Viešosios bibliotekos ir suaugusiųjų mokymas
Lietuvoje viešųjų bibliotekų tinklas jungia beveik 1300 įvairaus dydžio ir statuso bibliotekų. Kiekvienoje savivaldybėje veikia savivaldybės viešosios bibliotekos centralizuota sistema, kurią sudaro pagrindinė viešoji biblioteka savivaldybės centre ir miesto bei kaimo filialai. Jie steigiami, kad gyventojai turėtų kiek įmanoma lygias galimybes naudotis viešąja biblioteka. Todėl kiekviena savivaldybė apsisprendžia, koks viešųjų bibliotekų tinklas pakankamas jų teritorijoje.
Viešosios bibliotekos vietos bendruomenėse atlieka daug funkcijų ir vaidmenų. Žinomiausia visuomenėje knygų skolinimo paslauga sudaro sąlygas gyventojams rasti jiems aktualios informacijos, mokymosi, laisvalaikio šaltinių. Atsiradus įvairesnių medijų ir informacijos perdavimo priemonių bibliotekų galimybės suteikti gyventojams informaciją išsiplėtė, tai keičia ir pačios bibliotekos veiklos pobūdį – jose gyventojai turi vis daugiau priemonių ir patogumų reikalingų mokymuisi visą gyvenimą.
Bendroji bibliotekų paskirtis šiandien yra daugialypė – jos kaupia, tvarko, saugo ir skleidžia dokumentuose užfiksuotas žinias, idėjas ir informaciją, bet kartu ir aktyviau prisideda prie žinių visuomenės gyvenimo - skatina nuolatinį mokymąsi, žinių atsinaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą. Šiandieninių bibliotekų paslaugas bendruomenėms galima grupuoti į tris grupes:
• tradicines paslaugas, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti kūrybiškumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti žinių visuomenė;
• skaitmeninės informacijos paslaugas, kurios remiasi skaitmeninės informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima gyventojų informacinės kompetencijos ugdymą, konsultavimą įsisavinant informacines technologijas ir medijų naujoves;
• viešosios erdvės (bendruomenės būveinės) paslaugas, skatinančias visuomenės narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti pilietiniuose, kultūriniuose renginiuose ir ugdančias toleranciją bei bendras vertybes.
Galima teigti, kad visos bibliotekų veiklos kryptys tiesiogiai ar netiesiogiai skatina gyventojų mokymąsi visą gyvenimą. Tačiau šioje srityje be abejo vietos tobulėjimui yra daug. Praktikai iš karto įvardins išteklių trūkumą kaip pagrindinį plėtros barjerą. Ir neabejotinai bus teisūs, tačiau finansavimas atsiranda tik tuomet, kai yra konkretus planas – veiklos programa su įrodymais, kad pasirinkti metodai veikia, ir siektinais konkrečiais rodikliais. Todėl ne finansavimo trūkumas dažnai stabdo plėtrą, o neturėjimas aiškaus veiksmų plano ir (arba) negebėjimas paaiškinti sprendimus priimantiems, kaip viešųjų bibliotekų siūlomi veiksmai padės pasiekti ilgalaikių ar trumpesnio laikotarpio tikslų, numatytų valstybės, savivaldybės ar tam tikrų sektorių strategijose.
Galima ir reikia svarstyti, kaip stiprinti viešųjų bibliotekų vaidmenį suaugusiųjų mokyme (tiksliau – mokymesi visą gyvenimą) ir kurios kryptys yra perspektyviausios. Viešųjų bibliotekų privalumas lyginant su kitais veikėjais – tai tinklas, tai reiškia veikla gali būti įgyvendinama koordinuotai ir plačiu mastu, išlaikant tuos pačius kokybės standartus. Bibliotekos žmonėms dažnai yra patrauklesnės ir nesukelia psichologinio barjero, kuris dažnai sutrukdo socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms peržengti formalaus švietimo įstaigų slenkstį ir dalyvauti jų programose. Šioje srityje gali būti imamasi tokių konkrečių veiksmų, kai kurie jų jau šiandien lengvai įgyvendinami.
