Kokybinių ir kiekybinių metodų taikymas bibliotekose: konferencijos įspūdžiai
Tarptautinė konferencija Kokybiniai ir kiekybiniai metodai bibliotekose – Qualitative and Quantitative Methods in Libraries QQML2011 – vyko Graikijoje, Atėnuose, gegužės 24–27 d. Tik trečiąjį kartą organizuota konferencija sulaukė didelio dėmesio ir teigiamo įvertinimo: joje dalyvavo dalyviai iš 55 pasaulio šalių: Malaizijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Irano, Kanados, Austrijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos, Suomijos, Kanados, Meksikos ir kitų. Registruoti 176 pranešimai. Lietuvai atstovavome dviese: šios žinutės autorė, gavusi Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos edukacinę stipendiją, bei Jurgita Rudžionienė, VU KF docentė.
Konferencijoje buvo nagrinėta daugybė temų: kalbėta apie elektronines bibliotekas ir institucines talpyklas, bibliotekų valdymą ir veiklos vertinimą, komunikacijos strategijas ir duomenų analizę. Tačiau ši konferencija unikali tuo, kad tema pristatoma per atliktus tyrimus analizuojant tyrimų rezultatus, pristatant tyrimo metodus ir metodiką. Darbas vienu metu vyko trijose sesijose, todėl tikrai buvo iš ko rinktis.Bibliometriniai tyrimai
Bibliometrija yra matematinių ir statistinių metodų visuma dokumentų srautams ir jų bibliografinėms charakteristikoms tirti. Bibliometrijos tyrimo metodus 1969 m. pirmasis apibūdino JAV mokslininkas A. Pričardas savo straipsnyje Statistinė bibliografija ar bibliometrija?
Šiuo metu vis labiau akcentuojamas bibliometrinis požiūris į mokslinių tyrimų veiklą ir mokslinių tyrimų kokybės įvertinimą, atliekant analizę ir vertinimą ne tik viename ar keliuose universitetuose, bet taip pat mokslinių tyrimų grupių lygmeniu ar vertinant individualių mokslininkų mokslinę veiklą. QQML konferencijos metu veikė bibliometrinių tyrimų sekcija, kurioje perskaityti 4 pranešimai.
Bibliometrija yra matematinių ir statistinių metodų visuma dokumentų srautams ir jų bibliografinėms charakteristikoms tirti. Bibliometrijos tyrimo metodus 1969 m. pirmasis apibūdino JAV mokslininkas A. Pričardas savo straipsnyje Statistinė bibliografija ar bibliometrija?
Šiuo metu vis labiau akcentuojamas bibliometrinis požiūris į mokslinių tyrimų veiklą ir mokslinių tyrimų kokybės įvertinimą, atliekant analizę ir vertinimą ne tik viename ar keliuose universitetuose, bet taip pat mokslinių tyrimų grupių lygmeniu ar vertinant individualių mokslininkų mokslinę veiklą. QQML konferencijos metu veikė bibliometrinių tyrimų sekcija, kurioje perskaityti 4 pranešimai.
Įspūdį paliko Vienos universiteto bibliotekos Bibliometrijos skyriaus darbuotojų pristatymas, kuriame labai išsamiai pateiktos skyriaus funkcijos, veiklos, pristatyti tyrimai. 
Neseniai įkurto Bibliometrijos skyriaus tikslas – teikti informaciją ir bibliometrinius duomenis mokslininkams, fakultetams, universiteto padaliniams bei atsakingiems asmenims. Skyrius teikia šias paslaugas: organizuoja mokymus, kaip naudotis bibliometrinėmis duomenų bazėmis (Web of Science, Scopus), teikia patarimus bei konsultuoja mokslininkus bibliometrijos klausimais, atlieka bibliometrines analizes bei ekspertizes, konsultuoja atviros prieigos prie mokslo informacijos klausimais ir kt.
