2010-06-19

Biblioteka 2.0

Indrė Lašinytė, VU KF bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos 3 kurso studentė, neseniai rašė darbą tema Biblioteka 2.0 ir nutarė pasidalinti savo atradimais su kitais mūsų tinklaraštyje.

Bibliotekos 2.0 koncepcija

Visų pirma, reikia pabrėžti, jog mūsų visuomenė gyvena XXI − technologijų ir informacijos − amžiuje, kuriame stengiamasi įgyvendinti informacijos prieinamumo ir užtikrinimo visiems visuomenės sluoksniams, visoms socialinėms grupėms, visiems piliečiams strategiją. Prie šios idėjos įgyvendinimo nemažai prisideda bibliotekos, kurios kaip demokratinės institucijos, užtikrinančios visuomenės teisę žinoti, siekiančios mažinti informacinę atkirtį, vaidmuo yra be galo svarbus.

Neseniai bibliotekos perėjo į kitą savo raidos etapą, kurį nulėmė web 2.0 atsiradimas. Taigi, atsirado Biblioteka 2.0 − virtuali bendruomenė, kurios dėmesio centre − bibliotekos vartotojas. Tai biblioteka atvira naujovėms, savo veikloje diegianti modernias šiuolaikines technologijas, glaudžiai susijusi su web 2.0 modeliu ir principais, kurie yra sėkmingai pritaikomi ir bibliotekų skaitmeninėje aplinkoje. Tiek bibliotekų katalogai, kolekcijos, tiek ir teikiamos paslaugos darosi vis interaktyvesnės. Naudojami įvairūs web 2.0 įrankiai, taikomos pažangios šiuolaikinės technologijas, įgalina bibliotekas dalintis svarbiomis žiniomis taip greitai, kaip anksčiau nebuvo įmanoma. Biblioteka 2.0 skatina bendrauti, bendradarbiauti bei įsijungti vartotoją į jos veiklą. Vartotojas, vis labiau įsitraukia į bibliotekos strategijos, paslaugų, fondų formavimą ir kitus procesus. Taigi, tiek bibliotekininkai, tiek ir vartotojai kuria bibliotekos 2.0 turinį, kuris atsiranda interaktyviame procese, jiems tarpusavyje sąveikaujant ir bendradarbiaujant.

Biblioteka 2.0 ideologija ir principai suartina biblioteką su visuomene, įgalina jų efektyvų bendradarbiavimą, taip suteikiant galimybę tiek vartotojams, tiek ir pačiai bibliotekai geriau pažinti vienas kitą, o taip pat padeda bibliotekoms geriau ir efektyviau tenkinti įvairių vartotojų grupių poreikius. Dar vienas labai svarbus teigimas pokytis yra tai, jog šiuolaikinių technologijų diegimas keičia bibliotekos „veidą“, veiklos formas. Bibliotekos jau nebėra vien tik leidinių saugojimo ir išdavimo vietos. Jos tampa šiuolaikiškomis, moderniomis žinių institucijomis, diegiančiomis pažangias informacijos ir komunikacijos technologijos, kurios užtikrina vartotojui greitą žinių paiešką, nacionalinių ir tarptautinių išteklių prieinamumą, socialinės ir informacinės atskirties mažinimą, bei sudarančios sąlygas mokymuisi visą gyvenimą.


Vertėtų apžvelgti keletą svarbiausių web 2.0 įrankių, kuriuos naudoja biblioteka 2.0 savo veikloje:

  • Svarbus įrankis yra Vikipedia ir wiki svetainės, kurias bibliotekos naudoja tam, kad pateiktų aktualią informaciją bei naujienas savo vartotojams: informuotų savo skaitytojus apie bibliotekoje vykstančius ar įvyksiančius įvairius renginius, pateiktų aktualios ir naudingos informacijos bibliotekininkams, kurie pasinaudoję ja, galėtų gerinti savo bei bibliotekos veiklą, labiau atsižvelgdami į vartotojų poreikius. Svarbus šių svetainių bruožas yra tai, jog jas gali redaguoti bei komentuoti kiekvienas lankytojas, apsilankęs svetainėje.
  • Bibliotekos ir/arba bibliotekų vartotojai taip pat kuria įvairius tinklaraščius, kuriuose yra skelbiamos įvairios naujienos, pranešimai apie įvyksiančius ar jau vykusius renginius, publikuojamos nuotraukos, įvairių leidinių anotacijos ir kita, dažnai atnaujinama informacija.
  • Dar vienas unikalus web 2 įrankis, tai − RSS naujienų agregavimas. Bibliotekos naudoja RSS naujienų srautus tam, kad pateiktų aktualią informaciją: informuotų savo skaitytojus apie įvairius mokymus, darbo laiką švenčių dienomis, ir kitas vartotojams aktualias bei įdomias naujienas. Paprastai ši technologija yra įdiegiama bibliotekų internetinėse svetainėse, siūlant užsiprenumeruoti bibliotekos naujienas, pranešimus apie renginius ir pan. Taip vartotojas, net neužeidamas į bibliotekos interneto svetainę, nuolat gauna priminimus apie svetainės atnaujinimus.
  • Kitas įrankis, tai − podcasting‘o ir webcasting‘o − garso ir vaizdo transliacijos su tam tikra masėms skirta informacija internete. Bibliotekos naudoja šias transliacijas įvairiems tikslams.Tam, kad pateiktų aktualią bei naudingą informaciją vartotojams: paskelbtų apie bibliotekoje vykstančius ar įvyksiančius įvairius renginius, knygų pristatymus, pateiktų interviu su rašytojais, kultūros veikėjais bei tam, kad informuotų apie vykdomus projektus, ar seminarus. Manau, kad podcast‘o (ne išimtis ir webstas‘o) technologijos panaudojimas bibliotekose yra ypač reikalingas neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms, negalintiems ateiti į biblioteką, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Podcast‘o ir webcast‘o pagalba jie, kaip ir daugelis kitų žmonių, turi galimybę išgirsti bei sužinoti, kas vyksta bibliotekose.
  • Biblioteka 2.0 naudoja ir originalaus turinio dalijimosi sistemas − svetaines, kurios suteikia galimybę skelbti savo sukurtą medžiagą (dažniausiai nuotraukas ir video medžiagą). Iš svarbiausių, labiausiai naudojamų sistemų reikėtų paminėti nuotraukų dalijimosi svetainę flickr, o taip pat ir svetainę video įrašams publikuoti − Youtube. Dažniausiai Youtube svetainėje bibliotekos talpina savo video pristatymus. Youtube suteikia progą paviešinti, pareklamuoti biblioteką, taip pritraukiant daugiau skaitytojų, galbūt ir remėjų, o taip pat parodyti, kad biblioteka nėra nuobodi, nešiuolaikiška institucija. Tiek flickr, tiek Youtube svetainėse, vartotojai turi galimybę kurti metaduomenis, rašyti komentarus, dalintis pastebėjimais, patirtimi, reitinguoti.
  • Dar vienas įrankis − tai Library thing svetainė, sujungta su 99 didžiausių pasaulio bibliotekų katalogais ir leidžianti įsikelti jų sukataloguotus duomenis. Bibliotekos naudoja Library Thing, integruodamos šią sistemą į savo katalogus ir praplėsdamos jų galimybes naršymu pagal raktažodžius, o taip pat ir galimybe reitinguoti, komentuoti juose esančias knygas. Ši sistema puikus bei naudingas įrankis, kuris padeda bibliotekai palengvinti savo veiklą, gaunant jau sukataloguotus duomenis, o taip pat geriau atsižvelgti į skaitytojo poreikius.
  • Bibliotekos savo veikoje taip pat naudoja ir kitus web 2.0 įrankius, pavyzdžiui: Del.icio.us nuorodų dalinimosi sistemą; interaktyvius socialinius tinklus; yra kuriamos virtualios profesinės bendruomenės; bendrauti su vartotojais naudojamos realaus laiko žinutės (Skype, MSN Messanger) ir daugelis kitų.

