Studijuoju P. Druckerį [4]: Tikra ar fiktyvia informacija grindžiame sprendimus bibliotekose?

Po pertraukos vėl paėmiau knygą "The Essential Drucker" į rankas. Šįkart mano dėmesį patraukė skyrius "The Information Executives Need Today" (Informacija, kurios šiandien reikia vadovams)parengtas iš autoriaus ankstesnės publikacijos.

Peteris Druckeris teigia, kad šiais laikais veikiančios organizacijos panašios į organizmą, kurio gyvybingumą palaiko ir saugo ašinis skeletas – sistemingai renkama ir artikuliuojama informacija. O tradicinį įsakymais ir kontrole grįstą organizacijos modelį lygina su organizmu kriauklėje, kuri yra laikoma pagrindiniu įstaigą integruojančiu veiksniu. Sunku būtų rasti aiškesnį įvykusios kaitos vaizdinį – tūnojimą kiaute keičia atvirumas, svarbiausiu tampa gebėjimas surinkti, apibendrinti, analizuoti informaciją ir pagal išvadas priimti geriausius sprendimus.

P. Druckeris pabrėžia, kad veiklos būklei stebėti vadovui reikia nuolat gauti balanso informaciją, svarbiausių išteklių produktyvumo informaciją, informaciją apie kritines organizacijos kompetencijas ir informaciją apie ribotus išteklius. Iš kompetencijų autorius ypač išskiria inovatyvumą ir nurodo, kad kiekviena organizacija (taigi ir bibliotekos) turi sistemingai rinkti informaciją ir vertinti savo inovatyvumą – sėkmes ir nesėkmes. Bibliotekų sektoriuje dažnai skundžiamės, kad veiklą labiausiai stabdo lėšų trūkumas, tai trukdo dirbti naujoviškai. Bet vadovai neturi kitos išeities kaip tik veikti ribotų išteklių sąlygomis, todėl svarbiausias uždavinys pasirinkti, kokiai veiklai ir kiek bus skirti turimi asignavimai. Renkantis, matyt, svarbiausiais argumentais būtų atitikimas bibliotekos paskirčiai ir pagrindiniams tikslams, naudingumas visuomenei ir atsiveriančios galimybės. Dažnai bibliotekose asignavimų paskirstymas remiasi vien tik ilgamečiu patyrimu, neperžiūrint prioritetų naudos visuomenei požiūriu. Kai pagrindiniu siekiu tampa „išlaikyti viską, ką darėme“, tai ima trukdyti paslaugų ir organizacijos atsinaujinimui.

P. Druckerio požiūriu - kapitalo nuolat trūksta, tačiau vis dėlto labiausiai ribotas išteklius bet kurioje organizacijoje – veiksmingi žmonės. Neabejoju, kad su tuo sutiks bet kuris bibliotekos vadovas ir darbuotojas. Todėl, ypač svarbu, kad bibliotekų vadovai paskirstytų žmones tikslingai ir apgalvotai, nepamiršdami sistemingai vertinti rezultatų. Ribotų finansinių išteklių veiklai kontekste, nuolat turime sau priminti, kad darbuotojai yra ir svarbiausias, ir brangiausias bibliotekos išteklius. Todėl didžiausius nuostolius patirs biblioteka, kuri negeba išnaudoti jų darbo laiko, gebėjimų ir kūrybinio potencialo.

Bet vis dėl to daugiau minčių kyla, skaitant apie pasaulyje pripažinto vadybos specialisto požiūrį į išorinę informaciją. Remiantis juo, vidinė informacija padeda priimti bibliotekos veiklai svarbius taktinius sprendimus, o strategijai pasirinkti reikia informacijos apie aplinką – paslaugų rinką, vartotojus ir nesinaudojančius bibliotekų paslaugomis gyventojus, bibliotekų ir kitas technologijas, ekonominę situaciją šalyje ir pasaulyje. Strateginio planavimo procedūros jau tampa įprasta ir privaloma viešajame sektoriuje veikiančių bibliotekų valdymo užduotimi. Tačiau, man atrodo, kad aplinkos analizei vis dar skiriame nepakankamai dėmesio, neįvertiname analizės rezultatų ir jais nesiremiame, kai reikia priimti sprendimus dėl veiklos.

Būtent išorėje slypi bibliotekų rezultatai, aplinkoje prasideda svarbiausi technologiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, kurių įtakos negali išvengti nė viena biblioteka. Dalį bibliotekai reikalingos informacijos galime rasti viduje, bet didžioji dalis visada bus išoriniuose šaltiniuose – duomenų bazėse, profesiniuose žurnaluose, tinklaraščiuose, asociacijų , valstybės ir savivaldybių dokumentuose, ataskaitose, moksliniuose straipsniuose, specialių tyrimų rezultatuose. Bibliotekai, siekiančiai tapti tikrai veiksminga, nepakaks vien tik lietuviškų informacijos šaltinių, reikia suprasti ir platesnio pasaulio kontekstą ir mokytis iš kitų. Kiekvienu atveju, svarbu rinkti ir teikti ne tokią informaciją, kurią mes norime matyti arba kuri atitinka mūsų įsitikinimus, bet tokią, kuri mus skatina klausti, ar prielaidos, kuriomis paremta bibliotekos veikla, yra teisingos. Galime išvengti nesėkmių ir neužsiauginti grėsmių bibliotekų veiklos tęstinumui tik, jei tikrinsime prielaidas ir savo nuostatų teisingumą.

Dažnai bibliotekininkai teigia puikiai žiną, ko reikia bendruomenei ir suprantą visų poreikius, remdamiesi tik savo nuostatomis ir patirtimi dirbant su maža besilankančiųjų bibliotekose bendruomenės dalimi, paprastai - 20-30 proc. gyventojų. Tai be abejo veda prie klaidingų sprendimų ir fiksacijos į mažos, gerai pažįstamos grupės poreikius. Taip mūsų turima informacija patvirtina mūsų požiūrį apie bibliotekų veiklos sąlygas ir prielaidas, bet nebūtinai atitinka realią situaciją.
P. Druckeris sako, kad įstaigos turi vertinti savo sėkmes ir nesėkmes platesniame kontekste bei integruoti tą informaciją į sprendimų priėmimą. Bibliotekos veiklos sėkmės parodys, ką vertina pasiekti vartotojai, o nesėkmės gali būti pirmu ženklu, kad keičiasi rinkos poreikiai arba silpnėja bibliotekų kompetencijos teikti naudingas ir vertinamas paslaugas. Pabaigai norisi užduoti klausimą, ko turėtume imtis, matydami ir Lietuvoje, ir pasaulyje palyginti stabilią knygų skolinimosi iš bibliotekų mažėjimo tendenciją? Ar tai reiškia, kad prarandame kompetencijas, industrinę visuomenę pakeitus informacinei?

Šaltinis:
The Information Executives Need Today. Iš Drucker, Peter. The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker. New York, 2001. p. 95-111.

Knygos viršelio nuotrauka paimta iš internetinės prekyvietės Amazon.com