Pavyzdžiui, norėdami sukurti viešosiose bibliotekose turtingą informacinę erdvę, palankią mokymuisi ir tenkinančią konkrečios bendruomenės gyventojų mokymosi poreikius, pirmiausia, turime atlikti bendruomenės profilio analizę ir mokymosi poreikių tyrimus ir pagal jų rezultatus pakoreguoti bibliotekos komplektavimo sprendimus. Antra veiksminga priemonė būtų dalį fondų komplektavimui skirtų lėšų, pavyzdžiui, 10-15 proc., rezervuoti beatsirandantiems gyventojų poreikiams tenkinti. Įsivaizduokit tokią situaciją – gyventojas pateikia prašymą bibliotekai dėl konkrečios mokymuisi (nesvarbu – savaiminiam, formaliam ar neformaliam) reikalingos knygos, kito informacijos šaltinio ar prieigos prie jo per duomenų bazę prieinamumo. Viešojoje bibliotekoje fondų formavimo darbo grupė periodiškai peržiūri prašymus ir priima sprendimą, kurie iš siūlomų užsakyti leidinių duos daugiausia naudos bendruomenės nariams, ir užsako knygas. Šis rezervas taip pat gali būti naudojamas padengti tarpbibliotekinio skolinimo paslaugos kaštams, kai reikiama knyga ar šaltinis yra senesnis arba jo greičiausiai prireiks tik vieną kartą konkrečiam žmogui. Tokia paslauga neabejotinai naudotųsi visuomenė, tik reikia, kad apie ją žinotų žmonės, kad bibliotekininkai tinkamai valdytų vartotojų ekspektacijas (t.y. turi būti aišku, jog ne kiekvienas užsakymas gali būti patenkintas) ir informuotų apie sprendimų užsakyti ar neužsakyti knygas priežastis. Tokia paslauga viešosiose bibliotekose padėtų mokymąsi paversti kasdienio gyvenimo vertybe, iš kitos pusės – išlaisvintų suaugusiųjų mokymąsi iš dalyvavimo formalaus mokymosi procesuose ribų.
Kita vertus, jau yra labai konkrečių viešųjų bibliotekų raiškos suaugusiųjų mokymosi veikloje pavyzdžių. Organizuotai ar individualiai suaugusiųjų IT gebėjimai ugdomi didžiojoje viešųjų bibliotekų dalyje, panaudojant kompetentingus specialistus, viešųjų bibliotekų fizinę (skaityklos, mokymo klasės ir salės) ir technologinę infrastruktūrą (viešos prieigos kompiuteriai ir interneto ir kiti elektroniniai šaltiniai). Kai kuriais atvejais bibliotekininkai gali būti mokytojais, jei jiems suteikiamos būtinos kompetencijos, kitais atvejais jie gali būti suaugusiųjų mokymo ir mokymosi organizatoriais. Abiejuose vaidmenyse bibliotekos dalyvauja asociacijos „Langas į ateitį“ vykdomame projekte „Lietuvos e.piliečiui – paslaugos internete“, kurio metu Lietuvos gyventojai gali susipažinti su informacinėmis komunikacinėmis technologijomis ir išmokti naudotis e. paslaugomis. Projekte „Bibliotekos pažangai“ buvo išbandyti naujoviški gyventojų skatinimo ir mokymo e. paslaugomis priemonės. Pavyzdžiui, 2009 metais virtualaus žaidimo „Paskutinis valdovas“ detektyvinis siužetas įtraukė įvairaus amžiaus suaugusius žmones ir padėjo jiems atrasti naudingų interneto, bibliotekų šaltinių ir kitų e. paslaugų. Kitas pavyzdys – internetu transliuojamose paskaitose sveikatos, informacinių technologijų, darbo paieškos, saugaus interneto ir kitomis temomis viešosiose bibliotekose vienu metu gali klausyti keli tūkstančiai žmonių. Parenkant aktualias temas pritraukiami sunkiausiai pasiekiamos socialiai pažeidžiamos grupės, todėl projekto „Bibliotekos pažangai“ gyventojų mokymo ir skatinimo akcijose dalyvavo neįgalieji, bedarbiai ir senjorai. Galima pakartoti tokių metodų privalumus – koordinuotai per bibliotekas vykdant mokymus galima užtikrinti kokybiškus rezultatus, bibliotekininkai kaip vietos bendruomenės nariai geriau nei iš centro dirbanti projekto komanda žino, kam reikia žinių ir pagalbos, nes pažįsta aplinką ir turi kontaktų su kitomis vietos įstaigomis. Plačiau gyventojų mokymai ir akcijos aprašytos projekto svetainėje . Tai be abejo neatspindi viso spektro nuolat bibliotekose vykstančių ir skatinamų mokymo veiklų. Pavyzdžiu gali būti Kauno rajono viešosios bibliotekos rengiamos edukacinės programos Suaugusiųjų švietimo savaitėse, kurių metu rajono bibliotekose gyventojai gali dalyvauti kompiuterinio raštingumo pamokose, kūrybinėse dirbtuvėse ir klubuose, susipažinti su knygų parodomis, teminėmis archyvinių dokumentų ekspozicijomis.
Tokių pavyzdžių gali pateikti kiekviena iš 1300 Lietuvoje viekiančių viešųjų bibliotekų. Todėl būtų smagu, jei šiame tinklaraštyje kolegos pasidalintų savo istorijomis, kaip bibliotekos paslaugos padėjo žmonėms įveikti socialines, ekonomines problemas ar kitus kasdieniame gyvenime iškilusius iššūkius.
Viešosios bibliotekos vietos bendruomenėse atlieka daug funkcijų ir vaidmenų. Žinomiausia visuomenėje knygų skolinimo paslauga sudaro sąlygas gyventojams rasti jiems aktualios informacijos, mokymosi, laisvalaikio šaltinių. Atsiradus įvairesnių medijų ir informacijos perdavimo priemonių bibliotekų galimybės suteikti gyventojams informaciją išsiplėtė, tai keičia ir pačios bibliotekos veiklos pobūdį – jose gyventojai turi vis daugiau priemonių ir patogumų reikalingų mokymuisi visą gyvenimą.
Bendroji bibliotekų paskirtis šiandien yra daugialypė – jos kaupia, tvarko, saugo ir skleidžia dokumentuose užfiksuotas žinias, idėjas ir informaciją, bet kartu ir aktyviau prisideda prie žinių visuomenės gyvenimo - skatina nuolatinį mokymąsi, žinių atsinaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą. Šiandieninių bibliotekų paslaugas bendruomenėms galima grupuoti į tris grupes:
• tradicines paslaugas, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti kūrybiškumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti žinių visuomenė;
• skaitmeninės informacijos paslaugas, kurios remiasi skaitmeninės informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima gyventojų informacinės kompetencijos ugdymą, konsultavimą įsisavinant informacines technologijas ir medijų naujoves;
• viešosios erdvės (bendruomenės būveinės) paslaugas, skatinančias visuomenės narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti pilietiniuose, kultūriniuose renginiuose ir ugdančias toleranciją bei bendras vertybes.
Galima teigti, kad visos bibliotekų veiklos kryptys tiesiogiai ar netiesiogiai skatina gyventojų mokymąsi visą gyvenimą. Tačiau šioje srityje be abejo vietos tobulėjimui yra daug. Praktikai iš karto įvardins išteklių trūkumą kaip pagrindinį plėtros barjerą. Ir neabejotinai bus teisūs, tačiau finansavimas atsiranda tik tuomet, kai yra konkretus planas – veiklos programa su įrodymais, kad pasirinkti metodai veikia, ir siektinais konkrečiais rodikliais. Todėl ne finansavimo trūkumas dažnai stabdo plėtrą, o neturėjimas aiškaus veiksmų plano ir (arba) negebėjimas paaiškinti sprendimus priimantiems, kaip viešųjų bibliotekų siūlomi veiksmai padės pasiekti ilgalaikių ar trumpesnio laikotarpio tikslų, numatytų valstybės, savivaldybės ar tam tikrų sektorių strategijose.
Galima ir reikia svarstyti, kaip stiprinti viešųjų bibliotekų vaidmenį suaugusiųjų mokyme (tiksliau – mokymesi visą gyvenimą) ir kurios kryptys yra perspektyviausios. Viešųjų bibliotekų privalumas lyginant su kitais veikėjais – tai tinklas, tai reiškia veikla gali būti įgyvendinama koordinuotai ir plačiu mastu, išlaikant tuos pačius kokybės standartus. Bibliotekos žmonėms dažnai yra patrauklesnės ir nesukelia psichologinio barjero, kuris dažnai sutrukdo socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms peržengti formalaus švietimo įstaigų slenkstį ir dalyvauti jų programose. Šioje srityje gali būti imamasi tokių konkrečių veiksmų, kai kurie jų jau šiandien lengvai įgyvendinami.
