KAS YRA BIBLIOTEKA?
Prieš savaitę užkliuvo Sanjanos Shrestha, kolegės iš READ Nepal organizacijos (apie jos veiklą šiek tiek rašiau praėjusių metų liepos 7 d. bloge), Facebook puslapyje pateiktas labai vykęs dviejų bibliotekos apibrėžimų sugretinimas. Noriu pasidalinti ir su Jumis:
“Oksfordo žodynas „biblioteką“ apibrėžia kaip „pastatas, kuriame sukaupti knygų, kompaktinių plokštelių, laikraščių ir kt. rinkiniai, skirti žmonėms skaityti, studijuoti ir skolintis.
O čia BIBLIOTEKOS samprata sukurta mūsų bendruomenėje – tai mokymosi visą gyvenimą institucija, teikianti įvairias mokymosi galimybes ir paslaugas, kurios remia švietimą, ekonominį ir socialinį vietos bendruomenių vystymąsi”.
Mintyse vis suku šiuos apibrėžimus. Kaip manote, kiek vyraujanti samprata turi įtakos bibliotekų veiklai?
Ir dar - įdomu, kokią prasmę ar prasmes žodžiui “biblioteka” šiandien suteikia Lietuvos bibliotekininkystės praktikai; informacijos ir komunikacijos mokslų akademinė bendruomenė, centrinės ir vietos valdžios atstovai, plačioji visuomenė ir vietos bendruomenės?
Parašiau į blogą ir gavau žinią per twitterį iš kolegų, kurie dalyvauja Vašingtone vyktančioje konferencijoje "Local Alternatives for Global Development: Rediscovering Libraries" (liet. k. - Vietos alternatyva globaliai plėtrai: iš naujo atrandame bibliotekas"; http://www.beyondaccess.net/conference2012/) - IFLA inicijavo diskusiją, jog Oksfordo žodyne reikia naujo bibliotekos apibrėžimo.
AtsakytiPanaikintiRamune, palietei mano temą:) vyraujanti samprata turi nemažą įtaką bibliotekų veiklai, nes tai, kaip komunikuojamas bibliotekos apibrėžimas, kokias prasmes priskiria vieni ar kiti valdžios atstovai, bendruomenės ir kiti veikėjai tai bibliotekos sąvokai, visa tai atspindi bibliotekos reikšmę žmonėms ir vietą visuomenėj. Kuris diskursas dominuoja, tai ta samprata ir turėtų būti linkusi įsitvirtinti visuomenės sąmonėje, nors tai nereiškia, kad to neįmanoma pakeisti.
AtsakytiPanaikintiTik kad žodyne pakeisti apibrėžimą gali ir neužtekti..:)
Simona, aišku, kad neužteks - tam gi ir reikalinga diskusija. Tam ir aš užduodu klausimus ir sau, ir kolegoms? Kita vertus, turime taip pat apsvarstyti, kiek tikslinga judinti įsitvirtinusį bibliotekos supratimą, kuris yra labai universalus (visur pripažintas) bibliotekos prekės ženklas. Kokios galimos to teigiamos ir neigiamos pasekmės. Beje, šiaip tai, Simona, gal jau laikas ir R'n'R bibliotekininke pasidalinti tavo įžvalgomis - trumpai ir žmonių kalba? :)
AtsakytiPanaikintiAš, manau, tas patogus universalus apibrėžimas jau pradeda trukdyti bibliotekoms ir blokuoti kai kurias iniciatyvas. Mano galva, knygos - tai būdas perduoti žinias, patirtį, kurti, atsiradus kitoms priemonėms reikia persvarstyti ir bibliotekos koncepciją, kaip persvarstyti ir tai, ką biblioteka gali daryti šiandien. Bet tenka pripažinti, kad knygos - pagrindinis bibliotekos prekės ženklas visur. Turint omeny, kad įsigalėjusios sampratos mūsų sąmonėje negali pasikeisti akimirksniu, ateityje bibliotekoms tradiciškas apibrėžimas gali būti net pavojingas. Tačiau bibliotekos turi turėti ir viešai reikšti tvirtą savo tapatumą ir paskirtį, kitaip rizikuoja prarasti savo veiklos kontūrus (tas pats universalumas, kuris ir padeda, ir kenkia).
