Bibliotekos erdvės architekto žvilgsniu
Interneto laikraščio ir tinklaraščio Huffpost Arts viena iš autorių, architektė ir dizainierė Carla Leitao pradeda straipsnių ciklą apie bibliotekų erdves. Jame ji ketina svarstyti informacijos ir žinių koncepcijų bei jų kūrimo būdų kaitą ir pokyčių įtaką bibliotekų erdvėms. Kaip keičiasi bibliotekos erdvių supratimas, kas būdinga šiuolaikinei bibliotekai kaip žinių kūrimo centrui? Kaip bibliotekos idėjos įkūnijamos jos erdvėse?
Architektės manymu, šiuolaikiniai bibliotekų pastatai leidžia įžvelgti pačių bibliotekų koncepcijos kaitą ir kalbėti apie jos ateities raidą. Šiuolaikinės bibliotekos - tai aktyvūs žinių kūrimo ir sklaidos, bendruomenės centrai, savotiški socialiniai inkubatoriai. Bibliotekų idėjai, architektūrai ir dizainui didelę įtaką turi saityno 2.0 samprata, kuri skatina tokių reiškinių kaip bendradarbiavimas, dalijimasis ir dalyvavimas įkūnijimą bibliotekose erdvėse. Šiuolaikinių bibliotekų veiklai, jos erdvėms turi įtaką tokie veiksniai (arba nauji būdai suprasti bibliotekos funkcijas):
Multimedija - kadangi multimedija technologijos ir įrankiai dominuoja mūsų gyvenime, jų apstu ir bibliotekoje, kurioje kuriamos prieigos prie multimedija technologijų erdvės atsižvelgiant į tai, kad skirtingi įrankiai reikalauja vis kitaip planuoti erdves.
Kūrimo erdvės - biblioteka suvokiama kaip kūrybinės dirbtuvės, kuriose vyksta susitikimai, bendradarbiavimas, bendra kūrybinė veikla ir dalijimasis idėjomis. Susitelkimo ir tylos vietos tampa tik salomis šių bendradarbiavimo erdvių kraštovaizdyje.
Darbo ir laisvalaikio perspektyvų suderinimas - šiuolaikiniam gyvenimui būdingas darbo ir laisvalaikio persipynimas, todėl bibliotekos siūlo įvairias erdves, kurios leistų ir dirbti, ir praleisti laisvalaikį, lengvai pereinant nuo vienos būsenos ar veiklos prie kitos. Todėl šiuolaikiniuose bibliotekose galima rasti kavinių, kultūrinių renginių ir privačių erdvių, kad skirtingi vartotojai galėtų ko-egzistuoti šiose lanksčiai suprojektuotose erdvėse. Toks pat lankstumas būdingas ne tik fizinėms, bet ir virtualioms bibliotekoms.
Įtinklinta biblioteka - biblioteka jau nėra atskira sala, ji siekia tapti žinių sklaidos ir kūrimo centru, kuriame bibliotekų partnerystės tinklų dėka pasiekiami įvairūs ištekliai, neapsiribojantys vienos bibliotekos rinkiniu. Taigi biblioteka ir jos erdvės netapatinamos su vienos institucijos turimais ištekliais, veikiau, biblioteka tampa vartais į išteklių įvairovę. Tai veikia ir jos dizaino sprendimus.
Mokymasis - keičiasi bibliotekos vaidmuo mokymosi procese, ji ne tik kaupia ir pateikia mokymuisi reikalingus išteklius, bet ir įrankius, kurie leidžia panaudoti, transformuoti, dalytis šiais ištekliais.
Dėl šių priežasčių galima matyti ir bibliotekos išorinių ir vidinių erdvių dizaino pokyčius. Architektė pastebi, kad bibliotekos nustoja būti "viešaisiais rūmais", jos erdvės, skirtos atskiroms veikloms ar bibliotekų programoms, tampa miniatiūriškomis, lanksčiomis ir tinkančiomis įvairiems užsiėmimams. Be to, bibliotekos stengiasi kurti viešąsias erdves, turinčias asmeniškumo, jaukumo elementų, kad skaitytojas pasijustų tarsi namuose. Daug dėmesio skiriama baldams, garso ir vaizdo įrangai, kuri leistų patogiai užsiimti įvairiomis veiklomis (nepamirškime, kad ateidami į biblioteką vartotojai gali naudotis įvairia įranga, skolinama vietoje arba atnešama su savimi). Atsižvelgiant į tai, kad biblioteka - kūrybos ir bendradarbiavimo vieta - galima aptikti savotišką erdvių mozaiką - tylūs kampeliai ir bendradarbiavimo erdvės; zonos, įrengiamos atsižvelgiant į vartotojų demografines charakteristikas ir poreikius (pvz., erdvės vaikams).
Galiausia, bibliotekoms rūpi interjero sąsajos su aplinka bei eksterjeras. Biblioteka tarsi išplečia savo interjerą į ją supantį kraštovaizdį - šiuolaikiniuose projektuose rūpinamasi bibliotekos ir jos supančios aplinkos darna. Be to, bibliotekos daugiau dėmesio skiria savo išorinėms erdvėms (pavyzdžiui, žaliosioms zonoms), kurios vis labiau susiejamos su vidinėmis bibliotekos erdvėmis. Šios tendencijos pavyzdžių galima matyti ir ankstesniuose tinklaraščio straipsniuose, pvz., Gamtos kampeliai bibliotekos skaitytojams (bibliotekos sodas tampa edukacinių programų apie ekologiją ir gamtos tausojimą priemone, laisvalaikio zona).
