Ar bibliotekininkai yra aktyvūs tinklaraščių vartotojai? Apklausos rezultatai
Pasibaigus apklausai apie tai, kaip paprastai bibliotekininkai naudojasi tinklaraščiais, pateikiame rezultatus. Mūsų skaitytojai, dalyvavę apklausoje, pateikė 71 atsakymą apie naudojimosi tinklaraščiais ypatumus. Dėkojame visiems apklausos dalyviams.
Šios mini-apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos bibliotekininkų naudojimosi tinklaraščiais tendencijos daugelyje atveju tokios pačios kaip ir jų užsienio kolegų (apie bibliotekininkų naudojimosi tinklaraščiais užsienio tyrimus rašėme apklausos įvadiniame straipsnyje).
Dauguma mūsų tinklaraščio lankytojų linkę skaityti pranešimus (52%), tuo tarpu žymiai rėčiau skaitytojai patys rašo pranešimus (14%) arba savo tinklaraštį (14%). Komentarų autorių irgi nėra daug (20%).
Vienas iš saityno 2.0 (ir tinklaraščių kaip saityno 2.0 technologijos) ypatumų yra orientacija į vartotoją, jo aktyvų įtraukimą į saityno turinio kūrimą. Dėl to plačiai vartojami tokie saityno 2.0 sinonimai kaip "socialinis saitynas" (angl. social web), "skaitomas ir rašomas saitynas" (angl. read/write web). Kodėl gi vis dėlto nesame tokie aktyvūs?
Įdomu, kad O'Reilly Media Inc., kurios komanda įvedė į apyvartą terminą "saitynas 2.0", knygoje Saityno 2.0 principai ir sėkminga veikla teigia, kad labai mažai žmonių yra pasiruošę sąmoningai kurti naują informaciją. Pavyzdžiui, O'Reilly Media Inc. duomenimis, tik 7% Vikipedijos vartotojų yra turinio kūrėjai, tame tarpe likę 93% yra sukurto turinio vartotojai. Knygos autoriai tokį reiškinį aiškina tuo, kad dauguma saityno 2.0 vartotojų yra inertiški ir linkę tiesiog naudotis tuo, kas prieinama nemokamai savo tikslams. Dažniausia nauja informacija ir žmonių indėlis į kolektyvinius telkinius (kaip Vikipedija ir kt.) yra jų pomėgių ir interesų "šalutinis produktas" (Musser, O'Reilly, 2007).
30 bibliotekininkų tinklaraščių stebėjimo tyrimas irgi parodė įdomius rezultatus. Pirmiausia buvo analizuojamas tinklaraščių pirmųjų dviejų gyvavimo mėnesių turinys; paskui analizė pakartota išanalizavus vėlesnio gyvavimo laikotarpio duomenis. Komentavimo duomenų analizė parodė, kad pirmuoju tiriamu laikotarpiu (tik pradėjus rašyti tinklaraščius)didžiojoje dalyje tinklaraščių (67%) vartotojai pateikdavo vidutiniškai nuo nulio iki vieno komentaro kiekvienam pranešimui. Netgi velėsniu tinklaraščių gyvavimo laikotarpiu situacija visiškai nepasikeitė (Aharony, 2009).
Taigi tenka pripažinti, kad ir Lietuvos bibliotekininkai kol kas yra labiau tinklaraščių turinio pasyvūs vartotojai, negu aktyvūs jo vertintojai ir kūrėjai.
Parengta pagal:
AHARONY, Noa. An exploratory analysis of librarians' blogs: their development, nature and changes. Aslib proceedings: new information perspectives, 2009, vol. 61, no. 6, p. 587-604.
MUSSER, John; O‘REILLY, Tim. Web 2.0 principles and best practices. Sebastopol, 2007. 100 p.
Šios mini-apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos bibliotekininkų naudojimosi tinklaraščiais tendencijos daugelyje atveju tokios pačios kaip ir jų užsienio kolegų (apie bibliotekininkų naudojimosi tinklaraščiais užsienio tyrimus rašėme apklausos įvadiniame straipsnyje).
Dauguma mūsų tinklaraščio lankytojų linkę skaityti pranešimus (52%), tuo tarpu žymiai rėčiau skaitytojai patys rašo pranešimus (14%) arba savo tinklaraštį (14%). Komentarų autorių irgi nėra daug (20%).
Vienas iš saityno 2.0 (ir tinklaraščių kaip saityno 2.0 technologijos) ypatumų yra orientacija į vartotoją, jo aktyvų įtraukimą į saityno turinio kūrimą. Dėl to plačiai vartojami tokie saityno 2.0 sinonimai kaip "socialinis saitynas" (angl. social web), "skaitomas ir rašomas saitynas" (angl. read/write web). Kodėl gi vis dėlto nesame tokie aktyvūs?
Įdomu, kad O'Reilly Media Inc., kurios komanda įvedė į apyvartą terminą "saitynas 2.0", knygoje Saityno 2.0 principai ir sėkminga veikla teigia, kad labai mažai žmonių yra pasiruošę sąmoningai kurti naują informaciją. Pavyzdžiui, O'Reilly Media Inc. duomenimis, tik 7% Vikipedijos vartotojų yra turinio kūrėjai, tame tarpe likę 93% yra sukurto turinio vartotojai. Knygos autoriai tokį reiškinį aiškina tuo, kad dauguma saityno 2.0 vartotojų yra inertiški ir linkę tiesiog naudotis tuo, kas prieinama nemokamai savo tikslams. Dažniausia nauja informacija ir žmonių indėlis į kolektyvinius telkinius (kaip Vikipedija ir kt.) yra jų pomėgių ir interesų "šalutinis produktas" (Musser, O'Reilly, 2007).
30 bibliotekininkų tinklaraščių stebėjimo tyrimas irgi parodė įdomius rezultatus. Pirmiausia buvo analizuojamas tinklaraščių pirmųjų dviejų gyvavimo mėnesių turinys; paskui analizė pakartota išanalizavus vėlesnio gyvavimo laikotarpio duomenis. Komentavimo duomenų analizė parodė, kad pirmuoju tiriamu laikotarpiu (tik pradėjus rašyti tinklaraščius)didžiojoje dalyje tinklaraščių (67%) vartotojai pateikdavo vidutiniškai nuo nulio iki vieno komentaro kiekvienam pranešimui. Netgi velėsniu tinklaraščių gyvavimo laikotarpiu situacija visiškai nepasikeitė (Aharony, 2009).
Taigi tenka pripažinti, kad ir Lietuvos bibliotekininkai kol kas yra labiau tinklaraščių turinio pasyvūs vartotojai, negu aktyvūs jo vertintojai ir kūrėjai.
Parengta pagal:
AHARONY, Noa. An exploratory analysis of librarians' blogs: their development, nature and changes. Aslib proceedings: new information perspectives, 2009, vol. 61, no. 6, p. 587-604.
MUSSER, John; O‘REILLY, Tim. Web 2.0 principles and best practices. Sebastopol, 2007. 100 p.
Siūlau paskelbti R'R bibliotekininko komentarų ir straipsnių akciją, pavyzdžiui, iki kovo pabaigos. Prizas - gražusis plakatas (tikiuosi dar turim vieną kitą). Tik naujiems autoriams ir komentuotojams, žinoma...
AtsakytiPanaikinti