AtsakytiPanaikintiKopijuoju užsienio literatūros analizės gabaliuką iš projekto LiBiTOP ataskaitos tolesniems svarstymams:
"Nepaisant informacijos ir ryšių technologijų plėtros bei naujų viešųjų bibliotekų vaidmenų knygos ir skaitymas šiuo metu yra labiausiai atpažįstamas viešosios bibliotekos prekės ženklas. Vartotojams viešosios bibliotekos asocijuojasi su knygomis ir vertinamos dėl galimybės skaityti. Tai rodo įvairūs skaitytojų tyrimai JAV, Suomijoje, Danijoje, Latvijoje. Plataus masto viešųjų bibliotekų skaitytojų apklausa Latvijoje parodė, kad populiariausia paslauga – knygų skolinimas, o bibliotekos vertinamos dėl laisvalaikio skaitymo ir švietimo galimybių (Paberza, 2010). Lyginamasis 2005 m. ir 2010 m. tyrimas, kuriame nagrinėta, kaip JAV skaitytojai suvokia bibliotekas, atskleidė, kad 2010 m. bibliotekų asocijavimas su knygomis net šiek tiek sustiprėjo. Remiantis tyrimo duomenimis, JAV skaitytojai bibliotekose dažniausiai skolinasi knygas ir skaito savo malonumui (Perceptions of libraries, 2010: context and community, 2011). Panašūs rezultatai išryškėjo analizuojant kelių Danijoje atliktų viešųjų bibliotekų vartotojų apklausų ir statistinius bibliotekų veiklos duomenis. Danijos viešųjų bibliotekų vartotojai dažniausiai lankėsi bibliotekose pasiimti užsakytų dokumentų. Be to, vertinant viešųjų bibliotekų paslaugas vienas iš skaitytojams svarbiausių bruožų – geros grožinės ir dalykinės literatūros kolekcijos (Pors, 2010). Suomijoje atlikta plataus masto gyventojų apklausa, nagrinėjanti, kaip suvokiama viešųjų bibliotekų teikiama nauda. Ji parodė, kad, gyventojų požiūriu, nauda dažniausiai siejosi su grožinės ir dalykinės literatūros skaitymu ir savišvieta (Vakkari, Serola, 2012). Autoriai iš dalies pripažįsta, kad daugelis viešųjų bibliotekų skaitytojų įvairiose šalyse nežino apie bibliotekų siūlomus elektroninius išteklius – duomenų bazes, e.knygas (Ashcroft, 2011; Pors, 2010; Perceptions of libraries, 2010: context and community, 2011) ir kt. Nežinojimas gali būti viena iš nesinaudojimo ir tradicinių lūkesčių priežasčių. Viešųjų bibliotekų susiejimas su knygomis tyrinėtojų vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus, knyga ir skaitymas aktualūs visuomenėje ir jų reikšmė negali greitai išnykti. Kita vertus, jau ryškėja vartotojų elgsenos, poreikių ir prioritetų pokyčiai, kurie nepasikeitus viešųjų bibliotekų įvaizdžiui ateityje, gali sumažinti šios institucijos aktualumą. Todėl kalbama apie naujo viešosios bibliotekos įvaizdžio formavimo būtinybę ir aktyvesnį įvairių gyventojams ir bendruomenėms potencialiai naudingų paslaugų viešinimą (O‘Beirne, 2010; Scott, 2011)." Visą ataskaitą galite perskaityti projekto tinklaraštyje: http://libitop.blogspot.com/2012/07/valia-keistis-ir-keisti-pristatome.html
Vis dėlto, koks tai yra globalus reiškinys. Kaip tik gilinuosi į praėjusiais metais šešiose Afrikos šalyse darytų tyrimų rezultatus (Perceptions of Public Libraries in Africa. EIFL,TNS, 2011). 70 proc. viešųjų bibliotekų vartotojų ir nevartotojų šešiose Afrikos šalyse spontaniškai asocijuoja viešąją biblioteką su knygomis. Jiems pritaria ir 65 proc. apklaustųjų centrinės valdžios atstovų. Įdomu yra tai, kad knygų suagusiems ir vaikams skolinimas yra viešųjų biblotekų paslaugų sąrašo, kurį sudarė nevartotojai, pirmose vietose, nors tarp vartotojų viršūnėje yra tokios veiklos: 1)prašo bibliotekininkų pagalbos, patarimų ir konsultacijos; 2) naudojasi informaciniais šaltiniais, tokiais kaip enciklopedijos 3) ima knygas suaugusiems ir t.t. Pamąstyti skatina ir šis tyrėjų atradimas - 29 proc. nevartotojų nurodė, jog jiems elektroninės informacijos prieinamumas (daugiau tokios informacijos) ir daugiau kompiuterių būtų paskata naudotis viešosiomis bibliotekomis. Visą studiją galima paskaityti čia: http://www.eifl.net/perception-study
AtsakytiPanaikintiIš to galima daryti išvadą, kad Oksfordo žodyne pateikiamas apibrėžimas labiau atspindi vyraujančią sampratą, antrasis gi liudija bibliotekų "bangą", susijusią su naujomis iniciatyvomis ir visuomenės elgsenos, poreikių ir prioritetų pokyčiais.