir verslininkus, bet pastarieji vangiai lankosi". O KĄ JIEMS ČIA VEIKTI? Na, gal pasiieškoti darbo jėgos... bet normalesni jau į užsienį išvažiavo. Taigi prieš vartodami priešingybes -gerai pagalvokite, juk "jei galiu nusipirkti tik žiguliuką, juk neperku ferario".
Čia kažkas panašaus kaip kultūros centrai." Oi, kokei mes anksčiau buvome reikalingi, kaip msu mylėjo. Juk mes šviečiame ir linksminame žmones -rengiame renginius." O ar paklausė savęs - kokybėje ar kiekybėje yra mūsų prioritetas. Gaila, kad dažniau laimi pastarasis. Žmonės šiais laikais protingi,atsirenka.
O didžiuotis nėra labai kuo, kai apsmurgę lankytojai (dažnai asocialūs atisėda greta) - nėra malonu, kokia biblioteka bebūtų nauja. Pastebėjau, jog bibliotekose "gyvena" daug vaikų įvairaus amžiaus iš asocialių ar sunkiai gyvenančių šeimų. "Gyvena" - nes ir pamokų metu teko jų matyti nemažai. Na jei biblioteka atlieka prieblogsčio funkciją -tai tada nesuprantu "tos šventovės" šventumo. Bet čia jau valstybės problema - ką veikią soacialiniai darbuotojai, mokyklos ir bibliotekų vadovai. Tikriausiai neranda dialogo, kurio ir neieško. Juk bibliotekos rodikliai nuo to tik gerėja :) vartojimo rodikliai auga.
Pabaigai: bibliotekininkės nebūkite "supermenės" nes pasaulis keičiasi greičiau nei jūs tai pamatoteb ir prisitaikote. Abejočiau, jog biblioteka taikosi - juk lėšų beveik neskiriama. O dėl atlygimų - manau tikrai normalūs, labaiu reikėtų juos pakelti seselėm ir gaisrininkams, nes jų atliekamas darbas ir sunkesnis, ir realiai naudingas.
Aš nesu nusiteikęs prieš bibliotekas, tiesiog nepatinka faktai, kaip jie interpretuojami. Vis tas verkima "kad be mūsų pražūtumėte" - patikėkite ne, evoliucija pakoreguos viską. Sėkmės