Superbibliotekininkė Erika iš Vadžgirio „Iš prigimties esu smalsi, išbandžiau daugybę veiklų“

 

Beveik tūkstantis nedideliuose miesteliuose ir kaimuose veikiančių bibliotekų atveria galimybes vietos bendruomenėms įsitraukti į kultūrinį gyvenimą, skaityti, išmokti naujų įgūdžių ir naudotis elektroninėmis paslaugomis, edukacinėse ir kūrybinėse veiklose atskleisti savo talentus.   Vadžgirio miestelio biblioteka – Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas – šių metų Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (SVBA) konkurse laimėjo nominaciją "Kūrybiškiausios bibliotekos". Superbibliotekininkų rubrikai kalbinu Vadžgirio miestelio bibliotekininkę Eriką Žievienę apie jos profesinį kelią, karantino iššūkius ir projektines iniciatyvas. 

Pirmasis klausimas – tradicinis – apie jūsų profesinį kelią ir kaip atsidūrėte Vadžgirio bibliotekoje?

 Paskatinta draugės nuvykau į Klaipėdą, kur norėjau studijuoti andragogiką. Tačiau neįstojau ir universitete gavau pasiūlymą prisijungti prie informalogijos studijų grupės. Pasiūlymą priėmiau, nes iš prigimties esu smalsi, išbandžiau daugybę darbų ir veiklų. Besimokydama gaudžiau įdomią informaciją, noriai klausiausi ir analizavau užsienio bibliotekų patirtis bei jose vykdomas programas, sudalyvavau begalėje pačių įvairiausių ir netikėčiausių seminarų, kad turėči
au kuo platesnį ir išsamesnį kultūrinio lauko matymą bei alternatyvas.

 Vadžgiryje gyvenau tame pačiame name, kur buvo įsikūrusi miestelio biblioteka. Įsidarbinau, kai bibliotekininkė išėjo motinystės atostogų. Užsibrėžiau tikslą pritraukti daugiau lankytojų, kad norėtųsi sugrįžti ne tik knygų, bet ir praleisti laisvą laiką, užsiimti įdomia veikla. Taip pasukau į  kūrybines veiklas.

Kuo ypatingas yra bibliotekininko darbas mažose bibliotekose? Kaip atrodo jūsų įprasta darbo diena?

 Darbas mažose bibliotekose bibliotekininkui ypatingas. Vadžgirio filiale mano darbas apima viską nuo knygos priėmimo, jos išdavimo, ataskaitų rašymo, fondo tvarkymo, nurašymo ir, žinoma, smagiausia veikla - renginių organizavimas, edukacijos, projektai! Aš čia esu atsakinga už viską, aš žinau,  kad ir renginį, ir mokymus, ir knygų pristatymus, ir viešinimą darysiu pati! Iš kitos pusės, galiu  planuotis veiklas pagal save, atsižvelgdama į lankytojus ir savo galimybes. Galima sakyti - čia „aš už vairo“.  Bet, žinoma, kai reikia pagalbos – visada jos sulaukiu ir iš centro (R.P. past. - Jurbarko savivaldybės viešosios bibliotekos), ir iš kolegių iš kitų filialų.

 Mano darbo diena, kaip daugelio šiandieną, prasideda nuo elektroninių laiškų skaitymo ir prisijungimo prie LIBIS (Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos). Paskui pradeda eiti žmonės – vieni ateina konkrečios informacijos, kiti kavos ar arbatos atsigerti ir perversti periodinius laikraščius, dar kitiems reikia knygų arba tiesiog pasikalbėti. Mano darbo diena pilna žmonių, bendravimo, taip pat ir naujų idėjų.

 Inicijavote edukacinį projektą „Biblioteka kitaip“ skirtą vaikams ir jaunimui, gyvenantiems kaimiškose vietovesė ir miesteliuose. Kas jums "biblioteka kitaip"?

Šis projektas yra mano „kūdikis“. Aš pati gyvenu mažame miestelyje, tai prieš mano akis – bendruomenės gyvenimas, o ypač miestelio vaikų ir jaunimo. Kaimuose mažėja gyventojų, mokyklos uždaromos, mažėja ne tik švietimo,  bet ir kultūros paslaugų. Taip gimė idėja, kurią brandinau ir ieškojau, kaip ją galima būtų įgyvendinti. Projektas „ Biblioteka kitaip“ sukūrė vaikams ir jaunimui naujų galimybių veikti! Įsigijome garso ir vaizdo įrangą, priemones ir bendrai veiklai susijungė tinklą dar  keturios kaimiškos bibliotekos. Rengėme susitikimus nuotolinių būdu – „per teletiltą“! Bendravimas tarp filialų buvo naudingas. Dirbant kartu, buvo smagu pažinti kitų bibliotekų darbus ir bendruomenes. Smagiausia dalis, jog kaimiškųjų bendruomenių vaikai turėjo galimybe bendrauti ir susitikti teletilto pagalba su žymiais Lietuvos menininkais ir kitų kūrybinių sričių atstovais – Nomeda Marčėnaite, Sigute Ach, Jolanta Rimkute, V.V. Landsbergiu, floristu, visažistu. Mažose bendruomenėse gyvenantys vaikai ir jaunimas nedažnai turi galimybių susitikti ir pabendrauti tiesiogiai su žinomais žmonėmis. Projektas leido ir išbandyti įvairius amatus, paklausti meistrų patarimo. Neapsiėjome be knygų! Susitikimuose dalyvavę žinomi žmonės rekomendavo vaikams ir jaunimui, ką skaityti, kaip pasirinkti knygą, ragino daugiau skaityti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą gerosios patirties konkurse „Biblioteka kitaip“ projektas buvo įvertintas apdovanojimu „Krašto auksas”.

 Mano požiūriu, „biblioteka kitaip“ yra tarsi tiltas eiti pirmyn! Bibliotekai tai galimybė pritraukti lankytojų ir skaitytojų, o man pačiai – tai būdas augti ir kartu „auginti“ vaikus ir jaunimą. Padėti jiems tapti kūrybingais ir veikliais žmonėmis, kurie mėgsta išbandyti naujus dalykus, mokytis, myli knygas. Džiaugiuoti, kad kitu projektu „Ratuota biblioteka – mobili pramoga“ pradėjome teikti mobilias bibliotekos paslaugas keturiuose Jurbarko rajono  kaimuose, kuriuose nebėra nei vienos kultūros bei švietimo įstaigos. Bibliobusu kaimo gyventojams atvežame ne tik knygų, bet ir kultūrinių bei kūrybinių veiklų, pavyzdžiui, , susitikimus su rašytoju-moderatoriumi, suvenyrų gaminimo iš antrinių žaliavų, įvairių piešimo technikų, floristikos, dekupažo užsiėmimus.

Šiais projektais aš taip pat įgyvendinau savo norą, kad žmonės mažesniuose miesteliuose ir kaimuose būtų matomi ir girdimi: mes čia gyvename, mums reikia įdomių ir aktyvių pramogų, mus domina naujovės ir kitokios idėjos, kultūrinis gyvenimas ir edukacijos.    

 Kokia veikla jums labiausiai patinka? Iš kur semiatės naujų idėjų? Kaip susigrąžinate motyvaciją, kai gyvenimiški sunkumai ir problemos „timpteli žemyn“?

Mėgstu kūrybinius užsiėmimus, edukacijas ir, žinoma, projektus! Įdėjų semiuosi mokymuose, internete, nuolat stebiu, kaip dirba kitos bibliotekos ir kultūros įstaigos. Kai nusėda „akumuliatorius“ motyvaciją ir norą veikti man sugražina vaikai! Pavyzdžiui, jei susergu ar jaučiuosi blogai, tai jie pirmiausia manęs pasigenda – rašo žinutes, klausia, kaip jaučiuosi ir kada grįšiu į darbą. Kartais net į namus ateina. Tokia aplinka mane sugrąžina į  vėžes ir motyvuoja judėti pirmyn! Dar padeda mano charakteris ir gyvenimo būdas – visada turiu kažką veikti, ieškoti naujovių, sugalvoti kažką kitaip, sudominti ir pritraukti žmones. Šiuolaikinė biblioteka nėra knygų išdavimo vieta, joje sutelktas visas paslaugų bei kūrybinių ir kultūrinių paslaugų spektras. Įsivaizduoju ją kaip klestinčią ir žmones traukiančią oazę, ir kurią visada reikia prižiūrėti.

 Jeigu grįžtumėme į praėjusių metų kovą, kai paskelbus karantiną dėl pandemijos buvo uždarytos bibliotekos. Kokia buvo jūsų pirmoji reakcija? Kokius sprendimus radote po to? 

Prasidėjus karantiniui bibliotekoje buvo paskelbta prastova. Mano pirmoji reakcija buvo pyktis! Klausiau savęs, kodėl bibliotekas uždarė? Argi mes esam tokie nereikalingi ir nenaudingi... Po trijų dienų prastova buvo atšaukta, pradėjome ruoštis nuotoliniam darbui, ieškoti būdų padėti suvaldyti pandeminę situaciją bendruomenėje, pavyzdžiui, pradėjome siūti apsaugines kaukes, kurių pradžioje trūko! Kiekvieną dieną apsaugines kaukes, sudėtas į maišelius, sukabindavome prie bibliotekos durų, tad visi norintys galėjo jas nemokamai pasiimti. Aprūpinome kaukėmis ne tik savo miestelio gyventojus, bet ir Jurbarko ligoninės personalą. Paskui, apsipratus su karantino apribojimais, perėjome prie įprastesnės veiklos – vėl organizavome renginius ir edukacijas tik nuotoliniu būdu, sudarėme galimybes žmonėms pasiskolinti knygų be kontakto su bibliotekos personalu. Prisitaikėme ir išmokome dirbti kitaip. Nuotoliniai renginiai ir edukacijos buvo daug pasiekiamesnės ir prieinamesnės žmonėms. Džiaugiuosi peržiūrų  skaičiais. 

Šią vasarą gimė naujas projektas „Šimtas kultūros žingsnių”: iš bibliotekoje esančios vietos bažnyčios statybos ir gyvavimo archyvinės medžiagos sukūrėmė foto parodą ant Vadžgirio bažnyčios sienų. Parodos atidarymą papildė žymių aktorių pasirodymas, skambėjo poezija ir muzika.  

 Jūsų bibliotekos paskyroje feisbuke per 700 draugų/ sekėjų. Kas jie ir kaip pavyko juos sutelkti. Kaip bibliotekos veiklai naudojate socialinius tinklus?

 

Visas veiklas, edukacijas, renginius viešinu bibliotekos facebook profilyje, tai manau dėl mūsų veiklų ir renginių, mes surinkome tokį būrį draugų ir siekėjų! Aš visada stengiuosi padaryti kuo įdomesnį ir ryškesnį skelbimą, visada dalinuosi mūsų džiaugsmais ir įvairiausias renginiais, iniciatyvomis. Žinoma, tie patys mūsų bibliotekos lankytojai, jie ir yra mūsų draugai, o paskui jų draugų draugai, giminės, tėvai ir t. t... Ir aš labai džiaugiuosi, kad mūsų draugų ir sekėjų būrys tik auga! Šiai dienai faceebokas yra vienas iš efektyviausių viešinimo įrankių.

Paskutinis jau tradiciniu tapęs klausimas superbibliotekininkams: Ką pasakytumėte jauniems žmonėms, kurie galbūt yra profesinio pasirinkimo kryžkelėj, ar verta ieškoti  darbo bibliotekoje. Ko jiems palinkėtumėte?

Siekite tapti šiuolaikiniu bibliotekininku, kuriam reikia plataus rinkinio įgūdžių ir žinių! Tuomet biblioteka gali tapti nerealia darbo vieta, kur įdomu dirbti ir niekada nepritrūksite erdvės kūrybai, , galimybių augti, įgyvendinti savo idėjas ir svajones. Gal dar pridėčiau, kad dirbant bibliotekininku tikrai nebūtina skaityti daug knygų, nors meilė knygai ir skaitymui – padeda. Daug svarbiau jūsų požiūris į darbą ir meilė žmogui. Pasiruoškite ne tik skolinti knygas, bet skirti žmonėms dėmesį,  išklausyti, patarti, priimti, šypsotis, dalintis naujienomis. Mane žmonės yra nustebinę, klausdami, ar rytoj galėsime vėl čia ateiti ir pabūti?  J

Nuotraukos iš Vadžgirio bibliotekos