Virtualūs socialiniai tinklai – naujas iššūkis bibliotekininkams
Virtualūs socialiniai tinklai jau tapo daugelio jaunuolių kasdienybe. Ryškėja tendencija, jog socialiniai tinklai privalės tapti viena iš bibliotekos teikiamų paslaugų – turėsime padėti skaitytojams nelikti interneto bendruomenių nuošalyje.
Idėjos, kad bibliotekininkai taip pat turėtų išmokti naudotis socialiniais tinklais, buvo aktyviai skleistos Norvegijoje, Trondheime, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU) bibliotekos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje emtacl10 - emerging technologies in academic libraries (liet. Atsirandančios naujos technologijos akademinėse bibliotekose). Nors konferencijos pavadinimas rodė, kad bus kalbama apie akademines bibliotekas, tačiau didžioji dalis pranešimų buvo skirta atsirandančioms naujovėms visų tipų bibliotekose. Dalyvauti šioje garsioje konferencijoje, vykusioje balandžio pabaigoje, straipsnio autorius galėjo gavęs iš LR Kultūros ministerijos edukacinę valstybės stipendiją meno ir kultūros kūrėjams.
Konferencijoje išryškėjo du pagrindiniai virtualių socialinių tinklų svarbumo bibliotekininkams aspektai. Pirmasis aspektas yra apie tai, kad socialiniai tinklai turėtų pagelbėti gerinant informacijos pasiekiamumą. Antrasis – socialiniai tinklai turėtų padėti platinti mokslinių tyrimų rezultatus, gerinti mokslinę komunikaciją.
Bibliotekininkai taps ekspertais
Pagrindinis konferencijos pranešėjas Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekininkystės tyrimų ir paslaugų organizacijos OCLC viceprezidentas ir vyriausiasis strategas Lorcan Dempsey perskaitė pranešimą apie permainas, kurias tinklaveika atnešė į bibliotekas.
Anot L.Dempsey, bibliotekininkai per daug dėmesio skiria knygų priežiūrai, užuot galvoję, kaip būtų galima padaryti informaciją vieša, prieinama. Pastebima, kad svarbėja netiesioginė informacijos paieška. Vis daugiau bibliotekų skaitytojų nebeieško informacijos bibliotekos elektroniniame kataloge ar interneto svetainėje, bet naudojasi Google paieškos sistema arba internetine enciklopedija Vikipedija, socialiniais tinklais.
„Dabar bibliotekos rūpinasi, kaip unikalią knygų kolekciją padaryti prieinama internete bibliotekos kuriamais ir valdomais įrankiais, kaip elektroninis katalogas, duomenų bazės. Bet šiandieną to jau nebeužtenka. Reikia, kad bibliotekos kolekcijos būtų randamos naudojantis kitais būdais, pavyzdžiui, Google, Vikipedija, Facebook, Twitter. Bibliotekininkai turi skatinti informacija naudotis ne tik bibliotekoje, bet ir socialiniuose tinkluose“, - aiškino L.Dempsey.
Tai reiškia, jog bibliotekininkai turi atsigręžti į virtualius socialinius tinklus, nes juose galima rasti daug potencialių skaitytojų. Dabartinai jaunuoliai, kurie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, yra rytdienos mokslininkai, tyrėjai, dėstytojai.
Kita konferencijos pranešėja, studentė Ida Aalen retoriškai klausė, kas turi prisitaikyti – aš ar jūs (turima omenyje bibliotekos)? Kaip prisitaikyti?
Užbaigdamas savo pranešimą, L.Dempsey reziumavo, kad bibliotekininkai turi tapti ekspertais, patarinėti, nukreipti, o ne tik suteikti prieigą prie informacijos. „Jeigu bibliotekininkai nori būti laikomi ekspertais, jų šios srities įgudimas turi matytis“, - reziumavo žymus bibliotekininkystės teoretikas L.Dempsey.
Pagalba mokslininkams ir tyrėjams
Emtacl10 konferencijos pranešėjai Oslo universiteto (Norvegija) doktorantas Petter Bae Brandtzæg bei Universitetinio medicinos centro Groningene (Olandija) bibliotekoje atsakingas už plėtrą ir inovacijas Guus van den Brekel mano, kad bibliotekininkai, naudodamiesi socialiniais tinklais, galėtų padėti mokslininkams išplatinti mokslinių tyrimų informaciją ir pan.
Anot P.B.Brandtzæg, socialiniais tinklais aktyviai naudojasi šou pasaulio atstovai, sportininkai. Kodėl to paties negalėtų daryti ir mokslininkai. P.B.Brandtzæg pateikė savo paties pavyzdį, kaip socialinės medijos padėjo viešai paskelbti atliktą tyrimą. Jo skaitytą pranešimą konferencijoje išgirdo 30 žmonių. Tas pats pranešimas buvo įdėtas į pateikčių mainų tinklalapį. Jame pranešimą perskaitė apie 3000 žmonių.
Kaip teigė P.B.Brandtzæg, mokslo pasaulyje, taip pat kaip ir šou pasaulyje, labai svarbu žinomumas ir kuo platesnė informacijos sklaida. Britannica enciklopedijoje rašoma, kad „aktyviau su visuomene bendraujantys mokslininkai pasiekia geresnius akademinius rezultatus“.
Socialiniuose tinkluose patalpintą informaciją gali pamatyti daugiau žmonių, galima lengviau pasidalyti tyrimų medžiaga, idėjomis, užmezgami kontaktai su mokslininkais iš kitų šalių, diskutuoti. Jau sėkmingai veikia specializuotų, vien tik mokslininkams skirtų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Research Gate“, kurie vienija šimtus tūkstančių tyrėjų.
Bibliotekų vaidmuo čia gali būti labai svarbus. Ne kiekvienas tyrėjas turi laiko ir yra įpratęs naudotis socialiniais tinklais. Galų gale, ne visi žino, kokias galimybes suteikia socialiniai tinklai. Bibliotekininkai galėtų būti pagalbininkai susikuriant tyrėjui savo sąskaitą socialiniame tinkle, supažindintų su galimybėmis. Anot P.B.Brandtzæg, bibliotekininkai turėtų tapti mokslinių tyrimų partneriais, padėtų išplatinti informaciją.
G. van den Brekel pabrėžė, kad verslininkai aktyviai domisi, kaip galėtų padėti mokslininkams platinti informaciją. „Nekyla klausimas ar tai atsitiks, kyla klausimas kaip greitai. Virtualūs socialiniai tinklai keičia ir pakeis mokslininkų mąstymą, todėl bibliotekininkai turi prisitaikyti prie esamos situacijos. Kol kas bibliotekas partneriais laiko tik dėstytojai. Mokslininkai ir tyrėjai taip pat turėtų pradėti laikyti bibliotekas savo partneriais. Tai naujas veiklos laukas tiek bibliotekininkams, tiek mokslininkams ir tyrėjams“, - sakė G. van den Brekel. Pranešėjas taip pat pridėjo, kad bibliotekos negali pakeisti to, kas vyksta informacinėje aplinkoje, tik prisidėti prie pokyčių ir keistis kartu, dalyvauti procese.
„Vyksta mūšiai dėl mokslininkų ir tyrėjų. Verslininkai jau panaudojo mokslininkų ir tyrėjų darbo vaisius įraukdami į komercines duomenų bazes. Dabar jau norima panaudoti ir pačius žmones įtraukiant į komercinius socialinius tinklus. Bibliotekos privalo laimėti šį mūšį ir tapti mokslininkų ir tyrėjų partneriais mokslinės komunikacijos procesuose“, - įsitikinęs G. van den Brekel.
Kas yra virtualūs socialiniai tinklai?
Anot komunikacijos specialisto doktoranto Andriaus Šumino, virtualūs socialiniai tinklai apibrėžiami kaip uždaros žiniatinklio bendruomenės, kurios suteikia galimybę individams prisistatyti, kurti socialinius tinklus ir nustatyti bei palaikyti ryšius su kitais. Tai žiniatinklio paslauga, leidžianti susikurti viešus arba pusiau viešus asmeninius aprašus (profilius), įvardyti sąrašą kitų vartotojų, su kuriais palaikomas ryšys, matyti, kokie tarpusavio ryšiai sieja kitus svetainės narius.
Virtualūs socialiniai tinklai remiasi ideologiniais ir technologiniais žiniatinklio „Web 2.0” principais, nes leidžia vartotojams kurti ir dalytis savo sukurtu turiniu.
Naudojimasis virtualiais socialiniais tinklais
Kovą Vilniuje vykusioje interneto tendencijoms skirtoje konferencijoje LOGIN socialinių tyrimų bendrovė „Macroscope“ atliko tyrimą – apklausė 261 konferencijos dalyvį. Didžiausia (70,1 proc.) respondentų dalis buvo 20–29 m. asmenys, kurių dalis (41,4 proc.) – iki 25 m. Paaiškėjo, jog socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas dešimtas, o 85 proc. besinaudojančių prie socialinių tinklų jungiasi kasdien. Penktadalis (21,2 proc.) ten praleidžia 3 ar daugiau valandų per dieną.
Parengė Vincas Grigas
Idėjos, kad bibliotekininkai taip pat turėtų išmokti naudotis socialiniais tinklais, buvo aktyviai skleistos Norvegijoje, Trondheime, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU) bibliotekos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje emtacl10 - emerging technologies in academic libraries (liet. Atsirandančios naujos technologijos akademinėse bibliotekose). Nors konferencijos pavadinimas rodė, kad bus kalbama apie akademines bibliotekas, tačiau didžioji dalis pranešimų buvo skirta atsirandančioms naujovėms visų tipų bibliotekose. Dalyvauti šioje garsioje konferencijoje, vykusioje balandžio pabaigoje, straipsnio autorius galėjo gavęs iš LR Kultūros ministerijos edukacinę valstybės stipendiją meno ir kultūros kūrėjams.
Konferencijoje išryškėjo du pagrindiniai virtualių socialinių tinklų svarbumo bibliotekininkams aspektai. Pirmasis aspektas yra apie tai, kad socialiniai tinklai turėtų pagelbėti gerinant informacijos pasiekiamumą. Antrasis – socialiniai tinklai turėtų padėti platinti mokslinių tyrimų rezultatus, gerinti mokslinę komunikaciją.
Bibliotekininkai taps ekspertais
Pagrindinis konferencijos pranešėjas Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekininkystės tyrimų ir paslaugų organizacijos OCLC viceprezidentas ir vyriausiasis strategas Lorcan Dempsey perskaitė pranešimą apie permainas, kurias tinklaveika atnešė į bibliotekas.
Anot L.Dempsey, bibliotekininkai per daug dėmesio skiria knygų priežiūrai, užuot galvoję, kaip būtų galima padaryti informaciją vieša, prieinama. Pastebima, kad svarbėja netiesioginė informacijos paieška. Vis daugiau bibliotekų skaitytojų nebeieško informacijos bibliotekos elektroniniame kataloge ar interneto svetainėje, bet naudojasi Google paieškos sistema arba internetine enciklopedija Vikipedija, socialiniais tinklais.
„Dabar bibliotekos rūpinasi, kaip unikalią knygų kolekciją padaryti prieinama internete bibliotekos kuriamais ir valdomais įrankiais, kaip elektroninis katalogas, duomenų bazės. Bet šiandieną to jau nebeužtenka. Reikia, kad bibliotekos kolekcijos būtų randamos naudojantis kitais būdais, pavyzdžiui, Google, Vikipedija, Facebook, Twitter. Bibliotekininkai turi skatinti informacija naudotis ne tik bibliotekoje, bet ir socialiniuose tinkluose“, - aiškino L.Dempsey.
Tai reiškia, jog bibliotekininkai turi atsigręžti į virtualius socialinius tinklus, nes juose galima rasti daug potencialių skaitytojų. Dabartinai jaunuoliai, kurie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, yra rytdienos mokslininkai, tyrėjai, dėstytojai.
Kita konferencijos pranešėja, studentė Ida Aalen retoriškai klausė, kas turi prisitaikyti – aš ar jūs (turima omenyje bibliotekos)? Kaip prisitaikyti?
Užbaigdamas savo pranešimą, L.Dempsey reziumavo, kad bibliotekininkai turi tapti ekspertais, patarinėti, nukreipti, o ne tik suteikti prieigą prie informacijos. „Jeigu bibliotekininkai nori būti laikomi ekspertais, jų šios srities įgudimas turi matytis“, - reziumavo žymus bibliotekininkystės teoretikas L.Dempsey.
Pagalba mokslininkams ir tyrėjams
Emtacl10 konferencijos pranešėjai Oslo universiteto (Norvegija) doktorantas Petter Bae Brandtzæg bei Universitetinio medicinos centro Groningene (Olandija) bibliotekoje atsakingas už plėtrą ir inovacijas Guus van den Brekel mano, kad bibliotekininkai, naudodamiesi socialiniais tinklais, galėtų padėti mokslininkams išplatinti mokslinių tyrimų informaciją ir pan.
Anot P.B.Brandtzæg, socialiniais tinklais aktyviai naudojasi šou pasaulio atstovai, sportininkai. Kodėl to paties negalėtų daryti ir mokslininkai. P.B.Brandtzæg pateikė savo paties pavyzdį, kaip socialinės medijos padėjo viešai paskelbti atliktą tyrimą. Jo skaitytą pranešimą konferencijoje išgirdo 30 žmonių. Tas pats pranešimas buvo įdėtas į pateikčių mainų tinklalapį. Jame pranešimą perskaitė apie 3000 žmonių.
Kaip teigė P.B.Brandtzæg, mokslo pasaulyje, taip pat kaip ir šou pasaulyje, labai svarbu žinomumas ir kuo platesnė informacijos sklaida. Britannica enciklopedijoje rašoma, kad „aktyviau su visuomene bendraujantys mokslininkai pasiekia geresnius akademinius rezultatus“.
Socialiniuose tinkluose patalpintą informaciją gali pamatyti daugiau žmonių, galima lengviau pasidalyti tyrimų medžiaga, idėjomis, užmezgami kontaktai su mokslininkais iš kitų šalių, diskutuoti. Jau sėkmingai veikia specializuotų, vien tik mokslininkams skirtų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Research Gate“, kurie vienija šimtus tūkstančių tyrėjų.
Bibliotekų vaidmuo čia gali būti labai svarbus. Ne kiekvienas tyrėjas turi laiko ir yra įpratęs naudotis socialiniais tinklais. Galų gale, ne visi žino, kokias galimybes suteikia socialiniai tinklai. Bibliotekininkai galėtų būti pagalbininkai susikuriant tyrėjui savo sąskaitą socialiniame tinkle, supažindintų su galimybėmis. Anot P.B.Brandtzæg, bibliotekininkai turėtų tapti mokslinių tyrimų partneriais, padėtų išplatinti informaciją.
G. van den Brekel pabrėžė, kad verslininkai aktyviai domisi, kaip galėtų padėti mokslininkams platinti informaciją. „Nekyla klausimas ar tai atsitiks, kyla klausimas kaip greitai. Virtualūs socialiniai tinklai keičia ir pakeis mokslininkų mąstymą, todėl bibliotekininkai turi prisitaikyti prie esamos situacijos. Kol kas bibliotekas partneriais laiko tik dėstytojai. Mokslininkai ir tyrėjai taip pat turėtų pradėti laikyti bibliotekas savo partneriais. Tai naujas veiklos laukas tiek bibliotekininkams, tiek mokslininkams ir tyrėjams“, - sakė G. van den Brekel. Pranešėjas taip pat pridėjo, kad bibliotekos negali pakeisti to, kas vyksta informacinėje aplinkoje, tik prisidėti prie pokyčių ir keistis kartu, dalyvauti procese.
„Vyksta mūšiai dėl mokslininkų ir tyrėjų. Verslininkai jau panaudojo mokslininkų ir tyrėjų darbo vaisius įraukdami į komercines duomenų bazes. Dabar jau norima panaudoti ir pačius žmones įtraukiant į komercinius socialinius tinklus. Bibliotekos privalo laimėti šį mūšį ir tapti mokslininkų ir tyrėjų partneriais mokslinės komunikacijos procesuose“, - įsitikinęs G. van den Brekel.
Kas yra virtualūs socialiniai tinklai?
Anot komunikacijos specialisto doktoranto Andriaus Šumino, virtualūs socialiniai tinklai apibrėžiami kaip uždaros žiniatinklio bendruomenės, kurios suteikia galimybę individams prisistatyti, kurti socialinius tinklus ir nustatyti bei palaikyti ryšius su kitais. Tai žiniatinklio paslauga, leidžianti susikurti viešus arba pusiau viešus asmeninius aprašus (profilius), įvardyti sąrašą kitų vartotojų, su kuriais palaikomas ryšys, matyti, kokie tarpusavio ryšiai sieja kitus svetainės narius.
Virtualūs socialiniai tinklai remiasi ideologiniais ir technologiniais žiniatinklio „Web 2.0” principais, nes leidžia vartotojams kurti ir dalytis savo sukurtu turiniu.
Naudojimasis virtualiais socialiniais tinklais
Kovą Vilniuje vykusioje interneto tendencijoms skirtoje konferencijoje LOGIN socialinių tyrimų bendrovė „Macroscope“ atliko tyrimą – apklausė 261 konferencijos dalyvį. Didžiausia (70,1 proc.) respondentų dalis buvo 20–29 m. asmenys, kurių dalis (41,4 proc.) – iki 25 m. Paaiškėjo, jog socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas dešimtas, o 85 proc. besinaudojančių prie socialinių tinklų jungiasi kasdien. Penktadalis (21,2 proc.) ten praleidžia 3 ar daugiau valandų per dieną.
Parengė Vincas Grigas
Manau, kad socialiniai tinklai tikrai pasitarnaus informacijos sklaidai, nereikėtų bijoti, kad internetas ir bendravimas socialiniuose tinkluose užgoš domėjimąsi knygomis. Tai tik leis dar labiau praplėsti akiratį.
AtsakytiPanaikinti