Daugiau įžvalgų rasite straipsnyje, pagal kurį parengta ši žinutė:
LEITAO, Carla. Libraries: information and knowledge spaces. Iš Huffpost Art [interaktyvus]. 23 June 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.huffingtonpost.com/carla-leitao/library-information-knowledge_b_880122.html?page=1#s294817&title=Geisel_Library_by
Carla'os Leitao nuotrauka, šaltinis: http://www.huffingtonpost.com/carla-leitao/library-information-knowledge_b_880122.html?page=1#s294817&title=Geisel_Library_by
Architektės manymu, šiuolaikiniai bibliotekų pastatai leidžia įžvelgti pačių bibliotekų koncepcijos kaitą ir kalbėti apie jos ateities raidą. Šiuolaikinės bibliotekos - tai aktyvūs žinių kūrimo ir sklaidos, bendruomenės centrai, savotiški socialiniai inkubatoriai. Bibliotekų idėjai, architektūrai ir dizainui didelę įtaką turi saityno 2.0 samprata, kuri skatina tokių reiškinių kaip bendradarbiavimas, dalijimasis ir dalyvavimas įkūnijimą bibliotekose erdvėse. Šiuolaikinių bibliotekų veiklai, jos erdvėms turi įtaką tokie veiksniai (arba nauji būdai suprasti bibliotekos funkcijas):
Multimedija - kadangi multimedija technologijos ir įrankiai dominuoja mūsų gyvenime, jų apstu ir bibliotekoje, kurioje kuriamos prieigos prie multimedija technologijų erdvės atsižvelgiant į tai, kad skirtingi įrankiai reikalauja vis kitaip planuoti erdves.
Kūrimo erdvės - biblioteka suvokiama kaip kūrybinės dirbtuvės, kuriose vyksta susitikimai, bendradarbiavimas, bendra kūrybinė veikla ir dalijimasis idėjomis. Susitelkimo ir tylos vietos tampa tik salomis šių bendradarbiavimo erdvių kraštovaizdyje.
Darbo ir laisvalaikio perspektyvų suderinimas - šiuolaikiniam gyvenimui būdingas darbo ir laisvalaikio persipynimas, todėl bibliotekos siūlo įvairias erdves, kurios leistų ir dirbti, ir praleisti laisvalaikį, lengvai pereinant nuo vienos būsenos ar veiklos prie kitos. Todėl šiuolaikiniuose bibliotekose galima rasti kavinių, kultūrinių renginių ir privačių erdvių, kad skirtingi vartotojai galėtų ko-egzistuoti šiose lanksčiai suprojektuotose erdvėse. Toks pat lankstumas būdingas ne tik fizinėms, bet ir virtualioms bibliotekoms.
Įtinklinta biblioteka - biblioteka jau nėra atskira sala, ji siekia tapti žinių sklaidos ir kūrimo centru, kuriame bibliotekų partnerystės tinklų dėka pasiekiami įvairūs ištekliai, neapsiribojantys vienos bibliotekos rinkiniu. Taigi biblioteka ir jos erdvės netapatinamos su vienos institucijos turimais ištekliais, veikiau, biblioteka tampa vartais į išteklių įvairovę. Tai veikia ir jos dizaino sprendimus.
Mokymasis - keičiasi bibliotekos vaidmuo mokymosi procese, ji ne tik kaupia ir pateikia mokymuisi reikalingus išteklius, bet ir įrankius, kurie leidžia panaudoti, transformuoti, dalytis šiais ištekliais.
Dėl šių priežasčių galima matyti ir bibliotekos išorinių ir vidinių erdvių dizaino pokyčius. Architektė pastebi, kad bibliotekos nustoja būti "viešaisiais rūmais", jos erdvės, skirtos atskiroms veikloms ar bibliotekų programoms, tampa miniatiūriškomis, lanksčiomis ir tinkančiomis įvairiems užsiėmimams. Be to, bibliotekos stengiasi kurti viešąsias erdves, turinčias asmeniškumo, jaukumo elementų, kad skaitytojas pasijustų tarsi namuose. Daug dėmesio skiriama baldams, garso ir vaizdo įrangai, kuri leistų patogiai užsiimti įvairiomis veiklomis (nepamirškime, kad ateidami į biblioteką vartotojai gali naudotis įvairia įranga, skolinama vietoje arba atnešama su savimi). Atsižvelgiant į tai, kad biblioteka - kūrybos ir bendradarbiavimo vieta - galima aptikti savotišką erdvių mozaiką - tylūs kampeliai ir bendradarbiavimo erdvės; zonos, įrengiamos atsižvelgiant į vartotojų demografines charakteristikas ir poreikius (pvz., erdvės vaikams).
Galiausia, bibliotekoms rūpi interjero sąsajos su aplinka bei eksterjeras. Biblioteka tarsi išplečia savo interjerą į ją supantį kraštovaizdį - šiuolaikiniuose projektuose rūpinamasi bibliotekos ir jos supančios aplinkos darna. Be to, bibliotekos daugiau dėmesio skiria savo išorinėms erdvėms (pavyzdžiui, žaliosioms zonoms), kurios vis labiau susiejamos su vidinėmis bibliotekos erdvėmis. Šios tendencijos pavyzdžių galima matyti ir ankstesniuose tinklaraščio straipsniuose, pvz., Gamtos kampeliai bibliotekos skaitytojams (bibliotekos sodas tampa edukacinių programų apie ekologiją ir gamtos tausojimą priemone, laisvalaikio zona).
Daugiau įžvalgų rasite straipsnyje, pagal kurį parengta ši žinutė:
LEITAO, Carla. Libraries: information and knowledge spaces. Iš Huffpost Art [interaktyvus]. 23 June 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.huffingtonpost.com/carla-leitao/library-information-knowledge_b_880122.html?page=1#s294817&title=Geisel_Library_by
Komentarai
Rašyti komentarą