„Poviliuko slemas“ sudrebino Šiaulius

Rugpjūčio 22 d., kartu su festivaliu „Šiaulių naktys“, „Poviliuko slemas“ vėl grįžo drebinti Šiaulių miesto su dar daugiau dalyvių ir jų palaikyti susirinkusių žiūrovų. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos organizuojamos poetų varžytuvės – „Poviliuko slemas“ Šiauliuose startavo 2019 m. liepos 5 d. Pirmasis renginys susilaukė didelio dalyvių ir žiūrovų pritarimo. Tada pirmųjų varžytuvių nugalėtojais tapo slemeriai Martynas Bertašius ir Jovaras Kelpšas.  Šį kartą renginys vyko miesto centre, ypatingą atmosferą slemui suteikusio buvusio „Baltijos“ restorano kieme, o varžytuvių nugalėtoju tapo šiaulietis Kasparas Gruslys. Jam nugalėtojo juostą užkabino ŠAVB direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas.

Slemo vakaro programą papildė ir vakarą užbaigė žinomo avangardinio repo atlikėjo, elektroninės muzikos balso, vieno iš slemo pradininkų Lietuvoje Žygimanto Kudirkos-Mesijaus pasirodymas.

„Slemas (angl. slam) – tai atliekamosios, raiškiosios poezijos (plat)forma, vienas iš įdomiausių, naujausių ir gyvybingiausių šiuolaikinių literatūrinių reiškinių Lietuvoje. Tai poetų varžytuvės, nuobodžiam poezijos skaitymų tonui nepaklūstantis poetinis „tūsas“, necenzūruotos (nebūtinai necenzūrinės) poezijos vakarai neformalioje aplinkoje. Tai laisva scena laisviems protams, kurioje įgytas statusas išsitrina, poetų varžytuvės be titanų tribunolo. O titanai irgi niekur nedingę – jie lipa ant scenos ir skaito su visais dalyviais.
Nuosprendį pareiškia atsitiktiniai žiūrovai, keliantys balus už poetą lyg dailiojo čiuožimo varžybose. Vedėjas gali pakoreguoti balų skaičių, atsižvelgdamas į publikos nuotaikas. Patikusį poetą galima palaikyti ovacijomis, aplodismentais ar kitaip triukšmaujant, nepatikusį – nušvilpti…


Nors aktyvus Slemo judėjimas Lietuvoje prasidėjo tik prieš keletą metų, tačiau tokie Slemo konkursai greitai tapo populiarūs tarp Lietuvos jaunimo ir išplito didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 2018 m. festivalio „Šiaulių naktys“ metu surengtų pirmųjų Šiaulių slemo varžytuvių sėkmė įkvėpė jaunuosius Šiaulių miesto literatus toliau vystyti slemo žanrą savo mieste, todėl kreipėmės į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką“, – teigia buvę Šiaulių universiteto literatų sambūrio „Mūzynas“ nariai.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka inicijuojuoja jau ne pirmą projektą, skirtą jaunimui, skatinantį skaitymą ir kūrybinę išraišką. Todėl 2019 m. bendradarbiaudama su literatais, biblioteka išvystė projekto „Šiauliai open slam’19: renginių ciklas“ idėją, kuri kvietė miestiečius susipažinti su slemo kultūra iš arčiau. „Svarbu miesto gyventojams pristatyti slemo kultūrą ne tik praktiškai (organizuojant slemerių varžytuves), bet ir rengiant paskaitas, diskusijas, kuriose apie slemą galėtume sužinoti daugiau: kokia slemo istorija, tikslas, kodėl jis taip sparčiai populiarėja?“ – sakė ŠAVB renginių organizatorė Roberta Stonkutė.

Tiek abiejų „Poviliuko slemo“ renginių dalyviai, tiek žiūrovai vienbalsiai pritarė, kad slemerių varžytuvių, ir panašių laisvos poezijos vakarų tradicijos atsiradimo skatinimas Šiaulių mieste yra sveikintina idėja, nes mieste netrūksta aktyvių literatų ir jaunimo, norinčio išsisakyti jiems rūpimais klausimais pasitelkiant šiuolaikinę poeziją. Be to į tokius renginius mielai atvyksta slemeriai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, taip skatinamas kultūrinis turizmas, poezijos skaitymas ir rašymas.

Renginį stebėjęs ir apie slemo kultūrą iki šiol dar nieko negirdėjęs šiaulietis Aleksas pastebėjo, kad, nors kai kuriuos žiūrovus laisva, necenzūruojama, pernelyg atvira slemerių kalba gali ir šokiruoti, tačiau tiek žiūrovai, tiek patys varžytuvių dalyviai jaučiasi lyg „žuvys vandenyje“ ir gera nuotaika užkrečia visus kitus: „Tokie renginiai turi savo ateitį. Nors atrodo, kad tokios varžytuvės turėtų turėti gana siaurą ratą dalyvių, gerbėjų, tačiau visada atsiranda naujų smalsuolių, kuriems įdomu, kas tas slemas, ir taip publika plečiasi, įsitraukia. Tokie kažką naujo atnešantys renginiai Šiauliams reikalingi, nes Šiauliai traukiasi, jiems reikia kažko gyvo“.

T. Pauliuščenkos inf.
I. Slonksnytės nuotr.