Bibliotekos naudojasi informacinių ir komunikacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, kaip komunikacijos, bendradarbiavimo su vartotojais priemonėmis, teikiamų paslaugų gerinimo būdais, o taip pat savo institucijos viešinimo tikslais.

Šiuolaikinių technologijų bei įrankių diegimas ir taikymas bibliotekose yra nepaprastai svarbus socialinės ir informacinės atskirties mažinimui, o galbūt ir įveikimui. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali naudotis tradicinėmis bibliotekos paslaugomis, kaip antai: žmonėms, gyvenantiems atokiuose vietovėse, socialinės rizikos grupėms, neįgaliesiems ar senyvo amžiaus žmonėms. Su pažangių technologijų bei kompetentingų bibliotekininkų pagalba šios visuomenės grupės gali įsisavinti, kaip naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, išmokti pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis informacijos gavimui, perdavimui, savišvietai, mokymosi ir darbo tikslais, bendravimui, o taip pat ir kasdienininkės veiklos bei gyvenimo palengvinimui.

Taigi, web 2.0 įrankių naudojimas, atvirumas naujovėms, inovacijų taikymas, nuolatinė kaita, atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų ir vartotojų poreikių tendencijas, taip pat aktyvus bendradarbiavimas su vartotojais, padės pakeisti per ilgus metus nusistovėjusį neigiamą požiūrį į biblioteką ir pavers šią atminties instituciją vienu svarbiausių ir moderniausių informacijos, švietimo ir kultūros centrų.

Parengė: Indrė Lašinytė

Naudotos literatūros sąrašas:

Chad, K., Miller, P. Do libraries matter? The rise of Library 2.0 [interaktyvus]. Talis, 2005. [žiūrėta 2010 m. birželio 14 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.talis.com/applications/downloads/white_papers/DoLibrariesMatter.pdf >.

Casey M, Savastinuk L. Service for the next-generation library [interaktyvus]. Library Journal, 2006. [žiūrėta 2010 m. birželio 14 d]. Prieiga per internetą: < http://www.libraryjournal.com/article/CA6365200.html >.

Library 2.0 [interaktyvus]. Wikipedia, 2007. [žiūrėta 2010 m. birželio 14 d.]. Prieiga per internetą: < http://en.wikipedia.org/wiki/Library_2.0 >

Maness, J. Library 2.0 Theory: Web 2.0 and Its Implications for Libraries [interaktyvus]. Webology, 2006 [žiūrėta 2010 m. birželio 14 d].Prieiga per internetą: < http://www.webology.ir/2006/v3n2/a25.html >.

Vahideh Zarea Gavgani, V. Vishwa Mohan. Application of Web 2.0 Tools in Medical Librarianship to Support [interaktyvus]. Webology, 2006 [žiūrėta 2010 m. birželio 14 d]. Prieiga per internetą: < http://webology.ir/2008/v5n1/a53.html%3E. >

What is LibraryThing for Libraries?. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. birželio 14 d]. Prieiga per internetą: < http://www.librarything.com/forlibraries/about#What_is_LibraryThing_for_Libraries_.28LTFL.29.3F >

David Free. Listen Up! Podcasting @ GPC Decatur Library. [interaktyvus] Internet Librarian 2006. [žiūrėta 2010 m. birželio 14 d]. Prieiga per internetą: < http://www.blip.tv/file/101256 >.

Rolf Hapel, Volker Pirsich . Future-oriented Internet-based services in public libraries: A survey with examples [interaktyvus]. Gütersloh, 2001. [žiūrėta 2010 m. birželio 14 d]. Prieiga per internetą: < http://www.public-libraries.net/html/x_media/pdf/Future_oriented_Internet.pdf >.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą