2012-01-19

Apie bibliotekų būties saityne įvairovę

Prieš dešimtmetį, remdamasi daugiausia užsienio autorių tekstais, nagrinėjau bibliotekų elektroninėje erdvėje pavadinimų įvairovę – virtualių, elektroninių, skaitmeninių ir t.t. Šiandien stebėdama, Lietuvoje besirandančias bibliotekas elektroninėje erdvėje vėl norisi grįžti prie sampratos klausimo, tik jau iš praktinio intereso. Pagal saityne pateikiamą bibliotekų informaciją ir galimus tikslus suformulavau sau 5 formų klasifikaciją:

„Iškaba“: informaciniame saityno kataloge, socialiniame tinkle ar pagrindinės bibliotekos tinklalapyje skelbiamas bibliotekos (filialo) pavadinimas, logotipas adresas ir kontaktinė informacija. Informacija tikslinama, keičiantis duomenims. Tikslas – informuoti apie bibliotekos egzistavimą, vadovaujantis taisykle „jei tavęs nėra internete, tu neegzistuoji“.

„Ataskaita“: bibliotekos (ar bibliotekų tinklo) tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje pateikiama oficiali informacija apie biblioteką – istorija, teikiamos paslaugos, taisyklės, veiklos statistika, kontaktai. Informacija atnaujinama kartą per metus. Tikslas – atsiskaityti valdžiai, vartotojams, informuoti apie savo išskirtinumą tarp kitų bibliotekų.

„Paslaugų katalogas vartotojams“: bibliotekos tinklalapyje (ar bibliotekų tinklo) sukuriamos paskyros įvairioms vartotojų grupėms (vaikams, suaugusiems, senjorams, žurnalistams, kitakalbiams), kuriose pateikiama atrinkta ar specialiai parengta aktuali informacija ir paslaugos. Techniškai tinklalapis pritaikytas neįgaliesiems ir naudojimuisi mobiliaisiais telefonais. Informacija atnaujinama atsiradus naujienų ar išskyrus naują vartotojų grupę. Tikslas – patogiai ir veiksmingai informuoti apie bibliotekos paslaugas, pritraukti daugiau lankytojų į biblioteką.

„Interaktyvi elektroninė biblioteka“: išplečia tradicinių bibliotekos (ar bibliotekų tinklo) paslaugų prieinamumo galimybes visuomenei, pavyzdžiui, paieškos e. kataloguose, vartotojų informavimo apie gautas naujienas, jos iš dalies perkeliamos į elektroninę erdvę. Visos ar dauguma paslaugos pasiekiamos nuotoliniu būdu visą parą, techninės priemonės leidžia jas personalizuoti pagal vartotojo nustatymus ir elgseną. Tokiu būdu viešoje erdvėje teiktos paslaugos persikelia į vartotojo asmeninę erdvę, todėl galime kalbėti apie asmeninę biblioteką. Tikslas – patogiau, efektyviau ir pigiau teikti bibliotekos paslaugas, jas personalizuoti, pritraukti potencialius vartotojus, kurie dėl įvairių priežasčių nesilanko bibliotekoje.

„Atvira virtuali biblioteka“: veikia ir vystosi beveik arba visai atskirai nuo fizinės bibliotekos (ar bibliotekų tinklo). Pirmuoju atveju ją vadinčiau elektronine, antruoju – virtualia, bet praktinėje veikloje iš tiesų tai nei trukdo, nei padeda, tik žinantiems – lengviau atpažinti vieną ar kitą pavidalą. Tikslas – padėti vartotojams susiorientuoti virtualių medijų, šaltinių ir duomenų begalybėje, rasti kokybišką informaciją, socializuotis, ugdyti savo informacinį ir naujųjų medijų raštingumą. Tokį būvį saityne susikūrusi biblioteka vykdo visas įprastas bibliotekos funkcijas tik elektroninėje aplinkoje, t.y. kaupia ir sistemina skaitmeninę informaciją ir šaltinius (metaduomenis), nepriklausomai nuo jų fizinės saugojimo vietos. Vis tik dėl išteklių, dažniausiai „komplektavimas“ apsiriboja tam tikra tema arba geografine teritorija. Elektroninės bibliotekos specialistai kuria paieškos priemones ir sistemas, techninėmis priemonėmis teikia vartotojams konsultacijas ir paslaugas, kurios gali neturėti analogo tradicinėje bibliotekoje. Įtraukia lankytojus į bibliotekos veiklą, skatina tobulinti paieškos sistemas, šaltinių aprašus, rekomenduoti ir kurti aktualius šaltinius ir informaciją. Sudaro sąlygas lankytojams bendrauti, keistis patirtimi jungtis į virtualias bendruomenes ir t.t.

Be abejo, realiame gyvenime Lietuvoje dažniau rasime kelių formų derinį, nes, pirmiausia – bibliotekos elektroninėje erdvėje praktika vis dar formuojasi, antra – visada turime rinktis konkrečiai bibliotekai sprendimus, įvertinę ir turimus išteklius ir galimybes. Nes kiekvienai formai sukurti bei palaikyti reikia skirtingos kompetencijos specialistų, techninių pajėgumų, laiko ir kitų išteklių, be to visada turime atsakyti, ko siekiame ir kur link einame – valdyti ir savo, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų lūkesčius.

Tiek tų mano pasvarstymų. Būtų įdomu, padiskutuoti su jumis, kolegos. Ką manote apie tokią klasifikaciją? Kokią klasę pridėtumėte, kitaip pavadintumėte, o gal aprašymą patikslintumėte? O gal žinote geresnių?

1 komentaras:

  1. Galiu pridėti dar terminą apie virtualiąją bibliotekos apraišką: libratory - lietuviškai, turbūt, skambėtų "bibliotorija" - tai darinys, susidedantis iš biblioteka+laboratorija. Tyrinėtojo svajonė:). Apie bibliotorijas žr. straipsnį: http://firstmonday.org/htbin/cgiwrap/bin/ojs/index.php/fm/rt/printerFriendly/1303/1223
    Tai biblioteka, tapusi savotiško tyrinėtojo virtualaus darbalaukio dalimi, visiškai integruota į kitas tyrėjų/akademinės bendruomenės atstovų naudojamas informacijos infrastruktūras.

    AtsakytiPanaikinti