Viena iš svarbių šio skyriaus veiklų – bibliometriniai mokymai mokslininkams, suinteresuotiems studentams, darbuotojams, dalyvaujantiems mokslo vertinimuose ir kt. Konsultuojant vartotojus siekiama padėti jiems rasti, apskaičiuoti ir interpretuoti įvairių mokslo žurnalų ir straipsnių, autorių bei institucijos produkcijos bibliometrinius indikatorius: h indeksą, cituojamumo rodiklį (angl. impact factor), spartos rodiklį (angl. immediacy factor) ir kt. Skyriaus darbuotojai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, ekspertų grupių, vertinančių mokslo rezultatus, veikloje.
Neseniai įkurto Bibliometrijos skyriaus tikslas – teikti informaciją ir bibliometrinius duomenis mokslininkams, fakultetams, universiteto padaliniams bei atsakingiems asmenims. Skyrius teikia šias paslaugas: organizuoja mokymus, kaip naudotis bibliometrinėmis duomenų bazėmis (Web of Science, Scopus), teikia patarimus bei konsultuoja mokslininkus bibliometrijos klausimais, atlieka bibliometrines analizes bei ekspertizes, konsultuoja atviros prieigos prie mokslo informacijos klausimais ir kt.
Viena iš svarbių šio skyriaus veiklų – bibliometriniai mokymai mokslininkams, suinteresuotiems studentams, darbuotojams, dalyvaujantiems mokslo vertinimuose ir kt. Konsultuojant vartotojus siekiama padėti jiems rasti, apskaičiuoti ir interpretuoti įvairių mokslo žurnalų ir straipsnių, autorių bei institucijos produkcijos bibliometrinius indikatorius: h indeksą, cituojamumo rodiklį (angl. impact factor), spartos rodiklį (angl. immediacy factor) ir kt. Skyriaus darbuotojai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, ekspertų grupių, vertinančių mokslo rezultatus, veikloje.
Institucinės talpyklos
Institucinės talpyklos apibrėžiamos kaip paslaugų komplektas (visuma), kurį universitetai siūlo savo bendruomenės nariams skaitmeninės produkcijos valdymui ir platinimui. Iš esmės tai yra mokslinės informacijos talpyklos (angl. institutional repositories), mokslinių organizacijų arba akademinių institucijų kuriamos informacijos sankaupos. Institucinių talpyklų tikslas – kaupti, saugoti ir pateikti vartotojui institucijos mokslinę ar kitą produkciją. Institucinės talpyklos yra gana naujas mokslinės komunikacijos reiškinys, atsiradęs tik 2002 m., tačiau pasaulyje sparčiai plintantis, todėl konferencijoje veikė atskira sekcija, skirta bibliotekų tyrimams, susijusiems su institucinių talpyklų panauda, plėtra bei tobulinimu.
Institucinės talpyklos apibrėžiamos kaip paslaugų komplektas (visuma), kurį universitetai siūlo savo bendruomenės nariams skaitmeninės produkcijos valdymui ir platinimui. Iš esmės tai yra mokslinės informacijos talpyklos (angl. institutional repositories), mokslinių organizacijų arba akademinių institucijų kuriamos informacijos sankaupos. Institucinių talpyklų tikslas – kaupti, saugoti ir pateikti vartotojui institucijos mokslinę ar kitą produkciją. Institucinės talpyklos yra gana naujas mokslinės komunikacijos reiškinys, atsiradęs tik 2002 m., tačiau pasaulyje sparčiai plintantis, todėl konferencijoje veikė atskira sekcija, skirta bibliotekų tyrimams, susijusiems su institucinių talpyklų panauda, plėtra bei tobulinimu.
Ne pirmą kartą teko klausyti kolegų iš Portugalijos pranešimus institucinių talpyklų tematika. Directory of Open Access Repositories duomenimis (http://www.opendoar.org/find.php?cID=173&title=Portugal) šioje šalyje veikia net 37 atvirosios prieigos talpyklos. QQML2011 konferencijoje savo patirtimi, kaip plėtoti institucinės talpyklos paslaugas ir veiklas, dalijosi Portugalijos Katalikiškojo universiteto bibliotekos specialistės. Universiteto talpykla Veritati teikia prieigą prie institucijos mokslinių tyrimų rezultatų: straipsnių, konferencijų pranešimų, disertacijų, knygų bei studijų medžiagos. Siekiant toliau plėtoti institucinės talpyklos veiklas, turinio kokybę bei garantuoti savarankiško archyvavimo procesų įgyvendinimą, bibliotekos specialistai atliko SWOT analizę. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai veiksmai, kurių turėtų imtis biblioteka – įgyvendinti savarankiško archyvavimo procesą bei pagerinti metaduomenų kokybę. Savarankiškas archyvavimas yra vienas iš pagrindinių principų ir sąvokų kalbant apie institucines saugyklas. Talpyklų sėkmė priklauso nuo autorių noro ir pasiryžimo talpinti ir atnaujinti mokslo turinį. Autoriams reikalinga bibliotekos parama dėl metaduomenų korektiškumo, leidėjo politikos bei autorių teisių.
Metaduomenų kokybės gerinimas yra svarbi prielaida mokslo informacijos paieškai, prieigai bei sklaidai. Pagrindinės grėsmės, pasak tyrimo autorių, laiko ir žmogiškųjų išteklių bibliotekose trūkumas bei greitų rezultatų ir poveikio nebuvimas. Tačiau svarbiausia išvada atlikus tyrimą, buvo ta, kad turėtų būti bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir bibliotekininkų, tik taip bus užtikrinama talpyklos veiklos bei jų kokybė.
Metaduomenų kokybės gerinimas yra svarbi prielaida mokslo informacijos paieškai, prieigai bei sklaidai. Pagrindinės grėsmės, pasak tyrimo autorių, laiko ir žmogiškųjų išteklių bibliotekose trūkumas bei greitų rezultatų ir poveikio nebuvimas. Tačiau svarbiausia išvada atlikus tyrimą, buvo ta, kad turėtų būti bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir bibliotekininkų, tik taip bus užtikrinama talpyklos veiklos bei jų kokybė.Akademinės bibliotekos
Konferencijoje nemažai dėmesio skirta akademinių bibliotekų vadybai, bendradarbiavimo su mokslininkais projektams, paslaugų kokybės vertinimo tyrimams.
Konferencijoje nemažai dėmesio skirta akademinių bibliotekų vadybai, bendradarbiavimo su mokslininkais projektams, paslaugų kokybės vertinimo tyrimams.
Helsinkio universiteto mokslininkai bei bibliotekininkai pristatė projektą, kuris dar kartą įrodo, kad reikia ir būtina įsiklausyti į vartotojų nuomonę, bendradarbiauti priimant sprendimus bei diegiant naujas paslaugas. Helsinkio universitete buvo vykdomas projektas, kurio metu suburta grupė mokslininkų bei bibliotekininkų ir pavadinta 
Permainų laboratorija (angl. Change Laboratory). Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokių paslaugų nori mokslininkai, kaip jie vertina esamas bibliotekos paslaugas, padėti formuoti bibliotekos strategiją, numatyti pokyčius bibliotekos organizacinės struktūros formavime. Nustebino tai, kad buvo pasirinktas modelis knotworking. Deja, vertimo į lietuvių kalbą nepavyko surasti. Šio modelio esmė buvo ta, kad tai yra bendras darbas, kuriam nevadovauja joks individas ar organizacija, tai būdas kolektyviai spręsti institucijos problemas. Jo veikla vykdoma atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją ir poreikius. Vadovaujantis šiuo metodu sukurta grupė dirbo gana intensyviai; susitikimai vykdavo nuo 5 iki 10 kartų per savaitę. Prieš susitikimus imami interviu iš dalyvių, kokie klausimai turėtų būti nagrinėjami, po to, atsižvelgiant į pateiktus klausimus, vykdavo diskusijos. Atsižvelgiant į grupės pasiūlymus buvo sukurta nauja pareigybė – vyriausiasis informacijos specialistas bei pateiktas paslaugų tobulinimo paketas, kurį sudaro šių paslaugų plėtra: informacijos įsigijimas, bibliotekos matomumo akademinės bendruomenės sluoksniuose didinimas, mokslo vertinimas, mokslo duomenų organizavimas bei archyvavimas, mokymai ir švietimas. Atsižvelgiant į rekomendacijas šiuo metu jau išplėtota paslauga FeedNavigator, kuri skirta medicinos mokslų informacijos, esančios internete, surinkimui, sisteminimui ir paieškai. Projekto metu paaiškėjo, kad apie šią paslaugą trūksta informacijos tiek studentams, tiek mokslininkams, todėl buvo nuspręsta ne tik tobulinti paslaugą, bet ir įtraukti informaciją apie ją į informacinio raštingumo paskaitas studentams. Tačiau svarbiausia, pasak projekto vykdytojų, naujas metodas paskatino bibliotekininkus ne tik dirbti bibliotekoje, bet ir susitikti su mokslininkais jų įprastoje aplinkoje: fakultetuose, laboratorijose, kituose padaliniuose. Bibliotekininkai pasitelkė mokslininkus vertindami bibliotekos veiklą, sužinojo jų vertinimus bei nuomones, kurios padeda bibliotekai toliau tobulinti paslaugas ir pateisinti vartotojų lūkesčius bei poreikius.
Talpykla – kitaip
Klausyti pranešimo apie maorių (Naujoji Zelandija) informacijos talpyklas pasirinkau tikėdamasi sužinoti jų patirtį apie talpyklų kūrimą, politines nuostatas, programines įrangas ir kt. Tačiau, pasirodo, talpyklų gali būti ir kitokių. Te Wānanga o Aotearoa’s Centrinės bibliotekos (Naujoji Zelandija) darbuotoja kalbėjo apie tai, kaip maoriai saugo savo kultūros paveldą perduodami jį iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas, rinkdami ir saugodami artefaktus. Siekdami prisidėti prie šio unikalaus proceso, išsaugoti tradicijas ir kultūrą, bibliotekininkai organizuoja seminarus studentams, mokymus, susitikimus su tais, kurie tą kultūrą puoselėja ir perduoda iš kartos į kartą. Naujazelandiečiai pateikė kitokį mokymosi visą gyvenimą supratimą: tai mokymasis iš gamtos, simbolių, uolų, žvaigždžių, gimtosios kalbos, pasakojimų, perduodamų iš lūpų į lūpas. Pranešimo pabaigoje nuskambėjusi tradicinė maorių daina pakėlė visiems klausytojams nuotaiką. Pasirodo, jog tai irgi maorių tradicija – pabaigti kalbą daina.
Permainų laboratorija (angl. Change Laboratory). Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokių paslaugų nori mokslininkai, kaip jie vertina esamas bibliotekos paslaugas, padėti formuoti bibliotekos strategiją, numatyti pokyčius bibliotekos organizacinės struktūros formavime. Nustebino tai, kad buvo pasirinktas modelis knotworking. Deja, vertimo į lietuvių kalbą nepavyko surasti. Šio modelio esmė buvo ta, kad tai yra bendras darbas, kuriam nevadovauja joks individas ar organizacija, tai būdas kolektyviai spręsti institucijos problemas. Jo veikla vykdoma atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją ir poreikius. Vadovaujantis šiuo metodu sukurta grupė dirbo gana intensyviai; susitikimai vykdavo nuo 5 iki 10 kartų per savaitę. Prieš susitikimus imami interviu iš dalyvių, kokie klausimai turėtų būti nagrinėjami, po to, atsižvelgiant į pateiktus klausimus, vykdavo diskusijos. Atsižvelgiant į grupės pasiūlymus buvo sukurta nauja pareigybė – vyriausiasis informacijos specialistas bei pateiktas paslaugų tobulinimo paketas, kurį sudaro šių paslaugų plėtra: informacijos įsigijimas, bibliotekos matomumo akademinės bendruomenės sluoksniuose didinimas, mokslo vertinimas, mokslo duomenų organizavimas bei archyvavimas, mokymai ir švietimas. Atsižvelgiant į rekomendacijas šiuo metu jau išplėtota paslauga FeedNavigator, kuri skirta medicinos mokslų informacijos, esančios internete, surinkimui, sisteminimui ir paieškai. Projekto metu paaiškėjo, kad apie šią paslaugą trūksta informacijos tiek studentams, tiek mokslininkams, todėl buvo nuspręsta ne tik tobulinti paslaugą, bet ir įtraukti informaciją apie ją į informacinio raštingumo paskaitas studentams. Tačiau svarbiausia, pasak projekto vykdytojų, naujas metodas paskatino bibliotekininkus ne tik dirbti bibliotekoje, bet ir susitikti su mokslininkais jų įprastoje aplinkoje: fakultetuose, laboratorijose, kituose padaliniuose. Bibliotekininkai pasitelkė mokslininkus vertindami bibliotekos veiklą, sužinojo jų vertinimus bei nuomones, kurios padeda bibliotekai toliau tobulinti paslaugas ir pateisinti vartotojų lūkesčius bei poreikius.Talpykla – kitaip
Klausyti pranešimo apie maorių (Naujoji Zelandija) informacijos talpyklas pasirinkau tikėdamasi sužinoti jų patirtį apie talpyklų kūrimą, politines nuostatas, programines įrangas ir kt. Tačiau, pasirodo, talpyklų gali būti ir kitokių. Te Wānanga o Aotearoa’s Centrinės bibliotekos (Naujoji Zelandija) darbuotoja kalbėjo apie tai, kaip maoriai saugo savo kultūros paveldą perduodami jį iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas, rinkdami ir saugodami artefaktus. Siekdami prisidėti prie šio unikalaus proceso, išsaugoti tradicijas ir kultūrą, bibliotekininkai organizuoja seminarus studentams, mokymus, susitikimus su tais, kurie tą kultūrą puoselėja ir perduoda iš kartos į kartą. Naujazelandiečiai pateikė kitokį mokymosi visą gyvenimą supratimą: tai mokymasis iš gamtos, simbolių, uolų, žvaigždžių, gimtosios kalbos, pasakojimų, perduodamų iš lūpų į lūpas. Pranešimo pabaigoje nuskambėjusi tradicinė maorių daina pakėlė visiems klausytojams nuotaiką. Pasirodo, jog tai irgi maorių tradicija – pabaigti kalbą daina.
Vietoj išvadųBibliotekos veiklos vertinimas yra labai svarbus dabartiniu laikotarpiu, kai tenka prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų, technologijų, kintančių vartotojų poreikių, kai trūksta lėšų ar žmogiškųjų išteklių, o reikia vykdyti naujas veiklas ir neatsilikti, nes būsi neįdomus; kai reikia išlaikyti savo pozicijas konkurencinėje kovoje su virtualiu pasauliu, kai reikia įrodinėti institucijų vadovams bei valdininkams, kad bibliotekų veikla naudinga ir reikalinga. Ir tokia padėtis tikrai ne vien Lietuvoje. Todėl ši konferencija – dar viena galimybė susipažinti su pasauline patirtimi, išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus, galimybė sužinoti, praplėsti akiratį, tobulėti ir taikyti gerąją patirtį savo bibliotekoje.
Pranešimo autorė: Žibutė Petrauskienė (VU biblioteka, Mokslinės informacijos duomenų centro vedėja)
Komentarai
Rašyti komentarą