Pavyzdžiui, norėdami sukurti viešosiose bibliotekose turtingą informacinę erdvę, palankią mokymuisi ir tenkinančią konkrečios bendruomenės gyventojų mokymosi poreikius, pirmiausia, turime atlikti bendruomenės profilio analizę ir mokymosi poreikių tyrimus ir pagal jų rezultatus pakoreguoti bibliotekos komplektavimo sprendimus. Antra veiksminga priemonė būtų dalį fondų komplektavimui skirtų lėšų, pavyzdžiui, 10-15 proc., rezervuoti beatsirandantiems gyventojų poreikiams tenkinti. Įsivaizduokit tokią situaciją – gyventojas pateikia prašymą bibliotekai dėl konkrečios mokymuisi (nesvarbu – savaiminiam, formaliam ar neformaliam) reikalingos knygos, kito informacijos šaltinio ar prieigos prie jo per duomenų bazę prieinamumo. Viešojoje bibliotekoje fondų formavimo darbo grupė periodiškai peržiūri prašymus ir priima sprendimą, kurie iš siūlomų užsakyti leidinių duos daugiausia naudos bendruomenės nariams, ir užsako knygas. Šis rezervas taip pat gali būti naudojamas padengti tarpbibliotekinio skolinimo paslaugos kaštams, kai reikiama knyga ar šaltinis yra senesnis arba jo greičiausiai prireiks tik vieną kartą konkrečiam žmogui. Tokia paslauga neabejotinai naudotųsi visuomenė, tik reikia, kad apie ją žinotų žmonės, kad bibliotekininkai tinkamai valdytų vartotojų ekspektacijas (t.y. turi būti aišku, jog ne kiekvienas užsakymas gali būti patenkintas) ir informuotų apie sprendimų užsakyti ar neužsakyti knygas priežastis. Tokia paslauga viešosiose bibliotekose padėtų mokymąsi paversti kasdienio gyvenimo vertybe, iš kitos pusės – išlaisvintų suaugusiųjų mokymąsi iš dalyvavimo formalaus mokymosi procesuose ribų.
Kita vertus, jau yra labai konkrečių viešųjų bibliotekų raiškos suaugusiųjų mokymosi veikloje pavyzdžių. Organizuotai ar individualiai suaugusiųjų IT gebėjimai ugdomi didžiojoje viešųjų bibliotekų dalyje, panaudojant kompetentingus specialistus, viešųjų bibliotekų fizinę (skaityklos, mokymo klasės ir salės) ir technologinę infrastruktūrą (viešos prieigos kompiuteriai ir interneto ir kiti elektroniniai šaltiniai). Kai kuriais atvejais bibliotekininkai gali būti mokytojais, jei jiems suteikiamos būtinos kompetencijos, kitais atvejais jie gali būti suaugusiųjų mokymo ir mokymosi organizatoriais. Abiejuose vaidmenyse bibliotekos dalyvauja asociacijos „Langas į ateitį“ vykdomame projekte „Lietuvos e.piliečiui – paslaugos internete“, kurio metu Lietuvos gyventojai gali susipažinti su informacinėmis komunikacinėmis technologijomis ir išmokti naudotis e. paslaugomis. Projekte „Bibliotekos pažangai“ buvo išbandyti naujoviški gyventojų skatinimo ir mokymo e. paslaugomis priemonės. Pavyzdžiui, 2009 metais virtualaus žaidimo „Paskutinis valdovas“ detektyvinis siužetas įtraukė įvairaus amžiaus suaugusius žmones ir padėjo jiems atrasti naudingų interneto, bibliotekų šaltinių ir kitų e. paslaugų. Kitas pavyzdys – internetu transliuojamose paskaitose sveikatos, informacinių technologijų, darbo paieškos, saugaus interneto ir kitomis temomis viešosiose bibliotekose vienu metu gali klausyti keli tūkstančiai žmonių. Parenkant aktualias temas pritraukiami sunkiausiai pasiekiamos socialiai pažeidžiamos grupės, todėl projekto „Bibliotekos pažangai“ gyventojų mokymo ir skatinimo akcijose dalyvavo neįgalieji, bedarbiai ir senjorai. Galima pakartoti tokių metodų privalumus – koordinuotai per bibliotekas vykdant mokymus galima užtikrinti kokybiškus rezultatus, bibliotekininkai kaip vietos bendruomenės nariai geriau nei iš centro dirbanti projekto komanda žino, kam reikia žinių ir pagalbos, nes pažįsta aplinką ir turi kontaktų su kitomis vietos įstaigomis. Plačiau gyventojų mokymai ir akcijos aprašytos projekto svetainėje . Tai be abejo neatspindi viso spektro nuolat bibliotekose vykstančių ir skatinamų mokymo veiklų. Pavyzdžiu gali būti Kauno rajono viešosios bibliotekos rengiamos edukacinės programos Suaugusiųjų švietimo savaitėse, kurių metu rajono bibliotekose gyventojai gali dalyvauti kompiuterinio raštingumo pamokose, kūrybinėse dirbtuvėse ir klubuose, susipažinti su knygų parodomis, teminėmis archyvinių dokumentų ekspozicijomis.
Tokių pavyzdžių gali pateikti kiekviena iš 1300 Lietuvoje viekiančių viešųjų bibliotekų. Todėl būtų smagu, jei šiame tinklaraštyje kolegos pasidalintų savo istorijomis, kaip bibliotekos paslaugos padėjo žmonėms įveikti socialines, ekonomines problemas ar kitus kasdieniame gyvenime iškilusius iššūkius.
Komentarai
Rašyti komentarą